Kauno apygardos teismo nutartis

2014-04-09 · Byla Nr. ATP-370-348/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-09
Bylos Nr.
ATP-370-348/2014
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Svetlana Jurgaitienė
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-370-348/2014Teisminio proceso Nr. 4-28-3-01932-2013-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 39.1; 39.2; 45.4.2; 79.1.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Svetlana Jurgaitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. U. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 30 d. nutarties E. U. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014-01-30 nutartimi atmetė E. U. skundą dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos skyriaus (toliau–Institucija) 2013-12-04 priimto nutarimo, kuriuo E. U. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau– ATPK) 124¹ str. 4 d. paskirta 210 Lt bauda dėl to, kad jis 2013-11-06, apie 17 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „VW PASSAT", valst Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir paliko jį stovėti ant šaligatvio, kai nėra pastatyta tokį stovėjimo būdą nurodančių kelio ženklų, tuo pažeisdamas KET 155.5 punkto reikalavimus. Apylinkės teismas motyvavo, kad jo padarytas pažeidimas kvalifikuotas teisingai, nuobauda paskirta laikantis nuobaudos skyrimui keliamų reikalavimų, skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta įstatyme pagrindo nėra, kadangi jokių išimtinių aplinkybių asmeniui, pakartotinai darančiam tokį patį pažeidimą taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas, nenustatyta.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas E. U. skundžia apylinkės teismo nutartį ir prašo ją panaikinti, nutraukti jo administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, nesant pažeidimo sudėties, o kitu atveju, jeigu byla nebus nutraukta, sumažinti jam paskirtą nuobaudą, remiantis ATPK 30¹ str. nuostatomis. Skunde nurodoma, jog apylinkės teismas netinkamai pritaikė ir vertino teisės normas, kadangi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, bortelis – tai kelio atitvaras, skirtas atskirti važiuojamąją dalį nuo šaligatvio, todėl bortelis negali būti laikomas šaligatvio sudedamąja dalimi. Bortelis skiria kelio važiuojamąją dalį nuo vejos, todėl jei automobilis užvažiuoja ant bortelio, skiriančio važiuojamąją dalį nuo vejos, nelaikytina, kad automobilis stovi ant vejos. Kelių eismo taisyklių 155 punkte nėra nurodyta, jog sustoti ir stovėti draudžiama ant kelio atitvaro bortelio, todėl administracinio teisės pažeidimo teisena turėjo būti nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. Jo pastatytas automobilis netrikdė nei pėsčiųjų, nei automobilių vairuotojų eismo, todėl jis nepadarė jokios žalos nei eismui ar jo dalyviams, nei nustatytai valdymo tvarkai ar kelių ūkiui. Paskirta administracinė nuobauda yra neadekvati padarytos žalos dydžiui. Jis anksčiau yra baustas už automobilio stovėjimą ant šaligatvio, tačiau yra neteisinga apylinkės teismo pozicija, kad jis iš ankstesnių baustumų išvadų nepadarė. Nuo to laiko jis nė karto nėra palikęs stovėti ant šaligatvio savo automobilio, o šiuo atveju užvažiavo ant bortelio blogai interpretuodamas bortelio sąvoką, neturėdamas tikslo pažeisti kelių eismo taisykles.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo palikti skundžiamą apylinkės teismo nutartį nepakeistą, kadangi E. U. administracinis teisės pažeidimas kvalifikuotas teisingai, administracinė nuobauda paskirta pagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

E. U. apeliacinis skundas atmetamas.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas E. U. apeliaciniame skunde iš esmės neigia padaręs minėtą pažeidimą, argumentuodamas tuo, kad vieta, kurioje buvo pastatytas jo automobilis, nelaikytina šaligatviu KET prasme. Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, jis nubaustas pagrįstai.

Administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu (ATPK 257 str.). Iš šios įstatymo nuostatos seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad E. U. padarė ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą. Apylinkės teismas neturėjo pagrindo keisti ar naikinti Institucijos nutarimą dėl E. U. padaryto pažeidimo. Kelių eismo taisyklių 155.5 punktas įtvirtina, jog sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai). Atkreiptinas dėmesys, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo iš esmės neneigia, jog 2013-11-06, apie 17 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „VW PASSAT", valst Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir paliko jį stovėti ant šaligatvio bortelio, tik jis teigia, kad minėtoje vietoje esantis šaligatvis nelaikytinas šaligatviu KET prasme. Pabrėžtina, jog remiantis KET 3 punktu, apibrėžiančiu šiose taisyklėse vartojamas sąvokas, „kelias – tai eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias juostas“. Pagal Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 48 punktą – „šaligatvis – pėstiesiems skirta kelio dalis, esanti prie važiuojamosios kelio dalies arba atskirta nuo jos“; 70 punktą – „važiuojamoji kelio dalis – kelio dalis transporto priemonėms važiuoti“. Atsižvelgiant į minėtas teisės aktų nuostatas, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginys, kad kieme esančio šaligatvio bortelis nelaikytinas šaligatvio sudedamąja dalimi, atmestinas kaip nepagrįstas. Bortelis teisės aktuose aiškiai apibrėžtas kaip atskiriamoji šaligatvio dalis. Iš byloje esančios nuotraukos matyti, jog kelio važiuojamoji dalis borteliu atskirta nuo šaligatvio (b. l. 19). Taip pat pabrėžtina, kad pats E. U. apeliaciniame skunde nurodė, jog jis jau buvo baustas už stovėjimą ant šaligatvio, kas patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo žinoma, jog statyti automobilį minėtoje vietoje yra draudžiama. Aplinkybė, kad E. U. savaip interpretavo bortelio sąvoką, nagrinėjamu atveju administracinės atsakomybės klausimui spręsti jokio reikšmės neturi. Lietuvos vyriausiasis teismas analogiško pobūdžio administracinių teisės pažeidimų bylose laikosi nuomonės, kad automobilio pastatymas vietoje, kuomet važiuojamoji dalis aiškiai atskirta nuo šaligatvio, atitinka E. U. inkriminuoto pažeidimo kvalifikaciją (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N575-2691/2011). Iš to seka, kad E. U. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti pagrindo nėra, jis pagrįstai pripažintas padarius ATPK 124¹ str. 4 d. numatytą pažeidimą.

Apeliantas skundžiasi dėl pernelyg griežtos administracinės nuobaudos už jo padarytą pažeidimą, tačiau šiuo aspektu pasakytina tai, kad apylinkės teismas pagrįstai atmetė nubaustojo skundą dėl nuobaudos paskyrimo, kadangi Institucija teisingai jam skyrė didesnę nei straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkis baudą. Susiformavusioje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama švelnesnė (mažesnė) nuobauda nei sankcijoje numatytoji arba visai neskirta administracinė nuobauda, iš esmės sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu.

Institucijos nutarimu E. U. paskirta 210 Lt bauda, kuomet ATPK 124¹ str. 4 d. sankcija numato baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų. Apylinkės teismas, svarstydamas nuobaudos individualizavimo klausimą, įvertino tai, kad E. U. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jis kaltu neprisipažįsta, todėl nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė (pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį jau buvo paskirta nuobauda), ir tai, kad tiriamu atveju nuobauda buvo paskirta ne tik kad už tokios pat rūšies, bet ir tokį patį pažeidimą, ir pagrįstai netaikė ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatų, kurios leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Tokiu sprendimu apylinkės teismas nenukrypo nuo susiformavusios teismų praktikos, pagal kurią sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas spręsdamas šį klausimą laikėsi ir įstatyme numatytų reikalavimų. Pagal ATPK 20 straipsnį administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos. Tokia pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8-2013). Tiriamoje byloje pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas E. U., kaip pakartotinai padariusiam tokį patį pažeidimą, nėra, kadangi išimtinių aplinkybių visumos, leidžiančios spręsti, kad straipsnio sankcijoje paskirta nuobauda sukels ypatingai neigiamas pasekmes pažeidimą padariusiam asmeniui ar bus aiškiai neatitinkanti pažeidimo pavojingumo, nenustatyta. Tai įvertinus, nubaustojo skundą nagrinėjantis teismas nemato teisinio pagrindo naikinti ar keisti apylinkės teismo nutartį ir šiuo požiūriu. Tiek Institucijos nutarimas, kuriuo E. U. nubaustas pagal ATPK 124¹ str. 4 d., tiek skundžiama apylinkės teismo nutartis dėl šio nutarimo yra teisėti ir pagrįsti.

Visa tai įvertinus, E. U. apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiama Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartis lieka galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

nutaria:

E. U. apeliacinio skundo netenkinti ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Svetlana Jurgaitienė