Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-86-565/2017

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-05-16
Bylos Nr.: 2A-86-565/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-02-3-07055-2012-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Burdulienė, Virginijus Kairevičius, Rūta Petkuvienė
Ieškovas: D. J., A. J.
Atsakovas: AB DNB bankui

Civ. byla Nr. 2A-86-565/2017

Teisminio proceso Nr. 2-02-3-07055-2012-9Procesinio sprendimo kategorija 2.6.8.1.2. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijaus Kairevičiaus ir Rūtos Petkuvienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų D. J. ir A. J. ieškinį atsakovui AB DNB bankui dėl kreditavimo sutarčių sąlygų pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

1. Ieškovai D. J. ir A. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui AB DNB bankui dėl kreditavimo sutarčių pakeitimo, prašydami:

a) pakeisti ieškovų ir atsakovo 2006 m. gegužės 10 d. sudarytą kreditavimo sutartį Nr. 1399-06IV, įskaitant visus jos pakeitimus ir papildymus: 1.1. pakeisti kreditavimo sutarties specialiosios dalies 5 punktą „Metų palūkanų dydis" ir nustatyti, kad už gautą visą kreditą kredito gavėjas moka bankui kintamas palūkanas. Palūkanų norma nustatoma prie palūkanų bazės pridedant 0,70 procentų metų palūkanų dydžio banko maržą. Palūkanų bazė yra lygį antrą darbo dieną prieš palūkanų bazės nustatymo dieną buvusiam šešių mėnesių termino EURIBOR. Palūkanų bazė keičiama kiekvienų kalendorinių metų birželio mėn. 1 d. ir gruodžio mėn. 1 dieną šešiems mėnesiams į priekį. Jei antrą darbo dieną prieš tai paskelbta palūkanų bazės keitimo dieną palūkanų bazė neturi būti skelbiama, tai imama artimiausia prieš tai paskelbta palūkanų bazė; 1.2. nustatyti, kad kreditas pradedamas grąžinti nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d.; 1.3. šiuo metu visus pagal kreditavimo sutartį pradelstus mokėjimus, delspinigius, palūkanas laikyti nepradelstais ir įtraukti į negrąžinto kredito sumą;

b) pakeisti ieškovų ir atsakovo 2007 m. kovo 28 d. sudarytą kreditavimo sutartį Nr. K-2400-2007-186, įskaitant visus pakeitimus ir papildymus: 1.1. Pakeisti kreditavimo sutarties specialiosios dalies 5 punktą „Metų palūkanų dydis" ir nustatyti, kad už gautą visą kreditą kredito gavėjas moka bankui kintamas palūkanas. Palūkanų norma nustatoma prie palūkanų bazės pridedant 0,84 procentų metų palūkanų dydžio banko maržą. Palūkanų bazė yra lygį antrą darbo dieną prieš palūkanų bazės nustatymo dieną buvusiam šešių mėnesių termino EURIBOR. Palūkanų bazė keičiama kiekvienų kalendorinių metų birželio mėn. 1 d. ir gruodžio mėn. 1 d. šešiems mėnesiams į priekį. Jei antrą darbo dieną prieš tai paskelbta palūkanų bazės keitimo dieną palūkanų bazė neturi būti skelbiama, tai imama artimiausia prieš tai paskelbta palūkanų bazė; 1.2. nustatyti, kad kreditas pradedamas grąžinti nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d.; 1.3. šiuo metu visus pagal kreditavimo sutartį pradelstus mokėjimus, delspinigius, palūkanas laikyti nepradelstais ir įtraukti į negrąžinto kredito sumą;

c) pakeisti ieškovo ir atsakovo 2008 m. rugsėjo 25 d. sudarytą kreditavimo sutartį Nr. K-2400-2008-463, įskaitant visus pakeitimus ir papildymus: 1.1. pakeisti kreditavimo sutarties specialiosios dalies 5 punktą „Metų palūkanų dydis" ir nustatyti, kad už gautą visą kreditą kredito gavėjas moka bankui kintamas palūkanas. Palūkanų norma nustatoma prie palūkanų bazės pridedant 1,40 procentų metų palūkanų dydžio banko maržą. Palūkanų bazė yra lygį antrą darbo dieną prieš palūkanų bazės nustatymo dieną buvusiam šešių mėnesių termino EURIBOR. Palūkanų bazė keičiama kiekvienų kalendorinių metų birželio mėn. 1 d. ir gruodžio mėn. 1 d. šešiems mėnesiams į priekį. Jei antrą Darbo dieną prieš tai paskelbta palūkanų bazės keitimo dieną palūkanų bazė neturi būti skelbiama, tai imama artimiausia prieš tai paskelbta palūkanų bazė; 1.2.nustatyti, kad kreditas pradedamas grąžinti nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d.; 1.3. šiuo metu visus pagal kreditavimo sutartį pradelstus mokėjimus, delspinigius, palūkanas laikyti nepradelstais ir įtraukti į negrąžinto kredito sumą;

c) įpareigoti atsakovą per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti naują įmokų mokėjimo grafiką visoms aukščiau paminėtoms kreditavimo sutartims.

Šalies argumentai

2. Ieškovai nurodė, kad kreditavimo sutarčių sudarymo metu ieškovai teikė ir šiuo metu teikia apgyvendinimo paslaugas ir kitas su turto trumpalaike nuoma susijusias paslaugas. Kreditavimo sutartys buvo sudarytos ieškovų veiklai finansuoti. Dėl 2008-2009 metų pasaulinės ekonominės krizės ir jos sukeltų padarinių ieškovų veiklos pajamos sumažėjo, todėl ieškovams tapo sunku vykdyti įsipareigojimus pagal kreditavimo sutartis. Atsakovui grasinant nutraukti kreditavimo sutartis, ieškovai buvo priversti sudaryti 2011 m. gegužės 10 d. susitarimus dėl kreditavimo sutarčių pakeitimo. Susitarimais buvo nustatytos didesnės palūkanos už kreditą, taip pat nustatyta, kad kreditas pradedamas grąžinti nuo 2012 metų birželio 30 d. Šios susitarimų sąlygos ieškovams yra sunkiai įvykdomos. Jeigu būtų patenkinti ieškovų reikalavimai ir kreditavimo sutarčių sąlygos būtų pakeičiamos sumažinant palūkanas už kreditą ir nustatant, kad kreditas pradedamas grąžinti nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d., ieškovai galėtų toliau sėkmingai vystyti veiklą, gauti pajamas bei vykdyti įsipareigojimus atsakovui.

3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Atsakovas nurodė, kad neegzistuoja visos CK 6.204 str. nustatytos sąlygos kreditavimo sutartims pakeisti. Ieškovai kredito grąžinimo įmokų atsakovui nemoka nuo 2011 metų lapkričio mėn., todėl yra susidariusi didelė skola. Ieškovų nurodytos aplinkybės dėl ekonominės krizės neįrodo sutartinių prievolių pusiausvyros pasikeitimo CK 6.204 str. prasme, o ieškinys reiškiamas siekiant sumažinti ieškovų skolą, nustatant mažesnes palūkanas. Ieškovai neįrodė, kad sugebės vykdyti įsipareigojimus pagal kreditavimo sutartis, jei kreditavimo sutartys bus pakeistos pagal ieškovų reikalavimus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė.

5. Iš byloje esančių įrodymų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovai ir atsakovas 2006 m. gegužės 10 d. sudarė kreditavimo sutartį Nr. 1399-06IV, kuria atsakovas įsipareigojo suteikti ieškovams 724 050,04 Eur kreditą. Kreditavimo sutartyje buvo nustatyta, kad už gautą kreditą ieškovai moka atsakovui kintamas palūkanas: iki 2006 m. gegužės mėnesio paskutinės dienos nustatoma 3,73 proc. metų palūkanų norma, kuri 2006 m. birželio mėn. 1 d. pakeičiama ir toliau keičiama kiekvienų kalendorinių metų birželio mėn. 1 dieną, gruodžio mėn. 1 d. šešiems mėnesiams į priekį, imant palūkanų bazę, kuri lygi antrą darbo dieną prieš palūkanų keitimo dieną buvusiam šešių mėnesių termino eurų LIBOR, pridedant 0,7 proc. metų palūkanų dydžio banko maržą. 2008 m. kovo 31 d. susitarimu Nr. 1399-06IV/1 kreditavimo sutarties sąlygos buvo pakeistos. Ieškovams nevykdant įsipareigojimų, kreditavimo sutartis buvo nutraukta. 2011 m. gegužės 10 d. ieškovai ir atsakovas sudarė susitarimą Nr. 1399-06IV/2, kuriuo šalys susitarė atnaujinti nutrauktą kreditavimo sutartį ir pakeisti kreditavimo sutarties sąlygas: atidėti negrąžintos kredito dalies mokėjimus ir kreditą pradėti grąžinti nuo 2012 m. birželio 30 d.; iki 2011 m. gegužės mėnesio paskutinės dienos nustatyti 4,11 proc. metines palūkanas, suėjus šiam terminui palūkanų normą pakeisti ir toliau keisti prie palūkanų bazės pridedant 2,40 proc. metų palūkanų dydžio banko maržą.

6. Ieškovai ir atsakovas 2007 m. kovo 28 d. sudarė kreditavimo sutartį Nr. K-2400-2007-186 (toliau – 2007 m. kreditavimo sutartis arba sutartis), kuria atsakovas įsipareigojo suteikti ieškovams 1 665 000 Lt kreditą. Kreditavimo sutartyje buvo nustatyta, kad už gautą kreditą ieškovai moka atsakovui kintamas palūkanas: iki 2007 m. gegužės mėnesio paskutinės dienos nustatoma 5,10 proc. metų palūkanų norma, kuri 2007 m. birželio mėn. 1 d. pakeičiama ir toliau keičiama kiekvienų kalendorinių metų birželio mėn. 1 dieną, gruodžio mėn. 1 d. šešiems mėnesiams į priekį, imant palūkanų bazę, kuri lygi antrą darbo dieną prieš palūkanų keitimo dieną buvusiam šešių mėnesių termino litų VILIBOR, pridedant 0,84 proc. metų palūkanų dydžio banko maržą. 2007 m. liepos 18 d. ir 2008 m. kovo 31 d. susitarimais kreditavimo sutarties sąlygos buvo pakeistos. Ieškovams nevykdant įsipareigojimų, kreditavimo sutartis buvo nutraukta. 2011 m. gegužės 10 d. ieškovai ir atsakovas sudarė susitarimą Nr. K-2400-2007-186/2, kuriuo šalys susitarė atnaujinti nutrauktą kreditavimo sutartį ir pakeisti kreditavimo sutarties sąlygas: atidėti negrąžintos kredito dalies mokėjimus ir kreditą pradėti grąžinti nuo 2012 m. birželio 30 d.; iki 2011 m. gegužės mėnesio paskutinės dienos nustatyti 4,11 proc. metų palūkanas, suėjus šiam terminui palūkanų normą pakeisti ir toliau keisti prie palūkanų bazės pridedant 2,40 proc. metų palūkanų dydžio banko maržą.

7. Ieškovas ir atsakovas 2008 m. rugsėjo 25 d. sudarė kreditavimo sutartį Nr. K-2400-2008-463 (toliau – taip pat ir 2008 m. kreditavimo sutartis arba kreditavimo sutartis), kuria atsakovas įsipareigojo suteikti ieškovui 229 089,43 EUR kreditą. Už gautą kreditą ieškovas įsipareigojo mokėti ieškovui kintamas palūkanas: iki 2008 m. lapkričio mėnesio paskutinės dienos nustatoma 6,66 proc. metų palūkanų norma, kuri 2008 m. gruodžio 1 d. pakeičiama ir toliau keičiama kiekvienų kalendorinių metų birželio mėn. 1 dieną, gruodžio mėn. 1 dieną šešiems mėnesiams į priekį, imant palūkanų bazę, kuri lygi antrą darbo dieną prieš palūkanų pakeitimo buvusiam šešių mėnesių termino EURIBOR, pridedant 1,40 proc. metų palūkanų dydžio banko maržą. Ieškovui nevykdant įsipareigojimų, kreditavimo sutartis buvo nutraukta. 2011 m. gegužės 10 d. ieškovas ir atsakovas sudarė susitarimą Nr. K-2400-2008-463/1, kuriuo šalys susitarė atnaujinti nutrauktą kreditavimo sutartį ir pakeisti kreditavimo sutarties sąlygas: atidėti negrąžintos kredito dalies mokėjimus ir visą kreditą pradėti grąžinti nuo 2016 m. birželio mėn. 30 d.; iki 2011 m. gegužės mėnesio paskutinės dienos nustatyti 5,44 proc. metų palūkanas, suėjus šiam terminui palūkanų norma pakeisti ir toliau keisti prie palūkanų bazės pridedant 3,73 proc. metų palūkanų dydžio banko maržą.

8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad CK 6.204 str. numatyta galimybė keisti sutarties sąlygas gali būti taikoma tuo atveju, kai šalis įrodo, jog ji sugebės vykdyti sutartį pakeistomis sąlygomis. Tačiau iš byloje esančių įrodymų pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovai neturės galimybės vykdyti kreditavimo sutarčių net ir pakeistomis sąlygomis.

9. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad sutarties pakeitimas dėl pasikeitusių jos vykdymo sąlygų galimas tik konstatavus sutartinių prievolių pusiausvyros pasikeitimą. Šalis, prašanti keisti sutarties sąlygą, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kaip jos nurodytos aplinkybės iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą. Pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių įrodymų padarė išvadą, kad ieškovai neįrodė sutartinių prievolių pusiausvyros pasikeitimo. Nors ieškovai kreditavimo sutarčių vykdymą sunkinančia aplinkybe nurodė ekonominės krizės situaciją, tačiau šiuo metu ekonominė krizė laikoma pasibaigusia, o ieškovai iki šiol nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų. Todėl negalima teigti, kad būtent ekonominė krizė pakeitė sutartinių prievolių pusiausvyrą. Iš 2016 m. rugsėjo 2 d. pažymos duomenų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pradelsta grąžinti kredito suma yra 142 661,43 Eur, taigi, ieškovai nevykdo savo prievolių, nors kreipimasis dėl sutarties pakeitimo savaime nesuteikia šaliai teisės sustabdyti sutarties vykdymą (CK 6.204 str. 3 d.). Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad atsakovas būtų pažeidęs pareigą bendradarbiauti ir kooperuotis su ieškovais. Priešingai, kreditavimo sutarčių sąlygos buvo keistos, atsakovas, atsižvelgęs į ieškovų prašymus atnaujinti kreditavimo sutartis, sutiko atnaujinti sutarčių vykdymą ir restruktūrizuoti kreditus, taip pat iki 2012 m. birželio 30 d. atidėti kredito grąžinimo terminą.

10. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovai neįrodė savo finansinių galimybių vykdyti kreditavimo sutartis pagal ieškovų prašomas pakeisti sąlygas, kad nenustatyta reikšmingų aplinkybių dėl sutartinių prievolių pusiausvyros pokyčio egzistavimo, pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11. Ieškovas D. J. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimo, kuriuo prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

Šalies argumentai

12. Ieškovai byloje yra nurodę, kad tuo atveju, jei būtų patenkinti ieškovų reikalavimai, ieškovai ir toliau galėtų vykdyti įsipareigojimus pagal kreditavimo sutartis, o galimybę ateityje vykdyti įsipareigojimus pagal kreditavimo sutartis pagrindžia tos aplinkybės, kad pastaruoju metu fiksuojamas ekonomikos augimas, kuris leidžia tikėtis ieškovų vykdomos veiklos atsigavimo bei didesnių nei iki šiol pajamų generavimo.

13. Ieškovai yra pateikę duomenis, kokią palūkanų sumą jie yra sumokėję atsakovui. Tai rodo, kad ieškovai pagal galimybes vykdo sutartinius įsipareigojimus ir yra suinteresuoti tęsti sutartinius santykius ateityje. Ieškovai, suprasdami tą aplinkybę, kad kreipimasis dėl sutarties pakeitimo neatleidžia sutarties šalies nuo įsipareigojimų pagal sutartį vykdymo, pagal galimybes mokėjo palūkanas už kreditus ir nedelsiant pradėjo spręsti kreditavimo sutarčių pakeitimo klausimą – kreipėsi į teismą iš karto po nerezultatyvių derybų su atsakovu 2012 metų gegužės – liepos mėn.

14. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovo bendradarbiavimo su ieškovais yra nepagrįsta. Ieškovai ne kartą kreipėsi į atsakovą tiek su prašymais modifikuoti sutartis, kad ieškovai galėtų toliau vykdyti sutartinius įsipareigojimus, tiek su prašymais realizuoti už kreditą įsigytą nekilnojamąjį turtą, siekiant padengti neįvykdytus sutartinius įsipareigojimus, tačiau atsakovas tokio pritarimo nedavė. Atsakovas jokiais aktyviais veiksmais neprisidėjo prie to, kad ieškovai vienaip ar kitaip galėtų tęsti sutartinius santykius su atsakovu.

Atsiliepimas

15. Atsakovas AB DNB bankas su apeliaciniu skundu nesutiko. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais.

16. Byloje esantys rašytiniai įrodymai – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenys apie ieškovų 2013 – 2014 metais deklaruotas gautas pajamas, atsakovo, kaip gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalai, banko analitiko R. J., kaip specialisto, išvada dėl ieškovų finansinių įsipareigojimų vykdymo galimybių, V. Č. ekspertizės aktas, patvirtina išvadą, kad ieškovai neturi finansinių galimybių įvykdyti kreditavimo sutartis, jei jos būtų pakeistos pagal ieškovų reikalavimus, nes ieškovų gaunamos pajamos nepakankamos mokėti kredito ir palūkanų einamąsias įmokas bei padengti jau esančią skolą pagal kreditavimo sutartis, kuri 2016 m. rugsėjo 2 d. yra 343 579,11 Eur, iš jų 142 661,43 Eur skolą sudaro pradelstas negrąžinti kreditas, 145 815,05 Eur – nesumokėtos palūkanos ir 55 102,63 Eur – nesumokėti delspinigiai. 343 579,11 Eur pradelsta skola pagal kreditavimo sutartis yra susidariusi dėl to, kad ieškovai nuo 2013 – 2014 metų neatlieka einamųjų mokėjimų kreditui ir palūkanoms dengti. Ilgalaikis kreditavimo sutarčių nevykdymas patvirtina, kad ieškovai neturi finansinių išteklių vykdyti kreditavimo sutartis. Deklaratyvūs apeliacinio skundo teiginiai, kad pastaruoju metu fiksuojamas ekonomikos augimas leidžia tikėtis ir ieškovų vykdomos veiklos atsigavimo, patvirtina, kad ieškovai šiuo metu neturi finansinių galimybių vykdyti kreditavimo sutartis net jų prašomu būdu, be to, ieškovai savo galimybes vykdyti kreditavimo sutartis sieja ne su faktiškai šiuo metu gaunamomis pajamomis, bet su prielaidomis galimai ateityje gauti didesnes pajamas, nepateikiant jokių tai patvirtinančių objektyvių įrodymų.

17. Kreditavimo sutarčių ieškovai nevykdo dėl savo pačių kaltės ir dėl aplinkybių, kurių rizika tenka jiems patiems kaip kredito gavėjams. Ieškovų nurodomos nepalankiai susiklosčiusios ekonominės aplinkybės įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos Vyriausybės nėra pripažintos force majeure aplinkybėmis ir nėra atleidimo nuo civilinės atsakomybės sąlyga. Ieškovų ieškinio tenkinimas tokiomis faktinėmis aplinkybėmis reikštų šalių lygiateisiškumo principo pažeidimą, atsakovo teisės į skolos atgavimą pažeidimą bei išimtinį skolininko teisių gynimą.

18. Apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovas nesutiko tenkinti ieškovų prašymo pakeisti kreditavimo sutarčių sąlygas, neįrodo, kad atsakovas pažeidė bendradarbiavimo pareigą. Bendradarbiavimo pareiga negali būti aiškinama kaip pareiga tenkinti visus skolininkų prašymus, kurie kreditoriui nepriimti. Atsakovas jau vieną kartą 2011 m. gegužės 10 d. ieškovų prašymu buvo atnaujinęs dėl ieškovų kaltės (įmokų nemokėjimo) nutrauktas kreditavimo sutartis ir restruktūrizavęs ieškovų kreditus, papildomais 2011 m. gegužės 10 d. susitarimais buvo pakeistos kreditavimo sutarčių sąlygos, išdėstyti ir pakeisti tarpiniai įmokų mokėjimo grafikai, sumos ir kt., tačiau sutarčių tinkamo vykdymo ieškovai neatnaujino.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Apeliacinis skundas atmetamas.

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

21. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovai ir atsakovas 2006 m. gegužės 10 d. sudarė kreditavimo sutartį Nr. 1399-06IV, ieškovai ir atsakovas 2007 m. kovo 28 d. sudarė kreditavimo sutartį Nr. K-2400-2007-186, taip pat ieškovas ir atsakovas 2008 m. rugsėjo 25 d. sudarė kreditavimo sutartį Nr. K-2400-2008-463. Ieškovams nevykdant įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartis, 2010 metais kreditavimo sutartys buvo nutrauktos. 2011 m. gegužės 10 d. susitarimais Nr. 1399-06IV/2, Nr. K-2400-2007-186/3 ir Nr. K-2400-2008-463/1 ieškovai ir atsakovas susitarė atnaujinti kreditavimo sutartis ir tęsti prievolių pagal kreditavimo sutartis vykdymą. Šiais susitarimais taip pat buvo pakeistos kreditavimo sutarčių sąlygos. Ieškovams toliau nevykdant įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartis, atsakovas 2012 m. gegužės 17 d. raštu įspėjo ieškovus, kad pradės vykdyti priverstinį išieškojimą iš įkeisto ir kito ieškovams priklausančio turto. Iš 2016 m. rusėjo 2 d. pažymos matyti, kad ieškovų skolą pagal kreditavimo sutartis 2016 m. rugsėjo 2 d. sudarė 142 661,43 Eur pradelstas grąžinti kreditas, 145 815,05 Eur pradelstos sumokėti palūkanos ir 55 102,63 Eur delspinigiai, viso 343 579,11 Eur.

22. Pagal CK 6.204 str. 2 d. sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, t.y. arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gautas įvykdymas, jeigu: 1) tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiajai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo; 2) tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti; 3) tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti; 4) nuketėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos. Pažymėtina, kad aplinkybės turi pasikeisti jau po sutarties sudarymo – jos vykdymo laikotarpiu. Kai sutarties įvykdymas sudėtingesnis, nukentėjusi šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį prašydama sutartį pakeisti. Jeigu per protingą terminą šalys nesusitaria dėl sutarties pakeitimo, tai abi turi teisę kreiptis į teismą. Teismas gali: 1) nutraukti sutartį ir nustatyti sutarties nutraukimo datą bei sąlygas; 2) pakeisti sutarties sąlygas, kad būtų atkurta šalių sutartinių santykių pusiausvyra (CK 6.204 str. 3 d.).

23. Ieškovai teigia, kad kreditavimo sutarčių vykdymo suvaržymą lėmė dėl 2008-2009 metų pasaulinės ekonominės krizės ir jos sukeltų padarinių sumažėjusios ieškovų veiklos pajamos. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad sutarties šalies finansinės būklės pablogėjimas dėl ekonominės krizės savaime nėra pagrindas taikyti CK 6.204 str. nuostatas. Ekonominė krizė ar kitas sutarties vykdymo sąlygų pasikeitimas ne visada sudaro pagrindą keisti sutartį – ji gali būti keičiama tik jeigu toks pasikeitimas yra itin reikšmingas – iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą. Sutarties pakeitimas dėl pasikeitusių jos vykdymo sąlygų galimas tik konstatavus sutartinių prievolių pusiausvyros pasikeitimą, kuris identifikuojamas pagal iš esmės padidėjusią įvykdymo kainą arba iš esmės sumažėjusią įvykdymo vertę. Tiek esminis vykdymo išlaidų padidėjimas, tiek esminis vykdymo vertės sumažėjimas turi būti pagrindžiami objektyviais kriterijais, patvirtinančiais, jog atitinkamas pasikeitimas tikrai įvyko; šalis, prašanti keisti sutarties sąlygą, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kaip jos nurodytos aplinkybės iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą. Sutartinių prievolių pusiausvyros pokytis paprastai nustatomas pagal objektyvią planuoto (buvusio sutarties sudarymo metu) ir realaus prievolės vykdymo pokyčių skaitinę išraišką.

24. Nors iš ieškovo 2008 – 2011 metų individualios veiklos pajamų deklaracijų matyti, kad ieškovo pajamos iš individualios veiklos 2009 – 2011 metais sumažėjo lyginant su 2008 metais, o iš apgyvendinimo įstaigų veiklos 1999 – 2010 metų statistinių rodiklių matyti, kad apgyvendinimo įstaigų užimtumas 2009 – 2010 metais sumažėjo lyginant su 2008 metais, tai savaime nepatvirtina, kad ieškovo pajamų mažėjimą lėmė ekonominė krizė ieškovų vykdomos apgyvendinimo paslaugų veiklos sektoriuje. Iš ieškovo individualios veiklos pajamų deklaracijos nėra galimybės spręsti apie ieškovo individualios veiklos rūšis 2008 metais ir 2009 – 2011 metais. Ieškovai nepateikė įrodymų, kokios patalpos, kokiais terminais ir už kokį nuomos mokestį buvo nuomojamos 2008 metais, kaip patalpų nuomos apimtys, terminai ir nuomos mokestis keitėsi po 2008 metų. Be to, 2010 metais ekonominė krizė baigėsi. Byloje nėra įrodymų, kad 2009 – 2010 metais buvęs apgyvendinimo įstaigų užimtumas liko nepakitęs ar sumažėjo, t.y., kad ekonominės krizės padariniai apgyvendinimo sektoriuje liko. Tačiau ieškovai iki šiol nevykdo įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartis, ir ieškovų skola atsakovui didėja. Pagal atsakovo pažymas apie skolų dydį ieškovų skola pagal kreditavimo sutartis 2012 m. rugsėjo 17 d. buvo 47 119,45 Eur, 2014 m. gegužės 23 d. – 228 582,02 Eur, o 2016 m. rugsėjo 2 d. – 343 579,11 Eur. Iš ieškovų 2015 m. gruodžio 28 d. prašymo leisti parduoti turtą, esantį (duomenys neskelbtini), matyti, kad nuomoti didžiąją šio turto dalį nebuvo galima dėl pastatų būklės, teisinio reguliavimo, kaimynų skundų ir kt. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad ieškovai negali vykdyti įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartis būtent dėl 2008-2009 metų pasaulinės ekonominės krizės sukeltų padarinių.

25. Prašydami pakeisti kreditavimo sutarčių sąlygas, ieškovai prašo pakeisti ne kreditavimo sutarčių sąlygas, nustatytas šių sutarčių sudarymo metu, o kreditavimo sutarčių sąlygas, nustatytas 2011 m. gegužės 10 d. susitarimais. Šiais susitarimais buvo padidinta atsakovo marža, kuri taikoma apskaičiuojant už kreditą mokamų metų palūkanų dydį (metų palūkanų dydis apskaičiuojamas prie palūkanų bazės pridedant atsakovo maržą). Ieškovai ieškiniu prašo nustatyti atsakovo maržą, buvusią kreditavimo sutarčių sudarymo metu. Kaip jau minėta, sutarties suvaržymo aplinkybės turi pasikeisti jau po sutarties sudarymo – jos vykdymo laikotarpiu. Taigi, ieškovai turėjo pateikti įrodymus, kad po 2011 m. gegužės 10 d. susitarimų sudarymo pasikeitė aplinkybės, kurių ieškovai iki šių susitarimų sudarymo negalėjo protingai numatyti ir kontroliuoti ir nebuvo prisiėmę jų atsiradimo rizikos, dėl kurių kreditavimo sutarčių vykdymas pagal 2010 m. gegužės 10 d. susitarimų sąlygas ieškovams iš esmės pasunkėjo. Tokių aplinkybių buvimo ieškovai neįrodė. Nors ieškovai teigė, kad 2011 m. gegužės 10 d. susitarimus buvo priversti pasirašyti atsakovo nurodytomis sąlygomis, tam, kad kreditavimo sutartys būtų atnaujintos, tačiau reikalavimo pripažinti negaliojančiais šiuos susitarimus ar kai kurias jų sąlygas dėl atsakovo taikyto ekonominio spaudimo ieškovai neprašė.

26. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad ieškovai būtų pajėgūs vykdyti įsipareigojimus pagal kreditavimo sutartis, jei kreditavimo sutarčių sąlygos būtų pakeistos pagal ieškovų reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi paskyrė ekspertizę, siekiant nustatyti, ar, pakeitus kreditavimo sutartis pagal ieškovų ieškinio reikalavimus, ieškovai galėtų vykdyti šias sutartis iš pajamų, gaunamų iš ieškovų vykdomos nekilnojamojo turto nuomos. Ekspertizės akte pateikta išvada, kad ieškovai iš prognozuojamų pajamų iš trumpalaikės butų nuomos nebūtų pajėgūs vykdyti įsipareigojimus pagal ieškovų reikalavimu pakeistas kreditavimo sutartis. Ši išvada buvo pateikta nurodant, kad ieškovai negali nuomoti rūsių. Jei būtų galima rūsių nuoma, pagal ekspertizės išvadą, ieškovai būtų pajėgūs vykdyti įsipareigojimus pagal ieškovų reikalavimu pakeistas kreditavimo sutartis. Tačiau ieškovai nenurodė jokių aplinkybių dėl rūsių nuomos galimybės, o ieškovų 2015 m. gruodžio 28 d. prašyme leisti parduoti turtą, esantį (duomenys neskelbtini), nurodytos aplinkybės aptvirtina, kad rūsių nuoma šiuo metu yra negalima dėl teisinio reguliavimo. Kaip matyti iš ekspertizės akto 10 – 11 ir 12 –13 lentelių, pajamos iš rūsių nuomos sudaro ženklią pajamų dalį.

27. Ekspertizės išvada, kad ieškovai būtų pajėgūs vykdyti įsipareigojimus pagal ieškovų reikalavimu pakeistas kreditavimo sutartis, jei būtų galima ir rūsių nuoma, buvo padaryta remiantis rinka paremtomis pajamomis ir išlaidomis iš trumpalaikės nuomos. Ekspertizės akto 38-39 psl. ir 16 – 18 lentelėse pateikiamos prognozuojamos pajamos iš butų ir rūsių trumpalaikės nuomos 2015 ir 2016 metais. Apeliaciniame skunde ieškovai nenurodė jokių aplinkybių, nepateikė skaičiavimų, juos pagrindžiančių įrodymų, kad ieškovų gautos pajamos iš trumpalaikės nuomos 2015 – 2016 metais atitiko ekspertizės akte nurodytas prognozuojamas pajamas (su rūsių nuomos pajamomis), kas patvirtintų realias ieškovų galimybes įvykdyti įsipareigojimus pagal pakeistas kreditavimo sutartis. Ieškovai apsiribojo teiginiais, kad pastaruoju metu yra fiksuojamas ekonomikos augimas, kuris leidžia tikėtis ir ieškovų vykdomos veiklos atsigavimo bei didesnių pajamų nei iki šiol generavimo.

28. Tai, kad ieškovai ilgą laiką visiškai nevykdo įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartis, taip pat ieškovų 2015 m. gruodžio 28 d. prašyme leisti parduoti turtą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kurio nuomos gautinos pajamos sudaro visas ekspertizės akte nurodytas prognozuojamas pajamas, nurodytos aplinkybės apie sunkumus išnuomoti šį turto dėl netinkamos būklės ir teisinio reguliavo, sudaro papildomą pagrindą teigti, kad ieškovai neturi galimybės vykdyti kreditavimo sutartis pagal jų reikalavimu pakeistas sąlygas.

29. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, absoliutūs skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindai nenustatyti, todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.)

30. Atsakovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą advokatui sumokėjo 968 Eur. Šios išlaidos yra mažesnės nei teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nustatytos maksimalios išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Todėl iš ieškovo atsakovo naudai priteisiamos 968 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo D. J. atsakovo AB DNB bankui naudai 968 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Rūta BurdulienėVirginijus KairevičiusRūta Petkuvienė