- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-20
- Bylos Nr.
- 1A-664-485/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11152-2021-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,
asmeniui, kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės A. K., jo gynėjai advokatei Elenai Gylienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, kurio atžvilgiu taikytina priverčiamoji medicinos priemonė, A. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. spalio 1 d. nutarties, kuria pripažinta, kad A. K. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje, būdamas nepakaltinamas ir nutarta taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
A. K. panaikinta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. K. pripažintas padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje ir jam, esant nepakaltinamam, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, už tai, kad A. K. 2021 m. balandžio 9 d. apie 14 val. (duomenys neskelbtini), esančioje turgavietėje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neturėdamas tikslo platinti, savo asmeniniam vartojimui įsigijo nedidelį kiekį narkotinės medžiagos, t. y. popierinį lankstinuką su žalios spalvos sausa, susmulkinta augalinės kilmės medžiaga, kurioje yra 0,344 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 11,9 %, ir šią narkotinę medžiagą neteisėtai laikė kelnių kišenėje iki 2021 m. balandžio 10 d. apie 19.18 val. (duomenys neskelbtini), kuomet ji buvo paimta Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus pareigūnų.
2. Alytaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 1 d. nutartyje konstatuota, kad pagal byloje gautą teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadą, veikos padarymo metu ir šiuo metu A. K. konstatuojamas psichikos sutrikimas – paprastoji šizofrenija (F20.6), todėl jis veikos padarymo metu nesuprato savo veiksmų esmės, daromos veikos pavojingumo ir negalėjo valdyti savo veiksmų, taip pat ir šiuo metu jis dėl psichikos sutrikimo negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Teismo posėdyje dalyvavusi teismo psichiatrė ekspertė J. Z. Raščiauskaitė patvirtino minėtą išvadą. Teismas, apibendrindamas išdėstytą, padarė išvadą, kad A. K. savo veiksmais realizavo baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, objektyviuosius požymius, nesuvokdamas savo veiksmų esmės ir negalėdamas jų valdyti, t. y. būdamas nepakaltinamas, todėl jam taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.
Šalies argumentai
3. A. K. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021m. spalio 1 d. nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
3.1. Skunde A. K. nurodo, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje jis nedalyvavo, nebuvo iškviestas, todėl negalėjo pasakyti savo nuomonės apie nusikaltimo aplinkybes. Apeliantas nesutinka su byloje esančia ekspertizės akto išvada, kurioje jam diagnozuota paprastoji šizofrenija. Nurodo, kad 2020 m. gruodžio mėn. buvo gydytas Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje, kur jį vertino gydytojų konsiliumas dėl diagnozės tikslinimo, gydytojai svarstė apie jo būklės lengvėjimą. Darant tyrimą šioje byloje, ekspertė apie diagnozės keitimą nieko neparašė ir nevertino diagnozių skirtingumo reikšmės spręsdama apie jo gebėjimą suprasti savo veiksmų esmę ir atsakyti už juos.
3.2. Apeliantas nesutinka su apylinkės teismo nutartimi ir teigia, kad jis puikiai suprato, jog narkotikus įsigyti neteisėtai draudžiama, kad tai laikoma nusikaltimu ir žinojo, kad daro nusikaltimą. Tyrėjui apklausoje jis pilnai pripažino, kad neteisėtai įsigijo kanapių, suvokdamas, kad tokie veiksmai buvo nusikaltimas. Daugiau į apklaustas nebuvo kviestas, teismo posėdyje nedalyvavo. Tik atėjus į teismą pasiimti skundžiamos nutarties, jam buvo leista paskaityti ekspertizės aktą ir tada apeliantas pamatė neteisingus jo sveikatos ir galimos atsakomybės vertinimus. A. K. manymu, teismo vertinimus galėjo lemti jo atžvilgiu šališka ekspertės pozicija.
3.3. A. K. nesutinka, kad jį reikia laikyti prievarta psichiatrinėje ligoninėje, kad jis negali dalyvauti nagrinėjant bylą teisme ir pareikšti nuomonę teisme, kas jam nebuvo leista padaryti. A. K. manymu, reiktų jam skirti naują psichiatrinę ekspertizę, kurią objektyviai atliktų kitas anksčiau apelianto netyręs ekspertas. Skunde apeliantas pažymi, kad jo normalią psichinę būklę rodo tai, kad jis nuo 2016-06-30 turi vairuotojo pažymėjimą, sugeba orientuotis ir vairuoti automobilį visokiausiose situacijose, nėra niekada baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kas taip pat parodo, kad nėra nesuvokiantis savo veiksmų esmės ir negali veiksmų vaidyti, kaip kad vertino ekspertė.
4. Atsiliepimai į apeliacinį skundą negauti.
5. Teismo posėdžio metu asmuo, kuriam taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės, A. K. ir jo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
6. Iš apeliacinio skundo turinio seka, jog apeliantas A. K. nesutinka su priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje skyrimu, manant, jog jis nėra pavojinga visuomenei, neturi problemų dėl elgesio, suprato savo veiksmus nusikalstamos veikos metu. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
7. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. K. padarius baudžiamojo kodekso uždraustą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis, tai yra apklausė nukentėjusįjį, liudytojus, ištyrė rašytinę bylos medžiagą. Skunde A. K. nurodo, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje jis nedalyvavo, nebuvo iškviestas, todėl negalėjo pasakyti savo nuomonės apie nusikaltimo aplinkybes. BPK 399 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisėjas, gavęs iš prokuroro bylą, perduoda ją nagrinėti teisiamajame posėdyje, apie tai praneša asmens, kurio byla nagrinėjama, atstovams pagal įstatymą arba šeimos nariams ar artimiesiems giminaičiams bei gynėjui ir prokurorui ir nurodo šaukti liudytojus, nukentėjusiuosius ir ekspertus. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta , kad teisėjas turi teisę reikalauti, kad į teisiamąjį posėdį būtų pristatytas asmuo, kurio byla nagrinėjama, jeigu pagal eksperto išvadą tam nekliudo jo ligos pobūdis. 2021 m. birželio 16–28 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 83TPK-322/2021 išvadoje nurodyta, kad A. K. dėl savo sveikatos būklės negali dalyvauti tyrimo veiksmuose, negeba duoti teisingų parodymų apie nusikaltimo aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šias išvadas, pagrįstai nekvietė A. K. į teismo posėdį ir jo neapklausė.
8. BPK 400 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisiamajame posėdyje dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo turi būti apklausti nukentėjusieji bei liudytojai, patikrinti kitokie įrodymai, kad tas asmuo yra padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, išklausyta eksperto išvada dėl nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo ir patikrintos kitos aplinkybės, turinčios esminės reikšmės sprendžiant dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą ir vertindamas įrodymus, nepadarė procesinių pažeidimų, laikėsi BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalies nuostatų, įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į vientisą loginę grandinę. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamoje nutartyje išdėstytų bei įvertintų įrodymų visetu įrodyta, kad A. K., būdamas nepakaltinamas, padarė jam inkriminuojamą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką.
9. Nagrinėjamos bylos kontekste apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesas yra specifinis, nes minėtos medicinos priemonės yra kartu ir gydymo, ir valstybės prievartos priemonių derinys. Tai nėra bausmė, jomis nesiekiama nubausti. Todėl bylą išnagrinėjęs teismas, priimdamas nutartį, nesprendžia klausimo dėl asmens kaltės, tačiau privalo išspręsti BPK 401 straipsnio 2 dalyje nurodytus klausimus: 1) ar padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika; 2) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė asmuo, kurio byla nagrinėjama; 3) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką tas asmuo padarė būdamas nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas; 4) ar po nusikalstamos veikos padarymo tam asmeniui sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti ir ar tai nėra laikinas psichikos sutrikimas, dėl kurio reikia tik atidėti bylos nagrinėjimą; 5) ar taikytina priverčiamoji medicinos priemonė ir būtent kokia.
10. Byloje esančio 2021 m. birželio 16–28 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 83TPK-322/2021 išvada patvirtina, kad A. K. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu savo veiksmų esmės nesuprato ir jų valdyti negalėjo, nes sirgo ir šiuo metu serga psichikos sutrikimu – paprastąja šizofrenija. Dėl savo sveikatos būklės A. K. negali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, negeba duoti teisingų parodymų apie veikos padarymo aplinkybes, negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir atlikti bausmę. Rekomenduojama paskirti A. K. priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis (b. l. 103–106).
11. Teismo posėdyje dalyvavusi teismo psichiatrė ekspertė J. Z. Raščiauskaitė patvirtino ekspertizės akto išvadas dėl A. K. psichinės būklės ir rekomendacijas dėl jam taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės rūšies. Ekspertė nurodė, kad A. K. nuo 2016 m. įrašytas į Psichikos sveikatos centro įskaitą dėl neadekvataus elgesio, psichozinio sutrikimo su šizofrenijos simptomais, vėliau jam diagnozuota paprastoji šizofrenija, nustatytas 35 procentų darbingumo lygis. A. K. buvo skirtas ambulatorinis gydymas, o pablogėjus psichinei būklei jis buvo gydomas psichiatrijos ligoninėje, gydytas iš viso septynis kartus. 2019 m. ir 2021 m. jis gydytas psichiatrijos ligoninėje dėl agresyvaus elgesio tėvo, kaimynų atžvilgiu, kuriems grasino, kad jų dienos suskaičiuotos, stebėtas jo neatsargus elgesys su peiliais, benzininiu pjūklu. 2019 m. lapkričio 22 d. A. K. buvo paskirta priverčiamoji medicinos priemonė ambulatorinis stebėjimas Psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą, ambulatorinis priverstinis gydymas jam buvo tęsiamas kas pusę metų, bet A. K. gydymo įstaigoje nesilankė ir nėra duomenų, kad jis reguliariai vartotų medikamentus. A. K. socialinė adaptacija ryškiai sutrikusi, jo santykiai su namiškiais yra nutrūkę, jis priešiškai nusiteikęs tėvo atžvilgiu. Stebimi mąstymo pokyčiai (mąstymo netolygumas, nevientisumas, iškreiptumas) specifiški lėtiniam psichikos sutrikimui. A. K. veikos padarymo metu ir šiuo metu serga paprastąja šizofrenija. Įvertinus A. K. mąstymo sutrikimus, jo neadekvataus, agresyvaus elgesio apraiškas, tai, kad jis pradėjo piktnaudžiauti narkotine medžiaga, kas gali turėti neigiamą poveikį asmens elgesiui, jo santykiai su artimaisiais nutrūkę, jis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, yra nekritiškas savo psichikos būklei ir vengia ambulatorinio gydymo, A. K. rekomenduotinas stacionarinis stebėjimas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis.
Šalies argumentai
12. Apeliantas skunde teigia, kad ekspertės pozicija jo atžvilgiu buvo šališka ir dėl to reikėtų paskirti pakartotinį tyrimą, kad vertinimą atliktų kitas ekspertas, tačiau ekspertės šališkumo neargumentuoja, tik deklaratyviai teigia, kad ji neteisingai įvertino jo sveikatos būklę. Pažymima, kad teismo psichiatrijos ekspertizę atliko ir jos išvadą pasirašė ne viena, o dvi ekspertės, kas paneigia A. K. manymą apie ekspertizę jam atlikusios ekspertės šališkumą. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo abejoti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus ekspertų pateikto Teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadomis ir ekspertizę atlikusių eksperčių kompetencija bei pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ekspertės J. Z. Raščiauskaitės nurodytomis aplinkybėmis apie A. K. psichinę būklę. Teisėjų kolegija pažymi, kad psichikos sutrikimo pobūdis yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl visais atvejais šis klausimas yra pateikiamas ekspertams. Ekspertizę A. K. atliko 1- os kvalifikacinės kategorijos teismo psichiatrė ekspertė J. Z. Raščiauskaitė, turinti 27 metų ekspertinio darbo stažą ir 1-os kvalifikacinės kategorijos teismo psichologė ekspertė V. Juščiuvienė, turinti 22 metų ekspertinio darbo stažą. Akte išsamiai aptarta ekspertizės metu naudoti ekspertinio tyrimo metodai, išanalizuota tyrimui pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga bei medicininė dokumentacija, aprašyta tiriamojo psichikos būsena, atliktas psichologinis įvertinimas, pateiktos ekspertizės išvados bei išsamiai atsakyta į pateiktus klausimus. Byloje nepateikta jokių įrodymų, kad ekspertizės aktą pasirašiusios ekspertės būtų suinteresuotos apie A. K. teikti tikrovės neatitinkančius duomenis. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima abejoti ekspertizės akte išdėstytų išvadų pagrįstumu ir objektyvumu. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog esant neabejotinai teismo psichiatrinės ekspertizės išvadai, skirti pakartotinę ekspertizę nėra pagrindo. Apelianto skunde nurodytos aplinkybės kad A. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę ir teigia suvokęs savo veiksmus, kad turi vairuotojo pažymėjimą ir vairuoja automobilį, taip pat neduoda pagrindo netikėti specialistų padarytomis išvadomis.
13.Teisėjų kolegijos vertinimu, netikslinga būtų skirti A. K. ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, nes įvertintas ekspertizės aktas patvirtina, kad A. K. sistemingai vartoja psichiką veikiančias medžiagas – narkotikus, piktnaudžiauja hašišu 3 kartus per savaitę, ryškiai sutrikusi jo socialinė adaptacija, pats asmuo deklaruoja, kad yra psichiškai sveikas ir medikamentų jam nereikia, ambulatorinio gydymo vengia. Įvertinusi aptartą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas skundžiama nutartimi A. K., kaip padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, esant nepakaltinamam, tinkamai nustatė skirtinos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį – stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Tokia priverčiamoji medicinos priemonė atitinka A. K. diagnozuoto psichikos sutrikimo sunkumą ir nustatytą jo socialinį pavojingumą sau ir visuomenei.
14. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. spalio 1 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir naikinti ją remiantis A. K. skunde išdėstytais argumentais, teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 5 dalies 1 punktu,
nutaria:
asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, A. K. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.