Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Asta Katinienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovo „PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovei O. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, asmeniškai, tačiau atsakovė per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Ieškovas prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsiliepimas į ieškinį nebus pateiktas, todėl sprendimas už akių yra priimamas (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Byloje nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 4 d. atsakovė ir pradinis kreditorius UAB „Mogo LT“ sudarė lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sutartis), kuria pradinis kreditorius suteikė atsakovei teisę valdyti ir naudotis lizingo pagrindu bei išpirkti automobilį AUDI A4, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o atsakovė priėmė transporto priemonę ir ją valdė ir ja naudojosi lizingo pagrindu su teise išpirkti bei įsipareigojo mokėti lizingo įmokas kreditoriui (el. b. l. 20-35). Kadangi atsakovė nemokėjo įmokų sutartyje numatyta tvarka, sutartis buvo nutraukta, o transporto priemonė sugrąžinta automobilio savininkui UAB „Mogo LT“ (el. b. l. 18). Sutarties nutraukimo dieną atsakovės bendra įsiskolinimo suma pagal Sutartį sudarė 1 145,36 eurų (el. b. l. 18). UAB „Mogo LT“ 2017 m. gruodžio 22 d. pardavė transporto priemonę už 760 eurų ir šia suma sumažino atsakovės bendrą įsiskolinimą ir atsakovė liko skolinga UAB „Mogo LT“ 439,84 eurų (el. b. l. 11). 2017 m. vasario 28 d. kreditorius UAB „Mogo LT“ reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą naujam kreditoriui Risk Management Services OU, kuris 2018 m. kovo 1 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi, perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovės įsiskolinimą „PlusPlus Capital“ AS, kurią Lietuvoje atstovauja „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialas; faktinė reikalavimo perleidimo data yra 2018 m. balandžio 9 d. (el. b. l. 8, 10, 37). Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovė buvo informuota pranešimu (el. b. l. 12).

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. CK 6.213 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo.

CK 6.200 straipsnio 1 dalis numato, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (CK 6.71 straipsnis). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).

Pagal lizingo sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita (CK 6.567 straipsnio 1 dalis). CK 6.574 straipsnyje nustatyta, kad kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tai yra įmanoma. Jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį.

Nagrinėjamu atveju, atsakovė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, tokiais veiksmais pažeidė prievolę, todėl ieškovo reikalavimas, priteisti 439,84 eurų skolą, 141,84 eurų sutartines palūkanas (sutartyje numatyta 30,25 proc. dydžio metinė palūkanų norma) ir 8,58 eurų delspinigius (0,05 proc. dydžio), yra pagrįstas ir tenkintinas.

CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Ieškovas pagal sutartį prašo priteisti 30,25 proc. dydžio metines palūkanas už 439,84 eurų sumą, skaičiuojamas nuo 2018 m. gegužės 18 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Sutarties 7.1. punktu šalys susitarė, kad lizingo gavėjas moka palūkanas nuo neišmokėto lizingo sumos per visą lizingo terminą, taip pat susitarė dėl 30,25 proc. metinės palūkanų normos. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas, priteisti iš atsakovės 30,25 proc. dydžio metines palūkanas už 439,84 eurų sumą, skaičiuojant nuo 2018 m. gegužės 18 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, yra pagrįstas ir tenkintinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsakovas taip pat privalo mokėti ieškovui įstatymo nustatyto dydžio palūkanas, t. y. 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CPK 93 straipsnio 1 dalis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl ieškovui iš atsakovės priteistinas ir 15 eurų žyminis mokestis (el. b. l. 15, 17).

Kadangi iš atsakovės priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra mažesnės, negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290, nustatyta minimali 3 eurų suma, todėl valstybei jos iš atsakovės nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285, 286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui „PlusPlus Capital“ AS (juridinio asmens kodas 11919806) iš atsakovės O. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 439,84 eurų skolą; 141,84 eurų palūkanas; 8,58 eurų delspinigius; 30,25 proc. dydžio metines palūkanas už 439,84 eurų sumą, skaičiuojant nuo 2018 m. gegužės 18 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2018 m. gegužės 29 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bei 15 eurų žyminį mokestį.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per sprendimą už akių priėmusį teismą.