- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-24
- Bylos Nr.
- 2A-1670-230/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Baubienė, Nijolia Indreikienė, Arūnas Rudzinskas
- Atsakovas
- E. P., M. P., Ž. P.
- Ieškovas
- R. P.
- Kategorijos
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.12.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Rudzinsko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės E. P. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-368-358/2012 pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovams E. P., M. P., Ž. P. dėl iškeldinimo ir gyvenamosios vietos deklaravimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė ieškiniu prašė iškeldinti atsakovus E. P., M. P. ir Ž. P. su visais daiktais ir laikinais gyventojais iš gyvenamojo namo ir visų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), ir panaikinti jų gyvenamosios vietos deklaravimą bei šiuos pastatus perduoti R. P. valdymui ir naudojimui. Nurodė, kad atsakovė su savo vaikais be teisėto pagrindo gyvena ieškovei nuosavybės teise priklausančiuose pastatuose, čia jie deklaravo savo gyvenamąją vietą. Su atsakovais nuomos sutartis nesudaryta, jokių mokesčių jie nemoka, be to, pačiai ieškovei reikalinga gyvenamoji patalpa, kadangi norėtų persikelti gyventi su sūnumi. Būstas yra visiškai apleistas, nors atsakovė gyvena 20 metų. Atsakovams 2011-08-17 buvo išsiųstas įspėjimas išsikelti iki 2011-09-17, tačiau atsakovai neišsikėlė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 18 d. sprendimu ieškinį patenkino. Iškeldino ir išdeklaravo atsakovus E. P., M. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir Ž. P., gim. (duomenys neskelbtini), su visais daiktais ir laikinais gyventojais iš gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir visų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), šiuos pastatus perduodant R. P. valdymui ir naudojimui. Priteisė iš E. P., M. P., gim. (duomenys neskelbtini), Ž. P., gim. (duomenys neskelbtini), o pastarajam neturint lėšų, iš E. P. 139 Lt žyminio mokesčio ieškovei. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovei paveldėjimo ir dovanojimo sutarties pagrindu asmeninės nuosavybės teise priklauso ginčo gyvenamasis namas su priklausiniais, kuriuose gyvena atsakovė su vaikais, vienas jų yra nepilnametis. Ieškovė per notarą įteikė atsakovams pareiškimus, prašydama išsikelti iš jai nuosavybės teise priklausančių patalpų iki 2011-09-17. Teismas konstatavo, jog tarp šalių susiklostė neterminuotos panaudos sutarties teisiniai santykiai, kurie pasibaigė praėjus trims mėnesiams po įspėjimo t. y. 2011-11-17. Todėl teismas, vadovaudamasis CK 6.642 straipsnio 1 dalimi ir nustatęs, kad panaudos sutartis pasibaigė, konstatavo, jog atsakovai neteko teisės naudotis ginčo gyvenamuoju namu, o ieškovė įgijo teisę reikalauti atsakovų kartu su jos nepilnamečiu sūnumi iškelti iš buto CK 4.98 straipsnio pagrindu, nes atsakovai kito teisinio pagrindo naudotis ginčo patalpomis neturi. Teismas įvertinęs būtinybę ginti nepilnamečio vaiko interesus, t. y. jo teisę į būstą, tenkindamas ieškinį visiškai, nusprendė sprendimo įvykdymą atidėti dviems metams, iki Ž. P. pilnametystės. Darydamas tokią išvadą, teismas įvertino tai, kad nėra duomenų, jog atsakovai turėtų kitą gyvenamąją patalpą, o ieškovei būtų būtinybė pačiai apsigyventi ginčo pastatuose. Ieškovė asmeninės nuosavybės teise turi butą, kuriame ir gyvena, nepilnamečių vaikų ji neturi, o byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad yra galimas priverstinis prievolės išieškojimas iš ieškovės įkeisto buto.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atsakovė E. P. apeliaciniu skundu prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 18 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad sprendimas yra nepagrįstas, priimtas nesilaikant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, LR Konstitucinio Teismo ir Europos žmogaus teisių teismo formuojamos praktikos. Taip pat nurodo, jog teismas nesiaiškino ir neįvertino aplinkybių, susijusių su apeliantės ir jos vaikų apsigyvenimu ginčo name, neatsižvelgė į tai, jog ginčo name ji liko gyventi po jos sutuoktinio - ieškovės brolio motinos mirties, su kuriuo išsituokus namo priežiūra ir išlaikymu rūpinosi viena apeliantė. Ieškovė iki ieškinio pateikimo teismui jokių pretenzijų nereiškė, be to, ieškovė turi butą, todėl jai nėra būtinybės apsigyventi ginčo pastatuose. Teismas turėjo atsižvelgti į šias aplinkybes ir iškeldinimą atidėti iki sūnaus Ž. pilnametystės.
Atsiliepimas
Atsakovai M. P. ir Ž. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį tenkinti skunde išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, tačiau daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas motyvuojamoje sprendimo dalyje padaręs pagrįstą išvadą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, to nenurodė sprendimo rezoliucinėje dalyje, t. y. pažeidė CPK 270 straipsnio 5 dalies 4 punkto reikalavimus.
Atsakovės E. P. apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas dviem argumentais, o būtent, kad priimtu teismo sprendimu yra pažeidžiama asmens teisė į būstą ir kad pažeidžiami nepilnamečio vaiko interesai. Nors apeliantė, apeliaciniame skunde dėstydama apsigyvenimo ginčo pastatuose aplinkybes, mano turinti teisę gyventi šiuose pastatuose, tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuo požiūriu sutinka su apylinkės teismo išvada, kad atsakovė neturi jokio teisėto pagrindo naudotis ginčo patalpomis. Ieškovės nuosavybės teisės į pastatus nėra nuginčytos, atsakovė nebuvo ir nėra sudariusi su savininku ginčo patalpų nuomos sutarties, o susiformavę neterminuotos panaudos faktiniai sutartiniai santykiai nutrūko ieškovei įspėjus išsikelti iš jai priklausančių patalpų ir pasibaigus įstatymo nustatytam 3 mėnesių įspėjimo terminui. Atsakovė naudotis ginčo patalpomis galėtų tik sudariusi nuomos sutartį arba įgijusi nuosavybės teises į šias patalpas, tačiau tokių aplinkybių byloje nėra nustatyta.
Kitas apeliacinio skundo argumentas, jog turi būti apsaugoti nepilnamečio vaiko interesai, yra pagrįstas, tačiau, kaip jau nurodyta, tai pripažino ir pats pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas sprendimo vykdymą CPK 284 straipsnio 1 dalies pagrindu atidėti iki atsakovės nepilnamečio sūnaus Ž. P. pilnametystės. Kadangi pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodė ir pagrindė būtinybę atidėti sprendimo vykdymą, kolegija sutinka su apylinkės teismo nurodytais sprendimo vykdymo atidėjimą pagrindžiančiais motyvais ir jų nekartoja. Tačiau kadangi pirmosios instancijos teismas, išsprendęs šį klausimą, pažeisdamas CPK 270 straipsnio 5 dalies 4 punkto reikalavimus, to nenurodė sprendimo rezoliucinėje dalyje, keistina sprendimo rezoliucinė dalis, nurodant, kad sprendimo vykdymas atidedamas iki nepilnamečio Ž. P., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies. Pakeisti Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 18 d. sprendimą ir papildyti šio sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant, kad sprendimo vykdymas atidedamas iki nepilnamečio Ž. P., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės.
Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.