- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-06-14
- Bylos Nr.
- 1-1666-1155/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34620-2022-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Ramanauskienė
- Kaltinamasis
- S. L., A. B.
- Nukentėjusysis
- J. S.
- Advokatai
- Laureta Ulbienė, Saulius Lauraitis
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.2.14.3.2.1Plėšimas įsibrovus į patalpą (BK 180 str. 2 d.)
- 1.2.18.2Netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimas, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimas ar neteisėtas disponavimas elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis (BK 214 str.)
- 1.2.18.3Neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas (BK 215 str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas 14 kartų, iš kurių paskutinius:
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį (4 veikos), 187 straipsnio 3 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme;
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį – 30 parų arešto bausme; vadovaujantis BK 63 straipsniu, bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 1 metų laisvės atėmimas;
3) Vilniaus miesto apylinkes teismo 2014 m. spalio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 63 straipsniu, bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimas;
4) Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
5) Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos) – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 63 straipsniu, bausmė subendrinta su Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 1 metų laisvės atėmimas;
6) Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. birželio 17 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;
7) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. balandžio 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 30 MGL (1500 Eur) dydžio baudos bausme;
8) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. gegužės 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;
9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio l dalį – 10 parų arešto bausme;
10) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį – galutine 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
11) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 11 d. nutartimi subendrino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 20 ir 29 d. nuosprendžiais skirtas bausmes ir paskyrė galutinę subendrintą 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
12) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2 veikos) – galutine subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 63 straipsniu, skirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. nutartimi skirta subendrinta bausme ir paskirta galutinė 4 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (teismo nuosprendis įsiteisėjo 2023 m. gegužės 26 d.),
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 2 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje.
A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, 10 kartų teistas, iš kurių paskutinius:
1) Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – galutine 1 metų laisvės apribojimo bausme;
2) Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – galutine 6 MGL (225,96 Eur) dydžio bauda;
3) Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – galutine 30 parų arešto bausme; vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 30 parų areštas ir 6 MGL (225,96 Eur) dydžio bauda;
4) Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nuosprendžiu pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 1 dalį – galutine 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimas ir 6 MGL (225,96 Eur) dydžio bauda;
5) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – galutine 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme; vadovaujantis BK 63 straipsniu, 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. ir 2017 m. lapkričio 8 d. baudžiamaisiais įsakymais skirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 8 mėnesių laisvės apribojimas ir 6 MGL (225,96 Eur) dydžio bauda; Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsniu, subendrintos Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 22 d. nuosprendžiu ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nuosprendžiu skirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimas ir 6 MGL (225,95 Eur) dydžio bauda;
6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį – 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – galutine 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. L., veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. B., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, įsibrovė į gyvenamąją patalpą (butą) ir, panaudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį bei atimdami galimybę jam priešintis, pagrobė svetimą turtą, o būtent:
2022 m. rugsėjo 9 d. apie 20.30 val. R. J. (buvusi pavardė B.) durų skambučiu paskambinus į buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris, po ko, J. S. atidarius duris, be nukentėjusiojo sutikimo (leidimo) savavališkai įėjo į butą ir leido į vidų įeiti R. J. bei A. B., po ko, būdamas bute, ranka sugriebė nukentėjusiojo veidą ir pastarąjį nustūmė ant sofos, tada pareikalavo duoti pinigus ir ranka sudavė (ne mažiau kaip 2 kartus) į veidą, taip padarydamas poodinę kraujosruvą dešinės akies apatiniame voke ir taškinį odos nubrozdinimą nosies viršūnėje, vėliau A. B. užlaužus nukentėjusiajam rankas, sudavė nenustatytą kiekį smūgių (ne mažiau kaip 4 smūgius) į krūtinės ir šonkaulių sritį, taip padarydamas nukentėjusiajam sužalojimus krūtinėje, t. y. kairiųjų IX, X, XII šonkaulių lūžius su poodine kraujosruva minkštuosiuose krūtinės audiniuose, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, po ko, iš kitame kambaryje buvusios spintelės stalčiaus paėmė nukentėjusiajam priklausančius 80 Eur ir „Swedbank“, AB mokėjimo kortelę, išduotą J. S. vardu, tada grįžęs iš kito kambario surišo nukentėjusiojo rankas ir ištraukęs (išrovęs) laidą iš svetainėje stovėjusio toršero, surišo kojas, po ko, A. B. užrišus nukentėjusiajam burną, taip atėmę galimybę priešintis, nutempė prie kambaryje esančio radiatoriaus ir pririšo prie jo, po ko, pasišalindamas iš buto, paėmė nukentėjusiajam priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Nokia 230“ (kurio vertė 67 Eur), taip padarydami nukentėjusiajam 327 Eur žalą. Šiais savo veiksmais S. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje.
Taip pat S. L., 2022 m. rugsėjo 9 d. apie 20.30 val., veikdamas bendrininkų grupe, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, įsibrovė į gyvenamąją patalpą (butą), esančią adresu (duomenys neskelbtini), ir, panaudodamas prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą bei atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis, iš nurodyto buto kambaryje buvusios spintelės stalčiaus paėmė (neteisėtai įgijo) nukentėjusiajam priklausančią „Swedbank“, AB išduotą mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu pagrobė svetimą turtą, t. y. neteisėtai įgijo nukentėjusiajam J. S. priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę („Swedbank“, AB mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini)), kurią neteisėtai laikė iki 2022 m. rugsėjo 9 d. apie 21.27 val., kurią tą pačią dieną apie 21.27 val. perdavė A. B.. Šiais savo veiksmais S. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.
A. B., veikdamas bendrininkų grupe kartu su S. L., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, įsibrovė į gyvenamąją patalpą (butą) ir, panaudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį bei atimdami galimybę jam priešintis, pagrobė svetimą turtą, o būtent:
2022 m. rugsėjo 9 d. apie 20.30 val., R. J. (buvusi pavardė B.) durų skambučiu paskambinus į buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris, po ko, J. S. atidarius duris, be nukentėjusiojo sutikimo (leidimo) savavališkai į butą įėjo S. L., kuris leido jam (A. B.) ir R. J. įeiti į vidų, po ko, S. L., būdamas bute, ranka sugriebė nukentėjusiojo veidą ir pastarąjį nustūmė ant sofos, tada pareikalavo duoti pinigus ir sudavė ranka (ne mažiau kaip 2 kartus) į veidą, taip padarydamas poodinę kraujosruvą dešinės akies apatiniame voke ir taškinį odos nubrozdinimą nosies viršūnėje, vėliau, jis (A. B.) užlaužė nukentėjusiajam rankas, o S. L. sudavė nenustatytą kiekį smūgių (ne mažiau kaip 4 smūgius) į krūtinės ir šonkaulių sritį, taip padarydami nukentėjusiajam sužalojimus krūtinėje, t. y. kairiųjų IX, X, XII šonkaulių lūžius su poodine kraujosruva minkštuosiuose krūtinės audiniuose, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, po ko, S. L. iš kitame kambaryje buvusios spintelės stalčiaus paėmė nukentėjusiajam priklausančius 80 Eur ir „Swedbank“, AB mokėjimo kortelę, išduotą J. S. vardu, po ko, grįžęs iš kito kambario, surišo nukentėjusiojo rankas bei, ištraukęs (išrovęs) laidą iš svetainėje stovėjusio toršero, surišo kojas, po ko, jis (A. B.) užrišo nukentėjusiajam burną, taip atėmę galimybę nukentėjusiajam priešintis, nutempė prie kambaryje esančio radiatoriaus ir pririšo prie jo, po ko pasišalino iš buto, taip padarydami nukentėjusiajam 327 Eur žalą. Šiais savo veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje.
Taip pat A. B. žinodamas, kad 2022 m. rugsėjo 9 d. apie 20.30 val., S. L. įsibrovęs į gyvenamąją patalpą (butą), esančią adresu (duomenys neskelbtini), ir panaudodamas prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą bei atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis, iš nurodyto buto kambaryje buvusios spintelės stalčiaus paėmė (neteisėtai įgijo) nukentėjusiajam priklausančią „Swedbank“, AB išduotą mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu neteisėtai įgijo nukentėjusiajam J. S. priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę („Swedbank“, AB mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini)), kurią neteisėtai laikė iki 2022 rugsėjo 9 d. apie 21.27 val., nes perdavė jam (A. B.) prie kiosko „Narvesen Nr. 3“, esančio adresu (duomenys neskelbtini), tokiu būdu neteisėtai įgijo J. S. priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę („Swedbank“, AB mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini)). Šiais savo veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.
Taip pat A. B. 2022 m. rugsėjo 9 d. apie 21.27 val. prie kiosko „Narvesen Nr. 3“, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kur neteisėtai įgijęs J. S. priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę („Swedbank“, AB mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini)), užėjo į „Narvesen Nr. 3“ kiosko prekybos vietą, adresu (duomenys neskelbtini), ir 2022 m. rugsėjo 9 d. 21.29 val. neteisėtai inicijavo vieną finansinę operaciją, t. y. bandė už prekes atsiskaityti svetima elektronine mokėjimo priemone (J. S. priklausančia elektronine mokėjimo priemone „Swedbank“, AB išduota mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini)) bekontakčiu būdu priliesdamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę prie kortelių skaitytuvo, taip neteisėtai inicijavo vieną finansinę operaciją, tačiau jos neatliko, nes kortelė buvo užblokuota. Šiais savo veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metui apklaustas kaltinamasis S. L. savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino visiškai ir parodė, kad buvo Vilniaus stotyje. Prie jo priėjo A. B. ir jo sugyventinė R. Kartu nuvažiavo pas R. dukrą. Ši nuėjo pas dukrą, o jie liko jos laukti. A. B. jo paklausė, kur galima gauti pinigų. Jis atsakė, kad galima nuvažiuoti pas jo pažįstamą, kuris nuolat duodavo jam pinigų. A. B. sutiko, tik pasakė, kad reikia pasiklausti R. Jis pasakė, kad jeigu pažįstamas jį pamatys, gali neatidaryti durų. R. sutiko paskambinti į duris, ir jie visi nuvažiavo pas pažįstamą į (duomenys neskelbtini). R. paskambino į duris. Jis su A. B. stovėjo prie durų, kad jų nesimatytų. Pažįstamui atidarius duris, jis užėjo pirmas ir nuėjo į kambarį. Pažįstamas pradėjo jam priekaištauti, kad atsivedė kitus žmones. Jis iš pykčio pastūmė pažįstamą ir šis nukrito ant sofos. Jis pareikalavo pinigų, bet pažįstamas sakė, kad neturi. Vėliau pažįstamas pasakė, kad pinigai kitame kambaryje, stalčiuose. Jis nuėjęs pinigų nerado, todėl ėjo kartu su pažįstamu, šis padavė voką, kuriame buvo 60 Eur ir banko kortelė. Jie grįžo į kambarį, ir jis paklausė banko kortelės PIN kodo. Pažįstamas pasakė „(duomenys neskelbtini)“ ir jie išėjo. A. B. laikė pažįstamo rankas, pasakė šį surišti, todėl jie šį surišo ir išėjo.
Atsakydamas į klausimus parodė, kad kalbama apie 2022 m. rugsėjo 9 d., jau buvo tamsu. Buvo jis, A. B. ir R., visi trise važiavo į (duomenys neskelbtini). R. paskambino į duris, nes jis galvojo, kad jo gali neįsileisti. Jis su J. S. buvo susipykę, šis jam pasakė, kad nenori su juo bendrauti. Kai paskambino į duris, jas atidarė J. S. Šis pirmas praėjo į kambarį, tuomet jis užėjo iš paskos. Pamatęs A. B. ir R., J. S. pradėjo ant jo rėkti, kad juos atsivedė. J. S. juos įsileido, durų į save niekas netraukė. Kai bute J. S. pradėjo rėkti, jis jį ranka į veidą pastūmė, ir šis nukrito ant sofos. Pirmą kartą paklausus, J. S. pasakė, kad pinigų neturi. Antrą kartą atsakė, kad pinigai kitame kambaryje stalčiuje. J. S. niekas nemušė, gal susižeidė, kai jį rišo, ar šis susitrenkė į žemę. Iš stalčiaus paėmė 60 Eur ir banko kortelę „Swedbank“, išduotą J. S. vardu. Prašė J. S. pasakyti PIN kodą, po to su laidais surišo už nugaros jo rankas, kojas, dėl burnos nežino, tuomet pririšo prie radiatoriaus ir išėjo. Jis, išeidamas paskutinis, dar paėmė telefoną. Ėjo link (duomenys neskelbtini) prie bankomato, bet netiko banko kortelės PIN kodas. Nuvažiavo prie Žaliojo tilto, A. B. paėmė kortelę ir nuėjo patikrinti, ar galima ką nors nusipirkti. Bankomate kortelę naudojo jis, o A. B. – kioske, tačiau kortelė jau buvo užblokuota, todėl ją išmetė. Jis padavė kortelę A. B.. Viską prisipažįsta – galėjo būti taip, kad sudavė J. S. į veidą, taip pat kad trenkė į šonkaulius, dėl ko šie galėjo lūžti. Sutinka su nukentėjusiojo ir Vilniaus teritorinės liginių kasos civiliniais ieškiniais (išskyrus metines palūkanas). Į patalpas neįsibrovė, J. S. juos įsileido. R. buvo reikalinga tam, kad paskambintų į duris, kad J. S. juos įsileistų į butą. Nežino, kiek pinigų būtų paėmęs, jei banko kortelės PIN kodas būtų teisingas. Neatsimena, ką darė A. B., kai jis naudojo smurtą prieš nukentėjusįjį, gal laikė burną. Nežino, ar A. B. naudojo smurtą. Patvirtino, kad J. S. jų į butą nekvietė, jis į butą užėjo pastūmęs nukentėjusįjį, nes šis neleido užeiti į butą. Atsiprašė nukentėjusiojo, kad taip padarė.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis A. B. savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino visiškai ir parodė, kad atvažiavo į miesto autobusų stotį su R. Ten sutiko savo pusbrolį S. L. Nuvažiavo pas R. dukrą (nelabai atsimena, nes vartojo narkotikus ir buvo labai girtas). Kol R. buvo pas dukrą, jis kalbėjosi su S. L. apie tai, kur galima paimti pinigų. S. L. pasakė, kad turi pažįstamą, kuris turi pinigų ir jų duos. Jie visi trise nuvažiavo. S. L. pasakė, kad jam reikia, jog kažkas kitas paskambintų į duris, nes jei pažįstamas jį pamatys – durų neatidarys. Jis suprato, todėl atėjus R., jai pasakė, kad ji paskambintų į duris. R. iš pradžių nenorėjo, bet jis pasakė, kad reikia, paaiškino situaciją. Kai R. paskambino į duris, jie stovėjo už durų. Pažįstamas atidarė duris, S. L. paėmė už rankenos, pastūmė pažįstamą ir šis krito. S. L. pirmas užėjo, todėl jis nelabai ką ir matė. Užėjo į kambarį, S. L. bute ieškojo pinigų, pažįstamo niekas nemušė, tik davė kelis antausius. Jis pasakė pažįstamui, kad atiduotų pinigus ir jie išeis. Šis sutiko, ištraukė voką, padavė S. L. pinigus ir kortelę (gal šis pats pasiėmė). Buvo 60 Eur. Tuomet klausė banko kortelės PIN kodo. Pažįstamas tikriausiai pasakė savo gimimo metus. Jis pasiūlė šį surišti, kad jis neiškviestų policijos, kol jie pasišalins. Jis surišo nukentėjusįjį, įkišo skudurą į burną, pririšo prie radiatoriaus. S. L. išeidamas dar paėmė telefoną. Išėję patikrino kortelę, bet PIN kodas buvo neteisingas. Nuvažiavo prie Žaliojo tilto, paėmė iš S. L. banko kortelę, norėti patikrinti, nupirkti cigarečių, bet pardavėja pasakė, kad kortelė yra pavogta, užblokuota. Jis iš karto išėjo iš parduotuvės ir išmetė kortelę.
Atsakydamas į klausimus parodė, kad sutinka su kaltinime nurodyta vieta ir laiku. Į butą užėjo trečias, prieš jį buvo R., o pirmas – S. L., todėl nematė, kas vyksta priekyje. Kambaryje tardė nukentėjusįjį, kad šis pasakytų, kur yra pinigai. Davė su delnu nukentėjusiajam vieną antausį, norėjo šį pagąsdinti. Su nukentėjusiuoju sėdėjo, ramiai kalbėjo, žiūrėjo, kad šis neatsistotų ir nepradėtų bėgti prie durų. Po to užlaužė rankas, kad jas surištų. S. L. nutraukė laidą, ieškojo pinigų. Nežino, ar S. L. sudavė smūgius nukentėjusiajam į šonus, bet sudavė į galvą. Nukentėjusysis kitame kambaryje padavė jiems 60 Eur, pinigus išėmė iš voko, vokas buvo aplanke ar žurnale. Surišo rankas už nugaros, surišo kojas, tuomet pririšo nukentėjusįjį prie radiatoriaus. Surišo su kažkokiu laidu. Nukentėjusįjį prie radiatoriaus rišo abu. Į butą atėjo, kad paimtų pinigus. S. L. žinojo, kur važiuoti. Į butą užėjo per prievartą. Paskutinį kartą teistas už plėšimą. Nesuprato, kad daro plėšimą. Sutinka su civiliniais ieškiniais. Su R. santykiai normalūs, (duomenys neskelbtini).
Teisiamajame posėdyje parodymus davę kaltinamieji, kurie nėra kaltinami padarę labai sunkius nusikaltimus, po kaltinamojo akto paskelbimo iki nukentėjusiojo ir liudytojų apklausos teismui pareiškė, kad prisipažįsta esantys kalti ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, be to, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir gynėjai, todėl ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamųjų parodymų jų kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis S. L. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. rugsėjo 9 d. jis, būdamas Stoties mikrorajone, sutiko savo pusbrolį A. B. su šio mergina, vardu R., pavardės nežino. Iš ten visi trise nuvažiavo pas R. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino. Tada jis pasiūlė pusbroliui ir šio merginai nuvažiuoti pas jo pažįstamą, kuris jam prisistatė V., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Šį vyriškį jis pažįsta kelis mėnesius, jis susipažino su juo prie parduotuvės „Maxima“, esančios Gedimino pr., Vilniuje. Iš jo yra kelis kartus prašęs pinigų. Taip ir šį kartą, jis kartu su pusbroliu A. B. ir šio mergina R., galimai (duomenys neskelbtini) maršruto autobusu, važiavo pas jo pažįstamą V., į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną. Atvažiavę jie išlipo iš autobuso ir nuėjo link pažįstamo daugiabučio namo. Ten jam reikėjo įvesti pagrindinių durų kodą, kurį jis jau žinojo, ir, atsidarius durims, jie visi trise užėjo į namo laiptinę. Tiksliai nepamena, bet jam atrodo, kad jo pusbrolio mergina R. paskambino į V. duris. Jie su A. B. stovėjo pasislėpę už durų, kad jų nebūtų matyti per buto durų akutę. Durims atsidarius, pirma įėjo R., o jis su A. B. paskui ją. Pamatęs jį, nepatenkintas V. pradėjo priekaištauti, kad atvedė svetimus žmones. Dėl šios priežasties jis supyko ir savo dešine ranka pastūmė V., šis nukrito ant sofos. Tada A. B., priėjęs prie V., užlaužė jam rankas, o jis tuo metu ištraukė iš televizoriaus laidą, kuriuo surišo V. rankas ir kojas. Vėliau dar ištraukęs laidą iš naktinio šviestuvo, kartu su A. B. pririšo V. prie radiatoriaus. Neprisimena, ar kuris nors iš jų būtų įdėjęs skudurą V. į burną. Tada jis pradėjo klausti V., kur jo pinigai. V. jam pasakė, kad pinigai guli spintelėje kitame kambaryje. Tada jis vienas nuėjo į kitą kambarį ir iš minėtos spintelės paėmė ten buvusius 60 Eur grynųjų pinigų bei ten gulėjusią „Swedbank“ mokėjimo kortelę. Tada jis grįžo prie surišto V. ir pradėjo jo reikalauti pasakyti šios mokėjimo kortelės PIN kodą. V. pasakė jam PIN kodą, kurio jis nepamena, bet, kaip vėliau paaiškėjo, jis buvo klaidingas. Su jais buvusi mergina, vardu R., V. nemušė, ji tik stebėjo ir bandė juos raminti. Po to, kai jis paėmė grynuosius pinigus ir „Swedbank“ mokėjimo kortelę, jie visi trise paliko surištą V. ir išėjo iš šio buto, uždarę duris. Jie iš karto visi trise nuėjo prie artimiausio bankomato, esančio prie „IKI“ parduotuvės, šalia (duomenys neskelbtini). Mokėjimo kortelę į bankomatą įdėjo jis ir du kartus vedė V. nurodytą PIN kodą, nes bankomato ekrane rašė, kad suvestas PIN kodas yra neteisingas. Tada jis išėmė kortelę ir jie nuėjo į (duomenys neskelbtini) autobusų stotelę, esančią priešais (duomenys neskelbtini), ten įlipo į (duomenys neskelbtini) autobusą ir nuvažiavo prie Žaliojo tilto. Ten išlipę, jie nuėjo į „Narvesen“ prekybos kioską, į kurį užėjo vienas A. B. su „Swedbank“ mokėjimo kortele, paimta iš V. Išėjęs iš kiosko, A. B. pasakė, kad ši kortelė yra užblokuota. Kadangi kortelė buvo užblokuota, A. B. išmetė ją į toje vietoje esančią šiukšlių dėžę. Tada visi trise 1G autobusu nuvažiavo nuo Žaliojo tilto į Stoties mikrorajoną. Su V. pavogtais pinigais jie prie stoties esančiame bare nusipirko alkoholinių gėrimų, kuriuos išgėrė netoliese. Tą dieną jis pas V. buvo su sportiniu tamsios spalvos kostiumu, tačiau šiuo metu jo jau neturi, nes išmetė. Kokiais drabužiais buvo apsirengęs A. B. ir šio mergina R., jis neprisimena (t. 2, b. l. 17–20).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas įtariamasis S. L. savo kaltę pripažino visiškai parodė, kad 2022 m. rugsėjo 9 d., kai jis kartu su pusbroliu A. B. ir šio drauge R. buvo nuvykę pas jos dukrą ir, kai ji viena nuėjo pas ją, o jis liko su A. B., tarp jų įvyko pokalbis, kad jie dabar nuvažiuos pas jo pažįstamą, kaip jau minėjo pirminėje apklausoje, kuris jam prisistatė V., ir kad A. B. mergina paskambins pažįstamam į duris, nes jei skambintų jis, tai šis jam durų neatidarytų. R. sutiko paskambinti į duris. Atvykę į vietą, jis telefonspynėje surinko kažkokius du skaičius ir paskambino į kažkokios moteriškės butą. Kokie tai buvo skaičiai, jis neprisimena. Moteriškė juos įleido į laiptinę ir jie visi trise užlipo į (duomenys neskelbtini) aukštą. Priėję prie pažįstamo durų, kaip ir buvo sutarta, į duris paskambino R. Kai jo pažįstamas atidarė jiems duris, jis pirmas įėjo į butą, tada iš paskos R., paskutinis užėjo A. B., po savęs uždaręs duris. Jo pažįstamas buvo tik su chalatu. Jo pažįstamas pats juos įleido, jie į jo butą neįsiveržė. Jiems užėjus, kaip jau minėjo pirminėje apklausoje, jo pažįstamas pradėjo priekaištauti, kodėl jis atvedė į jo namus nepažįstamus žmones. Jis supyko ir sugriebė šį savo dešine ranka šiam už veido, pastūmė, ir šis nukrito ant sofos, pradėjo garsiai šaukti. Pas šį svetainės kambaryje buvo įjungtas televizorius, kuris garsiai ėjo. Jam atrodo, kad A. B. jį pagarsino, o kam galėjo pagarsinti, jis nežino, galimai tam, kad nesigirdėtų triukšmo. Tada jis pakeltu tonu pradėjo reikalauti pažįstamo, kad šis duotų jam pinigų, nes šis prieš tai savo noru paremdavo jį finansiškai. Jam atrodo, kai reikalavo duoti pinigų, jis sudavė šiam vieną kartą savo dešinės rankos delnu į veidą. Po jo reikalavimų pažįstamas pasakė, kad pinigai guli spintelėje prie lovos. A. B. ir R. liko kambaryje saugoti pažįstamo. Kiek prisimena, A. B. su pažįstamu sėdėjo ant sofos, o R. stovėjo prie sekcijos. Tada, kai pažįstamas pasakė, kur ieškoti pinigų, jis vienas nuėjo patikrinti, ar ten tikrai yra pinigų. Pinigai tikrai buvo pirmame stalčiuje, sudėti į dokumentų aplankalą. Ten buvo tik 60 Eur, 20 Eur kupiūromis. Taip pat ten kartu buvo ir „Swedbank“ mokėjimo kortelė, kurią jis pasiėmė. Grįžęs pradėjo reikalauti šio, kad pasakytų mokėjimo kortelės PIN kodą. Tiksliai neprisimena, bet jam atrodo, jog jo pažįstamas jam iš pirmo karto pasakė banko kortelės PIN kodą „(duomenys neskelbtini)“, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, buvo neteisingas. Jis tikrai neprisimena, kaip galėjo pargriauti pažįstamąjį ant grindų, bet šis gulėjo ant grindų. Neprisimena, ar šis šaukė, ar galėjo šiam suduoti į šonkaulius. Neatmeta tokios galimybės, kad sudavė. Tada jis pradėjo ieškoti kuo surišti savo pažįstamą. Jis paprašė savo pusbrolio A. B., kad šis jam duotų nuo savo sportinio džemperio gaubto raištį, tačiau tas buvo niekam tikęs. Tada, kaip jau minėjo pirminėje apklausoje, jis nuėjo į kitą kambarį, iš ten buvusio televizoriaus ištraukė laidą, su kuriuo ir surišo pažįstamo rankas už nugaros, o iš svetainės kambario ištrauktu laidu surišo kojas, jas pririšo prie rankų. Surišęs pažįstamą, nutempė šį prie svetainėje esančio radiatoriaus ir pririšo prie jo. Kai šis jau buvo pririštas, A. B. surišo šio burną kažkokiu skuduru, kad tas nerėktų ir negirdėtų kaimynai. Jiems išeinant, jis dar prigriebė svetainėje ant sekcijos gulėjusi pažįstamo telefoną, kurį vėliau išmėtė (t. 2, b. l. 24–26).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas įtariamasis S. L. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad palaiko savo anksčiau duotus parodymus, nieko papildyti nenori (t. 2, b. l. 40–42).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis A. B. parodė, kad 2022 m. rugsėjo 9 d., būdamas išgėręs alkoholinių gėrimų, jis kartu su savo sugyventine R. J. apie 14 val. iš (duomenys neskelbtini), autobusu nuvažiavo į Vilnių. Atvažiavo į stotį ir, jam atrodo, ten jie sutiko jo pusbrolį S. L. Iš stoties visi trise jie nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), bet tiksliai neprisimena, (duomenys neskelbtini). Kol R. J. nuėjo į namus, jie su S. L. laukė jos lauke ir kalbėjosi. S. L. pokalbio metu pasakė, kad jam reikia nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną pas pažįstamą, nes reikėjo paimti ar pasiskolinti grynųjų pinigų. Netrukus išėjo R. J. ir jis jai pasakė, kad dabar važiuos į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną, kur norėjo nusipirkti narkotinių medžiagų ir tuo pačiu palaikytų kompaniją S. L. Iš (duomenys neskelbtini) jie visi trise važiavo autobusu, neprisimena kokiu. Kelintą valandą atvažiavo į (duomenys neskelbtini), neprisimena, bet jau buvo tamsus paros metas. Kai tik atvažiavo į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną, jie visi trise, išlipę iš autobuso, nuėjo link (duomenys neskelbtini). Ten jis paliko R. J., nes jai nerodo žmonių, iš kurių perka narkotines medžiagas. Tada jie su S. L. dviese ėjo tuo pačiu keliu ir, pasirodo, prie to paties namo. Jis S. L. pasakė, kad yra susitaręs su žmogumi, pravarde „(duomenys neskelbtini)“, susitikti šio namo antrame aukšte ir nusipirkti narkotinių medžiagų, tačiau pažymėjo, kad pardavėjas šiame name negyvena, ten buvo tiesiog tokia susitikimo vieta. Jam atrodo, kad S. L. žinojo to namo pagrindinių durų įėjimo kodą, jį suvedė, durys atsirakino, taip jie pateko į laiptinę. Užlipę į antrą aukštą, jis S. L. pasakė, kad jam reikia čia, o S. L. nuėjo aukščiau. Jo jau laukė pardavėjas, pravarde „(duomenys neskelbtini)“, kuris greitai perdavė jam narkotines medžiagas ir jie kartu su pardavėju nusileido į laiptinės pirmą aukštą, kur pardavėjas išėjo į lauką, o jis liko laukti S. L. Netrukus nusileido S. L., kuris rankose turėjo mobilaus ryšio telefoną, pavadinimo nežinojo, matė tik, kad buvo mygtukinis. Taip pat pasakė, kad pažįstamas davė banko mokėjimo kortelę ir 60 Eur grynųjų pinigų. Tada jie kartu su S. L. nuėjo prie (duomenys neskelbtini) esančios „IKI“ parduotuvės, tikslaus adreso neprisiminė, ir ten prie kažkurio bankomato S. L. įdėjo kortelę ir bandė nusiimti grynųjų pinigų, tačiau nepavyko, nes pasakė, kad neteisingas PIN kodas. Kol jie buvo prie bankomato, jis pastebėjo link jų (duomenys neskelbtini) ateinančią jo sugyventinę R. J., kuriai jie pasakė, kad dabar važiuos prie Žaliojo tilto. Neprisimena, dėl ko jie ten važiavo. Nežino, kokiu autobusu važiavo. Atvažiavę prie Žaliojo tilto, jo pusbrolis S. L. paprašė nupirkti 5 pakelius „Malboro“ cigarečių ir atsiskaityti su S. L. pažįstamo banko mokėjimo kortele. Jis pasiėmė banko mokėjimo kortelę, užėjo į spaudos kioską, pavadinimo neprisimena, kur paėmė 5 cigarečių pakelius ir, norėdamas už juos atsiskaityti, tikriausiai padavė banko mokėjimo kortelę, tačiau atsiskaityti nepavyko. Tiksliai neprisimena, bet pardavėja pasakė, kad ši kortelė pavogta ar užblokuota. Tada jis paėmė iš pardavėjos mokėjimo kortelę, išėjo iš spaudos kiosko, grąžino ją S. L., pasakė, kad jam nepavyko atsiskaityti, nes ji vogta. Tada visi trise nuvažiavo į Stoties mikrorajoną. Tiksliai neprisimena, kas vyko toliau.
Į advokatės L. Ulbienės klausimą, ar užėjęs į namą kartu su S. L., jis turėjo kažkokių daiktų, atsakė, kad ne, jokių daiktų neturėjo. Į advokatės L. Ulbienės klausimą, ar išėjęs S. L. iš namo pasakojo, kas įvyko pas pažįstamą, įtariamasis atsakė, kad nieko nepasakojo, tik pasakė, kad jo pažįstamas pats davė banko mokėjimo kortelę. Į advokatės L. Ulbienės klausimą, ar suprato, kad kortelė buvo pavogta, įtariamasis atsakė, kad jis suprato, kad kortelė pavogta, spaudos kioske prie Žaliojo tilto, kai norėjo atsiskaityti už prekes. Į advokatės L. Ulbienės klausimą, ar S. L. pasakojo, kas vyko bute, įtariamasis atsakė, kad S. L. jam pasakė, kad nebijotų, kortelę pats davė jo pažįstamas. Tada S. L. ar tai norėdamas paskambinti, ar tai jam suskambo telefonas, ir jis ištraukė jį, jis jo paklausė, iš kur jį turi. Tada S. L. jam pasakė, kad jis paėmė jį iš pažįstamo, kad neskambintų policijai. Jis jam pasakė, kad jis gal durnas, tai jis nueis pas kaimynus ir pasakys, o S. L. atsakė, kad jis pažįstamą surišo. Taip pat prisimena, kad prieš įeinat į laiptinę S. L. paprašė jo ištraukti iš savo megztinio gobtuvo virvelę, tačiau kam ji jam buvo reikalinga, jis jam nepasakė (t. 3, b. l. 47–51).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas įtariamasis A. B. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad duodamas pirminius parodymas jis nepasakė tiesos, nes nenorėjo, jog jo sugyventinė R. J. būtų suimta (duomenys neskelbtini). Kol buvo suimtas, pagalvojo ir nutarė prisipažinti, pasakyti, kaip viskas buvo iš tikrųjų. 2022 m. rugsėjo 9 d. jis kartu su savo sugyventine R. J. būdami jo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus. Tikslaus laiko neprisimena, bet tai galėjo būti po pietų, su R. J. nutarė nuvažiuoti į Vilnių (duomenys neskelbtini). Atvažiavo autobusu į Vilniaus stotį, ten sutiko jo pusbrolį S. L. Jam atrodo, kad jis pasiūlė šiam kartu su jais nuvažiuoti pas R. J. dukrą, adresu (duomenys neskelbtini). Atrodo, kad jie trise iš karto iš Vilniaus autobusų stoties autobusu nuvažiavo tiesiai pas R. J. dukrą, bet tiksliai neprisimena, nes buvo išgėręs nemažai alkoholinių gėrimų. Kol jie važiavo autobusu, S. L. nieko neminėjo, kad turės kažkur su juo važiuoti. Atvažiavę pas R. J. dukrą minėtu adresu, R. J. viena nuėjo į namus pasveikinti savo dukros, o jis su S. L. liko laukti jos lauke. Kol R. J. nebuvo, S. L. jam pasakė, kad reikės nuvažiuoti pas jo pažįstamą, gyvenantį (duomenys neskelbtini) mikrorajone, kur jis greitai užeis ir paims iš šio pinigų. Taip pat pasakė šiam, kad jo sugyventinė R. J. turės paskambinti į pažįstamo buto duris, nes šis jam gali jų neatidaryti. Jis S. L. pasakė, kad reikia R. J. paklausti, ar ji sutiks. Išėjus R. J., jis paklausė jos, ar ji sutinka važiuoti pas S. L. pažįstamą į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną ir ten paskambinti į buto duris. R. J. pradėjo domėtis, kodėl ji turi paskambinti, S. L. jai pasakė tą patį, ką ir jam aiškino, kad jam reikia greitai paimti iš šio pinigų ir tiek. R. J. sutiko, bet tik paskambinti į duris. Tada jie visi trise įsėdo į autobusą, neprisimena į kokį, jam atrodo, jie iš karto nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną. Kol važiavo autobusu, jokio pokalbio apie tai, dėl ko jie važiuoja pas S. L. pažįstamą, nebuvo. Jis ne vilnietis, nelabai pažįsta miesto ir nežino autobusų maršrutų. Atvažiavę į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną, jie visi trise išlipo, lyg ir prie (duomenys neskelbtini). Kokiu keliu jie ėjo iki S. L. pažįstamo, jis tiksliai nurodyti negali, bet parodyti galėtų. Taip pat galėtų parodyti namą, kur ėjo, bet gatvės ir namo numerio pasakyti negali, nes neįsidėmėjo. Atėję prie daugiabučio namo, S. L. surinko kažkokius skaičius ant telefonspynės, atsiliepė moteriškas balsas. Ar atsiliepusi moteris kažko jų klausė, jis neprisiminė, bet bendravo R. J. Jam atrodo, kad R. J. pasakė jai, kad įleistų, ir juos įleido. Jie visi trise įėjo į daugiabučio namo laiptinę ir pakilo į (duomenys neskelbtini) aukštą. Kaip ir susitarė, R. J. paskambino į duris, jis kartu su S. L. stovėjo iš kairės pusės. R. J. paskambinus į duris, jai atidarė. Iš pradžių nematė, kas atidarė duris. Atsidarius durims, pirmas užėjo S. L., tada R. J. ir jau paskutinis užėjo jis, pridarė duris. Jie laisvai užėjo į butą, buto savininkas juos įleido, jie į butą neįsiveržė jėga. Tik užėję į butą, jie visi trise kartu su senyvo amžiaus vyriškiu nuėjo į svetainę. Tik užėjus, S. L. paėmė ir pastūmė savo pažįstamą, šis nukrito ant lovos, pradėjo pakeltu tonu klausinėti, kur pinigai. Senyvo amžiaus vyriškis sakė, kad pinigų nėra, ir rėkdamas bandė atsistoti, tačiau S. L. neleido ir savo ranka sudavė šiam į veidą. Nuo to smūgio senyvo amžiaus vyras atsisėdo. S. L. jam pasakė, kad jis pabūtų prie to pažįstamo, o pats nuėjo į kitą kambarį. Negali pasakyti, ką šis ten darė, nes jis liko minėtame kambaryje. Jis atsisėdo ant sofos prie senyvo amžiaus vyro ir laukė S. L., o R. J. tuo metu stovėjo tame pačiame kambaryje ir nieko nedarė. Jis pastebėjo, kad R. J. yra pasimetusi ir sakė jam nieko nedaryti senyvo amžiaus vyriškiui. Kai S. L. grįžo iš kito kambario ir pamatė, kad senyvo amžiaus vyriškis atsistojęs vaikšto, nes jis šiam leido, nes nenorėjo šiam nieko daryti, S. L. pradėjo ant šio garsiai šaukti ir klausti, kur pinigai. Sugriebęs už chalato, pargriovė šį ant grindų ir kelis kartus rankų kumščiais sudavė į šonkaulius. Senyvo amžiaus vyriškis pradėjo garsiai rėkti. Tada S. L. paėmė ir pagarsino televizorių tam, kad triukšmo negirdėtų kaimynai. S. L. jo paprašė pakelti senuką. Keliant vyriškį, šis pradėjo priešintis, stumdytis, galimai galvojo, kad jis kažką darys. Senyvo amžiaus vyriškis buvo labai išsigandęs, jis šiam liepė apsiraminti ir būti ramiam, niekas nieko jam nepadarys. Pakėlęs šį už chalato, pasodino ant sofos. R. J. juos visą laiką ramino, sakė liautis, bet jie jos nesiklausė, pasakė stovėti ramiai ir nenurodinėti. Tada R. J. pasakė senukui, kad jis pasakytų, ko jo prašo S. L., ir jie išeis. Kol jie su R. J. buvo viename kambaryje su vyriškiu, tuo metu S. L. buvo kitame kambaryje. Ką šis ten darė, jis nežino, galimai ieškojo pinigų. Tada senyvo amžiaus vyriškis pasakė, kad pasakys kur pinigai. Jis pakvietė savo pusbrolį S. L., kad ateitų. Jis šiam pasakė, kad pažįstamas nori pasakyti, kur laiko pinigus. Tada jie atsistojo, jis kartu su S. L. ir vyriškiu nuėjo į kitą kambarį, t. y. miegamąjį, kur vyriškis atidarė prie miegamojo lovos stovinčios spintelės stalčių ir pradėjo ieškoti pinigų, tačiau jų nerado ir pasakė, kad juos jau paėmė. Tada jis S. L. paklausė, ar paėmė, o šis jam atsakė, kad ne. Tada senyvo amžiaus vyriškis paėmė stalčiuje gulėjusį voką ir padavė jį S. L. Šis pažiūrėjo į jo vidų ir pasakė, kad ten 60 Eur, bet jis nematė, ar ten tikrai 60 Eur. Tą voką įsidėjo į kišenę ir vėl visi trise grįžo į svetainės kambarį. Jis pasakė S. L. „jau einame iš čia“, bet šis pasakė, kad reikia vyrą surišti, kad šis nenubėgtų pasiskųsti kaimynams. Kol S. L. ieškojo, kuo surišti senyvo amžiaus vyriškį, jis kartu su vyriškiu sėdėjo ant sofos, laikė šiam rankas už nugaros. Negali pasakyti, iš kur ir ką šis atnešė, bet buvo kažkas panašaus į laidą. Jis pasakė, kad šis atnešė kažkokią nesąmonę. Tada šis paprašė jo duoti raištį nuo megztinio gobtuvo. Jis šiuo raiščiu surišo senyvo amžiaus vyriškio rankas iš nugaros, tada, atrodo, jie dviese paguldė šį ant pilvo, ir S. L. kažkokiu laidu surišo šiam kojas. Kai senyvo amžiaus vyriškis buvo surištas, S. L. reikalavo šio pasakyti PIN kodą nuo banko kortelės, bet vyriškis iš pradžių nenorėjo sakyti. Šis reikalavo, ir vyras pasakė jiems 4 skaičių kodą, jam atrodo, (duomenys neskelbtini). Po to šis pradėjo rėkti ir tada S. L. liepė jam užčiaupti šiam burną. Jam atrodo, kad S. L. padavė jam kažkokį skudurą, jis juo užrišo šiam burną, kad nerėktų. Po to, kai S. L. surišo savo pažįstamą, jis iš karto nutempė jį prie ten buvusių radiatorių ir pririšo prie jų su kažkokiu laidu. Tiksliai neprisimena, bet jam atrodo, kad senyvo amžiaus pririštas vyriškis gulėjo ant pilvo. Kai jie jį pririšo prie radiatoriaus, visi trise išėjo iš buto, po savęs uždarę duris. Išėję iš daugiabučio namo, jie su S. L. bėgo link netoliese esančios „IKI“ parduotuvės, kur, kaip jis suprato, bus bankomatas. R. J. jis pasakė, kad ji nebėgtų ir eitų kiek galima greičiau iš paskos. Atėję prie „Swedbank“ bankomato, S. L., įdėjęs banko kortelę, du kartus bandė surinkti jiems pasakytą PIN kodą, tačiau jis buvo neteisingas. S. L. supyko, bet kortelės neišmetė. Tada jau prie jų artėjo R. J. ir jie visi trise nuėjo į autobusų sustojimo stotelę, kur įsėdo į autobusą, neprisimena kokį, ir išvažiavo link Žaliojo tilto. Ten atvažiavę, S. L. ištraukė kažkokį seną mygtukinį mobiliojo ryšio telefoną, jis žinojo, kad tai tikrai ne jo telefonas, nes matė, kokį jis turi. Jis jo paklausė, iš kur šis telefonas, o S. L. pasakė, kad išeidamas paėmė iš savo pažįstamo. Jis jam pasakė, kad jis nieko vertas. Tada S. L. padavė jam savo pažįstamo „Swedbank“ mokėjimo kortelę ir pasakė nueiti į spaudos kioską ir nupirkti 5 pakelius „Malboro“ cigarečių. Jis sutiko ir, paėmęs banko kortelę, užėjo į vidų, kur paprašė parduoti jam cigarečių. Pardavėja paprašė pradžioje susimokėti už jas ir jis, norėdamas atsiskaityti, prilietė banko mokėjimo kortelę prie skaitytuvo. Jo neaptarnavo, nes kortelė vogta – taip jam pasakė pardavėja. Tada jis išėjo ir tą pasakė S. L. Dėl to ant šio supyko, nes jį galėjo nufilmuoti spaudos kiosko viduje įrengtos vaizdo kameros ir jį dabar greitai suras. Išėjęs jis tą kortelę išmėtė. Ką jie darė vėliau, jis pasakyti negali, neprisimena. S. L. paimtais pinigais pasidalino po lygiai. Jiems su R. J. davė 40 Eur, kuriuos paėmė jis, ir sau pasiliko 20 Eur. Ką S. L. padarė su paimtu telefonu, jis nežino, bet mano, jog pridavė jį lombardui (t. 3, b. l. 56–61).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas įtariamasis A. B. savo kaltę pripažino ir parodė, kad savo anksčiau duotus parodymus palaiko, nieko patikslinti nepageidauja (t. 3, b. l. 74–76).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta R. J., kurios atžvilgiu Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2023 m. kovo 19 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas (t. 4, b. l. 18–29), savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2022 m. rugsėjo 9 d. ji kartu su savo sugyventiniu A. B. būdami namuose, adresu (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 13 val. ji savo sugyventiniui pasiūlė nuvažiuoti į Vilnių (duomenys neskelbtini). Jie važiavo autobusu iš (duomenys neskelbtini). Atvažiavę į Vilniaus stotį, jie sutiko A. B. pusbrolį S. L. Jos sugyventinis A. B. pasiūlė S. L. išgerti alkoholinių gėrimų. Šiam sutikus, jie visi trise nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną į ten esančią parduotuvę „Lidl“, kur bendrai nusipirko pora butelių degtinės. Su alkoholiniais gėrimais nuėjo į netoliese esantį parkelį, kur visi trise išgėrė visą nupirktą alkoholį. Po to jie visi trise nuvažiavo autobusu į (duomenys neskelbtini), pas jos dukrą, kur ji viena užėjo į namus ir pasveikino šią, po to vėl grįžo pas savo sugyventinį ir jo pusbrolį. Kol jos nebuvo, A. B. su S. L. jau buvo susitarę, kad dabar nuvažiuos pas S. L. pažįstamą, gyvenantį (duomenys neskelbtini) mikrorajone. Pas S. L. pažįstamą jie važiavo nuo stotelės „Žaliasis tiltas“, autobusu Nr. (duomenys neskelbtini). Kol važiavo autobusu, jie neaptarinėjo, kokiu tikslu ir dėl ko važiuoja pas S. L. pažįstamą. Kelintą valandą atvažiavo į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną, pasakyti negali, bet jau buvo vakaras. Atvažiavę išlipo prie (duomenys neskelbtini), kiemais ėjo link S. L. pažįstamo. Priėję prie namo laiptinės, tiksliai nepasakys, ar A. B., ar S. L. paskambino į atsitiktinį butą tam, kad jiems atidarytų pagrindines įėjimo į laiptinę duris. Kaimynams atidarius pagrindines įėjimo duris, jie visi trise užėjo į laiptinę, kur lipant laiptais S. L. jai pasakė, kad ji paskambins į buto duris tam, kad padarytų staigmeną jo pažįstamui. Tiksliai neprisimena, kelintas tai buvo aukštas, galėjo būti (duomenys neskelbtini), užlipus durys buvo tiesiai. Priėję prie durų, A. B. su S. L. atsistojo jai iš kairės pusės, o ji paskambino į duris. Duris atidarė pagyvenęs vyriškis, kuriam galėjo būti virš (duomenys neskelbtini) metų. Kas į butą užėjo pirmas ir trečias, ji neprisiminė, bet ji užėjo antra. Tas, kas ėjo paskutinis, t. y. trečias, jiems užėjus uždarė duris. Užėję į buto vidų, jie visi nuėjo į ten buvusį kambarį (svetainę), ji į šį kambarį užėjo paskutinė. S. L. ir A. B. tik užėjęs į kambarį pradėjo šaukti ant senyvo amžiaus vyriško. S. L. reikalavo vyriškio kažką atiduoti, ką tiksliai, neprisimena, o vyriškis tuo metu garsiai šaukė ir rėkė. Kai vyriškis pradėjo šaukti, S. L. paėmė ir pagarsino televizorių, kuris buvo sekcijoje. Ji mano, jog S. L. pagarsino televizorių tam, kad nesigirdėtų vyriškio riksmų. Tiksliai pasakyti negali, bet matė, kaip senyvo amžiaus vyriškiui A. B. arba S. L. užlaužė rankas ir nuvedė jį į kitą bute esantį kambarį, galimai miegamąjį. Ji tuo metu buvo svetainėje ir stebėjo. Iš jos pusės jokių veiksmų nebuvo, nes S. L. su A. B. liepė jai stovėti ir nieko nedaryti. Tuo metu, pamačiusi, kas vyksta, ji labai išsigando, iš tos baimės norėjo pabėgti iš buto, tačiau kojos buvo lyg suakmenėjusios, ir ji liko stovėti vietoje, nes patyrė didelį šoką. Ką A. B. su S. L. darė kitame kambaryje, ji pasakyti negali, nes nematė. Kai jie grįžo į svetainės kambarį, kuriame ji jų laukė, senyvo amžiaus vyriškis surištas nebuvo. Šiame svetainės kambaryje A. B. ar S. L. ištraukė iš vyriškio chalato diržą, o kitas jį laikė už kaklo. Kai jie traukė diržą ji nusisuko, nes pagalvojo, kad senyvo amžiaus vyriškis po chalatu buvo nuogas. Kol jam rišo rankas, tiksliai pasakyti negali, A. B. ar S. L. pakeltu tonu prašė nurodyti banko mokėjimo kortelės PIN kodą. Vyriškis iš karto nurodė 4 skaičių kodą, kurio dabar pasakyti negali, nes neprisimena. Kai tik vyriškis pasakė PIN kodą, A. B. su S. L. pasakė „einam iš čia“. Tada, jai jau einant link išėjimo, ji atsisuko atgal ir pastebėjo, kad surištas vyriškis guli ant grindų, bet paties fakto, kaip jis buvo pargriaunamas, ji nematė, kaip ir nematė, kad jam į burną buvo įdėtas skuduras. Išėję iš buto, jie uždarė duris ir nuėjo link išėjimo. Kai tik išėjo į lauką, A. B. su S. L. pradėjo bėgti link „IKI“ parduotuvės į bankomatą. Ji bėgo iš paskos, tik lėčiau, galiausiai nuo jų atsiliko, nes užduso. Pribėgusi prie „IKI“ parduotuvės, ji pastebėjo, kad S. L. kartu su A. B. ėjo nuo bankomato link (duomenys neskelbtini) stotelės. Eidami jie ją pamatė ir kūno judesiu parodė, kad ji eitų paskui juos link minėtos stotelės. Ji daugiau neprisimena, kas vyko, nes buvo stipriai išgėrusi. Daiktų po įvykio ji jokių nematė, žino tik tiek, kad buvo prašomas PIN kodas ir po įvykio nubėgta prie „IKI“ parduotuvės esančio bankomato. Po to jie visi trise įsėdo į autobusą, neprisimena į kurį, ir nuvažiavo link centro. Nežinojo, kad jos sugyventinis A. B. planuoja minėto vyriškio apiplėšimą, dėl tokių veiksmų su jais nesitarė (t. 4, b. l. 79–83).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta R. J. parodė, kad 2022 m. rugsėjo 9 d., kai atvažiavo pas S. L. pažįstamą į butą, pirmas užėjo S. L., tada užėjo ji ir paskutinis užėjo A. B. Kai užėjo į butą, ji nematė, kad S. L. ar A. B. būtų sudavę senyvo amžiaus vyriškiui ar pastūmę jį. Gal nematė, nes tiek S. L., tiek A. B. yra aukštesni už ją, ir jei smūgio metu ji buvo už jų, galėjo nepamatyti. Ar senyvo amžiaus vyriškis buvo nukritęs ant sofos, ji neprisimena, jai kažkodėl atrodo, kad jis stovėjo. Nelabai tiksliai prisimena tos dienos įvykių, nes buvo išgėrusi nemažai alkoholinių gėrimų. Prisimena, kad kai jie atėjo pas S. L. pažįstamą, S. L. iš savo draugo reikalavo pinigų, o vėliau ir banko mokėjimo kortelės PIN kodo, tačiau ji asmeniškai nematė nei kortelės, nei pinigų. S. L. ir A. B. nieko jai nepasakojo. Taip pat nieko papildomo apie senyvo amžiaus vyro sumušimą neprisimena. Neprisimena, kur jie nuvažiavo iš (duomenys neskelbtini) mikrorajono ir ką po to veikė (t. 4, b. l. 89–92).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis J. S. parodė, kad jis gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini). Nurodytame bute gyvena apie (duomenys neskelbtini) metų. 2022 m. rugpjūčio mėn. pradžioje (kada tiksliai, neatsimena), eidamas (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „Maxima“ (tikslaus adreso nežino), gatvėje prasilenkdamas susidūrė su vyru, kuris jam prisistatė V. A. Šis buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie 175-180 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo, trumpai kirptų tamsios spalvos plaukų, akys rudos, tamsaus gymio. Tarp jų užsimezgė pažintis, šis paliko jam savo telefono numerį (nurodytas). Asmuo minėjo, kad gyvena (duomenys neskelbtini), šis buvo (duomenys neskelbtini). Jis nežino, ar šis asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis, minėjo, jog yra reikalingi pinigai dokumentų tvarkymui (paso įsigijimui). Jis buvo atsivedęs šį vyrą į savo butą, esantį prieš tai minėtu adresu, vaišino alumi, nors pats nevartoja alkoholinių gėrimų. Tas vyras buvo likęs nakvoti jo bute. Kitą dieną (kada tiksliai, nežino) šis vėl prašė jo pinigų, teigė, kad pinigai reikalingi kelionei į (duomenys neskelbtini). Jis buvo atidavęs šiam 15 Eur grynais pinigais. Po to V. A. išėjo iš jo buto. Po trijų dienų sulaukė telefoninio skambučio iš asmens, prisistačiusio V. A., kuris vėl primygtinai prašė pinigų. Jis šiam nurodė, kad pinigų neduos, liepė palikti jį ramybėje. Maždaug prieš savaitę (kada tiksliai, neatsimena) apie 14 val. jam grįžtant namo, laiptinėje tarp (duomenys neskelbtini) aukštų pamatė ant laiptų sėdintį V. A., kuris vėl jo prašė pinigų. Šis norėjo užeiti į jo butą, tačiau jis neįleido ir pasakė, kad lauktų jo prie „IKI“ parduotuvės. Po to jis nuėjo iki nurodytos parduotuvės „Swedbank“ bankomato, ten jo laukė V. A. Jis nusiėmė 80 Eur grynųjų pinigų ir numetė juos ant žemės. V. A. paėmė nuo grindų pinigus ir toliau prašė jo pinigų. Jis pasakė, kad jeigu šis nuo jo neatstos, jis kvies policijos pareigūnus. Šis jį apšaukė ir nuėjo link šalia „IKI“ parduotuvės esančios autobusų sustojimo stotelės. Jis nuėjo namo. Nuo to laiko jie nesusitikdavo ir šis jam neskambindavo. 2022 m. rugsėjo 9 d. apie 20.45 val. jis buvo savo bute minėtu adresu ir išgirdo tylų beldimąsi į jo buto duris. Tuo metu durys buvo užrakintos, prieš tai į jo telefonspynę niekas neskambino. Jis priėjo prie savo buto durų ir pro durų akutę pamatė laiptinėje stovinčią nepažįstamą moterį (duomenys neskelbtini). Jis atrakino buto duris ir iškišo pro jas savo galvą. Tuo momentu, ranka laikydamas durų rankenėlę, pajuto, kaip iš kitos pusės kažkas traukia buto durų rankeną ant savęs. Pamatė, kad už buto durų buvo du vyrai, vienas iš kurių buvo asmuo, prisistatęs V. A., kuris buvo apsirengęs tamsios spalvos striukę, ir kitas vyras, (duomenys neskelbtini), o kaip buvo apsirengęs, jis neatsimena. Nurodytas vyras jam lietuvių kalba pasakė, kad jis iš savo buto daugiau neišeis, ką jis suprato kaip grasinimą nužudyti. Ar su nurodytais asmenimis buvo trečiais asmuo, jis blogai atsimena, nes nurodytu momentu jis buvo labai išsigandęs. Pirmi į butą užėjo moteris ir asmuo, kuris buvo pasivadinęs V. A. Jie įstūmė jį į buto vidų, pargriovė ant sofos ir visi trise ar keturiese, blogai atsimena, pradėjo jį mušti rankų kumščiais į veido sritį. Jie sudavė ne mažiau penkių smūgių, taip pat buvo suduota ne mažiau penkių smūgių į nugaros sritį ir kairės pusės šonkaulių sritį. Jautė stiprų fizinį skausmą. Jis pradėjo rėkti, tačiau abu jo apibūdinti vyrai įdėjo jam į burną skudurą. Neatsimena, iš kur šis atsirado. Vyrai pradėjo jo klausinėti, kur yra jo pinigai. Kartu su jais buvusi moteris, kalbėdama lietuviškai, pasakė jam, kad ji mato, jog jis yra geras žmogus, kad jis pasakytų, kur guli pinigai. Jis pasakė jiems, kad pinigai yra kambaryje, spintelėje. Jie nutempė jį iki kambario, iš spintelės paėmė ten gulėjusius pinigus. Spintelėje taip pat buvo jo vardu išduota banko mokėjimo kortelė „Swedbank“. Banko mokėjimo kortelės ir banko sąskaitos numerių jis nežino. Vėliau vyrai jį nutempė atgal į svetainės kambarį, kur jis buvo pargriautas ant žemės, prie jo kaklo buvo priremtas kažkoks skuduras, kažkas jam už peties pradėjo laužyti rankas, po ko, nupjovus aštriu daiktu kambaryje buvusio šviestuvo laidą, jį šiuo laidu „supančiojo“, surišo rankas su kojomis už nugaros, pririšo prie kambaryje buvusio metalinio radiatoriaus ir klausinėjo „Swedbank“ mokėjimo kortelės PIN kodo. Nurodytiems asmenims nurodė keturių skaitmenų banko mokėjimo kortelės PIN kodą, tačiau ketvirtą PIN kodo skaičių nurodė klaidingą. Pasakius PIN kodo numerį, asmenys pasišalino iš buto. Atvykę policijos pareigūnai jį atrišo. Patikslinus įvykio aplinkybes, policijos pareigūnai padėjo užblokuoti jo banko mokėjimo kortelę, telefonu susisiekus su „Swedbank“ darbuotojais. Jis nežino, ar spėta pasinaudoti jo banko mokėjimo kortele. Civilinį ieškinį dėl jam padarytos fizinės, turtinės ir moralinės žalos pageidaus reikšti tyrimo eigoje, kuomet bus nustatyti ir sulaikyti nusikalstamą veiką padarę asmenys. Jo banko mokėjimo kortelės sąskaitoje buvo 4000 Eur. Atvykę į įvykio vietą policijos pareigūnai apžiūrėjo jo butą ir pastebėjo, kad iš buto kambario dingo jam priklausantis juodos spalvos mobilaus ryšio telefonas „Nokia 230“. Telefono IMEI numerio jis nežino, į jo vidų buvo įdėta „Tele2“ abonementinė SIM kortelė su jo tel. Nr. (nurodytas). Pagrobtą telefoną įvertino 67 Eur sumai. Dėl nurodyto įvykio jam bendrai padaryta ne mažesnė kaip 147 Eur turtinė žala (t. 1, b. l. 77–81).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas nukentėjusysis J. S. parodė, kad 2022 m. rugsėjo 9 d. apie 20.30 val. pas jį atėjo jo pažįstamas, kuris jam prisistatė V.. Tą vakarą šis vyras buvo ne vienas, o kartu su savimi atvedė jam nepažįstamą vyruką ir moteriškę, kuriuos matė pirmą kartą. Pro buto durų akutę matė, kaip į jo buto duris beldėsi moteris. Jis, nieko neįtardamas, atrakino ir atidarė duris, o už jų pamatė savo minėtą pažįstamą V. ir jam nepažįstamą vyrą. Kai tik jis atrakino ir pradarė duris, V., laikydamas durų rankeną iš laiptinės pusės, ėmė jas traukti link savęs ir užėjo į butą. Tik užėjęs į buto koridorių, iš karto griebė jam už kaklo ir nustūmė link svetainės. Dėl to jis nematė, kas užėjo po V. Šis, įstūmęs jį į svetainės kambarį, iš karto pargriovė jį ant sofos. Tada V. viena ranka per alkūnę smaugė jam kaklą, o kita ranka keturis kartus iš visų jėgų sudavė jam į kairės pusės šonkaulius, jam labai skaudėjo. Mušdamas ir smaugdamas jį reikalavo jo pasakyti, kur pinigai. Tuo metu kitas vyriškis laikė jam už kojų, nes jautė, kad negali jų pajudinti. Jis bandė rėkti, bet V. vis tiek jo nepaleido. Kai jam pradėjo trūkti oro, jis pasakė, kad pinigai miegamajame, prie lovos esančiame stalčiuje. Tada šis paleido jį ir jie kartu ėjo į jo miegamąjį. Kol ėjo, jie nieko jam nedarė. Jis ėjo pirmas, jam iš paskos V. ir šio draugas. Jis nematė, ar ėjo moteriškė. Jis atidarė spintelės stalčių ir iš ten ištraukė voką, kuriame buvo sudėti jo grynieji pinigai, ten buvo 80 Eur. Gerai pamena, kad buvo būtent ši suma, nes tą dieną jis gavo pensiją ir gerai pamena, kad bankomate nusiėmė 100 Eur, iš jų 20 Eur išleido parduotuvėje, o 80 Eur atsinešė namo ir atsidėjo į voką. Jis tą voką su pinigais paėmė ir padavė V., šis jį pasiėmė sau. Ar V. ištraukė pinigus iš voko, jis nematė. Tada V. pamatė stalčiuje gulėjusią jo „Swedbank“ mokėjimo kortelę, kurią paėmė ir liepė eiti į svetainę. Kol ėjo, jie nieko jam nedarė, bet kai tik atėjo, V. vėl jį pargriovė ant sofos ir pradėjo reikalauti PIN kodo. Jis nesakė jam PIN kodo, nes ten buvo nemažai pinigų, bijojo, kad jie viską nuims ir jis liks be pinigų. Tada jis pradėjo garsiai šaukti. Negali pasakyti, ar jie tuo metu pagarsino televizorių, nes jis ir taip pas jį garsiai eina. Tada V. draugas paėmė ir užlaužė jam rankas už nugaros ir parvertė jį ant grindų, o V. tuo metu ištraukė (išrovė) laidą nuo svetainėje stovinčio toršero ir juo surišo jam rankas bei kojas iš nugaros. Tada jis jiems pasakė PIN kodą, bet neteisingą, t. y. paskutinį skaičių pasakė klaidingą. Po to, kai jie sužinojo PIN kodą, V. nutempė jį surištą iki radiatoriaus ir pririšo prie jo. Tada V. iš jo chalato, su kuriuo jis buvo, ištraukė ten buvusį skudurėlį, panašų į nosinę, ir juo užrišo jam burną, kad jis negalėtų prisikviesti sau pagalbos, ir tik po to jie visi trise išbėgo iš jo buto. Jis kiek turėjo jėgų, tiek šaukė, ir jo šauksmus išgirdo kaimynė, kuri ir iškvietė policiją. Jį labiausiai mušė jo pažįstamas V., o jo draugas šiam tik padėjo laikyti. Kartu buvusi moteriškė jam nieko nedarė ir apskritai jis nematė, ką ji veikė jo bute. Dėl įvykdyto nusikaltimo jam padaryta tiek 327 Eur (patikslino, kad šią sumą sudaro 80 Eur pagrobtų grynųjų pinigų, pagrobtas 67 vertės telefonas „Nokia 230“ ir sugadintas 180 Eur vertės toršeras) turtinė žala, tiek 1000 Eur neturtinė žala (t. 1, b. l. 112–115).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja B. M. B. parodė, kad 2022 m. rugsėjo 9 d. apie 20.40 val. ji būdama savo bute, adresu (duomenys neskelbtini), išgirdo triukšmą, sklindantį iš viršaus (iš buto, adresu (duomenys neskelbtini)). Taip pat girdėjo savo kaimyno J. rėkimą ir kojų beldimą į grindis. J. balsas buvo nerišlus, suprato, kad kažkas galėjo įsibrauti į kaimyno butą. Apie nurodytą įvykį pranešė policijos pareigūnams bendruoju pagalbos numeriu 112. Mano, kad kaimyno J. bute buvę asmenys galėjo išgirsti, kad į įvykio vietą yra iškviesti policijos pareigūnai. Žiūrėdama pro savo buto durų akutę ir laukdama policijos pareigūnų atvykimo, pamatė laiptinėje iš apatinio aukšto besišalinančius tris asmenis. Viena iš jų buvo moteris, ji šalinosi pirma (duomenys neskelbtini). Po nurodytos merginos pamatė bėgančius du vyrus (duomenys neskelbtini). Vienas iš jų buvo apsirengęs juodos spalvos striukę su gobtuvu, galimai buvo liekno kūno sudėjimo, o antras buvo apsirengęs raudonos spalvos džemperį su gobtuvu, rankose nešėsi polietileninį maišelį su pilnais alkoholio buteliais. Jos kaimynė matė, kad du jos nurodyti asmenys (vyrai) pasišalino link (duomenys neskelbtini), esančio priešais „Maxima“ prekybos centrą, o moteris pasišalino link kavinės (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, juos įleido pro užrakintas bendro naudojimo laiptinės lauko duris, papasakojo jiems, ką girdėjo ir kur gyvena kaimynas J. Vėliau sužinojo, kad trys nurodyti asmenys įsibrovė į kaimyno J. butą ir jį apiplėšė. Kaimynė taip pat sakė, kad dažnai mato kieme vyrą su raudona striuke. Nėra tikra, kad galėtų juos atpažinti, nes nematė jų veidų (t. 1, b. l. 157–160).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. A. (E. A.) parodė, kad 2022 m. rugsėjo 9 d. patruliuodamas kartu su vyr. patruliais J. S. ir D. R., dirbdami nustatytame maršrute, apie 20.42 val. iš Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – ir OVS) gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), į butą įsiveržė du vyrai ir moteris. Apie šį įvykį pranešė kaimynė iš buto Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenanti vienu aukštu žemiau. Pranešėja pasakė, kad šiuo metu iš kaimyno buto girdisi triukšmas, pranešėja teigė, kad jos kaimynui uždengta burna. Pranešėja prašė paskubėti, nes bijo. Atvykę nurodytu adresu, jie laiptais kilo į nurodytą butą. Laiptinėje juos pasitiko kaimynė, kuri paaiškino, kad pas jos kaimyną buvo atėję du vyriškiai ir moteris, kuriems užėjus į buto vidų, prasidėjo triukšmas. Kaimynė apibūdino minėtus asmenis ir pasakė, kad jie galimai pasišalino link (duomenys neskelbtini). Po pokalbio su kaimyne, jie užėjo į nukentėjusiojo butą, nes durys buvo neužrakintos. Užėję į buto vidų, tiesiai pamatė prie radiatoriaus surištą senyvo amžiaus vyriškį, kuriam į burną buvo įdėtas kažkoks skuduras. Vyriškio rankos buvo surištos laidais ir chalato raiščiu. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo J. S. Nupjovus laidus ir nuėmus raištį nuo burnos, vyras paaiškino, kad pas jį įsibrovė du vyriškiai ir moteris, kurie jį sumušė ir pavogė iš jo grynuosius pinigus bei jo vardu išduotą banko mokėjimo kortelę. Tada jis kartu su kolega D. R. išbėgo į lauką ir pradėjo bėgti link (duomenys neskelbtini), kur pasišalino įtariamieji, tačiau jokių įtartinų asmenų jie nesutiko ir grįžo atgal į įvykio vietą. Ten jau buvo atvažiavę medikai, kurie apžiūrėjo J. S. ir nusprendė jį vežti į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, nes buvo būtina peršviesti šonkaulius, nes įtarė lūžį (t. 1, b. l. 163–166).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. R. parodė analogiškas aplinkybes, kaip ir jo kolega policijos pareigūnas E. A. (t. 1, b. l. 169–172).
Iš Vilniaus AVPK Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio J. S. 2022 m. rugsėjo 9 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 9 d., patruliuodamas kartu su vyr. patruliais E. A. ir D. R., dirbdami nustatytame maršrute, apie 20.42 val. iš Vilniaus AVPK OVS gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), virš kaimynės buto Nr. (duomenys neskelbtini), vienu aukštu aukščiau (buto nežinojo), pas kaimyną įsiveržė du vyrai ir moteris. Šiuo metu iš kaimyno buto girdisi triukšmas, kaimynas rėkia, pranešėja teigia, kad jam uždengė burną. Prašė paskubėti, bijo. Atvykę nurodytu adresu, kaimynės iš namo per langą jau rėkė, kad minėti užpuolikai pasišalino. Pakilę iki nurodyto buto Nr. (duomenys neskelbtini) ir pradarę jo duris, išgirdo riksmą. Įbėgę į butą, kambaryje prie radiatoriaus rado gulintį vyrą, apsirengusį žalios spalvos chalatą, šio rankos buvo surištos laidais ir chalato raiščiu. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo J. S. Nupjovus laidus ir raištį nuo burnos, vyras paaiškino, kad pas jį įsibrovė, jį sumušė, surišo ir pavogė banko kortelę, kurioje yra pinigų. Kaimynės iš apačios paaiškino, kad buvo du vyrai ir moteris. Vienas vyras buvo apsirengęs tamsiai, kitas šviesiau, buvo juodų plaukų moteris. E. A. ir D. R. išbėgo į lauką ir pradėjo bėgti link (duomenys neskelbtini), link kur pasišalino įtariamieji. Bendraujant su senoliu, šis paprašė užblokuoti jo banko sąskaitą, todėl buvo susisiekta su „Swedbank“ atstovais ir skubiai užblokuota kortelė, kad ja nebūtų galima atsiskaityti ar išgryninti pinigų. Po kiek laiko į butą atėjo dar viena kaimynė, kuri paaiškino, kad lauke vedžiojo šunį ir kaip tik ėjo (duomenys neskelbtini), matė moterį juodais plaukais su vienu ar dviem maišeliais, einančią link (duomenys neskelbtini). Ši vilkėjo spalvotą, margą striukę. Taip pat matė du vyrus, vienas buvo apsirengęs tamsiai, o kitas šviesiai, jie nubėgo pro (duomenys neskelbtini) link parduotuvės „IKI“. Moteris nieko blogo nepagalvojo, todėl nuėjo namo, kur pamatė policiją ir suprato, kad kažkas čia įvyko. J. S. buvo stipriai sumuštas veidas. Matėsi kraujas ant lūpų, hematomos ant veido. Vyras paaiškino, kad vienas vyras yra pažįstamas iš matymo, tačiau tikslaus vardo ir pavardės nurodyti negalėjo. Į įvykio vietą buvo iškviesti medikai, kurie apžiūrėjo J. S., kurio veidas buvo sumuštas ir skundėsi šono skausmais. Greitoji medicinos pagalba apžiūrėjo ir nusprendė, kad J. S. turi važiuoti į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, jam reikia peršviesti šonkaulius, nes įtariamas jų lūžis. Į įvykio vietą grįžo kolegos, kurie pagal požymius nieko nerado. Į įvykio vietą taip pat atvyko Reagavimo valdybos tyrėjai, kurie pradėjo ikiteisminį tyrimą ir toliau liko įvykio vietoje atlikti kitų procesinių veiksmų (t. 1, b. l. 20).
Iš 2022 m. rugsėjo 9 d. protokolo–pareiškimo nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 9 d. apie 20.45 val. į J. S. butą, esantį (duomenys neskelbtini), įsiveržė trys vyrai, vienas iš kurių buvo jam iš matymo pažįstamas V. A. (apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus), kartu su juo buvo du jam nepažįstami vyrai (apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus) ir viena jam nepažįstama mergina (apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus). Jie visi keturiese įsiveržė į jo butą, sudavė jam savo rankų kumščiais ne mažiau kaip tris smūgius į veido sritį, sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius į nugaros sritį ir kairės pusės šonkaulius, dėl ko jis juto stiprų fizinį skausmą. Iš karto po to šviestuvo laidu pririšo jį prie šviestuvo stovo, surišo jo rankas ir kojas, grasino jam, kad jis neliks gyvas ir reikalavo nurodyti grynųjų pinigų ir banko mokėjimo kortelės buvimo vietą, taip pat reikalavo nurodyti banko mokėjimo kortelės PIN kodą, po to iš bute esančios spintos pagrobė 80 Eur grynųjų pinigų, mobilaus ryšio telefoną „Nokia 230“ (individualaus numerio nežino), kurį vertina 67 Eur suma. Dėl nurodyto įvykio jam padaryta fizinė ir ne mažesnė nei 147 Eur turtinė žala. Prašė dėl įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą ir nubausti kaltus asmenis įstatymų numatyta tvarka (t. 1, b. l. 15–17).
Iš 2022 m. rugsėjo 9-10 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – butas, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 1, b. l. 27–48).
Iš 2022 m. rugsėjo 20 d. apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti vaizdo įrašai iš parduotuvės „Narvesen“. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 1, b. l. 67–74).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G2949/2022 (01) nustatyta, kad J. S. konstatuoti kairiųjų IX, X, XII šonkaulių lūžiai su poodine kraujosruva minkštuosiuose krūtinės audiniuose, poodinės kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke, krūtinėje, taškinis odos nubrozdinimas nosies viršūnėje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai užduotyje nurodytu laiku (2022 m. rugsėjo 9 d.). Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl šonkaulių lūžių sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. J. S. sužalojimų jam padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip šešiais trauminiais poveikiais. Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužsifiksavo. J. S. sužalojimų jam padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse (t. 1, b. l. 94‑95).
Iš 2022 m. rugsėjo 15 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo nustatyta, kad iš jam pateiktų moterų nuotraukų J. S. neatpažįsta jokios iš jų, nes jį iš karto užpuolė ir jis nespėjo įsidėmėti tikslių moters veido bruožų (t. 1, b. l. 149–150).
Iš 2022 m. rugsėjo 15 d. asmens parodymo atpažinti protokolo nustatyta, kad J. S. buvo parodyti trys vyrai, tarp kurių vyras Nr. 2 – S. L. Iš trijų vyrų J. S. atpažįsta kraštinį vyrą, stovintį jam iš kairės pusės, laikantį baltą lapą su Nr. 2. Šis vyras 2022 m. rugsėjo 9 d. vakare įsiveržė į jo butą, jį sumušė, smaugė, pririšo rankas ir kojas prie radiatoriaus, pavogė jo 80 Eur ir banko kortelę. Šį vyrą jis atpažino pagal ūgį, visus veido bruožus, kūno sudėjimą ir veido išraišką (t. 1, b. l. 144–148).
Iš 2022 m. rugsėjo 15 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo nustatyta, kad iš jam pateiktų nuotraukų J. S. neatpažįsta jokio asmens, nes jį iš karto užpuolė ir jis nespėjo įsidėmėti tikslių antrojo vyro veido bruožų (t. 1, b. l. 151–152).
Iš 2022 m. rugsėjo 16 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad įtariamasis S. L. parodė vietą, kur jis apiplėšė nuketėjusįjį, bei paaiškino aplinkybės, o būtent, parodė kaip jis, užėjęs į nukentėjusiojo butą, pastūmė jį, o nuo jo smūgio nukentėjusysis nukrito ant sofos. Taip pat parodė vietą, kur ieškojo ir iš kur paėmė grynuosius pinigus bei banko mokėjimo kortelę. Taip pat parodė, iš kur nurovė laidus, su kuriais jis surišo nukentėjusiajam rankas ir kojas, o vėliau pririšo prie radiatoriaus ir pasišalino iš buto. Taip pat įtariamasis parodė bankomatą, kur jis bandė nuimti grynuosius pinigus iš nukentėjusiojo pavogtos banko mokėjimo kortelės (t. 2, b. l. 101–117).
Iš 2022 m. spalio 12 d. daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti S. L. daiktai, paimti uždaromo į areštinę asmens apžiūros kratos protokolu. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 2, b. l. 119–133).
Iš 2022 m. rugsėjo 21 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad R. J. parodė vietą, iš kur jie atvažiavo pas nukentėjusįjį. Taip pat parodė vietą, kur jos sugyventinis ir sugyventinio pusbrolis apiplėšė nuketėjusįjį bei trumpai paaiškino aplinkybės, o būtent, parodė vietą, kur ji stovėjo, kai užėjo į butą, bei parodė vietą, kur jai prieš išeinant iš buto ji pastebėjo gulintį senyvo amžiaus vyriškį ant grindų. Taip pat parodė kryptį, link kur ji ėjo, išėjusi iš buto. Taip pat ji parodė vietą, kur sėdo į autobusą, ir kryptį, kur link ji kartu su savo sugyventiniu ir jo pusbroliu nuvažiavo (t. 4, b. l. 113–124).
Iš 2022 m. spalio 12 d. daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti R. J. daiktai, paimti uždaromo į areštinę asmens apžiūros kratos protokolu. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 4, b . l. 126–143).
Iš 2022 m. rugsėjo 23 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad įtariamasis A. B. parodė vietą, kur jis apiplėšė nuketėjusįjį, bei paaiškino aplinkybes, o būtent parodė, kur nuo smūgio nukentėjusysis nukrito ant sofos. Taip pat parodė vietą, kur ieškojo ir iš kur buvo paimti grynieji pinigai. Taip pat įtariamasis parodė vietą (radiatorių), kur buvo pririštas nukentėjusysis. Taip pat įtariamasis parodė bankomatą, kur buvo bandoma nuimti grynuosius pinigus iš nukentėjusiojo pavogtos banko mokėjimo kortelės. Taip pat įtariamasis parodė kioską „Narvesen“, kuriame jis bandė atsiskaityti su pavogta nukentėjusiojo banko mokėjimo kortele (t. 3, b. l. 109–127).
Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo
BK 180 straipsnio 2 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą (redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d., t. y. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu).
BK 214 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė, be kita ko, numatyta tam, kas neteisėtai įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti.
BK 215 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė, be kita ko, numatyta tam, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių.
Tais atvejais, kai kaltininkas turtui pagrobti panaudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, jo veiksmai turi būti kvalifikuojami kaip plėšimas. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Fizinio smurto padariniai gali būti fizinio skausmo sukėlimas, nežymus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas. Jei plėšimo metu padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, veika turi būti kvalifikuojama pagal atitinkamą BK 180 straipsnio dalį (priklausomai nuo to, kokie yra plėšimą kvalifikuojantys požymiai) ir pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, nes BK 180 straipsnio 3 dalis neapima sunkaus sveikatos sutrikdymo padarinių, o BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkto dispozicija apima tik sveikatos sutrikdymo pasekmes dėl savanaudiškų paskatų, tačiau nenumato nuosavybės pagrobimo. Taip pat pagal sutaptį turi būti kvalifikuojama veika, kai plėšimo metu yra padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo ar neatsargus gyvybės atėmimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ Teismų praktika. 2005, 23).
Teismo vertinimu, kaltinamųjų S. L. ir A. B. kaltė padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas (S. L. kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį, o A. B. – pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį) visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumos analizė.
Abu kaltinamieji, tiek apklausti teisiamajame posėdyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo pripažino visiškai, patvirtino kaltinime nurodytas aplinkybes. S. L. ir A. B. pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik jų pačių prisipažinimas ir duoti parodymai, bet ir kiti minėti baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, o būtent – R. J., kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, parodymai, taip pat nukentėjusiojo J. S. ir liudytojų B. M. B., E. A. ir D. R. parodymai, Vilniaus AVPK Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio J. S. 2022 m. rugsėjo 9 d. tarnybinis pranešimas, 2022 m. rugsėjo 9 d. protokolas–pareiškimas, 2022 m. rugsėjo 9-10 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, 2022 m. rugsėjo 20 d. apžiūros protokolas, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G2949/2022 (01), 2022 m. rugsėjo 15 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai, 2022 m. rugsėjo 16, 21 ir 23 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolai, 2022 m. spalio 12 d. daiktų apžiūros protokolai.
Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad A. B. ir S. L., kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, įsibrovė į gyvenamąją patalpą (butą) ir panaudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį bei atimdami galimybę jam priešintis, pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2022 m. rugsėjo 9 d. apie 20.30 val. R. J. durų skambučiu paskambinus į buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris, po ko, J. S. atidarius duris, be nukentėjusiojo sutikimo (leidimo) į butą savavališkai įėjo S. L., kuris leido A. B. ir R. J. įeiti į vidų, po ko, S. L., būdamas bute, ranka sugriebė nukentėjusiojo veidą ir pastarąjį nustūmė ant sofos, tada pareikalavo duoti pinigus ir ranka sudavė (ne mažiau kaip 2 kartus) į veidą taip padarydamas poodinę kraujosruvą dešinės akies apatiniame voke ir taškinį odos nubrozdinimą nosies viršūnėje, vėliau A. B. užlaužė nukentėjusiajam rankas, o S. L. sudavė nenustatytą kiekį smūgių (ne mažiau kaip 4 smūgius) į krūtinės ir šonkaulių sritį, taip padarydami nukentėjusiajam sužalojimus krūtinėje, t. y. kairiųjų IX, X, XII šonkaulių lūžius su poodine kraujosruva minkštuosiuose krūtinės audiniuose, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, po ko S. L. iš kitame kambaryje buvusios spintelės stalčiaus paėmė nukentėjusiajam priklausančius 80 Eur ir „Swedbank“, AB mokėjimo kortelę, išduotą J. S. vardu, po ko, grįžęs iš kito kambario, surišo nukentėjusiojo rankas bei, ištraukęs (išrovęs) laidą iš svetainėje stovėjusio toršero, surišo kojas, po ko A. B. užrišo nukentėjusiajam burną, taip atėmę galimybę nukentėjusiajam priešintis, nutempė prie kambaryje esančio radiatoriaus ir pririšo prie jo, po ko pasišalino iš buto, o S. L., pasišalindamas iš buto, paėmė nukentėjusiajam priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Nokia 230“ (kurio vertė 67 Eur), tokiu būdu S. L. ir A. B. padarė nukentėjusiajam 327 Eur žalą. Taip pat S. L. prieš tai nurodyto plėšimo, įsibraunant į patalpą, metu neteisėtai įgijo nukentėjusiajam J. S. priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę („Swedbank“, AB mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini)), kurią neteisėtai laikė iki 2022 m. rugsėjo 9 d. apie 21.27 val. ir kurią tą pačią dieną apie 21.27 val. perdavė A. B. Tuo tarpu A. B., žinodamas, kad S. L. prieš tai nurodyto plėšimo, įsibraunant į patalpą, metu neteisėtai įgijo prieš tai minėtą nukentėjusiajam J. S. priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę ir ją neteisėtai laikė, po ko perdavė ją jam (A. B.) prie kiosko „Narvesen Nr. 3“, esančio adresu (duomenys neskelbtini), tokiu būdu A. B. neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, o taip pat 2022 m. rugsėjo 9 d. 21.29 val. šia priemone neteisėtai inicijavo vieną finansinę operaciją, t. y. bandė atsiskaityti už prekes bekontakčiu būdu, priliesdamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę prie kortelių skaitytuvo, tačiau jos neatliko, nes kortelė buvo užblokuota.
Pagal šias nustatytas faktines aplinkybes kaltinamojo S. L. tyčiniai veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį, o A. B. – pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį.
Dėl kaltinamajam S. L. skirtinų bausmių ir susijusių klausimų
Teismas, skirdamas bausmes S. L., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.
BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas iki septynerių metų.
BK 214 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.
Teismas, skirdamas S. L. bausmes, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – kaltinamasis padarė vieną baigtą sunkų nusikaltimą nuosavybei (papildomos saugomos vertybės – žmogaus sveikata, būsto neliečiamybė) ir vieną baigtą apysunkį nusikaltimą finansų sistemai, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia; nusikalstamos veikos padarytos siekiant pasipelnyti, įsibraunant į nukentėjusiojo gyvenamąjį būstą, naudojant prieš jį fizinį smurtą ir tokiu būdu nesunkiai sutrikdant jo sveikatą (nustatyta, kad smurtinio pobūdžio veiksmus, kurių pasekoje buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, atliko S. L.), taip pat atimant nukentėjusiajam galimybę priešintis (surišant jo rankas ir kojas, užrišant burną, pririšant prie radiatoriaus), nukentėjusiajam padaryta reali turtinė žala, kuri neatlyginta; neteisėtas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės įgijimas, laikymas ir perdavimas yra susijęs su prieš tai padarytu plėšimu, įsibrovus į patalpą, ir realios turtinės žalos nesukėlė.
Teismas vertina, kad nagrinėjamoje byloje kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jis anksčiau keturiolika kartų teistas, be kita ko, už plėšimą ir kitas nusikalstamas veikas nuosavybei, jo teisiamojo posėdžio metu išreikštas gailėjimasis ir nukentėjusiojo atsiprašymas nelaikytinas nuoširdžiu. Taip pat teismas vertina, kad yra nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – kaip jau buvo nurodyta, S. L. keturiolika kartų teistas, daugiausia už nusikalstamas veikas nuosavybei (t. 3, b. l. 1–22), du kartus baustas administracine tvarka, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (t. 2, b. l. 156–157), pagrindinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 142–143), (duomenys neskelbtini), iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjo, nedirbo, iš jo žodžių – (duomenys neskelbtini), taip pat šiuo metu (atlikdamas laisvės atėmimo bausmę) dirba.
Aptartos aplinkybės iš esmės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir jo pasirinktą gyvenimo būdą, rodo jo požiūrį į moralės ir teisės normas bei jų laikymąsi. Tai, kad kaltinamasis ne sykį teistas, yra atlikęs ir šiuo metu atlieka su laisvės atėmimu susijusias bausmes, tačiau ir toliau nekeičia gyvenimo būdo, sistemingai pažeidžia įstatymus ir nusikalsta, jo daromos nusikalstamos veikos sunkėja, rodo, jog jam taikytos valstybės prievartos priemonės nedaro absoliučiai jokio poveikio ir nepriverčia įvertinti savo elgesio ir jo koreguoti.
Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus įstatymo sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes, kurios dydis už nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, nustatytinas didesnis už sankcijoje nustatytą šios bausmės rūšies vidurkį, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje – artimą minimaliam tokios bausmės rūšies dydžiui. Teismo vertinimu, atsižvelgus į minėtas bausmėms individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tokie bausmių dydžiai nebus akivaizdžiai per griežti ar per švelnūs, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, S. L. skirtinos bausmės bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant minimalią švelnesnės bausmės dalį.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, S. L. skirtina subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaip jau buvo nurodyta, kaltinamasis S. L. taip pat yra nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu, kuriuo paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. nutartimi subendrinta bausme, ir šiuo metu atlieka minėtu nuosprendžiu jam paskirtą subendrintą 4 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Esant šioms aplinkybėms, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, šiuo teismo nuosprendžiu skirtina bausmė subendrintina dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, prie minėtu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį šiuo teismo nuosprendžiu skirtinos bausmės, pridedamos bausmės dalį nustatant atsižvelgus į prieš tai išdėstytas bausmių individualizavimui reikšmingas aplinkybes.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytini Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 3 d. nuosprendyje nurodyti laikotarpiai ir pagal šį teismo nuosprendį atlikta bausmės dalis; taip pat, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo S. L. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2022 m. rugsėjo 14 d. iki 2022 m. lapkričio 14 d. (t. 2, b. l. 1–2, 51–55, 58–61), vieną laikinojo sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Kaltinamajam S. L. skirtinos bausmės pradžia skaičiuotina nuo teismo nuosprendžio paskelbimo dienos, nes kaltinamasis nuosprendžio paskelbimo dieną atlieka laisvės atėmimo bausmę.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam S. L. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 2, b. l. 72–75), dokumentų paėmimas (t. 2, b. l. 66–71) ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 62–65), panaikintinos nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o S. L. vardu išduota asmens tapatybės kortelė, laikoma voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos penktojo tomo galinio viršelio, grąžintina S. L.
Dėl kaltinamajam A. B. skirtinų bausmių ir susijusių klausimų
Teismas, skirdamas bausmes A. B., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.
BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas iki septynerių metų.
BK 214 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.
BK 215 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.
Teismas, skirdamas A. B. bausmes, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – kaltinamasis padarė vieną baigtą sunkų nusikaltimą nuosavybei (papildomos saugomos vertybės – žmogaus sveikata, būsto neliečiamybė) ir du baigtus apysunkius nusikaltimus finansų sistemai, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia; nusikalstamos veikos padarytos siekiant pasipelnyti, įsibraunant į nukentėjusiojo gyvenamąjį būstą, naudojant prieš jį fizinį smurtą ir tokiu būdu nesunkiai sutrikdant jo sveikatą (nustatyta, kad smurtinio pobūdžio veiksmų, kurių pasekoje buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, A. B. neatliko), taip pat atimant nukentėjusiajam galimybę priešintis (surišant jo rankas ir kojas, užrišant burną, pririšant prie radiatoriaus), nukentėjusiajam padaryta reali turtinė žala, kuri neatlyginta; neteisėtas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės įgijimas ir neteisėtas vienos finansinės operacijos su minėta priemone inicijavimas yra susijęs su prieš tai padarytu plėšimu, įsibrovus į patalpą, ir realios turtinės žalos nesukėlė.
Teismas vertina, kad nagrinėjamoje byloje kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jis anksčiau dešimt kartų teistas, be kita ko, du paskutinius kartus už plėšimus, o taip pat už kitas nusikalstamas veikas nuosavybei, jo teisiamojo posėdžio metu išreikštas gailėjimasis ir nukentėjusiojo atsiprašymas nelaikytinas nuoširdžiu. Taip pat teismas vertina, kad yra nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – kaip jau buvo nurodyta, A. B. teistas dešimt kartų, daugiausia už nusikaltimus nuosavybei (t. 4, b. l. 1–15), 2022 m. vasario–spalio mėn. dvylika kartų baustas administracine tvarka, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (t. 3, b. l. 141–157), pagrindinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 134–137), (duomenys neskelbtini), iš jo žodžių – (duomenys neskelbtini), taip pat šiuo metu (atlikdamas laisvės atėmimo bausmę) dirba.
Aptartos aplinkybės iš esmės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir jo pasirinktą gyvenimo būdą, rodo jo požiūrį į moralės ir teisės normas bei jų laikymąsi. Tai, kad kaltinamasis ne sykį teistas, yra atlikęs ir šiuo metu atlieka su laisvės atėmimu susijusias bausmes, tačiau ir toliau nekeičia gyvenimo būdo, sistemingai pažeidžia įstatymus ir nusikalsta, jo daromos nusikalstamos veikos sunkėja, rodo, jog jam taikytos valstybės prievartos priemonės nedaro absoliučiai jokio poveikio ir nepriverčia įvertinti savo elgesio ir jo koreguoti.
Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus įstatymo sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes, kurios dydis už nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, nustatytinas artimas sankcijoje nustatytam šios bausmės rūšies vidurkiui, o už nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje – artimas minimaliam tokios bausmės rūšies dydžiui. Teismo vertinimu, atsižvelgus į minėtas bausmėms individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tokie bausmių dydžiai nebus akivaizdžiai per griežti ar per švelnūs, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, A. B. skirtinos bausmės bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant po minimalią dalį švelnesnių bausmių.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, A. B. skirtina subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaip jau nurodyta, kaltinamasis A. B. taip pat nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu, kuriuo jam paskirta galutinė 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurią kaltinamasis šiuo metu atlieka. Esant šioms aplinkybėms, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo teismo nuosprendžiu A. B. skirtina bausmė subendrintina dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi (neatlikta bausmės dalis yra 1 metai 1 mėnuo 4 dienos), prie šiuo teismo nuosprendžiu skirtinos bausmės pridedant dalį minėtu teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas A. B. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2022 m. rugsėjo 20 d. iki 2022 m. lapkričio 20 d. (t. 3, b. l. 25–28, 94–98, 103–106; t. 4, b. l. 13), vieną laikinojo sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Kaltinamajam A. B. paskirtos bausmės pradžia skaičiuotina nuo teismo nuosprendžio paskelbimo dienos, nes kaltinamasis nuosprendžio paskelbimo dieną atlieka laisvės atėmimo bausmę.
Dėl civilinių ieškinių ir kitų klausimų
Nukentėjusysis J. S. pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas priteisti jam 1327 Eur žalos atlyginimą. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad nukentėjusiajam buvo padaryta materialinė, fizinė ir moralinė žala (t. 1, b. l. 116). Kaip minėta, ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas nukentėjusysis pažymėjo, kad jo patirtą 327 Eur turtinę žalą sudaro pagrobti 80 Eur grynųjų pinigų, pagrobtas 67 Eur vertės telefonas „Nokia 230“ ir sugadintas 180 Eur vertės toršeras (t. 1, b. l. 115). Tokiu būdu likusią 1000 Eur žalą sudaro neturtinė žala.
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Pagal BPK 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.
Teismas, atsižvelgęs į tai, kad teisiamojo posėdžio metu kaltinamieji S. L. ir A. B. su nukentėjusiojo J. S. civiliniu ieškiniu sutiko pilnai, nukentėjusiojo patirta ir prašoma priteisti turtinė žala buvo patirta būtent dėl kaltinamųjų S. L. ir A. B. veiksmų, kurie šiuo teismo nuosprendžiu pripažintini nusikalstamais, sprendžia, jog iš S. L. ir A. B. solidariai J. S. naudai priteistinas 327 Eur turtinės žalos atlyginimas. Taip pat akivaizdu, kad nukentėjusysis dėl neteisėtų kaltinamųjų veiksmų patyrė dvasinių išgyvenimų. Teismas vertina, kad kaltinamieji apgaulės būdu įsiveržė į nukentėjusiojo būstą, aktyviai naudojo nukentėjusiojo atžvilgiu smurtinio pobūdžio veiksmus, kurių pasekoje buvo nesunkiai sutrikdyta jo sveikata, surišo nukentėjusiojo rankas ir kojas, užrišo burną, pririšo prie radiatoriaus, tokiu būdu atimdami galimybę priešintis. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamieji yra pakankamai jauno, darbingo amžiaus vyrai, o nukentėjusysis yra virš (duomenys neskelbtini) metų amžiaus asmuo. Atsižvelgęs į visas išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra tenkintinas pilnai, priteisiant iš kaltinamųjų S. L. ir A. B. solidariai nukentėjusiojo naudai 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Nagrinėjamoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 196,10 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisimo, nes nukentėjusysis J. S. buvo sužalotas ir dėl patirtų sužalojimų buvo gydomas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, nukentėjusiojo sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš PSDF lėšų (t. 1, b. l. 99‑100). Kartu su civiliniu ieškiniu pateiktas nukentėjusiojo J. S. gydymo paslaugų apskaitos išrašas (t. 1, b. l. 101), kuriame nurodytos nukentėjusiajam suteiktos gydymo paslaugos ir jų kainos – stebėjimo paslauga suaugusiems (124,63 Eur) ir kompiuterinė tomografija, kai atliekamas vienos anatominės srities tyrimas ambulatorinėmis sąlygomis (71,47 Eur). Nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad dėl nusikalstamų kaltinamųjų smurtinio pobūdžio veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata – jam buvo padaryta poodinė kraujosruva dešinės akies apatiniame voke ir taškinis odos nubrozdinimas nosies viršūnėje, taip pat sužalojimai krūtinėje, t. y. kairiųjų IX, X, XII šonkaulių lūžiai su poodine kraujosruva minkštuosiuose krūtinės audiniuose. J. S. dėl patirtų sužalojimų buvo gydomas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Žalos dydis pagrįstas byloje esančiu Gydymo paslaugų apskaitos išrašu. Teismas, atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, vertina, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas pilnai, priteisiant jai 196,10 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. procesinių palūkanų iš S. L. ir A. B. solidariai, nurodant priteistą sumą sumokėti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtį nurodant „Žala PSDF už J. S. gydymą“ (t. 1, b. l. 103), taip pat nurodant procesines palūkanas skaičiuoti nuo kaltinamųjų paleidimo į laisvę, atlikus laisvės atėmimo bausmę, dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui 2023 m. gegužės 25 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2023-09250, kurioje nurodyta, kad iš S. L. priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma yra 364,26 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti kaltinamajam gynėją numatė BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo teisme metu gynėjas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Esant tokioms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į tai, kad S. L. skirtina reali ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, kas lemia atitinkamą jo finansinę padėtį, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš jo nepriteistinos.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui 2023 m. gegužės 30 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2023-09554, kurioje nurodyta, kad iš A. B. priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma yra 413,34 Eur. Šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti kaltinamajam gynėją numatė BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo teisme metu gynėjas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Esant tokioms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į tai, kad A. B. skirtina reali ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, kas lemia atitinkamą jo finansinę padėtį, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš jo nepriteistinos.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamas veikas tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti: 1) devyni vokai su objektais, skuduras su dėmėmis voke, elektros laidų atkarpos voke, DNR voke, saugomi Vilniaus AVPK Aptarnavimo skyriaus Daiktų saugojimo kameroje, adresu Buivydiškių g. 20, Vilniuje (kvitas B serija BBB Nr. LS007110; t. 1, b. l. 49–52), įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, sunaikintini; 2) trys kompaktiniai diskai, laikomi vokuose, prisegtuose prie baudžiamosios bylos penktojo tomo galinio viršelio, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304–305, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
pripažinti S. L. (S. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 3 (trijų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Pripažinti S. L. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, S. L. paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti jam 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, S. L. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę 2 (dvejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, S. L. paskirtą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirti jam galutinę subendrintą 6 (šešių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti S. L. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2022 m. rugsėjo 14 d. iki 2022 m. lapkričio 14 d., vieną laikinojo sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į S. L. paskirtą bausmę įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 3 d. nuosprendyje nurodytus laikotarpius ir pagal šį teismo nuosprendį atliktą bausmės dalį.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio paskelbimo dienos.
S. L. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kartomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o paimtą S. L. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę grąžinti S. L.
Pripažinti A. B. (A. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 3 (trijų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Pripažinti A. B. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Pripažinti A. B. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, A. B. paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti jam subendrintą 3 (trijų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, A. B. paskirtą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirti jam galutinę subendrintą 3 (trijų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. B. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2022 m. rugsėjo 20 d. iki 2022 m. lapkričio 20 d., vieną laikinojo sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio paskelbimo dienos.
J. S. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti solidariai iš S. L. ir A. B. J. S. naudai 327 Eur (tris šimtus dvidešimt septynis eurus) turtinei žalai ir 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti Vilniaus teritorinei ligonių kasai solidariai iš S. L. ir A. B. 196,10 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt šešis eurus ir 10 ct) turtinei žalai atlyginti ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (196,10 Eur), skaičiuojant nuo S. L. ir A. B. paleidimo į laisvę, atlikus laisvės atėmimo bausmę, dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl patirtų išlaidų teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą priteisimo iš S. L. netenkinti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl patirtų išlaidų teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą priteisimo iš A. B. netenkinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamas veikas tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti: 1) devynis vokus su objektais, skudurą su dėmėmis voke, elektros laidų atkarpas voke, DNR voke, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, sunaikinti; 2) tris kompaktinius diskus, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.