- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-03-31
- Bylos Nr.
- II-342-121/2008
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nijolė Šidagienė
- Pažeidėjas
- K. D.
- Advokatai
- Edmundas Rusinas
ATP byla Nr.II-342-121/2008 Procesinio sprendimo kategorija 34
Vilnius 2008 m. kovo 31d.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Šidagienė, sekretoriaujant Aistei Juchnevičiūtei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui K. D., jo atstovui advokatui Edmundui Rusinui, institucijos, paskyrusios nuobaudą, atstovui Dainiui Lipsevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo (ATP) bylą pagal K. D. skundą dėl Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos nutarimo panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau - institucija, nagrinėjusi administracinę bylą, institucija) įgaliotas pareigūnas 2006m. gegužės 26 dieną K. D. surašė ATP protokolą Nr.09-30073/12743/06 už tai, kad jis tądien iš Vilniaus mieste esančios Geležinkelio gatvės į Klaipėdą vežė ne iš anksto suformuotą ir neturinčia bendro kelionės tikslo keleivių grupę, taip pažeisdamas Kelių transporto kodekso (toliau – KTK) 18 str. 4 dalies reikalavimus (b.l.9).
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos įgaliotas pareigūnas 2006m. birželio 5 d. nutarimu K. D. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 172 str. 1 dalyje, padarymą skyrė 750 Lt baudą (b.l.10).
Šalies argumentai
K. D. 2008-03-18 patikslintu skundu prašo panaikinti 2006-06-05 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti institucijai, įgaliotai surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, įpareigojant ją tinkamai kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą. Paaiškina nesutinkantis su jam paskirta administracine nuobauda ir mano, kad ji paskirta neteisėtai, visapusiškai ir objektyviai neištyrus faktinių aplinkybių bei neteisingai pritaikius teisės normas. Nurodo, kad institucija jį patraukė administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis pažeidė užsakomųjų reisų organizavimo tvarką, tačiau toks institucijos teiginys yra abstraktus, neturi jokio teisinio pagrindo ir neatitinka ATPK 286 str. 1 d. reikalavimų, nes jame nėra tiksliai ir konkrečiai, nurodant konkrečias teisės normas ar bendrus principus, nurodoma, kokią tvarką jis pažeidė, todėl pareiškėjas negali tinkamai gintis nuo jam pareikštų kaltinimų. Atkreipia dėmesį, kad nutarime nurodyta, jog jis keleivius vežė užsakomuoju reisu, taigi institucija, nagrinėjusi administracinę bylą, pripažino, jog pareiškėjo vykdytas reisas buvo užsakomasis, susijęs su iš anksto suformuotos grupės vežimu (ką pagrindžia ir byloje esantys privalomi dokumentai - keleivių vežimo sutartis Nr. 711 ir keleivių vežimo lapas Nr. 100354), o administracinę atsakomybę siejo tik su ta aplinkybe, jog užsakomieji reisai buvo vykdomi iš draudžiamos teritorijos. Pareiškėjas vežė iš anksto suformuotą keleivių grupę užsakomaisiais reisais, o Konstitucinis Teismas 2008-03-05 dienos nutarime konstatavo, jog KTK 18 str. 4 dalyje įtvirtintas draudimas užsakomųjų reisų vežėjams rinkti ir vežti keleivių grupes iš gatvių ir aikštelių teritorijų, kurios ribojasi su autobusų stotimis (ir kurių ribas nustato savivaldybių institucijos), reiškia, kad užsakomųjų reisų vežėjams draudžiama minėtose teritorijose sudaryti keleivių grupes, surinktas iš reguliarių reisų laukiančių keleivių, taip pat kitų asmenų, dėl kurių vežimo nebuvo pateiktas išankstinis užsakymas vežėjui ir su juo iš anksto nebuvo sudaryta vežimo sutartis, tačiau šis draudimas neaiškintinas kaip apimantis ir draudimą užsakomųjų reisų vežėjams minėtose teritorijose įlaipinti į transporto priemonę ir iš ten vežti iš anksto sudarytas keleivių grupes, atitinkančias KTK 2 str. 8 dalyje esantį iš anksto sudarytos keleivių grupės apibrėžimą. Gi jis traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl KTK 18 str. 4 d. pažeidimo, tačiau iki šios dienos nesant jokio teisės akto, kuris detalizuotų užsakomųjų reisų vykdymo tvarką, traukimas administracinėn atsakomybėn pagal bendro pobūdžio teisės normą, nenustatančią konkrečios vykdomos veiklos turinio, taisyklių, tvarkos ir pan., yra juridiškai negalimas (b.l.48-50).
K. D., bylą nagrinėjant teisme, skundą palaikė, papildomai paaiškino, kad tąkart jis vykdė užsakomąjį reisą, nes ankstesnis užsakovas J. jam iš vakaro paskambino ir pasakė, kad sugedo jo automobilis ir paprašė perimti jo suformuotą keleivių grupę- iš Maskvos traukiniu atvykusius turistus, vykusius į Klaipėdą. O pareiškimą parašęs V. buvo pasiųstas specialiai, pats jį susirado, apsimetė, kad jam blogai su širdimi ir tiesiog įsiprašė paimamas į autobusą, jis jo tiesiog pagailėjo. Po to jis tą V. buvo sutikęs, jis pats prisipažino buvęs pasiųstas.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovas, palaikydamas skundą, prašė bylą perduoti tirti iš naujo, nes neaišku, už kokios veikos padarymą nubaustas pareiškėjas. Jis pripažino, kad į iš anksto suformuotą grupę priėmė pašalinį keleivį, bet tokiu atveju jo veiksmai turėtų būti kitaip kvalifikuojami. Jei teismas tokio prašymo netenkintų, prašė K. D. taikyti ATPK 30¹ str.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos atstovas skundą prašė atmesti, prašymą grindė Konstitucinio Teismo 2008-03-05 nutarimu, kuris pasisakė, kad keleivių grupė negali būti sudaryta prieš pat išvykimą, kaip buvo aptariamu atveju, be to, pareiškėjas nubaustas ne už to prie neva grupės prisijungusio atsitiktinio keleivio pavėžėjimą.
Motyvuojamoji dalis
Skundo 2008-03-21 patikslinimas priimtinas, o skundas- tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas nubaustas už veikos, numatytos ATPK 172 str. 1 dalyje, padarymą. Šis straipsnis numato administracinę atsakomybę už komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimą. Minėta, kad ATP protokolu ir skundžiamu nutarimu apibrėžtos kaltinimo K. D. ribos yra vežimas ne iš anksto suformuotos ir neturinčia bendro kelionės tikslo keleivių grupės. Iš į bylą surinktų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas yra UAB „Romainių kelias“, turinčios licenciją keleivių vežimui, t.y. vežėjos (b.l.17), direktorius-vairuotojas. Sustabdytas tikrintojams jis pateikė 2006-05-26 dienos keleivių vežimo sutartį, sudarytą tarp minėto vežėjo ir užsakovo I. J. vežti keleivių grupę pagal iš anksto sudarytą sąrašą iš Vilniaus į Klaipėdą pagal keleivių vežimo lapą Nr.100354 (b.l.17), 2006-05-26 dieną užpildytą keleivių vežimo lapą Nr.100354, į kurį įrašytos 14 keleivių pavardės, įskaitant ir D. V. ir kuriame užsakovu nurodytas I. J. (b.l.15-16), 11 keleivių grupės sąrašą, jame nurodant vardus, pavardes bei asmens dokumento numerius (b.l.14). Vienas iš keleivių- Domininkas Verbaitis paaiškinime teigė, kad, jam būnant Vilniuje prie autobusų stoties, buvo pasiūlyta nueiti prie geležinkelio stotyje esančios kavinės, kur stovi autobusiukas MB (duomenys neskelbtini) ir kuriuo jis gali nuvažiuoti į Klaipėdą, kelionė kainuos 45 litus (b.l.13).
Dėl atsakomybės pagal ATPK 172 str. 1 dalį subjekto.
ATPK 172 str. 1 dalis, už kurioje numatytos veikos padarymą nubaustas pareiškėjas, numato asmens administracinę atsakomybę už komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimą. Kaip matyti iš normos dispozicijos, ji yra blanketinė, nukreipianti į atitinkamą komercinę ar ūkinę veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Pareiškėjas apkaltintas tokio administracinio teisės pažeidimo padarymu, pasireiškusiu, anot protokolą surašiusios ir nuobaudą paskyrusios institucijų, tuo, jog pažeidė kelių transporto ūkinės komercinės veiklos tvarką, o būtent- Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą, nustačiusį teritoriją, iš kurios draudžiama rinkti keleivius, bei KTK 18 str. 4 dalį, kuria suformuluotas draudimas rinkti bei vežti keleivių grupes iš gatvių ir aikštelių teritorijų, kurios ribojasi su autobusų stotimi, o jų ribas pavesta nustatyti savivaldybių institucijoms.
KTK 8 str. 1 dalimi nustatyta, kad į kelių transporto ūkinė komercinė keleivių ir krovinių vežimo už atlyginimą veikla yra licencijuojama, licencija išduodama vežėjui, gi vežėjas yra įmonė, įregistruota įstatymų nustatyta tvarka ir turinti teisę vežti keleivius, krovinius, bagažą, paštą, dokumentų siuntas, smulkias siuntas (KTK 7 str. 2 d.). Bylos įrodymais yra nustatyta, kad pareiškėjas pažeidimo padarymo metu buvo vežėjo- UAB „Romainių kelias“, užsiimančios legalia keleivių pervežimo veikla, direktorius- vairuotojas. Taigi, ginčijamo pažeidimo padarymo metu pareiškėjas buvo vežėjo transporto priemonės ekipažas, nes atitinka KTK 10 str. 1 dalimi duotą ekipažo definiciją (kelių transporto priemonės ekipažą sudaro vienas ar keli vairuotojai ir kiti vežėjo paskirti asmenys). Pagal KTK 22 str. 2 dalį ekipažas privalo: 1) užtikrinti saugų keleivių ir bagažo vežimą; 2) kelionės metu turėti ekipažo dokumentus; 3) laikytis veikiančių maršrutų ir eismo tvarkaraščių. Susisiekimo ministro 1997 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr.130, kuriuo patvirtintos Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklės, 1.1 punktu nustatyta, kad, vadovaujantis Kelių transporto kodekso 4 str. 2 dalimi, šios Taisyklės yra privalomos visoms savivaldybėms, visiems vežėjams, ekipažams ir keleiviams. Taigi, iš pasakyto teismas daro tokias išvadas: 1) visos keleivių vežimo kelių transportu taisyklės privalomos ne tik vežėjams, bet ir jų paskirtiems vairuotojams (ekipažui); 2) ATPK 172 str. dispozicijoje nesant nustatyto konkretaus atsakomybės subjekto, tokiu subjektu yra ir vežėjo ekipažas.
Dėl Konstitucinio Teismo 2008-03-05 nutarimo taikymo.
Konstitucinis Teismas 2008-03-05 nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18 straipsnio 4 dalis (2005 m. gruodžio 23 d. redakcija) ta apimtimi, kuria nustatyta, kad užsakomųjų reisų vežėjams draudžiama rinkti ir vežti keleivių grupes iš gatvių ir aikštelių teritorijų, kurios ribojasi su autobusų stotimis ir kurių ribas nustato savivaldybių institucijos, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Šis teismas, be kitko, pasisakė,jog Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 4 dalyje (2005 m.gruodžio 23 d. redakcija) įtvirtintas draudimas užsakomųjų reisų vežėjams rinkti ir vežti keleivių grupes iš gatvių ir aikštelių teritorijų, kurios ribojasi su autobusų stotimis (ir kurių ribas, kaip minėta, nustato savivaldybių institucijos), reiškia, kad užsakomųjų reisų vežėjams draudžiama minėtose teritorijose sudaryti keleivių grupes, surinktas iš reguliarių reisų laukiančių keleivių, taip pat kitų asmenų, dėl kurių vežimo nebuvo pateiktas išankstinis užsakymas vežėjui ir su juo iš anksto nebuvo sudaryta vežimo sutartis. Tačiau šis draudimas neaiškintinas kaip apimantis ir draudimą užsakomųjų reisų vežėjams minėtose teritorijose įlaipinti į transporto priemonę ir iš ten vežti iš anksto sudarytas keleivių grupes, atitinkančias Kelių transporto kodekso 2 straipsnio 8 dalyje (2002 m. kovo 19 d. redakcija) esantį iš anksto sudarytos keleivių grupės apibrėžimą (15 punktas) ir kad (...) iš reguliarių reisų laukiančių keleivių, taip pat kitų asmenų, dėl kurių vežimo nebuvo pateiktas išankstinis užsakymas vežėjui ir su juo iš anksto nebuvo sudaryta vežimo sutartis, surinktų grupių vežimas neatitiktų Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 4 dalyje (2005 m. gruodžio 23 d.redakcija) esančio sąvokos "užsakomieji reisai" apibrėžimo, užsakomųjų reisų paskirties, o keleivių grupes, sudarytas nepateikus išankstinio užsakymo vežėjui ir su juo iš anksto nesudarius vežimo sutarties, užsakomaisiais reisais draudžiama vežti iš bet kokių vietų, ne tik iš gatvių ir aikštelių teritorijų, kurios ribojasi su autobusų stotimis (ir kurių ribas, kaip minėta, nustato savivaldybių institucijos), minėtas draudimas vertintinas kaip perteklinis; juk net jeigu toks draudimas nebūtų nustatytas expressis verbis, jis vis tiek yra įtvirtintas šiame kodekse, išplaukia iš pačios užsakomojo reiso sampratos. Kaip perteklinė įvertinta ir atitinkama savivaldybių institucijoms įtvirtinta pareiga nustatyti gatvių ir aikštelių teritorijų, kurios ribojasi su autobusų stotimis ir iš kurių draudžiama rinkti ir vežti keleivių grupes užsakomaisiais reisais, ribas: šios ribos iš esmės nieko nežymi, nes net ir nenustačius tokio draudimo expressis verbis, pagal Kelių transporto kodeksą užsakomųjų reisų vežėjai neturi teisės vežti čia pat surinktų ir iškart (neva užsakomuoju reisu) išvykstančių keleivių grupių, t. y. keleivių grupių, sudarytų nepateikus išankstinio užsakymo vežėjui ir su juo iš anksto nesudarius vežimo sutarties, nesvarbu, ar tokios keleivių grupės būtų surinktos kokiose nors savivaldybių institucijų apibrėžtose su autobusų stotimis besiribojančiose gatvių ir aikštelių teritorijose, ar už jų ribų (16 punktas).
Bylos įrodymais nustatyta, kad visi pareiškėjo tikrintojams pateikti vežimą teisinantys dokumentai sudaryti vežimo dieną, t.y. prieš pat keleivių grupės paėmimą į transporto priemonę; net ir sutartis su vežėju I. J. surašyta 2006-05-26 dieną, nors pareiškėjas teisme teigė, kad I. J. jam iš vakaro pranešė, kad negalės vykdyti reiso ir prašė perimti jo neva iš anksto suformuotą grupę, tačiau nei I. J. K. D., nei pats pareiškėjas, kuris, beje, yra vežėjo direktorius, nepateikė teismui įrodymų, kad dėl grupės iš Maskvos traukinio paėmimo buvo kokiu nors būdu tartasi iš anksto. Tad teismas daro išvadą, kad minėta grupė buvo, geriausiu atveju, suformuota čia pat geležinkelio stotyje, gal būt atvykus traukiniui iš Maskvos, tačiau tokia grupė neatitinka jai keliamų teisės aktų reikalavimų ir cituoto Konstitucinio Teismo 2008-03-05 nutarimo, kuris šioje byloje taikomas tiesiogiai.
Įvertinus išdėstytą laikytina, kad pareiškėjas pagal ATPK 172 str. 1 dalį nubaustas pagrįstai.
Teismas, įvertinęs pažeidimo padarymo senumą nei nustatytą aplinkybę, jog pareiškėjas nebuvo baustas už panašius pažeidimus, mano galimu taikyti ATPK 30¹ str. ir baudą sumažinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 5p., 128 str., teisėja
nutarė:
skundą patenkinti iš dalies. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2006-06-05 nutarimą, kuriuo K. D. skirta 750 Lt bauda, pakeisti, K. D. (asm. k. (duomenys neskelbtini) skirti 500 Lt baudą.
Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.