- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-08-12
- Bylos Nr.
- e2-19776-1101/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14099-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Matusevičiūtė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“
- Atsakovas
- J. P.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Matusevičiūtė rašytinio proceso tvarka atsakovei už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ ieškinį atsakovei J. P. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė UAB „Intrum Lietuva“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės J. P. 880,08 Eur negrąžintą pradelstą kreditą, 79,21 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines procesine palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodo, kad 2008 m. liepos 26 d. atsakovė J. P. su pirminiu kreditoriumi AB banku Snoras sudarė naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartį, pagal kurią atsakovei buvo suteikta 2 027,34 Eur (7 000 Lt) dydžio kredito limito mokėjimo kortele suma, o atsakovė įsipareigojo panaudotą kreditą grąžinti iki 2013 m. liepos 31 d. Atsakovė su pirminiu kreditoriumi pilnai neatsiskaitė ir liko skolinga jam 880,08 Eur pradelsto negrąžinto vartojimo kredito. Taip pat laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 21 d. iki 2019 m. balandžio 19 d. už 180 pradelstų dienų yra susidariusi 79,21 Eur delspinigių suma. Pradinio kreditoriaus reikalavimo teises į atsakovę perėmė ieškovė UAB ,,Intrum Lietuva“.
Atsiliepimas
3. Atsakovei procesiniai dokumentai buvo siųsti ieškinyje nurodytais gyvenamųjų vietų adresais (duomenys neskelbtini), taip pat jos žinomu gyvenamosios vietos adresu Jungtinėje Karalystėje – (duomenys neskelbtini), tačiau įteikti nebuvo. 2019 m. liepos 18 d. minėti procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti tinkamai, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 130 straipsnyje nustatytos tvarkos, t. y. procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu, paskelbiant nustatyto turinio pranešimą specialiame www.teismai.lt tinklapyje. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nustatytu terminu nepateikė, priežasčių nenurodė, todėl, vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovės prašymui, teismas priima sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
4. Vadovaudamasis CPK 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, surašo sutrumpintus motyvus, tai yra atlieka formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
5. Iš ieškovės pateiktų duomenų nustatyta, kad 2008 m. liepos 26 d. AB bankas Snoras ir atsakovė J. P. sudarė naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo pakeista 2009 m. lapkričio 18 d. Sutarties pagrindu atsakovei buvo suteiktas 2 027,34 Eur (7 000 Lt) kredito limitas, o atsakovė įsipareigojo grąžinti panaudotą kreditą iki 2013 m. liepos 31d. Ieškovės teigimu, prisiimtų įsipareigojimų atsakovė tinkamai nevykdė ir liko skolinga pirminiam kreditoriui AB bankui Snoras 880,08 Eur pradelsto negrąžinto vartojimo kredito. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų grąžinusi suteiktą ir panaudotą kreditą pagal minėtą sutartį (CPK 178, 185 straipsniai), t. y. atsakovė iki šiol yra skolinga 880,08 Eur.
6. Nustatyta, kad tarp pirminio kreditoriaus AB banko Snoras ir UAB „Baltijos kredito sprendimai“ 2015 m. liepos 31 d. buvo sudaryta reikalavimų perleidimo sutartis, kurios pagrindu UAB „Baltijos kredito sprendimai“ perėjo reikalavimo teisė į atsakovę dėl negrąžinto kredito limito pagal minėtą sutartį. Tarp UAB „Baltijos kredito sprendimai“ ir Lindorff Oy 2017 m. gegužės 31 d. buvo sudaryta reikalavimų perleidimo sutartis, kurios pagrindu ieškovei perėjo reikalavimo teisė į atsakovę dėl negrąžinto kredito limito pagal minėtą sutartį. Nuo 2017 m. spalio 1 d. ieškovė UAB ,,Intrum Lietuva“ perėmė Lindorff Oy lietuvišką veiklą.
7. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovė turi reikalavimo teisę atsakovei pagal nurodytą pradinio kreditoriaus AB banko Snoras ir atsakovės sudarytą naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).
8. Pagal CK 6.886 straipsnio 1 dalį, vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį, draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovė pažeidė sutartines prievoles, t. y. nepagrįstai negrąžino suteikto ir panaudoto kredito.
9. Kaip matyti iš ieškinio ir su juo pateiktų rašytinių įrodymų, atsakovė pažeidė pareigą vykdyti sutartinius įsipareigojimus ir liko skolinga 880,08 Eur negrąžinto kredito. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų prievolę įvykdžiusi, ginčijusi skolos dydį ar sutarties sąlygas (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pažeidė savo prievolę laiku ir nustatytomis sąlygomis grąžinti kreditą, iš atsakovės ieškovei priteistina 880,08 Eur negrąžinto vartojimo kredito.
10. Pagal sutarties 9.10. punktą atsakovė, praleidusi mėnesio įmokos mokėjimo kredito pabaigos datos ar kitus sutartyje numatytus terminus, privalo mokėti 0,1 proc. dydžio delspinigius nuo visų laiku nesumokėtų sumų už kiekvieną pradelstą dieną. Ieškovė delspinigius apskaičiavo taikydama 0,05 proc. delspinigių normą, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje. Ieškovė už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 21 d. iki 2019 m. balandžio 19 d. nuo neapmokėtos sumos apskaičiavo 79,21 Eur delspinigių. Atsakovei laiku neįvykdžius piniginės prievolės, šie delspinigiai priteistini ieškovei iš atsakovės (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis; Sutarties 9.10 punktas).
11. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šiuo atveju sutarties 9.11 punkte šalys susitarė dėl 6 proc. dydžio palūkanų, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos (959,21 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gegužės 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
12. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 22 Eur sumokėto žyminio mokesčio (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
13. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, 92 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 5,28 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsniu, 285-288 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 880,08 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt eurų ir 08 ct) negrąžinto kredito, 79,21 Eur (septyniasdešimt devynis eurus ir 21 ct) delspinigių, 6 procentus metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą (959,29 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gegužės 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 22 Eur (dvidešimt du eurai) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Intrum Lietuva“, juridinio asmens kodas 304615887.
Priteisti iš atsakovės J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,18 Eur (penkis eurus ir 18 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų byloje siuntimu. Šios išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660.
Išaiškintina, kad atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi atitikti Civilinio proceso kodekso 287 straipsnio reikalavimus.
Ieškovė turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas paduodamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.