- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-26
- Bylos Nr.
- 1A-121-361-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys (pirm.), Eduardas Maškevičius, Stasys Valužis
- Nuteistasis
- K. P.
- Nukentėjusysis
- S. A. J.
- Advokatai
- Remigijus Jakštas, Marius Gricius
- Kategorijos
Teisėja I. Šeškauskienė Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.
2009 m. vasario 26 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. P. ir nukentėjusiojo S. A. J. apeliacinius skundus dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo K. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. l d. laisvės apribojimu 1 metams. Nuosprendžiu S. A. J. naudai iš K. P. priteista 3000 litų neturtinės žalos, 250 litų turtinės žalos ir 2500 litų atstovavimo išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. P. nuteistas už tai, kad jis 2007 m. rugpjūčio 2 d., apie 16 val., (duomenys neskelbtini) Plungės r., savo gyvenamojo namo kambaryje, kilus ginčui dėl turtinių nesutarimų su atvažiavusiu pasikalbėti nukentėjusiuoju S. A. Jurkumi, vieną kartą spyrė koja nukentėjusiajam į lytinius organus, padarydamas S. A. J. tarpvietės sumušimą ir poodinę kraujosruvą, apimančią mašnelės bei varpos šaknies sritį, kairės sėklidės sumušimą, tai sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Nuteistasis K. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2008-12-05 nuosprendį ir jį išteisinti. K. P. mano, kad teismas netinkamai įvertino surinktus įrodymus. Nurodo, kad 2007-08-03 specialisto išvada patvirtino, jog S. A. J. buvo padarytas tarpvietės sumušimas ir poodinė kraujosruva, apimanti mašnelės bei varpos šaknies sritį, kairės sėklidės sumušimas. Minimas sužalojimas galėjo atsirasti sumušus tarpvietę kietu buku daiktu, galbūt įspiriant koja, maždaug prieš parą laiko iki apžiūros. Dėl šio sužalojimo S. A. J. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 11). 2008-05-19 ekspertizės aktas patvirtino specialisto išvadoje nurodytą S. A. J. patirtą sveikatos sutrikdymą. Taip pat ekspertas nurodė, kad traumuojantis kontaktas buvo su ribotu paviršiumi, jį turinčiu daiktu, o ne plačiu paviršiumi, plokštuma, todėl nėra tikėtina, kad varpos šaknies srities, mašnelės kraujosrūva S. A. J. atsirado dėl nugriuvimo ir atsitrenkimo į plokštumą. Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas R. P. Pečkus patvirtino tik aplinkybę, kad šis sužalojimas negalėjo S. A. J. atsirasti jam griūvant. Tačiau liudytojas patvirtino, kad sužalojimas galėjo atsirasti ne tik spiriant koja, o ir dėl kitų bukų daiktų kontakto įtakos. Nuteistasis mano, jog šios aplinkybės įrodo, kad nukentėjusysis galėjo ir susižaloti dirbdamas žemės ūkio darbus su įvairia technika ir įrankiais. Ši versija ir galimybė teismo liko neįvertinta, o teismas specialisto išvadą ir ekspertizės aktą įvertino kaip įrodymą, patvirtinantį, kad nukentėjusiojo sužalojimas galėjo atsirasti tik suduodant smūgį į tarpvietę koja. K. P. skunde nurodo, kad teismas vadovavosi nuosekliais nukentėjusiojo parodymais. Tačiau nuteistasis mano, kad S. A. J. parodymai nebuvo nuoseklūs, nes iš pradžių nukentėjusysis parodė, kad žmona jam pasakė, jog skambino V. P. ir prašė, kad jie paimtų pajų, vėliau ieškinio pareiškime ir pirmame teismo posėdyje nurodė, kad iš anksto susitarus nuvažiavo pas V. ir K. P. (telefonu kvietė P., kuri skambino jam į mobilųjį telefoną). O teisminio nagrinėjimo metu Š. A. J. nurodė, kad ne jam skambino, o jo žmonai. Paskutinio nagrinėjimo metu nukentėjusysis iškėlė trečią versiją, kad paskambino tą pačią dieną ir jis nedelsdamas išvažiavo. Be to, nuteistasis mano, kad kitų liudytojų ir S. A. J. parodymai nesutampa, nes nukentėjusysis nurodė, jog kilus konfliktui jis, būdamas jo namo viduje, skambino sūnui R. J. , tačiau V. P. jam neleido kalbėti. Liudytojai R. J. ir V. M. nurodė, kad skambino S. A. J. , tačiau nekalbėjo, buvo girdėti šuns lojimas. Nuteistasis mano, kad šuns lojimas negalėjo girdėtis S. A. J. esant jo namo viduje ir vykstant konfliktui. Be to, Telšių VPK Rietavo PK rašte nurodoma, kad 2007-08-03 14 val. 35 min. buvo gautas pranešimas apie tai, kad 2007-08-02, apie 16 val., (duomenys neskelbtini) Rietavo sav., S. J. sumušė K. P. . Mano, jog ši aplinkybė patvirtina, kad Š. A. J. 2007-08-02 į policiją nesikreipė, esant dideliems skausmams (pasak paties nukentėjusiojo), į medikus kreipėsi tik 2007-08-03, pareiškimą policijai dėl sužalojimo pateikė tik 2007 08 10. Taip pat nuteistasis K. P. mano, kad teismas nepagrįstai neįvertino S. A. J. ketinimo pasipelnyti iš jo. Pažymi, kad S. A. J. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad dėl patirto sužalojimo negalėjo visiškai judėti ir 2007-08-30–2007-09-03 gulėjo ligoninėje, tačiau šios aplinkybės buvo paneigtos eksperto R. P. Pečkaus. Mano, kad nukentėjusysis taip bandė savo melagingais parodymais daryti įtaką teismui, siekė, kad būtų nustatytas jam sunkesnis sveikatos sutrikdymo laipsnis. Todėl mano, kad teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį jam nesurinkęs pakankamai jo kaltės įrodymų.
Nukentėjusysis S. A. J. savo apeliaciniame skunde prašo pakeisti Plungės rajono apylinkės teismo 2008-12-05 nuosprendį ir priteisti iš K. P. 10 800 litų turtinę žalą, 5000 litų neturtinę žalą ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas ieškinio dalį dėl turtinės žalos atmetė motyvuodamas, kad nebuvo pateikta įrodymų dėl patirtų derliaus nuostolių, jog jie patirti būtent dėl kaltinamojo veiksmų, nuostolių apskaičiavimai įvertinti kaip šališki ir nepatvirtinti kitais įrodymais. Nukentėjusysis apeliaciniame skunde nurodo, kad sužalojimo metu (2007 m. rugpjūčio mėn.) jo ūkyje turėjo būti nukultas didelis rapsų derlius. Šios grūdinės kultūros ypatumas – prinokusius rapsus kelių dienų laikotarpiu laiku nenukūlus, rapsų ankštelės susproginėja ir derlius (rapsų sėklos) išbyra ant žemės. 2007 m. buvo deklaruotas 145,3 ha pasėlių plotas, iš kurių 37,5 ha rapsų pasėlių. Laiku buvo nukulta 48,8 tonos rapsų iš 25 ha pasėlių žemės ploto, t. y. vidutiniškai po 1,95 tonos/ha. Dėl patirtų sveikatos sužalojimų iš likusio 12,5 ha žemės ploto derlius laiku nuimtas nebuvo, todėl nuo šio ploto buvo nukulta tik 13,6 tonos rapsų, t. y. vidutiniškai po l,08 tonos/ha, kas yra 0,87 tonos/ha mažiau nei gauta iš laiku nukulto derliaus. Vidutinė rapsų kaina – l 000 Lt/toną, bendras nenuimto derliaus kiekis – 10,8 tonos (0,87 tonos/ha * 12,5 ha). Pagal LR CK 6.249 str. l d. turtinė asmens žala apima turto netekimą, turėtas išlaidas ir negautas pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal pateiktus apskaičiavimus dėl pasekmių, kilusių iš neteisėtų K. P. veiksmų, nukentėjusiojo turtinė žala (negautos pajamos) sudarė 10 800 Lt, ją ir buvo prašoma priteisti iš kaltinamojo K. P. . Nukentėjusysis nurodo, kad nuosprendyje pripažįstama, jog jis yra žemės ūkio specialistas, turintis kvalifikaciją apskaičiuoti pasėlių nuostolius, tačiau kadangi tik vadovauja savo ūkiui, o ne tiesiogiai nuiminėja derlių, todėl šis sumušimas neturėjo tiesioginės įtakos derliaus nuėmimui. Su šiais nuosprendžio motyvais S. A. J. nesutinka, nes, nors derliaus nuėmimo darbuose tiesiogiai ir nedalyvauja, tačiau būtent jis nurodo, kada subrendo derlius ir kada jį privaloma nuimti. Derliaus nuėmimo momentu reikalinga kasdien apžiūrėti rapsų laukus, ko dėl sužalojimo ir nuolatinio skausmo laiku jis negalėjo padaryti, nes gydytojo nurodymu gydėsi ambulatoriškai. Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnyje – jo pajamos buvo numatytos gauti iš anksto, jas tikėjosi gauti pagrįstai, jos nebuvo gautos dėl neteisėtą žalą – sužalojimą – padariusio asmens veiksmų. Taip pat nukentėjusysis nurodo, kad nesupranta, kodėl ieškinys dėl neturtinės žalos priteistas tik iš dalies. Pažymi, kad jis, būdamas rajone žinomas ir aktyviai visuomeninėje veikloje dalyvaujantis žmogus, daugiau nei mėnesį laiko kentė skausmą, išgyveno nepatogumus, aiškindamas sužalojimo pobūdį, patyrė depresiją, pažeminimą ne tik kaip asmuo, bet ir kaip vyras, patyrė bendravimo, darbinių ir šeiminių bendravimo galimybių sumažėjimą, todėl mano, kad jo prašoma 5000 litų neturtinė žala yra protingo dydžio ir priteistina iš kaltinamojo.
Atsikirtime į apeliacinį skundą K. P. pakartojo savo apeliacinio skundo motyvus ir prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas bei nukentėjusysis bei jo atstovas prašė savo apeliacinius skundus tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini.
Dėl kaltės
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis BPK 20 str. 5 d. reikalavimais, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai K. P. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 140 str. 1 d. Su tokia apylinkės teismo išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.
Teisėjų kolegijos nuomone, byloje surinkta pakankamai K. P. kaltę patvirtinančių įrodymų. Apylinkės teismas tinkamai išanalizavo ir įvertino nukentėjusiojo S. A. J. , liudytojų R. J. , V. M. , E. J. ir S. J. parodymus, specialisto išvadą Nr. G 1796/07 (03) ir ekspertizės aktą Nr. EG 1021/08 (03), Telšių VPK Rietavo policijos komisariato 2007-10-09 raštą Nr. 44-S-3279.
Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo S. A. J. parodymais, kurie yra nuoseklūs, iš esmės atitinka nustatytas bylos faktines aplinkybes. Jis nuosekliai parodė nuteistojo veiksmus jį sužalojant ir jie tiesiogiai sutampa su specialisto išvadoje nustatytais sužalojimais. Nukentėjusiajam teismo eksperto fiksuoti sužalojimai buvo padaryti maždaug prieš parą laiko, todėl atitinka traumos patyrimo laiką (b. l. 11).
Pažymėtina, kad nukentėjusiajam nustatytas sužalojimas yra gana retas ir savito pobūdžio, todėl atmestini nuteistojo skundo argumentai, kad S. A. J. galėjo susižaloti kitaip (dirbdamas žemės ūkio darbus su įvairia technika ir įrankiais).
Apylinkės teismas pagrįstai nuteistojo parodymus vertino kritiškai, jais nesivadovavo nustatydamas kaltę ir juos laikė kaip kaltinamojo pasirinktą gynybos būdą.
Atmestini ir nuteistojo skundo argumentai dėl pavėluoto nukentėjusiojo kreipimosi į policiją bei medikus, kadangi iš byloje esančio S. A. J. pareiškimo matyti, kad jis į Rietavo policijos komisariatą dėl sumušimo kreipėsi iš karto po minėto įvykio, t. y. 2007-08-02, apie 17.20 val., tačiau jam buvo paaiškinta, kad atvyktų kitą dieną, kai bus tyrėjas, aptarnaujantis teritoriją, kurioje S. A. J. gyvena. Į Klaipėdos universitetinę ligoninę ir į Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Klaipėdos skyrių nukentėjusysis atvyko kitą dieną, t. y. 2007-08-03, tai suprantama, nes pats nukentėjusysis gyvena Rietavo sav., Girėnų kaime, o minėtos įstaigos yra Klaipėdos mieste.
Dėl civilinio ieškinio
Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Pažymėtina, kad įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą žalą. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra.
Plungės rajono apylinkės teismas, priteisdamas nukentėjusiajam neturtinę žalą, atsižvelgė į nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarinius, į nuteistojo turtinę padėtį bei į susiklosčiusią teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudž. byla Nr. 2K–801/2006; baudž. byla Nr. 2K-520/2006). Todėl apeliacinės instancijos teismas mano, kad priteista neturtinė žala yra objektyviai protinga ir keisti jos dydį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Apeliacinės instancijos teismas mano, kad Plungės rajono apylinkės teismo sprendimas atmesti ieškinio dalį dėl patirtų derliaus nuostolių priteisimo yra pagrįstas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusiojo judėjimo galimybės dėl įvykio metu patirto sužalojimo – fizinio skausmo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo – suvaržytos nebuvo, nukentėjusysis dėl patirto sužalojimo gydėsi ambulatoriškai, o ne stacionare, todėl patirta trauma negalėjo sukliudyti nuimti rapsų derlių. Ekspertizės akte Nr. EG 1021/08 (03) prie specialisto išvados Nr. G 1796/07 (03) aiškiai nurodyta, kad nukentėjusiojo A. S. J. 2007-08-02 patirta trauma sąlygojo tik ūmų kairiojo prielipo uždegimą ir veninių mazgų toje pat kairėje pusėje išsiplėtimą. Tuo tarpu S. A. J. 2007-08-29 kreipėsi į medikus, skųsdamasis sutrikusiu šlapinimusi, ypač naktį, skausmingumu tarpvietėje. Objektyviai šeimos gydytoja konstatavo tik lyties organų patinimą. Todėl teismo ekspertas pažymi, kad šie duomenys parodo, jog nukentėjusiojo nusiskundimai buvo ne dėl traumos, o dėl priešinės liaukos liguistų (ne trauminių) pakitimų – priešinės liaukos (prostatos) išvešėjimo (b. l. 120–123). Nukentėjusysis S. A. J. skunde nurodo, kad derliaus nuėmimo momentu jis negalėjo kasdien apžiūrėti rapsų laukų, nes gydytojo nurodymu gydėsi ambulatoriškai, dėl to buvo patirti derliaus turtiniai nuostoliai. Atkreiptinas nukentėjusiojo dėmesys į tai, kad ambulatoriškai jis gydėsi 5 dienas, t. y. nuo 2007-08-30 iki 2007-09-03 ir ne dėl 2007-08-02 patirto sužalojimo pasekmių, o dėl ankstesnės ligos paūmėjimo (priešinės liaukos (prostatos) išvešėjimo). Todėl ankstesnių sveikatos problemų, ligų paūmėjimas, neturėjęs įtakos sveikatos nustatymo masto įvertinimui, nėra susijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu su nukentėjusiojo patirtais rapsų derliaus nuostoliais.
Nukentėjusiojo atstovas pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą priteisti papildomai 1000 litų atstovavimo išlaidų iš nuteistojo K. J. . Tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Plungės rajono apylinkės teismo 2008-12-05 nuosprendžiu iš nuteistojo jau priteisė 2500 litų atstovavimo išlaidų, ir vadovaudamasis BPK 106 str. 2 d. šį prašymą atmeta.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
nuteistojo K. P. ir nukentėjusiojo S. A. J. apeliacinius skundus atmesti.
Nutartis neskundžiama.