Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

19. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 12 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundo dalį ir panaikino Vilniaus AVPK viršininko 2018 m. lapkričio 8 d. įsakymą Nr. 10-TE-2087 „Dėl D. V. atleidimo iš pareigų“ bei įpareigojo atsakovą Vilniaus AVPK grąžinti pareiškėją į eitoms Vilniaus AVPK AS (duomenys neskelbtini) pareigoms lygiavertes pareigas. Priteisė pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką, išskyrus laikotarpį nuo 2018 m. kovo 25 d. iki 2018 m. birželio 20 d., nuo atleidimo iš darbo dienos, t. y. nuo 2018 m. lapkričio 9 d. įskaitytinai, iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, išmokėtiną sumą mažinant išeitinės išmokos už 2 mėnesius (1 902,32 Eur) ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas (1 756,28 Eur) sumomis, taip pat priteisė 400 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

20. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Vilniaus AVPK dirbo nuo 2013 m. lapkričio mėn. karjeros valstybės tarnautojo A lygio 10 kategorijos (duomenys neskelbtini) pareigose. Pareiškėjui 2018 m. rugpjūčio 8 d. buvo įteiktas įspėjimas apie pareigybės panaikinimą. Pareiškėjo pareigybė panaikinta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 5-V-765. Pareiškėjui 2018 m. spalio 30 d. buvo pateiktas Vilniaus AVPK laisvų pareigybių sąrašas ir pareiškėjas 2018 m. lapkričio 8 d. pateikė sutikimą užimti iš sąrašo 9 pareigybes pirmumo tvarka. Pareiškėjui 2018 m. lapkričio 8 d. atsakyta, kad jis neatitinka pasirinktų pareigybių specialiųjų reikalavimų, todėl 2018 m. lapkričio 8 d. įsakymu pareiškėjas atleistas iš pareigų.

21. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl pertvarkymo ir pareigybės panaikinimo realumo nurodė, kad iki pertvarkymo Vilniaus AVPK (duomenys neskelbtini) sudarė šie poskyriai: Materialinio aprūpinimo, Ūkio, Materialinio aprūpinimo ir Ūkio poskyrio sandėlis, Statybos ir remonto poskyris, Viešųjų pirkimų poskyris, Eksploatacijos ir materialinio techninio aprūpinimo poskyris, Autoremonto dirbtuvės. Po struktūrinių pertvarkymų 2018 m. lapkričio mėn. AS sudarė Materialinio aprūpinimo, Ūkio, Viešųjų pirkimų, Transporto poskyriai. Apie planuojamas pertvarkas liudija susirinkimo protokolas, kuriame pristatomos pertvarkos. Jų esmė – autoremonto ir kitų policijos veiklai nebūdingų funkcijų konsolidavimas. Dėl pertvarkų buvo priimti sprendimai dalį pareigybių naikinti – Eksploatacijos ir materialinio techninio aprūpinimo poskyryje 31 pareigybę, Autoremonto dirbtuvėse – 25 pareigybes, Statybos ir remonto poskyryje visas – 4 pareigybes, o Ūkio poskyryje – 1 pareigybę. Eksploatacijos ir materialinio techninio aprūpinimo poskyrio 1 pareigybė buvo pervardinta, įsteigtos 2 pareigybės Ūkio poskyryje – suvirintojo ir patalpų valytojo (abi pagal darbo sutartį). Teismas pažymėjo, kad iš naujai įsteigtų Ūkio poskyryje pareigybių aprašymų negalima spręsti, kad pareiškėjo pareigybės funkcijos perkeltos į jas. Iki pertvarkymų AS buvo 184 etatai, po pertvarkymų liko 125,5 etatų. Po pertvarkos AS poskyrių skaičius sumažėjo, sumažėjo ir etatų skaičius. Naujai įsteigtos pareigybės buvo tik naujai įsteigtame Transporto poskyryje, kuris, kaip matyti iš pertvarkos protokolų, įsteigtas konsoliduojant (sumažinant) Eksploatacijos ir materialinio techninio aprūpinimo poskyrį ir Autoremonto dirbtuves. Taigi nėra jokio pagrindo teigti, kad po pertvarkymų pareiškėjo buvusi pareigybė realiai išliko, buvo tik pervardinta ar kitaip pakeista.

Žemesnės instancijos teismas

23. Teismas nurodė, kad pareiškėjo pareigybės aprašymo 7.7–7.13 punktuose nurodytos funkcijos taip pat iš esmės gali būti įgyvendinamos tuo, jog organizuojamas įstaigos materialinis techninis aprūpinimas ir atliekama inžinerinių mazgų priežiūra, kad, kaip minėta, pavesta arba AS vedėjui, arba santechnikams. Tokiu būdu įstaiga galėjo pertvarkyti savo veiklą taip, kad toms pačioms funkcijoms atlikti reikėtų mažiau darbuotojų ir šiuo atveju pareiškėjo interesas išlaikyti darbo vietą neturėtų būti iškeltas aukščiau įstaigos ir viešojo intereso racionaliai naudoti išteklius. Byloje esanti administracinio pastato eksploatacijos ir aptarnavimo paslaugų sutartis įrodo, kad atsakovas taikė statinių ir jų inžinerinių sistemų priežiūros paslaugų pirkimo praktiką. Pareiškėjo nurodomos Policijos departamento vyriausiojo komisaro 2018 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 5V-1035 įsteigtos 13 pareigybių AS buvo įsteigtos po to, kai šiame skyriuje buvo panaikinta 13 valstybės tarnautojų pareigybių, iš viso Vilniaus AVPK – 48 valstybės tarnautojų pareigybės. Tai patvirtina įsakymų priedai, kuriais naikinamos ir steigiamos pareigybės. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjo pareigybė panaikinta tik dirbtinai.

24. Teismas vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, kad nebuvo jokio pagrindo naikinti Statybos ir remonto poskyrį, kuriame jis dirbo, nebuvo tam jokio ekonominio pagrindimo, taip pat, kad atsakovas galbūt netinkamai organizuoja pastatų ir inžinerinių sistemų priežiūrą, pažymėjo, kad tokie klausimai iš esmės susiję su resursų naudojimo tikslingumu, ir nėra susiję su pareiškėjo subjektinėmis teisėmis valstybės tarnybos teisiniuose santykiuose. Teismas sprendė, kad struktūriniai pertvarkymai buvo realūs, pareiškėjo pareigybė buvo realiai panaikinta praradus poreikį.

Žemesnės instancijos teismas

26. Teismas nesutiko su pareiškėjo aiškinimu, kad vien tik ta aplinkybė, jog gavo pasiūlymą, su kuriuo pateiktas laisvų pareigybių sąrašas ir prašoma informuoti apie sutikimą ar nesutikim eiti pareigas, rodo, kad atsakovas pripažino, jog jis atitinka visų pareigybių, kuriuos buvo pateiktos su siūlymu, reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad VTĮ 43 straipsnio 1 dalies garantija be išlygų gali būti taikoma tik tuo atveju, jei tarnautojas pretenduoja užimti pareigybes, kurioms jų aprašyme nėra nustatyti specialūs reikalavimai. Kitaip nebūtų galima užtikrinti, kad bus pasiekti atitinkamai pareigybei priskirti uždaviniai ir tinkamai atliekamos funkcijos. Siūlyme buvo nurodyta, kad siunčiamas laisvų pareigybių sąrašas, dėl pareigybių reikalavimų reikia kreiptis į Personalo administravimo valdybą. Taigi iš teksto nebuvo galima susidaryti vienareikšmiškos išvados, kad pareiškėjas jau pripažintas atitinkančiu pareigybių reikalavimus, be to, pats pareiškėjas, priimdamas lapelį įrašė, kad informacija apie specialius reikalavimus nėra pateikta, t. y. nebuvo įsitikinęs, kad atitinka specialiuosius reikalavimus. Teismas taip pat nenustatė, kad laikotarpiu nuo įspėjimo apie pareigybės naikinimą iki atleidimo dienos Vilniaus AVPK buvo kitų pareigybių, kurios nebuvo nurodytos pareiškėjui.

27. Teismas nurodė, kad pareiškėjas išreiškė sutikimą užimti aukščiau minėtas valstybės tarnautojo pareigas ir pareigas pagal darbo sutartį. VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje numatyta garantija taikoma tik laisvoms karjeros valstybės tarnautojų pareigybėms, taigi teisinės pareigos siūlyti užimti pareigų pagal darbo sutartį (AS Transporto poskyrio vyriausiojo specialisto, AS Ūkio poskyrio vyriausiojo specialisto, AS Transporto poskyrio vyriausiojo specialisto pareigas) atsakovas neturėjo. Todėl teismas vertino, kad pareiškėjas dėl šių pareigybių neįgijo subjektinių teisių. Pareiškėjas negalėjo pretenduoti užimti poskyrio vedėjų pareigybių, kadangi jos buvo aukštesnės kategorijos nei pareiškėjo pareigybė.

28. Teismas sprendė, ar pareiškėjas atitiko karjeros valstybės tarnautojo pareigybių: AS Viešųjų pirkimų poskyrio vyresniojo specialisto, Dokumentų valdymo skyriaus Raštinės poskyrio vyriausiojo specialisto, AS Viešųjų pirkimų poskyrio vyresniojo specialisto specialiuosius reikalavimus.

29. Dėl pareiškėjo atitikimo AS Viešųjų pirkimų poskyrio vyresniojo specialisto dviejų pareigybių specialiesiems reikalavimams.

Žemesnės instancijos teismas

29.2. Teismas nurodė, kad Viešųjų pirkimų įstatymas, be kita ko, reguliuoja ir techninių specifikacijų rengimą, nustato reikalavimus joms. Byloje nėra pakankamai argumentų, kurie paneigtų, kad techninių specifikacijų rengimas yra patirtis viešųjų pirkimų srityje.

29.3. Teismas atsakovo teiginius, kad sprendžiant iš pareigybėms priskirtų funkcijų turinio jos orientuotos į pirkimo procedūrų vykdymą, t. y. mintyje turėta tokio darbo patirtis, įvertino kritiškai.

29.4. Padaryta išvada, kad būtent atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, yra atsakingas už tai, kad pareigybių specialieji reikalavimai būtų apibrėžti korektiškai ir aiškiai, kad būtų galima įvertinti, ar asmuo atitinka keliamus reikalavimus. Pareigybės aprašyme nustatyti specialieji reikalavimai iš esmės yra ne kas kita, o tam tikras konstitucinių teisių pasirinkti darbą (Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis) ir lygiomis teisėmis stoti į valstybinę tarnybą (Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalis) ribojimas, kuris turi būti konstituciškai pagrįstas. Todėl specialieji reikalavimai negali būti aiškinami plečiamai (t. y. plečiant ribojimo apimtį labiau negu leistų gramatinė formuluotės išraiška) ir remtis numanymais ar prielaidomis. Viešojo administravimo subjektas nustato juos atsižvelgdamas į pareigybės paskirtį, jos funkcijas ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 685 patvirtinta Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika (galiojo iki 2019 m. sausio 1 d.). Be to, paliekant plačią diskreciją pačiai institucijai aiškinti jos teisės akto turinį būtų sudaromos sąlygos savivalei ir nevienodam asmenų traktavimui vertinant jų atitiktį. Pažymėjo, jog pareigybių funkcijos neleidžia vienareikšmiškai spręsti, kad joms atlikti reikalinga būtent viešųjų pirkimų procedūrų, einančių po techninės specifikacijos parengimo, vykdymo patirtis (ne išmanymas, o būtent darbo patirtis), t. y. nėra požymių, kad padaryta akivaizdi klaida.

30. Dėl pareiškėjo atitiko Dokumentų valdymo skyriaus Raštinės poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

31. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog net ir tuo atveju, jeigu paaiškėtų, kad pareiškėjas atitiko laisvų pareigybių reikalavimus, skundžiamas sprendimas priimtas pagrįstai, nes tuo metu, kai buvo priimtas sprendimas, pareiškėjas nebuvo pateikęs įrodymų, kad atitinka pareigybių reikalavimus. Teismas akcentavo, kad šiuo aspektu svarbu tai, jog pareiškėjui buvo pateiktas ne konkretus pasiūlymas, o sąrašas pareigybių, nenurodant specialiųjų reikalavimų pareigybėms. Po to, kai pareiškėjas 2018 m. lapkričio 8 d. pareiškė, kad sutiktų užimti jo nurodytas 9 pareigybes, tą pačią dieną jam buvo atsakyta, kad jis neatitinka joms keliamų reikalavimų, tačiau konkrečiai nebuvo nurodyta, kokių reikalavimų pareiškėjas neatitinka. Taip pat tą pačią dieną, 2018 m. lapkričio 8 d., atsakovas priėmė sprendimą atleisti pareiškėją iš pareigų. Pripažinta, kad atsakovas nesielgė sąžiningai ir atidžiai, nes nesudarė galimybės pareiškėjui pateikti įrodymus apie jo atitikimą norimoms užimti pareigybėms, nesiaiškino, kokių konkrečiai reikalavimų neatitinka pareiškėjas ir ar gali pateikti įrodymus, kad juos atitinka. Pareiškėjui net nebuvo paaiškinta, kokių konkrečiai reikalavimų jis neatitinka. Tai rodo, kad atsakovas ir nesiekė, jog situacija būtų išspręsta tarpusavio bendradarbiavimo priemonėmis, ką įpareigoja bendra fiduciarinė (šalių bendradarbiavimo) pareiga ir speciali Darbo kodekso 24 straipsnio 1 dalies norma, o labiau siekė kuo greičiau „įforminti“ pareiškėjo atleidimą. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą konstatavo, kad atsakovas tinkamai neįvykdė pareigos tarnautojui teikti siūlymus užimti tokias laisvas karjeros valstybės tarnautojo pareigas, kurias jis galėtų užimti. Teismas sprendė, kad buvo pažeistos esminės procedūros, dėl kurių pareiškėjas neteko galimybės pasinaudoti VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta garantija. Teismas sprendė, kad esant tokiam procedūros pažeidimui, valstybės tarnautojo atleidimas iš pareigų pripažįstamas neteisėtu, todėl Vilniaus AVPK viršininko 2018 m. lapkričio 8 d. įsakymą Nr. 10-TE-2087 „Dėl D. V. atleidimo iš pareigų“ panaikino.

32. Teismas spręsdamas dėl pareiškėjo pažeistų teisių gynimo taikė Darbo kodekso 218 straipsnio 2 dalį ir nurodė, kad pareiškėjas grąžinamas į eitas Vilniaus AVPK AS Statybos ir remonto poskyrio vyriausiojo specialisto arba lygiavertes pareigas. Kadangi Vilniaus AVPK Statybos ir remonto poskyrio vyriausiojo specialisto pareigos buvo panaikintos, teismas nurodė, kad pareiškėjas grąžintinas į lygiavertes pareigas. Taip pat teismas priteisė pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos, t. y. nuo 2018 m. lapkričio 9 d., iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Teismas rėmėsi ginčui aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir nurodė, kad pareiškėjas priverstinės pravaikštos metu turėjo kitų pajamų, kuriomis mažintina priteistina kompensacija. Pareiškėjo vidutinis darbo užmokestis kitoje darbovietėje viršijo prieš tai gautą, todėl kompensacija nemokėtina už pareiškėjo darbo kitoje darbovietėje laiką (nuo 2019 m. kovo 25 d. iki 2019 m. birželio 20 d.). Kadangi išmokėta išeitinė išmoka už 2 mėnesius (1 902,32 Eur) ir kompensacija už nepanaudotas atostogas (1 756,28 Eur), šios sumos įskaitytinos atsiskaitant su pareiškėju. Teismas taip pat sprendė, kad pareiškėjas, nors ir nenurodė konkrečių aplinkybių dėl neturtinės žalos patyrimo, tačiau vertino, jog darbo netekimas visais atvejais susijęs su dideliu emociniu stresu, o įvertinus ilgametę pareiškėjo darbo patirtį valstybės tarnyboje, laikytina, kad jis neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus – nereikalingumo jausmą, pažeminimą, teisėtų lūkesčių praradimą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui priteistina kompensacija už priverstinę pravaikštą, jis nenurodo, jog dėl patirto streso būtų atsiradusių sveikatos sutrikimų, kitokių pasekmių, o nurodytas atleidimo iš pareigų pagrindas nebuvo menkinantis reputaciją, todėl teismas priėjo prie išvados, kad 400 Eur suma yra pakankama atlyginti patirtą neturtinę žalą.

33. Teismas dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti neišmokėtą darbo užmokestį už papildomų darbų atlikimą, t. y. jam nebuvo sumokėta už papildomus darbus 2016 m. gruodžio–2018 m. spalio mėnesiais – 2 990 Eur, nes jam buvo pavesta atlikti iš darbo išėjusio kolegos (V. S.) funkcijas, nurodė, kad byloje nėra rašytinių įrodymų, jog pareiškėjui būtų pavestos papildomos, pareigybės aprašyme nenumatytos funkcijos (VTĮ 29 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat nėra įrodymų, kad pareiškėjo veikla viršijo įprastą darbo krūvį dėl padidėjusio darbų masto. Pareiškėjas nenurodė konkrečių veiklų ar darbų, už kuriuos jis turėjo gauti priemoką, numatytą VTĮ 26 straipsnyje, todėl pareiškėjo reikalavimą atmetė.

Žemesnės instancijos teismas

37. Teismas konstatavo, kad byloje nėra pakankamai argumentų, kurie paneigtų, jog techninių specifikacijų rengimas yra patirtis viešųjų pirkimų srityje. Šiuo atveju atkreipia dėmesį į tai, kad byloje taip pat nėra pakankamai ir priešingų argumentų, t. y. patvirtinančių, jog techninių specifikacijų rengimas yra patirtis viešųjų pirkimų srityje. Pareiškėjas privalėjo pagrįsti, kad jis atitinka AS Viešųjų pirkimų poskyrio vyresniojo specialisto pareigybei nustatytus specialiuosius reikalavimus. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas neįrodė, kad jis atitiko AS Viešųjų pirkimų poskyrio vyresniojo specialisto pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus, taip pat neįrodė ir net nesiekė įrodyti, kad techninių specifikacijų rengimas yra patirtis viešųjų pirkimų srityje. Tuo tarpu teismas visą įrodinėjimo naštą perkėlė atsakovui, versdamas „atsikirtinėti“ į numanomus pareiškėjo argumentus.

38. Teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas turėjo ne mažesnę kaip 1 metų darbo patirtį biudžetinės įstaigos dokumentų valdymo srityje. Sutiktina su tuo, kad pareiškėjas, kaip ir kiti įstaigos darbuotojai, susidurdavo su dokumentu sudarymu, tačiau tai nelaikytina atitikimu Dokumentų valdymo skyriaus Raštinės poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybės aprašyme nustatytam specialiajam reikalavimui - turėti ne mažesnę kaip 1 metų darbo patirtį biudžetinės įstaigos dokumentų valdymo srityje. Sutinka, kad pareiškėjas rengdavo dokumentus pagal savo kompetenciją ir iš dalies prisidėdavo prie savo parengtų dokumentų valdymo, t. y. perduodavo juos vizuoti ir registruoti, tačiau šių dokumentų jis neregistruodavo, nesiųsdavo ir neskirstydavo vykdymui pagal kompetenciją, nenustatydavo saugojimo terminų, jų neapskaitė, neorganizavo jų archyvavimo ir saugojimo bei naikinimo. Net ir pripažinus, kad pareiškėjo dokumento parengimas ir jo įkėlimas į dokumentų valdymo sistemą yra dokumentų valdymas (nors taip nėra), ne mažiau svarbu yra ir tai, kad pareigybės aprašyme yra keliamas reikalavimas - turėti patirties įstaigos (visos įstaigos, t. y. visų įstaigos padalinių), o ne tik savo parengtų, dokumentų valdymo srityje.

39. Pažymi, kad bylos nagrinėjimo teisme metu pareiškėjas pateikė įrodymus, jog dirbo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje vartotojų gynimo ir informavimo skyriuje, jo viršininku. Kaip savo sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal pateiktus Vartotojų gynimo ir informavimo skyriaus nuostatus, skyriui pavesta organizuoti Komisijos raštvedybą ir kontroliuoti, kaip Komisijos darbuotojai tvarko dokumentus. Pagal Vartotojų gynimo ir informavimo skyriaus viršininko pareigybės aprašymo 4.6 punktą priskirta pareiga kontroliuoti, kaip skyriaus darbuotojai tvarko dokumentus, taip pat, kaip tvarkomas Komisijos archyvas. Pareiškėjas buvo paskirtas Komisijos kaip archyvo fondo sudarytojo ir laikytojo ekspertų komisijos pirmininku (pagal 1999 m. kovo 1 d. galiojusią Archyvų ir dokumentų įstatymo 10 straipsnį). Akcentuoja, kad apie šią pareiškėjo darbo patirtį atsakovas sužinojo tik 2019 m. rugpjūčio 14 d. vykusio teismo posėdžio metu. Pareiškėjo asmens byloje šių duomenų nebuvo, taip pat dokumentų, įrodančių šios patirties turėjimą, pareiškėjas nepateikė ir kartu su sutikimu užimti laisvas pareigas. Atsakovas, vertindamas pareiškėjo atitikimą laisvų pareigybių specialiems reikalavimams, vadovavosi pareiškėjo asmens byloje esančia informacija, taip pat ta informacija, kurią papildomai pateikė pareiškėjas, kaip įrodymą, kad jis atitinka specialiuosius reikalavimus pareigybių į kurias jis pretenduoja. Sprendžiant dėl pareiškėjo atitikimo laisvų pareigybių specialiems reikalavimams, atsakovui ši informacija nebuvo žinoma. Posėdžio metu pareiškėjas pateikė ir Lietuvos pašto filialo Vilniaus apskrities centrinio pašto bendrojo skyriaus viršininko pavaduotojo pareigybės aprašymą, pagal kurį pareiškėjui buvo pavesta prižiūrėti ir kontroliuoti filialo archyvo darbą. Teismas taip pat vertino tai, kad pareiškėjui dirbant Vilnius filialo ūkio valdymo skyriaus viršininko pavaduotojo pareigose, jam taip pat buvo pavesta prižiūrėti ir kontroliuoti filialo archyvo darbą. Nors ir šį faktą įrodantys dokumentai buvo pateikti bebaigiant bylą nagrinėti iš esmės. Vienintelis dokumentas, kurį laiku kaip įrodymą apie turimą darbo patirtį, pateikė pareiškėjas, buvo AB „Lietuvos pašto“ pažyma, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas Lietuvos pašto filialo Vilniaus apskrities centrinio pašto bendrojo skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigose dirbo nuo 2006 m. rugsėjo 15 d. iki 2009 m. balandžio 1 d., o Vilnius filialo ūkio valdymo skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigose pareiškėjas dirbo nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. lapkričio 22 d. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad patirtis Lietuvos pašte taip pat apėmė ir dokumentų archyvo priežiūrą, t. y. sudėtinę dokumentų valdymo dalį, nors ir nebiudžetinėje įstaigoje. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad pareigybės, į kurią pretendavo pareiškėjas, aprašyme yra aiškiai nurodyta, jog yra reikalaujama patirtis ne bet kokioje, o biudžetinėje įstaigoje. AB „Lietuvos paštas“ nėra biudžetinė įstaiga, todėl atsakovas pagrįstai vertino, kad pareiškėjas neatitinka šios pareigybės aprašyme nustatyto reikalavimo - turėti ne mažesnę kaip 1 metų darbo patirtį biudžetinės įstaigos dokumentų valdymo srityje. Taigi atsakovas iš pareiškėjo pateiktų bei asmens byloje esančių dokumentų pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas neturėjo reikiamos 1 metų darbo patirties biudžetinės įstaigos dokumentų valdymo srityje.

Žemesnės instancijos teismas

44. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surink­tus įrodymus teigdamas, jog pareiškėjas nebuvo įsitikinęs atitiktimi siūlomoms pareigoms. Pareiškėjas, ilgametis Vilniaus AVPK darbuotojas, buvo informuotas apie galimybę įvertinti savo atitiktį siūlomų pareigų bendriesiems ir specialiesiems reikalavimams, taip pat kur gali susipažinti su minėta informacija. Atsakovas nurodė, kad darbdavys gali nežinoti (juolab įvertinus tai, kad asmuo gali būti dirbęs darbus ir įgijęs tokios patirties, kuri einamose pareigose nėra aktuali) apie asmens įgytus gebėjimus, turimą patirtį. Pareiškėjas, pradėdamas dirbti Vilniaus AVPK, privalėjo atitikti tik tuos reikalavimus ir nurodyti turimą patirtį tik tokioje profesinėje sferoje, kuri buvo būtina pareiškė­jo eitoms pareigoms. Tai savaime lemia Vilniaus AVPK objektyvių galimybių žinoti apie visą asmens patirtį nebuvimą. Tokių aplinkybių nebuvimą įrodo ir faktas, kad pareiškėjas tik teisminio nagrinėjimo metu pateikė informaciją apie jo turimą profesinę patirtį. Išdėstyti faktai ir argumentai suponuoja, kad atsakovas ne tik pateikė visą informaciją pareiškėjui, bet ir su juo aktyviai bendra­darbiavo, laikėsi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatytų imperatyvių reikalavi­mų.

Žemesnės instancijos teismas

47. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjui, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnės kategorijos pareigas, nebuvo pasiūlytos kitos to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos bei žemesnės kategorijos pareigos, nors pareiškėjas atitiko karjeros valstybės tarnautojo pareigybėms: AS Viešųjų pirkimų poskyrio (duomenys neskelbtini) ir Dokumentų valdymo skyriaus Raštinės poskyrio (duomenys neskelbtini), nustatytus reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

49.1. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjas atitiko Dokumentų valdymo skyriaus Raštinės poskyrio (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus.