Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2009-10-16 · Civilinė byla Nr. 2-1911-479/2009

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-10-16
Bylos Nr.
2-1911-479/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žydrūnas Bertašius
Ieškovas
UAB „Autominutė“, Ko
Atsakovas
BUAB „Arsenalas-EHG“
Kategorijos
  • 30.12.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1911-479/2009Procesinio sprendimo kategorija 30.12.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. spalio 16 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Ž. Bertašius, sekretoriaujant J.Dryžienei, dalyvaujant atsakovės atstovui adv. A. Jaskelevičiui, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Autominutė“ ir Ko ieškinį atsakovei BUAB „Arsenalas-EHG“ dėl prekių grąžinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė UAB „Autominutė“ ir Ko pareiškė ieškinį atsakovei BUAB „Arsenalas-EHG“ dėl prekių grąžinimo. Ieškovė nurodė, kad atsakovei perdavė prekes, už kurias atsakovė neatsiskaitė, ir atsakovė privalo gautas prekes grąžinti, o prekių vertė sudaro 7 406,24 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad ji prekių grąžinti neprivalo, o ieškovės kreditinis reikalavimas dėl skolos yra atsakovės pripažįstamas bei patvirtintas teismo bankroto byloje, iškeltoje atsakovei.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas adv. A. Jaskelevičius nurodė, kad ieškovės ieškinys yra nepagrįstas. Atsakovė neprivalo ieškovei prekių grąžinti, nes tarp šalių buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, išrašytos PVM sąskaitos faktūros. Nors atsakovė ir turi ieškovės perduotų prekių likučius, šios prekės turi būti parduotos, o lėšos už prekes bus paskirstytos įstatymo nustatyta pagal patvirtintą ieškovės kreditinį reikalavimą bankroto byloje.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje yra pateikta tarp šalių sudaryta prekių tiekimo sutartis (b. l. 8–11). Joje nurodyta, kad prekių pirkėjui nuosavybės teisė į prekes pereina tik pirkėjui atsiskaičius už gautas prekes (p. 3.1.1). Per 30 dienų neparduotos prekės turi būti grąžinamos pardavėjui (p. 3.3).

Taigi šalys susitarė, jog nuosavybės teisė į prekes atsakovei pereis tik pardavus jas tretiesiems asmenims. Todėl, nepardavus prekių, nuosavybės teisė į prekes išlieka ieškovei (LR CK 4.49 str. 3 d.). Kadangi atsakovė nepardavė ieškovei priklausančių prekių per sutartyje nustatytą terminą, ieškovė turi teisę šias prekes išreikalauti iš atsakovės (LR CK 4.95 str.).

Teismas nesutinka su atsakovės nuostata, kad PVM sąskaitos faktūros išrašymas atsakovei reiškia ir nuosavybės teisių į prekes perdavimą. Tokią išvadą galima padaryti, nes LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymas nereglamentuoja nuosavybės teisinių santykių apmokestinamų operacijų atlikimo metu.

Teismas įvertina ir tai, kad pagal LR įmonių bankroto įstatymo nuostatas yra draudžiamas finansinių operacijų vykdymas po bankroto bylos iškėlimo, tačiau nedraudžiama perduoti valdomą turtą teisėtiems jo savininkams.

Teismas atsižvelgia ir į LR CK 6.345 str. 2 d. nuostatas, jog prekių pardavėjas negali išreikalauti perduotų prekių, jeigu pirkėjo administratorius įsipareigoja įvykdyti prievolę. Kadangi atsakovė pripažino negalinti sumokėti prekių kainos, ieškovė turi teisę prekes išreikalauti.

Teismas įvertina ir tai, kad atsakovė, vykdydama bankroto procedūras, turi teisę nustatyti žemesnes nei rinkos turto kainas, nes turto pardavimas turi būti efektyvus ir užtikrinti galimybę kuo greičiau baigti likvidavimo procedūras. Ieškovė siekia susigrąžinti savo prekes įvertinant jas pagal jų pardavimo atsakovei kainą. Taigi draudimas grąžinti ieškovei jos prekes pašalintų ieškovės galimybę pačiai parduoti jos prekes už realią kainą ir nulemtų nepagrįstus ieškovės nuostolius (LR CK 1.5 str. 4 d.).

Teismas atmeta atsakovės atsikirtimus, jog ieškovės interesai yra apginti įtraukus ieškovę į kreditorių sąrašą. Akivaizdu tai, kad ieškovė pareiškė prašymą dėl jos įtraukimo į kreditorių sąrašą, nes ieškovė kreditinį reikalavimą galėjo pareikšti tik per teismo nustatytą terminą. Be to, pareiškiant kreditinį reikalavimą ieškovei nebuvo žinoma apie tai, kiek prekių yra parduota ir koks prekių kiekis gali būti išreikalautas iš atsakovės sutartyje nustatyta tvarka. Atsakovė pateikė teismui įrodymus apie tai, kad atsakovė turi neparduotų ieškovės prekių už 2 789,19 Lt. Taigi šios prekės ir turi būti perduotos ieškovei, ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies. Įsiteisėjus teismo sprendimui, ieškovės kreditinis reikalavimas galės būti tikslinamas bankroto įstatymo nustatyta tvarka.

Kadangi ieškovė pareiškė ieškinį bankrutuojančiai įmonei, ieškovės sumokėtas žyminis mokestis turi būti grąžinamas (LR CPK 83 str. 9 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 270 str.,

nusprendžia:

patenkinti iš dalies ieškovės UAB „Autominutė“ ir Ko ieškinį atsakovei BUAB „Arsenalas-EHG“ dėl prekių grąžinimo ir įpareigoti atsakovę BUAB „Arsenalas-EHG“ grąžinti ieškovei UAB „Autominutė“ ir Ko prekes, nurodytas BUAB „Arsenalas-EHG“ 2009-05-25 ataskaitoje Nr. P00103, prekių vertė 2 789,19 Lt.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Įpareigoti LR valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti ieškovei UAB „Autominutė“ ir Ko, įmonės kodas 135781442, 300 Lt žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėjas Žydrūnas Bertašius