Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2023-02-01 · Civilinė byla Nr. 2YT-173-669/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-02-01
Bylos Nr.
2YT-173-669/2023
Teisminio proceso Nr.
2-33-3-01235-2022-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaidas Gasiūnas
Pareiškėjas
J. G.
Civilinė byla Nr. 2YT-173-669/2023Teisminio proceso Nr. 2-33-3-01235-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.6.1; 3.4.5.15.2
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 1 d.Plungė
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjas Vaidas Gasiūnas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. G. patikslintą pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas, M. S., P. V., A. V., A. Š., S. L., J. G., V. M., V. M., R. M., R. K., A. M., G. D., R. M., I. P., akcinė bendrovė (toliau – ab) "Telia Lietuva", VĮ Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Plungės rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti įgyjamosios senaties faktą, kad pareiškėjas J. G. yra įgijęs nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 8,83 kv. m. pusrūsį, plane pažymėtą P18, pagal įgyjamąją senatį.

2. Nurodo, kad 1992 m. gegužės 4 d. iš Nausodžio žemės ūkio bendrovės įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau, dėl neaiškių priežasčių visi butai daugiabučiame name įregistruoti, kaip butai su rūsiu, o jam priklausantis butas Nr. (duomenys neskelbtini), be rūsio. 1991 m. namo patalpų eksplikacijoje nurodoma, kad namas priduotas naudojimui su rūsiais, tai patvirtina ir 2012 m. atlikta inventorizacija. Net nepagalvojo, kad rūsys, kuriuo jis naudojasi nuo 1991 m., nėra įrašytas kaip jam priklausančio buto priklausinys, nes išrašas iš Nekilnojamojo turto duomenų bazės jam niekada nebuvo reikalingas. Sužinojęs, kad rūsys, kuriuo naudojasi, nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre, kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl duomenų pakeitimo, tačiau jo prašymas buvo atmestas, nurodant, kad buto pirkimo-pardavimo sutartyje, rūsys nėra minimas. Nuo buto įsigijimo nuosavybėn pareiškėjo šeima visą laiką nepertraukiamai naudojosi rūsiu niekieno nevaržomas. Niekas daugiau į šį rūsį nėra pareiškęs jokių pretenzijų, nes kiekvienas butas turi savo rūsį. Šiai dienai pareiškėjo šeima nepertraukiamai valdo rūsį jau 30 metų. Jis jį prižiūri, remontuoja, tvarko ir atlieka visus kitus būtinus rūsio (pusrūsio) priežiūros darbus. Niekas jam jokių pretenzijų į šį rūsį per 30 metų laikotarpį nepareiškė.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo VĮ Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog teismus nustačius visus pagrindu pareiškimo tenkinimui, neprieštarauja, kad pareiškėjo pareiškimas būtų patenkintas. Taip pat nurodė, kad duomenų, kad pastatas ar jo dalys (duomenys neskelbtini) būtų pastatyti ar suformuoti savavališkai, neturi, tačiau tas faktas, jog per visą statinio eksploatavimo laiką nebuvo konstatuotas savavališkos statybos faktas, savaime nereiškia statybos teisėtumo ir neperkelia įrodinėjimo naštos institucijoms, atsakingoms už statybos teisėtumo priežiūrą.

Šalies argumentai

4. Suinteresuoti asmenys V. M., V. M., R. M., A. Š., M. S., P. V., A. V., A. M., R. M. ir S. L. su pareiškime išdėstytomis aplinkybėmis sutiko. Nurodė, kad jie visi namo gyventojai naudojasi rūsiais, kuriuos įsigijo kartu su butais. Jokių pretenzijų dėl pareiškimo patenkinimo neturi.

Atsiliepimas

5. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė, pareiškėjo J. G. patikslinto pareiškimo netenkinti. Nurodė, kad svarbu įsitikinti, ar pareiškime nurodytas turtas nėra valstybės nuosavybė. Taip pat byloje nepateikti dokumentai patvirtinantys pusrūsio suformavimo teisėtumą.

6. Teismo posėdžio metu pareiškėjo J. G. atstovas M. G. palaikė pateiktą patikslintą pareiškimą. Papildomai nurodė, kad pareiškėjas rūsiu naudojasi nuo pat buto įsigijimo momento. Per visą valdymo laikotarpį niekas jokių pretenzijų dėl rūsio nuosavybės nereiškė. Tarp bendrasavininkių nėra jokių ginčų dėl rūsių pasidalinimo. Mano, kad yra pagrindas nustatyti prašomą juridinį reikšmę turintį faktą.

7. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo P. V. teismo posėdžio metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Šio namo butų savininkai visi turi rūsį. Ji perskėlė į kitą, tame pačiame daugiabučiame name, esantį butą ir tiek ankstesniame tiek ir dabartiniame bute turi rūsį. Kiek žino G. nuo pat buto įsigijimo 1992 m. valdo tą rūsį. Taip pat yra laisvų plotų rūsyje, kur galėtų kas įsirengti, jeigu prireiktų. Visi viską yra pasidalinę ir visi puikiai sutaria.

8. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo A. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad taip pat gyvena (duomenys neskelbtini). Būtą įsigijo 1986 m. Būstą administruojantis asmuo parodė, kuris rūsys, įsigijus butą, tenka jiems. Rūsys įteisintas nėra, juo naudojasi tik faktiškai. Pareiškėjas nurodomu rūsiu naudojasi nuolat ir niekada jokių klausimų ar pretenzijų dėl to nekilo. Tačiau rūsiu jie naudojasi nuo pat buto įsigijimo. Su pareiškimu sutinka.

9. Teismo posėdžio metu liudytoja I. G. teismo posėdžio metu parodė, kad būstą įsigijo pagal paskyrimą. Tėvas įsidarbino kolūkyje su sąlyga, kad jiems skirs butą. Ant jiems priklausančio rūsio buvo užrašytas jų buto numeris. Buvo gyventojų pasitarimas, kurio metu visi pasiskirstė kiekvienam iš gyventojų tenkantį rūsį ir rūsiai buvo sunumeruoti. 1992 m. gegužės mėn. butą išsipirko, tik vėliau ji pamatė, kad dokumentuose nėra įrašyta, kad įsigyjamam butui priklauso rūsys. Kitų daugiabučio namo savininkai kartu su butu turi ir rūsius.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

10. Lietuvos A. T. praktikoje pažymima, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos A. T. 2011-02-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

11. Pareiškėjas nurodo, jog jis rūsį, plane žymimą P-18, 8,83 kv. m., esantį daugiabučiame name adresu (duomenys neskelbtini), pradėjo valdyti teisėtai ir sąžiningai, teises į turtą įgijo kartu su (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi nuosavybės teise įsigytu butu (duomenys neskelbtini), esančiame daugiabučiame name adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas butą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Butas) nuosavybės teise įsigijo (duomenys neskelbtini) sutartimi iš Nausodžio žemės ūkio bendrovės (Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Sutartyje nurodyta, jog perkamas butas Nr. (duomenys neskelbtini). Ties grafa ir „ūkinius pastatus ... bei ... kv. m. rūsį“ nurodyta – „nėra“.

12. Kaip matyti iš byloje esančių VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, pastatas-gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso 12-kai butų savininkų, iš kurių, 8 butų savininkams priklauso butas su rūsiu ir 4 butų savininkams rūsys VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše buto priklausiniu nenurodytas, iš jų, ir J. G.. Kaip matyt iš pareiškėjo pateikto kadastro specialistės V. L. 2012 m. gegužės 21 d. sudaryto pusrūsio plano, pusrūsį sudaro 23 patalpos (įskaitant ir bendro naudojimo neatidalintas patalpas). Pareiškėjo valdomas pusrūsis, plane žymimas P-18, 8.83 kv. m. ploto. Pažymėtina, jog nė vienas iš daugiabučio namo savininkų, jokių pretenzijų dėl pareiškėjo valdomo pusrūsio nereiškė ir pareiškėjo pusrūsio valdymo fakto neginčijo, priešingai, nurodė, kad visiems butų savininkams perduoti butai su rūsiais, kuriuos jie nuo pat turto įgijimo momento pasidalino ir iki šiol nustatyta tvarka naudojasi.

13. Byloje duomenų, kad daugiabutis gyvenamasis namas, įskaitant ir pusrūsį, būtų pastatytas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, nėra, minėtų duomenų byloje neteikė ir suinteresuoti asmenys. Byloje taip pat nenustatyta, kad daugiabučio namo dalis ar pusrūsis priklausytų valstybės ar savivaldybės institucijoms.

14. Iš VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro registro departamento Telšių skyriaus 2022 m. rugpjūčio 16 d. rašto Nr. 32349267 matyti, kad registro tvarkytojas atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą įrašyti/pakeisti nekilnojamojo daikto – Buto, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, kadangi nepateiktas dokumentas, patvirtinantis buto priklausinio – pusrūsio, suformavimo teisėtumą bei nuosavybės teisių atsiradimo į jį.

15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011). Šis institutas konkrečiam asmeniui, kuris ilgą laiką valdo daiktą, tačiau neturi formalios nuosavybės teisės į jį, sudaro teisinį pagrindą įgyti nuosavybės teisę į valdomą daiktą. Įgyjamosios senaties institutas, tik nesant kitų nuosavybės teisių įgijimo teisinių pagrindų į asmens sąžiningai valdomą daiktą, sudaro galimybę įteisinti nuosavybės teises į daiktą.

16. CK 4.69 straipsnio, nustatančio, kokie daiktai gali būti įgyjami nuosavybėn įgyjamąja senatimi, 3 dalyje nustatyta, kad įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Pagal teisinį reguliavimą fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą (CK 4.68 straipsnio 1 dalis).

17. Pareiškėjas J. G. 8,83 kv. m. pusrūsį, plane žymimą – P-18, valdo nepertraukiamai nuo pat buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo momento – 1992 m. gegužės 4 d., t. y. daugiau kaip dešimt metų, nebuvo įgijęs nuosavybės kitu būdu, valdymas yra prasidėjęs sąžiningai, pusrūsis buvo valdomas kaip savas, teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai, t. y., yra visos sąlygos, numatytos CK 4.68-4.71 straipsniuose, niekas iš suinteresuotų asmenų – daugiabučio namo bendrasavininkių jokių pretenzijų dėl pareiškėjo valdomo 8,83 kv. m., pusrūsio, nereiškė, todėl pripažintina, kad J. G. įgijo nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini)daugiabučio namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 8,83 kv. m. pusrūsį, plane pažymėtą P-18, pagal įgyjamąją senatį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 533 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti faktą, kad J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 8,83 kv. m. pusrūsį, plane pažymėtą P-18.

Sprendimui įsiteisėjus, grąžinti pareiškėjui pateigtus dokumentų originalus.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.

Teisėjas Vaidas Gasiūnas