- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-26
- Bylos Nr.
- e2S-1559-603/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01482-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Atsakovas
- G. A.
- Ieškovas
- V. A.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.4.2.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. A. ieškinį atsakovui G. A. dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių klausimų, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. T., Bigbank AS filialas, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui G. A. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo, dalyvavimo vaikų auklėjime, nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo, tretieji asmenys Bigbank AS filialas, A. T., institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
2. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo priėmimo nustatyti šalių nepilnamečių vaikų S. A. ir R. A. laikiną gyvenamąją vietą su jų motina, t. y. ieškove, bei priteisti iš atsakovo G. A. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams S. A. ir R. A. po 200 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 18 d. nutartimi tenkino prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
4. Teismas, vertindamas prašomo priteisti laikino išlaikymo dydį, atsižvelgė į teismų praktikoje apibrėžtą orientacinį kriterijų, t. y. Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą, kuri šiuo metu yra 400,00 Eur, į tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pateikta duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, būtiniausiems nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti, iš atsakovo priteisė laikiną išlaikymą po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam nepilnamečiam vaikui nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
5. Vaikų S. A. ir R. A. gyvenamąją vietą pagal ieškovės prašymą nustatė su ieškove.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atsakovas G. A. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Atsakovas yra labai atsakingas tėvas ir tinkamai rūpinosi vaikais: nuveždavo ir parveždavo iš / į ugdymo įstaigas, gamino maistą, didžiąją dalį laisvalaikio laiko skirdavo prasmingam bendravimui su vaikais, skirdavo visas lėšas vaikų gerovei, auklėjo vaikus. Ieškovė itin aplaidžiai žiūri į vaikų auklėjimą. Ieškovei išsikrausčius iš namų, dukra didžiąją laiko dalį būdavo pas atsakovą, sūnus su tėvu praleisdavo keletą dienų per savaitę, tačiau ieškovė ėmė nuteikinėti vaikus prieš atsakovą, nepagrįstai ir neprotingai suteikė per didelę laisvę vaikams. Dukra buvo pagauta vartojanti narkotikus, alkoholį. Šias aplinkybes patvirtina atlikti narkotikų testai. Ieškovei būnant darbe, dukra netinkamai leidžia laiką, yra pavojingoje kompanijoje, kuri akivaizdžiai traumuoja vaiką, ir tai gali lemti negrįžtamas neigiamas pasekmes.
6.2. Situacija yra itin problemiška ir ji turi būti sprendžiama išimtinai geriausiais vaiko interesais. Dėl to būtina atsižvelgti į vaikų teisių apsaugos specialistų išvadą dėl Vaikų gyvenamosios (net ir laikinos) vietos nustatymo. Dėl to prašo teismo, prieš priimant sprendimą, gauti ir išvadą teikiančios institucijos išvadą.
Atsiliepimas
7. Ieškovė V. A. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atskirąjį skundą atmesti, o priimtą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Atsakovas nenurodo ir nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad šiuo metu šalių nepilnamečiai vaikai negali gyventi su jų motina ir kad jie turi gyventi išskirtinai su tėvu.
7.2. Atskirajame skunde nurodomos aplinkybės (skundo faktinis pagrindas) yra laikytini atsakovo samprotavimais, kurie nėra pagrįsti byloje esančiais įrodymais. Tokiu būdu iš esmės atsakovas tik išreiškia savo nepasitenkinimą jam nepalankia nutartimi, tačiau atskirajame skunde nenurodo teisinių argumentų ir nepateikia įrodymų, patvirtinančių nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
8. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (Civilinio proceso kodekso 338 straipsnis).
9. Civilinio kodekso 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. Ši norma taikytina visais atvejais, kai būtina apginti nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio interesus, t. y. egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų ar vieno sutuoktinio teisės. Pagal Civilinio kodekso 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, į tai, kad vaikams turi būti užtikrintas nuolatinis ir pakankamas išlaikymas, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš jų ir laikiną išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą bei laikinosios vaikų gyvenamosios vietos nustatymą, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės.
10. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo nustatyta nepilnamečių šalių vaikų laikinoji gyvenamoji vieta su ieškove bei iš apelianto priteistas laikinas išlaikymas vaikams. Pateiktu atskiruoju skundu apeliantas skundžia tik pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria nustatyta laikinoji šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta. Nors atskiruoju skundu apeliantas prašo naikinti visą pirmosios instancijos teismo nutartį, tačiau jokių motyvų, kodėl pirmosios instancijos teismas netinkamai priteisė laikiną išlaikymą vaikams, nenurodo. Todėl spręstina, jog apeliantas nepagrindė atskirojo skundo reikalavimo panaikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl laikino išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams priteisimo, ši skundžiamos nutarties dalis paliktina nepakeista.
11. Apeliantas nesutinka su skundžiamos nutarties dalimi, kuria šalių nepilnamečių vaikų laikinoji gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove. Atskiruoju skundu nurodoma, jog nepilnametė dukra, gyvendama su motina, elgėsi netinkamai, vartojo narkotikus, alkoholį, tačiau tokias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Kitų įrodymų, jog ieškovė netinkamai įgyvendina savo motinos valdžią vaikų atžvilgiu, taip pat nepateikta. Pats apeliantas nurodo, jog šalių dukra galimai svaiginosi narkotinėmis medžiagomis ieškovei esant darbe, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovė apie tokius dukters veiksmus žinojo ar jiems pritarė. Šalių nepilnametė dukra yra tokio amžiaus, kai gali būti palikta viena namuose. Dėl netinkamo dukters elgesio atsakingi yra abu tėvai. Aplinkybių, kodėl šalių nepilnamečio sūnaus laikinoji gyvenamoji vieta negali būti nustatyta su ieškove, nėra nurodyta. Byloje nesant duomenų apie netinkamus ieškovės veiksmus vaikų atžvilgiu, negalima daryti išvados, kad ieškovė neturi galimybės tinkamai pasirūpinti vaikais, sudaryti jiems saugias gyvenimo sąlygas.
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama tik laikinai sureguliuoti situaciją nenagrinėjant ginčo iš esmės. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą byloje iš esmės nuspręs su kuriuo iš tėvų šalių nepilnamečiams vaikams geriau gyventi, išsiaiškins vaikų valią, su kuriuo iš tėvų vaikai patys labiau norėtų gyventi, išklausys išvadą byloje teikiančios institucijos. Įvertindamas nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliantas neįrodė, jog laikinas šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina daro žalą vaikams, ar ieškovė netinkamai įgyvendina savo motinos valdžią vaikų atžvilgiu. Todėl nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalies dėl laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.
13. Apibendrinus nustatytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjamoje byloje taikė ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistą.