Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2014-12-22 · Baudžiamoji byla Nr. T-892-957/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-22
Bylos Nr.
T-892-957/2014
Teisminio proceso Nr.
1-28-1-00108-2013-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Marijus Kursevičius
Nuteistasis
S. K.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-892-957/2014
Proceso Nr. 1-28-1-00108-2013-7Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2014 m. gruodžio 22 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. 59-312 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su 2013 m. lapkričio 27 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, kuria pakeista Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis, kuria subendrintos Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendžiu ir Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 17 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 7 d. nuosprendžiu, paskirtos bausmės, paskirta ir neatlikta bausme, jas iš dalies sudedant bei prie 2013 m. lapkričio 27 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi paskirtos vienerių metų dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį – aštuonis mėnesius – šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir S. K. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės vykdymo pradžia – 2012 m. gruodžio 14 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2015 m. birželio 13 d., 1/3 laisvės atėmimo bausmės dalį nuteistasis atliko 2013 m. spalio 13 d. Neatliktos bausmės dalis 2014 m. lapkričio 20 d. – 6 mėnesiai ir 23 dienos.

S. K. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos pirmą kartą buvo svarstytas 2014 m. birželio 5 d. Komisija tuokart nutarė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo.

Pakartotinai apsvarsčius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam S. K. galimybę, 2014 m. lapkričio 27 d. Komisijos priimtu nutarimu Nr. 59-312, jam siūloma taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kartu taikant šias pareigas ir baudžiamojo poveikio priemones: neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2015 m. birželio 13 d., nevartoti psichiką veikiančių medžiagų iki 2015 m. birželio 13 d., gydytis priklausomybės ligas, esant nuteistojo rašytiniam sutikimui, iki 2015 m. birželio 13 d., taip pat kitas pareigas – teismo nuožiūra.

Savo sprendimą Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija motyvavo tuo, kad S. K. dėl dabartinių nusikaltimų kaltę pripažįsta, atsakomybę prisiima. Nusikaltimus vykdė vienas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kuris turėjo įtakos jo smurtiniam elgesiui. Šią problemą S. K. pripažįsta ir yra parašęs sutikimą po paleidimo į laisvę gydytis nuo priklausomybės. Piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis problemų nestebima. Su kriminalinę praeitį turinčiais asmenimis nebendrauja. Nuteistasis turi aiškiai susiformavęs ilgalaikius ir trumpalaikius ateities tikslus. Diskriminacinių nuostatų bei neigiamų nuostatų į priežiūrą nestebima. Vilniaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2013 m. rugsėjo 20 d. Atvyko iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Vilniaus pataisos namuose režimo reikalavimų nepažeidė, nebaustas. Neskatintas. Priskirtas paprastajai grupei. Dalyvavo adaptacijos, pataisos, integracijos į visuomenę programose. Kadangi nuteistasis dirba, Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo socialinės reabilitacijos programą vykdė savarankiškai. S. K. turi nebaigtą vidurinį išsilavinimą. 2014 m. kovo 25 d. suteikta teisė išvykti be sargybos už įstaigos ribų. Nuteistasis yra paskirtas dirbti Vilniaus filialo antros kategorijos pagalbiniu darbininku ir dirba UAB „Ilvesta“ statybininku. Turi suvirintojo specialybę. Gauna atlygį, turi pinigų kasdieniniams poreikiams tenkinti. Motyvuotas dirbti laisvėje. Nuteistajam pareikštas civilinis ieškinys: 155,67 Lt UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ turtinei žalai atlyginti. 2014 m. spalio 21 d. pažymoje dėl vykdomųjų raštų nurodyta, kad S. K. skolingas 7514,18 Lt (išieškota 630 Lt). Nuteistasis nevedęs, vaikų neturi, socialiniai ryšiai palaikomi su motina ir broliu. Pasimatymų metu lankomas, bendrauja telefonu ir laiškais. Pataisos namuose gautas raštas, patvirtinantis, jog nuteistąjį paleidus į laisvę, jį priimtų gyventi motina. Atlikus S. K. pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OAsys metodiką nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinės rizikos grupei – 84 balai. Komisijos narių nuomonė dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam buvo vieninga.

Atsiliepimas

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorė teismui pateiktu atsiliepimu į Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą siūlo šį nutarimą atsisakyti patvirtinti.

Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas taikyti nuteistajam S. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos netvirtintinas.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nutarė nuteistajam S. K. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kuriame nustatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų nuteistieji, faktiškai atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bet ne mažiau kaip 4 mėnesius – nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė neviršija šešerių metų, kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, taip pat nepilnamečiai. S. K. yra atlikęs būtiną dalį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo adaptacijos, pataisos, integracijos į visuomenę programose, savarankiškai vykdė asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo socialinės reabilitacijos programą, šiuo metu dirba. Bausmės atlikimo laikotarpiu, iki nutarimo taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos priėmimo, nuteistasis neskatintas, tačiau ir nebaustas, palaiko socialinius ryšius su mama ir broliu, išėjęs į laisvę turėtų gyvenamąją vietą, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, įvertinta pagal OAsys metodiką yra vidutinė – 84 balai. Pirmiau nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad S. K. atitinka formaliuosius lygtinio paleidimo taikymo pagrindus, tačiau pažymėtina, jog teismų praktikoje tai pripažįstama tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, jog sprendžiant dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo tvirtinimo ar netvirtinimo, būtina atsižvelgti, ar asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, įvertinti ankstesnius teistumus, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, turi būti pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo daugiau nenusikals ir lygtinai paleidus nuteistąjį bus pasiekti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai.

Susipažinus su teismui pateikta nuteistojo asmens byla, nustatyta, kad S. K. praeityje iš viso teistas dvylika kartų, daugiausiai – už nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą, šiuo metu taip pat atlieka bausmę už nusikaltimus nuosavybei, vienas iš jų - smurtinio pobūdžio – plėšimas, taip pat yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už nusikalstamą veiką, kuria kėsinamasi į viešąją tvarką. Už teisei priešingas veikas, tarp jų ir nuosavybei, ne kartą baustas ir administracine tvarka. Iš ankstesnių teistumų ir administracinių nuobaudų išvadų nepadarė, paskirtos bausmės ir nuobaudos jo elgesiui neturėjo jokios teigiamos įtakos. Šios aplinkybės leidžia spręsti apie S. K. asmenybės pavojingumą visuomenei bei polinkį elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms, visuotinai pripažįstamoms normoms. Ankstesnės nusikalstamos veikos išlieka vienu iš kriminogeninių veiksnių. Pastebėtina ir tai, jog nuteistasis pirmą kartą nusikalto būdamas 17 metų, o tai leidžia teigti, jog iškreiptas galiojančių teisės ir moralės normų suvokimas nuteistajam susiformavo gana jauname amžiuje. Atkreiptinas dėmesys ir tai, jog nuteistajam vieną kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas – sąlygos nebuvo pažeistos, taip pat du kartus taikytas lygtinis paleidimas ir S. K. vieną kartą sąlygas pažeidė, todėl spręstina jog teismas anksčiau jam jau buvo parodęs pasitikėjimą, kurio nuteistasis neįvertino ir nepateisino, nepasinaudojo suteikta galimybe pasitaisyti, išvadų nepadarė, savo elgesio nepakeitė, toliau piktnaudžiavo alkoholiu ir darė naujas nusikalstamas veikas. Šias aplinkybes teismas vertina neigiamai ir nuteistajam nepalankiai. Nors Komisijos nutarime nurodyta, jog S. K. pripažįsta turįs problemą dėl alkoholio vartojimo ir yra išreiškęs raštišką sutikimą, išėjus į laisvę gydytis šią priklausomybę, toks teiginys veikiau prieštarauja nuteistojo socialinio tyrimo išvadai, kurioje nurodyta, jog nuteistasis šiuo metu nerodo aktyvios motyvacijos keisti įpročius, sumenkina alkoholio kenksmingą poveikį sau ir kitiems, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl to, ar nuteistasis yra nuoširdžiai pasiryžęs atsisakyti alkoholio vartojimo, kuris iš esmės ir nulemdavo netinkamą asmens elgesį. Svarbu ir tai, jog šiuo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika, naudojant OAsys metodiką, įvertinta 84 balais, t. y. jis priklauso vidutinei rizikos grupei, todėl daryti kategorišką išvadą, jog labiau tikėtina, kad išėjęs į laisvę jis pasirinks tinkamą elgesio modelį, laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra pagrindo. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, S. K. pirmenybę teikia veiksmui, o ne planavimui, priima sprendimus, kurių vėliau gailisi, nesugeba numatyti aiškių žingsnių sprendimui įgyvendinti, linkęs susitelkti į trumpalaikius sprendimus ir galbūt ignoruoti ilgalaikes problemas, o tai leidžia spręsti, jog nuteistasis nėra nusibrėžęs aiškių elgesio gairių, kurių laikytųsi laisvėje, integruodamasis į visuomenę kaip doras jos narys. Teisės pažeidėjas vieną ar daugiau kartų naudojo smurtą ar grasino smurtu, siekdamas, kad kiti paklustų, pats paminėjo retus nekontroliuojamo pykčio protrūkius ir tai paaiškina smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymą, o kartu apibūdina ir didesnį asmens pavojingumą. Nors Komisijos nutarime nurodyta, jog S. K. gailisi dėl dabartinių nusikaltimų ir prisiima atsakomybę, iš asmens socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis savo elgesį pateisina lygindamas jį su kitų asmenų nusižengimais, o tai, ankstesnių asmens teistumų ir baustumų kontekste, veikiau patvirtina, jog nuteistasis savo poelgių tinkamai neįvertino. Teismas atkreipia dėmesį ir į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, iki nutarimo taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos priėmimo. Nors S. K. atlikdamas bausmę Vilniaus pataisos namuose nebuvo skatintas ar baustas, tačiau kalėdamas Alytaus pataisos namuose, režimo reikalavimus jis pažeidė net penkis kartus ir buvo baustas drausmine tvarka. Tiesa, galiojančių nuobaudų nuteistasis neturi, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad savo elgesį pataisos namuose nuteistasis pakeitė tik tada, kai jo bausmės laikas buvo artimas 1/3 jam paskirtos bausmės, t. y. kai atsirado formali galimybė kreiptis dėl lygtinio paleidimo. Vis dėlto pats pataisos įstaigos vidaus taisyklių nepaisymas leidžia spręsti, jog jis nerodė pakankamai pastangų tinkamai atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Vilniaus pataisos namų teikime nurodoma, jog S. K. šiuo metu dirba statybininku ir tai vertintina kaip aplinkybė, palanki nuteistajam. Vis tik, teismas pažymi, jog įvertinus jo kriminalinę praeitį, darytina išvada, kad nuteistasis anksčiau pelnėsi tik iš nusikalstamos veiklos, todėl manytina, jog integruotis į darbo rinką jis būdamas laisvėje nesistengė ir išlieka pagrįsta rizika, kad nuteistajam gali pritrūkti pasiryžimo toliau tęsti dirbamą darbą. Pastebėtina ir tai, jog S. K. vis dar turi nemažų skolinių įsipareigojimų, o finansiniai sunkumai asmens socialinio tyrimo išvadoje įvardinti kaip vienas iš veiksnių, galinčių nulemti jo nusikalstamą elgesį.

Atsižvelgiant į pirmiau nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis kritiškai įvertino savo gyvenimo būdą, taip pat, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai yra pasiekti ir netikslinga laikyti asmenį toliau laikyti izoliuotą nuo visuomenės. Priešingai, įvertinus tai, kas aptarta pirmiau, teismas daro išvadą, jog S. K. nėra pasiruošęs grįžti į visuomenę ir likusią bausmės dalį atlikti neizoliuotas, todėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014 m. lapkričio 27 d. nutarimas Nr. 59-312, kuriuo nuspręsta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netvirtintinas.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas pirmiau išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014 m. lapkričio 27 d. nutarimą Nr. 59-312 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam S. K..

Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Marijus Kursevičius