Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Teisėjas V. Meidus Procesinio sprendimo kategorija 1.2.28.3.; 1.1.8.1.

LIETUVOS Apeliacinis teismas

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2005 m. rugpjūčio 17 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2005 m. gegužės 6 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams 10 mėnesių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 ir 9 d.d., paskirtoji bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme paskirta Panevėžio miesto apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu yra išteisinti M. Š. ir T. B. , tačiau jų nuosprendžiai apeliacine tvarka neapskųsti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. nuteistas už tai, kad 2004 m. spalio 11 d., apie 18 val., Panevėžyje, Molainių g. 96 namo laiptinėje, panaudodamas fizinę prievartą, t. y. laikydamas nukentėjusįjį V. P. už atlapų ir taip jį prispausdamas prie sienos, įspirdamas jam į kairę šlaunį bei suduodamas alkūne į nugarą, taip padarant nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, po to pakeliui iš Panevėžio miesto į Anykščių raj., Vaidevučių kaimą, M. T. vairuojamajame automobilyje ,,Audi 80“, valst. Nr. ×××××, panaudodamas prieš tą patį nukentėjusįjį psichinę prievartą, t.y., grasindamas jam sulaužyti rankas ir kojas, jei nukentėjusysis jam iš močiutės E. K. nepaims pinigų, nesilaikydamas žalos atlyginimą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė nukentėjusiojo V. P. ginčijamą savo tikrą teisę gauti sutartus 60 Lt už nukentėjusiajam 2004 m. rugsėjo mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, parduotą mobilaus ryšio telefoną ,,Nokia 3310“.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Panevėžio apygardos teismas visapusiškai ir nešališkai ištyrė šio nusikaltimo padarymo aplinkybes, patikrino bylos duomenis, patvirtinančius nusikaltimo padarymo aplinkybes, ir juos įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Teismas nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė išvadas atitinkančias faktines aplinkybes.

Nuteistasis V. P. skunde savo kaltės neginčija, tačiau mano, jog jo veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 294 str. 2 d., sudėties. Apelianto manymu, atsakomybė pagal BK 294 str. 2 d. yra galima tik esant minėto straipsnio 1 dalies sudėčiai, todėl jis gali būti nubaustas tik administracine tvarka.

Kolegijos nuomone, šis apelianto skundo teiginys yra nepagrįstas ir atmestinas. BK 294 str. nustato dvi savavaldžiavimo nusikaltimo sudėtis: pirmoje dalyje yra pateikta savavaldžiavimo sudėtis, kai padaroma didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams, o antroje dalyje - kai savavaldžiavimas padarytas panaudojant psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiajam ar jo artimam asmeniui. Abi BK 294 str. nurodytos sąlygos: didelės žalos padarymas (BK 294 str. 1 d.) ir psichinės ar fizinės prievartos panaudojimas (BK 294 str. 2 d.) yra savarankiškos ir alternatyvios. Savavaldžiavimas baudžiamąja prasme skiriasi nuo administracinės atsakomybės tuo, kad, kaip jau minėta, BK 294 str. yra numatytos dvi alternatyvios sąlygos – didelės žalos padarymas arba psichinės ar fizinės prievartos panaudojimas, o administracinė atsakomybė šių sąlygų nereikalauja (ATPK 188 str.). Teismas, įvertinęs byloje ištirtus įrodymus, teisingai pripažino, kad V. P. veikoje yra savavaldžiavimo požymių ir nors didelės žalos požymio nėra, tačiau jo veikoje yra savavaldžiavimo požymis - „psichinės ar fizinės prievartos panaudojimas nukentėjusiajam“, kuris pasireiškė tuo, kad V. P. , vykdydamas nukentėjusiojo V. P. atžvilgiu ginčijamą savo tikrą teisę gauti sutartus 60 Lt, pastarojo atžvilgiu naudojo fizinę prievartą, sumušė nukentėjusįjį, padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, o po to panaudojo dar ir psichinę prievartą, grasindamas nukentėjusiajam sulaužyti rankas ir kojas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje šios aplinkybės nustatytos ir motyvuotai aptartos. Kolegijos nuomone, teismas pagrįstai V. P. pripažino kaltu pagal BK 294 str. 2 d. už tai, kad jis savavaldžiavo panaudodamas psichinę ir fizinę prievartą nukentėjusiojo V. P. atžvilgiu. Taikyti apelianto atžvilgiu administracinę atsakomybę nėra juridinio pagrindo.

Be to, apeliantas mano, kad jam parinkta per griežta bausmės rūšis ir paskirta per griežta bausmė.

Kolegijos nuomone, už padarytą nusikalstamą veiką apeliantui parinkta tinkama bausmės rūšis ir paskirta tinkama bausmė, ji nėra aiškiai per griežta. Apygardos teismas, skirdamas apeliantui bausmę, BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Ją skiriant atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, apeliantą charakterizuojančią medžiagą. Iš jos matyti, kad apeliantas praeityje teistas keturis kartus, neišnykus teistumams jis darė naujus nusikaltimus, šiuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę už 2004-05-31 padarytus nusikaltimus. Tai rodo, kad apeliantas iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė. Todėl teismas pagrįstai apeliantui parinko bausmės rūšį – laisvės atėmimą ir pagrįstai paskyrė bausmę artimą įstatymo sankcijos numatytam vidurkiui. Pagrindo švelninti V. P. paskirtą bausmę kolegija nenustatė. Be to, pažymėtina, kad apeliantas skunde neteisingai nurodo, kad daugelį anksčiau padarytų nusikaltimų jis padarė būdamas nepilnametis. Iš bylos duomenų matyti, kad visus nusikaltimus, už kuriuos apeliantas anksčiau buvo nuteistas, jis padarė būdamas pilnametis.

Apeliantui prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausmė. V. P. nusikaltimą, už kurį yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė prieš priimant jo atžvilgiu 2004-11-19 teismo nuosprendį, jo padaryti nusikaltimai pagal BK 10 str. ir 11 str. yra priskiriami tų pačių nusikalstamų veikų rūšims ir kategorijoms, todėl teismas, subendrindamas apeliantui bausmes, teisingai taikė BK 63 str. 4 ir 9 d.d. numatytas bausmių subendrinimo taisykles.

Kolegijos nuomone, Panevėžio apygardos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nenaikintinas ir nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.

nutaria:

Nuteistojo V. P. apeliacinį skundą atmesti.