- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-11-07
- Bylos Nr.
- AN2-319-361/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-43-3-00027-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalius Jocys
- Pažeidėjas
- D. S.
- Kategorijos
- 1.2.1Administracinis nusižengimas (ANK 5 str.)
- 1.2.4Administracinio nusižengimo padarymas tyčia (ANK 8 str.)
- 19.10Statutinių valstybės tarnautojų, karo policijos ar žvalgybos pareigūnų teisėtų nurodymų ar reikalavimų nevykdymas (ANK 506 str.)
- 21.3.3Aplinkybės, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima (ANK 591 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
- 21.11.11Apygardos teismo nutarimų ir nutarčių įsiteisėjimas (ANK 654 str.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. S. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. rugsėjo 10 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Lietuvos kariuomenės karo policijos vadas A. G. 2019 m. sausio 24 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą D. S. už tai, kad 2018 m. gruodžio 21 d., apie 13.05 val., , Šilutės r. sav., Šilutės sen., Kirlikų k., Paparčių g. 2, automobiliu „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai, be leidimo įvažiavęs į karinę Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės 305 lengvosios pėstininkų kuopos teritoriją, tyčia nevykdė teisėtų uniformuoto Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės 305 lengvosios pėstininkų kuopos budėtojo padėjėjo eilinio J. N. nurodymų: pateikti asmens tapatybės dokumentą patikrinimui ir pasišalinti iš karinės teritorijos, tokiu būdu tyčia nevykdė teisėtų uniformuoto kario reikalavimų, trukdė jam įgyvendinti įstatymų jam suteiktas teises. Tokiais veiksmais D. S. kaltintas padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. rugsėjo 10 d. nutarimu D. S. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 3 dalyje ir nubaudė 100 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, baudą subendrino su bauda, paskirta Lietuvos kariuomenės karo policijos 2019 m. sausio 28 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 08-ANR N-1-2019, ir nustatė galutinę subendrintą nuobaudą – 100 Eur baudą. Į nustatytą galutinę subendrintą nuobaudą – 100 Eur baudą, įskaitė D. S. 2018 m. birželio 19 d. sumokėtą 20 Eur baudą, paskirtą Lietuvos kariuomenės karo policijos 2019-01-28 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 08-ANR N-1-2019, ir nustatė, kad šiuo nutarimu D. S. nesumokėtos baudos dalis yra 80 Eur.
Šalies argumentai
3. Apeliantas skundu prašo panaikinti apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 506 straipsnio 3 dalį nutraukti.
3.1. Teigia, jog teismas suteikė prioritetą karių K. D. ir J. N. parodymams, o apelianto ir liudytojo A. M. parodymus atmetė vien tuo pagrindu, jog jie prieštaravo minėtųjų karių parodymams. Nuo 1994 m. apeliantas yra Šilutės aeroklubo narys. Įvykio laiku važiavo į angarą, kuriuo naudojasi aeroklubas, ten laiko lėktuvus, nes turėjo suplanuotą skrydį į klubo nario laidotuvių ceremoniją. Automobiliu pro vartus, ant kurių užrašyta, jog įvažiuoti draudžiama, nuvažiavo prie angaro, esančio Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės 305 lengvosios pėstininkų kuopos teritorijoje. Angaru ir pakilimo taku aeroklubas naudojasi panaudos sutarties su Lietuvos kariuomene pagrindu, o tokia sutartis pasibaigė 2016 m., nauja iki šiol nepasirašyta, nes derinamos sutarties sąlygos. Tačiau pagal nusistovėjusią geranorišką praktiką, aeroklubo nariai į minėtą teritoriją, prie angaro, netrukdomai patekdavo pagal iš anksto sudarytą asmenų ir transporto priemonių sąrašą. Šį sąrašą tvirtindavo kuopos vadas K. D.. Įvykio dieną, dėl apeliantui nežinomų priežasčių, jo nebuvo šiame sąraše, taigi formaliai jis neturėjo leidimo įvažiuoti į šią teritoriją. Nurodo, jog daug metų važiuoja prie angaro, yra kariams gerai žinomas ir pažįstamas, nekeliantis jokio pavojaus asmuo. Todėl, supratęs, kad tiesiog atsirado formali, gramatinė klaida, pats į minėtą sąrašą įrašė savo asmens ir savo transporto priemonės duomenis, paaiškino kariui, jog privalo išskristi, o grįžus nesusipratimą su kario vadovybe išsiaiškins. Nesislėpdamas paliko automobilį, nestabdomas pasiėmė iš angaro lėktuvą ir išskrido į minėtą laidotuvių ceremoniją. Pažymi, jog niekas iš apelianto nereikalavo pateikti asmens tapatybės dokumentą patikrinimui bei pasišalinti iš teritorijos. Karys J. N. tik pasakė apeliantui, jog jis išvarytų iš teritorijos automobilį, o tada gali eiti naudotis angaru.
3.2. Mano, jog kuopos vadas K. D. yra nepalankiai nusiteikęs apelianto ir aeroklubo atžvilgiu, todėl tyčia neįrašė jo į sąrašą asmenų, turinčių leidimą patekti į karinę teritoriją. Tvirtina, jog neturėjo jokios tyčios įvykio metu be leidimo pateikti į karinę teritoriją, todėl teisena pagal ANK 557 straipsnį jam turėjo būti nutraukta. Grįžęs iš laidotuvių apeliantas bandė su kuopos vadu išsiaiškinti, kodėl jis nėra įtrauktas į įleidžiamų asmenų ir transporto priemonių sąrašą. Tačiau vadas papildyti sąrašo nesutiko. Jokių pažeidimų, dėl kurių jam galėjo būti atimtas leidimas, apeliantas nebuvo padaręs. Įvykio metu tik trumpam pateko prie angaro, pasiėmė minėtu tikslu lėktuvą ir juo netrukdomas išskrido. Liudytojas A. M. patvirtino apelianto nurodytas aplinkybes. Teisme liudytojas K. D. parodė, jog aeroklubas apie 2 metus neva be teisinio pagrindo naudojasi Lietuvos kariuomenei priklausančio angaro dalimi, panaudos sutartis dėl naudojimosi angaru yra pasibaigusi ir vėl derinamos naujos sutarties sąlygos. Aeroklubo nariams, K. D. teigimu, netrukdoma vykdyti savo veiklą, tačiau jie ir jų transporto priemonės turi turėti leidimą pateikti į karinę teritoriją pagal klubo vado pateiktą ir kuopos vado patvirtintą transporto priemonių sąrašą. Jei klubo narys atvyksta su transporto priemone, kuri nėra įtraukta į sąrašą, jis turi automobilį palikti už karinės teritorijos ir į ją patekti pėsčiomis. Įvykio metu K. D. telefonu budėtojui pasakė įtraukti apelianto automobilį į sąrašą. Apeliantas, manydamas, jog budėtojas gali privelti klaidų, pastarojo paprašė duoti lapą ir jame įrašė reikalingus duomenis. Liudytojas – karys (budėtojas) J. N. teismo posėdyje parodė, jog įvykio metu buvo uniformuotas, mėgino apeliantui prisistatyti, tačiau pastarasis jo neklausė, pertraukinėjo, teigdamas, jog jis čia seniai važinėja. Taip pat šis liudytojas parodė, jog: paaiškėjo, jog apelianto automobilio nėra sąraše, kuris buvo sudarytas aeroklubo ir kariuomenės draugišku sutarimu; paskambinus kuopos vadui, pastarasis liepė budėtojui įtraukti apelianto automobilį į sąrašą; apeliantui sakė, jog jis turi patraukti automobilį iš teritorijos ir jam bus leista įeiti į teritoriją; asmens dokumentų apeliantas nepateikė, teigdamas, jog budėtojas gali privelti klaidų ir paprašęs lapo, jame užpildė savo duomenis. Taigi, tokie esminiai, patikimi šio liudytojo parodymai paneigia kaltinimo aplinkybes, jog jis tyčia nevykdė uniformuoto budėtojo padėjėjo J. N. nurodymų – pateikti asmens tapatybės dokumentą patikrinimui ir pasišalinti iš karinės teritorijos, tokiu būdu trukdė jam įgyvendinti įstatymų jam suteiktas teises. Kuopos vadas K. D. įvykio metu nebuvo tarnyboje, todėl negalėjo duoti jokių nurodymų kariui J. N. ir todėl K. D. parodymai neturėtų būti laikomi nuosekliais ir patikimais.
3.3. Ginčo teritorija, kurioje yra aeroklubo angaras, panaudos sutartimi valdomas Lietuvos kariuomenės. Asociacijos „Šilutės aeroklubas“ 2017 m. gruodžio 8 d. Valstybės turto perdavimo ir priėmimo akte Nr. NTA-39, nurodyta, kad panaudos gavėjas – asociacija „Šilutės aeroklubas“ perdavė (grąžino) panaudos davėjui Lietuvos kariuomenei panaudos sutartimi iki 2017 m. gruodžio 8 d. naudotą infrastruktūrą, esančią adresu Šilutės sen., Kirlikų k., Paparčių g. 2. Į karinę teritoriją galima patekti iš Paparčių gatvės pagrindiniu įvažiavimu, šalia kurio yra įspėjamieji ženklai, jog pašaliniams asmenims į ją patekti draudžiama. Kuopos vadas sudarydavo sąrašą savo nuožiūra, sąrašas buvo nuolat keičiamas, papildomas, o pasenę sąrašai būdavo perrašomi naujai. R. J. kuopos vadui 2017 m. elektroniniu paštu yra siuntęs apelianto anketinius ir jo transporto priemonės duomenis. Taigi apeliantas įvykio dieną buvo įsitikinęs, jog jis, kaip ilgametis aeroklubo narys, yra įtrauktas į ginčo teritoriją įleidžiamų transporto priemonių ir asmenų sąrašą. Tuo metu teigia nežinojęs, jog 2009 m. sudaryta panaudos sutartis dėl angaro tarp Lietuvos kariuomenės ir aeroklubo yra pasibaigusi minėtąją 2017 m. gruodžio 8 d. Pažymi, jog angare iki šiol yra laikomi aeroklubo lėktuvai ir klubas naudojasi pakilimu taku, o šią teritoriją klubo narių patekimas priklauso nuo vado malonės.
Atsiliepimas
4. Institucija, kurios pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą, Lietuvos kariuomenės Karo policijos, atsiliepimu su apelianto skundu nesutinka. Teigia, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina apelianto kaltę padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Pažymi, jog kariai, saugodami karines teritorijas, jose esantį svarbų karinį turtą, turi teisę duoti privalomus nurodymus fiziniams asmenims, kai būtina užtikrinti karinio turto apsaugą (Lietuvos kariuomenės karinės jėgos naudojimo statuto 12 straipsnio 1 dalis). Pažeidėjo D. S. sąraše asmenų bei jo vairuojamos transporto priemonės į leidžiamų į karinę teritoriją asmenų ir transporto priemonių sąrašuose nebuvo. Apelianto ir jo transporto priemonės, kuopos vado K. D. pateiktame policijai sąraše nebuvo. Apeliantas savavališkai įrašė savo ir savo transporto priemonės duomenis į minėtą sąrašą. Atvykus kuopos vadui, jis nekreipė dėmesio į pastarojo nurodymus, t. y., jog apelianto nėra sąraše, liepė vadui neaiškinti. Vadui iškvietus policijos pareigūnus, jis toliau ignoravo karių nurodymus išvykti iš teritorijos, filmavo kuopos vadą. Automobilio iš teritorijos apeliantas neišvarė, jį paliko ir nuėjo į lėktuvų angarą, o iš ten pasiėmęs lėktuvą išskrido.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina jo kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 3 dalyje.
6. ANK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Teisėtas, pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
7. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
8. Apygardos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, neturi pagrindo sutikti su apylinkės teismo pateiktu įrodymų vertinimu bei padarytomis išvadomis, kad D. S. sąmoningai ir demonstratyviai nereaguodamas į uniformuoto kario J. N. įspėjimą, jį akivaizdžiai ignoruodamas, nevykdydamas kario nurodymų – pateikti asmens tapatybės dokumentą patikrinimui ir pasišalinti iš karinės teritorijos, iš karinės teritorijos neišvažiavo, joje pasiliko ir naudojosi angare laikomu Šilutės aeroklubo lėktuvu. Tokios išvados nepagrįstos visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, todėl išlieka abejonės dėl D. S. tyčinės kaltės padarius jam inkriminuotą nusižengimą.
9. ANK 506 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tyčinis uniformuoto kario teisėto reikalavimo nevykdymas, taip pat kitoks trukdymas uniformuotam kariui įgyvendinti įstatymų jam suteiktas teises užtraukia baudą asmenims nuo šešiasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų.
10. Iš bylos medžiagos matyti, jog D. S. apkaltintas tuo, kad tyčia nevykdė eilinio J. N. nurodymų, o būtent, pateikti asmens tapatybės dokumentą patikrinimui ir pasišalinti iš karinės teritorijos. Tačiau apylinkės teismas, susikoncentruodamas į tokių kario nurodymų turinį, kartu neįvertino teisiškai reikšmingų teisingam bylos išnagrinėjimui aplinkybių, o būtent to, kad kario J. N. ir D. S. pokalbis įvyko tuo metu, kai D. S. bei kitas aeroklubo klubo narys (liudytojas) A. M., automobiliais jau buvo įvažiavę į Lietuvos krašto apsaugos ministerijos, panaudos teise nuo 1998 m. valdomą, teritoriją ir privažiavę prie lėktuvų angaro, kuriuo faktiškai naudojasi Asociacija „Šilutės aeroklubas“, ruošėsi išskristi į klubo nario laidotuves. Akcentuotina, jog, už tai, kad įvažiavo savo automobiliu į kariškių teritoriją be leidimo D. S. jau yra nubaustas administracine nuobauda, o jos teisėtumas ir pagrįstumas patikrintas apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutartimi ir įsiteisėjusia bei nebekvestionuotina apygardos teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartimi (t. 1, b. l. 149-153).
11. Taip pat, apylinkės teismas neįvertino kitos juridiškai svarbios aplinkybės, jog angaru ir pakilimo taku aeroklubas naudojosi panaudos sutarties su Lietuvos kariuomene pagrindu. Nors tokia sutartis pasibaigė 2016 m. ir nauja nesudaryta, tačiau kariuomenė geranoriškai leido ir leidžia toliau naudotis angaru ir pakilimo taku aeroklubo nariams, t. y. leidžia patekti prie šių objektų pagal suderintą su aeroklubu asmenų ir transporto priemonių sąrašą. Šią aplinkybę patvirtina liudytojo K. D. – kuopos vado, apylinkės teismo posėdyje duoti parodymai. V. D. paaiškino, jog Šilutės aeroklubo nariams netrukdoma vykdyti savo veiklą, bet jie ir jų transporto priemonės turi turėti leidimą patekti į karinę teritoriją pagal klubo vado pateiktą ir kuopos vado patvirtintą transporto priemonių sąrašą. Byloje įrodyta ir nėra ginčo, jog D. S. yra ilgametis minėto aeroklubo narys ir kartu su minėtuoju A. M. atvyko automobiliais prie angaro. Civilinio kodekso 4.35 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad valdymas gali būti pažeistas trukdant valdyti daiktą. Šiuo atveju lėktuvai, esantys angare priklauso aeroklubui. Todėl aeroklubo nariai turi teisę naudotis lėktuvais ir nekliudomai patekti prie lėktuvų. Uždrausdami apeliantui patekti prie lėktuvo, kariai neteisėtai apribojo aptariamą nuosavybės teisę. Esant tokioms įvykio situacijos bei aeroklubo ir kariuomenės bendradarbiavimo ar faktiškai besitęsiantiems panaudos teisiniams santykiams, yra pagrindas daryti išvadą, jog D. S. patraukimas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 506 straipsnio 3 dalį yra neteisėtas, nes įžvelgti jo tyčią nevykdyti jam inkriminuotų kario nurodymų, jokio objektyvaus pagrindo nėra. Išplėsdamas D. S. administracinės atsakomybės ribas nuo ANK 557 straipsnio iki aktualios ANK 506 straipsnio 3 dalies dispozicijos, apylinkės teismas netinkamai, selektyviai vertino liudytojų K. D. ir J. N. parodymus, o tai sukliudė atskleisti tikrąją ginčo įvykio situacijos vaizdą ir joje dalyvavusių asmenų elgesio turinį.
12. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad karo policija nesurinko pakankamai patikimų duomenų, pagrindžiančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, o apylinkės teismas išsamiai neištyrė visų aptartų bylos aplinkybių, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė klaidingą išvadą dėl D. S. kaltės padarius ANK 506 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Skundžiamas nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina, D. S. veiksmuose nenustačius administracinio nusižengimo sudėties požymių – tyčinės kaltės ir neteisėtų veiksmų (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. rugsėjo 10 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 506 straipsnio 3 dalį D. S. nutraukti.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.