- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-12-18
- Bylos Nr.
- 1-159-312/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
- Civilinis ieškovas
- R. V.
- Nukentėjusysis
- P.
- Kaltinamasis
- J.
- Advokatai
- Jevgenij Bogdanov
- Kategorijos
- 3.1Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija ir jos protokolai
- 4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. (J.) S., gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, a. k. (duomenys neskelbtini) lenkas, nevedęs, bedarbis, registruotas darbo biržoje, vidurinio išsilavinimo, teistas: 1) 2012-07-11 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 284 str. 1 d. 6 MGL dydžio (780,00 Lt) bauda; 2) 2014-06-26 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d., pritaikius BK 64¹ str., laisvės apribojimu 8 mėnesiams, neišnykę du teistumai, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.,
V. (V.) V., gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, a. k. (duomenys neskelbtini) lenkas, nevedęs, dirbantis UAB „V. v.“ santechniku, pagrindinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., ir
A. K., gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, vedęs, turintis vieną nepilnametį vaiką, dirbantis UAB „E. s.“ padalinio vadovu, UAB „T.“ direktoriaus pavaduotoju, vidurinio išsilavinimo, teistas 2014-11-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d., 187 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams, teistumas neišnykęs, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., 140 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis J. S. nužudė žmogų, kaltinamasis J. V. nesunkiai sužalojo žmogų.
Kaltinamasis J. S. 2014 m. birželio 1 d., apie 04 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie Palydovo g. 13-ojo namo, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su V. P. (V. P.) metu, rankomis, kojomis bei elektros kabelio atraiža tyčia sudavė pastarajam tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių, tačiau ne mažiau kaip vieną smūgį į pilvą ir ne mažiau kaip septynis smūgius į veidą, galvą, krūtinę, sėdmenis, padarydamas nukentėjusiajam odos nubrozdinimus nosyje, pakaušyje, dešinėje kojoje, poodinę kraujosruvą krūtinėje, dešiniame sėdmenyje, kraujosruvą veido minkštuosiuose audiniuose, nosies kaulų lūžį su poslinkiu ir pilvo sumušimą, pasireiškusį kraujosruvomis diafragmos minkštuosiuose audiniuose, plonųjų žarnų pasaito plyšimu su aplinkine tamsiai violetine kraujosruva ir plonųjų žarnų pasaito kraujagyslių pažeidimu, kas komplikavosi ūmiu vidiniu kraujavimu, hemoraginiu šoku, dėl ko V. P. 2014 m. birželio 1 d., apie 13 val. 20 min. mirė, t. y. tyčia nužudė V. P..
Kaltinamasis V. V. 2014 m. birželio 1 d., apie 04 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie Palydovo g. 13-to namo, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bendrais veiksmais su J. S., konflikto su V. P. metu, ranka tyčia sudavė pastarajam vieną smūgį į veidą, padarydamas nukentėjusiajam nosies kaulų lūžį su poslinkiu, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis A. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2014 m. birželio 1 d., apie 04 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie Palydovo g. 13-ojo namo, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su A. K. metu, elektros kabelio atraiža sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam per nosį, t. y. smurtaudamas sukėlė A. K. fizinį skausmą.
Taip pat buvo kaltinamas tuo, kad jis 2014 m. birželio 1 d., apie 04 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie Palydovo g. 13-ojo namo, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas kartu su V. V. ir J. S., bendrais veiksmais, konflikto su V. P. metu, rankomis, kojomis bei elektros kabelio atraiža, tyčia sudavė pastarajam tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių, tačiau ne mažiau kaip vieną smūgį į pilvą ir ne mažiau kaip septynis smūgius į veidą, galvą, krūtinę, sėdmenis, padarydamas nukentėjusiajam odos nubrozdinimus nosyje, pakaušyje, dešinėje kojoje, poodinę kraujosruvą krūtinėje, dešiniame sėdmenyje, kraujosruvą veido minkštuosiuose audiniuose, nosies kaulų lūžį su poslinkiu ir pilvo sumušimą, pasireiškusį kraujosruvomis diafragmos minkštuosiuose audiniuose, plonųjų žarnų pasaito plyšimu su aplinkine tamsiai violetine kraujosruva ir plonųjų žarnų pasaito kraujagyslių pažeidimu, kas komplikavosi ūmiu vidiniu kraujavimu, hemoraginiu šoku, dėl ko V. P. 2014 m. birželio 1 d., apie 13 val. 20 min., mirė, t. y. bendrais savo ir V. V. bei J. S. veiksmais nužudė V. P..
Kaltinamasis J. S. kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo prisipažino iš dalies ir parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, A. K. ir V. P. pažinojo iš matymo. 2014 m. gegužės 31 d, vakarą, apie 22.00 val., buvo privažiavęs prie automobilių stovėjimo aikštelės, esančios prie bažnyčios. Ten buvo V. V. su dviem merginomis, P. ir A.. V. tuo metu buvo be mašinos. Taip pat aikštelėje kitų automobilių nesimatė. Merginos gėrė šampaną. Jis kažkiek prie jų pastovėjo, pasikalbėjo ir vienu metu automobiliu privažiavo S. S. su E. B.. Tuomet jis (J. S.) pasakė S., kad nori nuvaryti ir palikti prie namų savo automobilį ir paprašė jį nuo namų atvežti vėl prie bažnyčios. Tada jis mašiną nuvairavo prie namų ir ją paliko, o S. jį atvežė prie bažnyčios. Ten buvo visi tie patys asmenys. Po to kažkas atvežė G. C.. Jie visi kalbėjosi. Kažkuriuo metu prie jų buvo privažiavęs policijos automobilis, pareigūnai juos perspėjo, kad netriukšmautų. Maždaug apie 23.00 val., privažiavo A. K., J. U. pravarde „kabanas“, G. Š., kuri vairavo automobilį. Jis pastarųjų paprašė jį pavežti iki parduotuvės. Tuomet jie (jis, A. K., J. U., G. Š.) nuvažiavo prie naktinės parduotuvės „Rybka“, kur jis nusipirko alaus. Po to visi nuvažiavo prie parduotuvės „Vyšnia“. Ten sustojo ir kalbėjosi. Maždaug po dešimties minučių privažiavo policijos pareigūnai ir liepė iš ten išvažiuoti. Tada jis paprašė pareigūnų, kad jie jį parvežtų iki namų ir jie sutiko. Važiuojant Palydovo gatve, jis pamatė, kad ten dar stovi visi tie žmonės, kurie buvo prieš tai ir jis paprašė pareigūnų jį išleisti. Tuo metu aikštelėje jau stovėjo V. automobilis, taip pat buvo atėję V. P., A. K. K., J. G.. Buvo maždaug aštuoni žmones. Išlipęs iš policijos automobilio, jis priėjo prie kompanijos, pasisveikino. Tuomet V. P. pradėjo jam priekaištauti, kad jį atvežė policijos pareigūnai ir tarp jų kilo žodinis konfliktas, jie šiek tiek susistumdė. Nenorėdamas ginčytis, jis (J. S.) atsisėdo į V. mašiną, vairuotojo vietoje. Dar prieš įsėdant į mašiną jis paskambino J. U. ir paprašė atvažiuoti. Dėl ko tai padarė, paaiškinti negali. Galėjo būti dėl to, kad jų buvo daug - V. P., A. K. ir J. G.. Atsisėdus į V. mašiną, prie jo priėjo A. J. ir jie kalbėjosi. Po to prie jų iš keleivio pusės priėjo V. P., įsėdo į mašiną ant priekinės keleivio sėdynės ėmė vėl kabinėtis, kad jį (kaltinamąjį) atvežė policijos pareigūnai ir ranka sudavė jam (J. S.) į veidą. Tuomet jis (kaltinamasis) išlipo iš automobilio apėjo mašiną, paėmė V. už striukės, pro atidarytas dureles jį ištraukė į lauką ir kumščiu sudavė 4-5 smūgius į galvą. V. P. nuo smūgių nenugriuvo. Po to, prie jų priėjo V. ir sudavė V. P. vieną smūgį ranka į veidą, kad šis nesiartintų prie automobilio. Nuo šio smūgio V. nenugriuvo. Tuo metu į aikštelę įvažiavo G. Š. vairuojamas automobilis, kuriame buvo A. ir J.. Po to V. P. pradėjo eiti link jo (J. S.) ir jis pastarajam koja spyrė vieną smūgį į pilvą, nuo ko šis nukrito ant žemės. Kiek pamena, V. P. daugiau atsistojęs nebuvo. Gulinčiam V. P. jis dar sudavė kelis smūgius. Gulėdamas, V. toliau keikėsi ant jo (kaltinamojo), todėl jis (J. S.) iš kažkieno rankų paėmė daiktą, panašų į lazdą (kabelį) ir juo sudavė nukentėjusiajam 4-5 kartus per sėdmenis. Po šių smūgių J. U. iš jo atėmė kabelį ir bandė atitraukti nuo V.. Pamena, jog V. ir toliau garsiai keikėsi ir A. K. ant jo rėkė, kad nustotų keiktis ir triukšmauti, nes kas nors galėjo iškviesti policiją. A. K. ramino ir jį (J. S.), ir V. P.. Nematė, kad V. būtų sudavę smūgius A. K. ir V., išskyrus tą vieną smūgį į veidą. Po to jis (J. S.) liepė V. P. išeiti, bet šis nėjo, todėl jis (J. S.) su J. U. pastarąjį paėmė už rankų ir kojų ir perkėlė į kitą tvoros pusę. Po to, kol jie dar buvo aikštelėje, jis matė, kad V. P. už tvoros sėdi, dar jam davė cigaretę. Vėliau visi išsiskirstė. A. K., J. G. ir G. C. irgi jau buvo išėję iš aikštelės. Kuriuo metu jie išėjo, neprisimena. Tuomet jis (J. S.) paklausė V., kur gyvena A. K.. Dėl ko jam reilėjo susitikti su A., šiuo metu paaiškinti negali. Tuomet V. pasakė A. adresą ir jie su V. nuėjo. Iki A. K. namų likus maždaug 300 – 400 metrų, pamatė važiuojančius A. K., G. Š. ir J. U.. Jis pastariesiems pasakė, kad eina iki A. K. ir pasiūlė jo (kaltinamojo) palaukti. Priėjus A. namą, jis (J. S.) užėjęs į kiemą, šaukė vardu S.. Pro langą pašvietė žibintuvėliu, užlipo ant palangės ir tuo metu į kambarį įėjusi moteris paaiškino, kad A. nėra namuose. Ar buvo užėjęs į kambarį, neprisimena. Nei jis, nei kas nors kitas iš jų kompanijos kambario lango nedaužė. Neradę A. K., jie grįžo į aikštele. Jį pavežė G., o V. išėjo pėsčiomis. Prie bažnyčios vėl susitiko su V., pasikalbėjo apie penkiolika minučių ir išsiskirstė. Ar dar buvo aikštelėje žmonių, nepamena. Tą vakarą, maždaug prieš dvi valandas iki įvykio jis buvo išgėręs apie keturis pusės litro talpos butelius alaus. Pirminių parodymų metu savo kaltės nepripažino, nes nežinojo nuo ko mirė V. P.. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, atsiprašo nukentėjusiųjų, nepagalvojo, kad dėl jo veiksmų kils tokios sunkios pasekmės.
Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 177-178), kaltinamasis J. S. kaltu prisipažino iš dalies ir, be aukščiau aptartų aplinkybių, parodė, kad 2014 m. gegužės 31 d., apie 23.00-24.00 val., atėjo į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie bažnyčios Naujoje Vilnioje. Aikštelėje tuo metu jau buvo V. V. ir A. J.. Jie sėdėjo ir gėrė alų. Aikštelėje stovėjo ir V.o sidabrinės spalvos automobilis „Audi A8“. Po to į aikštelę atėjo V. P. su savo dviem draugais. Po to buvo priėjęs dar kažkoks jų pažįstamas. Jis jo nepažįsta. Po to dar į aikštelę atėjo mergina, kurios jokių duomenų jis nežino. Kai kurie iš jų vartojo alkoholinius gėrimus. V. ir jo draugai tikrai gėrė. Jie visi buvo girti. Jis (J. S.) negėrė. V. taip pat vartojo alkoholį, gėrė alų. Stovint, tarp jo (J. S.), V. P. ir jo draugų kilo žodinis konfliktas. Dėl ko kilo konfliktas, nepamena. V. konflikto metu sudavė jam vieną ar du smūgius į galvą. Vienas smūgis buvo į žandikaulį, o į kur buvo suduotas antrasis smūgis, nepamena. Tada jis (J. S.) dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį V. P. į kairį petį bei delnu sudavė vieną smūgį į kairę ausį. Abu kartus jis V. smūgiavo dešine ranka. V. P. nuo suduotų smūgių nenukrito. Po to į automobilių stovėjimo aikštelę mėlynos spalvos automobiliu atvažiavo A. K. su mergina, kurios vardo nežino ir kuri vairavo automobilį. Ar su jais atvažiavo dar kas nors, nepamena. Aikštelėje tuo metu buvo apie 10-15 asmenų, dalies kurių jis nepažinojo. A. K. į aikštelę atvažiavo jau po to, kai jis sudavė smūgius V. P.. Po gautų smūgių V. P. atsistojo prie tvorosir keletą minučių stovėjo. Vėliau jis (J. S.) su kažkuo padėjo V. perlipti per tvorą. Tai padarė, kad pastarasis greičiau eitų iš aikštelės. Kiek pasėdėjęs už tvoros, V. išėjo Palydovo gatve . Po to iš aikštelės išėjo ir V. draugai. Tą naktį daugiau V. niekas nemušė nei rankomis, nei kojomis, nei lazda. Paskui jį (J. S.) namo parvežė V. V.. Namo jis grįžo 2014 m. birželio 1 d., apie trečią valandą nakties. Tą naktį aikštelėje buvo atsisėdęs į V. V. automobilį „Audi A8“, į vairuotojo vietą, pasėdėdavo, išlipdavo iš automobilio, parūkydavo ir vėl atsisėsdavo į vairuotojo sėdynę. Kai tarp jo ir V. P. kilo žodinis konfliktas, jis (J. S.) sėdėjo automobilio vairuotojo sėdynėje. V. P. smūgį jam sudavė įlindęs į automobilį per priekines keleivio pusės dureles. Po to, kai V. P. sudavė jam smūgį į žandikaulį, jis išlipo iš automobilio, apėjo jį iš kitos pusės, ir ptie automobilio stovinčiam V. sudavė tuos du smūgius.
Kaltinamasi V. V. kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo prisipažino iš dalies ir parodė, kad pripažįsta, jog sudavė vieną smūgį V. P. į veidą. Įvykio metu jis buvo išgėręs apie pusantro 0,5 l talpos butelio alaus. Pažįsta abu kaltinamuosius, su A. K. tik pasisveikindavo, tačiau nebendravo, su J. bendravo. V. P. pažinojo, su juo kartais bendraudavo, paveždavo, pavaišindavo cigaretėmis. 2014 m. gegužės 31 d., iki vakaro dirbo statybinių medžiagų parduotuvėje. Apie 22.00 val., jam paskambino Povilas, po to užėjo pas jį (V. V.) į namus, kartu žiūrėjo televizorių. Apie 22.30 val., jie nuėjo į parduotuvę nusipirkti alau. Taip pat susiskambino su E. B. ir susitarė susitikti aikštelėje prie bažnyčios. Susitiko apie 23.00 val. Iš pradžių aikštelėje buvo tik jis su P., po to vyšninės spalvos automobiliu „Audi“ atvažiavo E. B. ir S. S.. Neužilgo į aikštelę atėjo A. S. ir J. R.. Visi stovėjo, kalbėjosi, jis gėrė alų. E. su S. nuvažiavo į parduotuvę ir nupirko keturis butelius šampano merginoms. Po to atėjo G. C., automobiliu atvažiavo J. S. su A. J.. G. C. paprašė E. nuvažiuoti nusipirkti alaus. J. pasakė, kad nuvarys į namus automobilį. Tuomet E. su G. ir J. išvažiavo. Vėliau grįžo G. su E., atsivežė alaus ir degtinės o J. su jais nebuvo. Taip pat atėjo V. P., A. K. ir J. G.. Kaip paaiškėjo, jiems paskambino ir pakvietė G. C.. Neužilgo į aikštele atvažiavo policijos automobilis ir jis (V. V.), nenorėdamas nemalonumų, kad geria alų viešoje vietoje, pabėgo. Sugrįžo maždaug po dešimties minučių ir pamatė, kad yra sugrįžęs J. S. ir tarp jo ir V. P. vyksta žodinis konfliktas. V. P. pradėjo kibti prie J., kad jį vežioja policija. Konflikto metu J. rankomis į krūtinę nustūmė V. nuo savęs, o V. P. sudavė kumščiu J. į petį. Po šio apsistumdymo konfliktas baigėsi. Girdėjo kaip J. S. kažkam skambino ir prašė atvažiuoti padėti. Tuo metu vėl atvažiavo policijos automobilis ir pareigūnai jo (V. V.) paklausė, ko jis prieš tai pabėgo ir liepė jam sėsti į mašiną. Nenorėdamas nemalonumų, jis vėl pabėgo ir per kiemus nubėgo į parduotuvę, joje pabuvo apie dvidešimt minučių ir nusprendė grįžti į aikštelę automobiliu. Pasiėmęs savo automobilį „Audi A8“, sidabrinės spalvos, nuvažiavo į aikštelę. Privažiavo prie ten stovėjusios kompanijos maždaug dviejų metrų atstumu ir išlipęs stovėjo šalia. Tuomet J. atsisėdo į vairuotojo vietą, o V. P. atsisėdo šalia į keleivio vietą. Neužilgo tarp jų vėl įvyko konfliktas ir jis (V. V.) pamatė kaip V. P. kumščiui sudavė sėdinčiam J. į žandikaulį ar kaklą. Po šio veiksmo, jis liepė jiems išlipti iš mašinos. J. išlipo iš vairuotojo vietos, apėjo mašiną. Tuo pačiu metu išlipo ir V. P.. Tuomet J. kumščiu sudavė V. į petį, nuo ko šis susvirduliavo, bet nenugriuvo. Jis pastariesiems liepė nebesėsti į automobilį. Maždaug apie dešimt minučių V. stovėjo prie mašinos, po to vėl ėmė lipti į mašiną. Tada jis (V. V.) suduodamas delnu į galvos šoną, pastūmė V.. Nuo šio smūgio V. prarado pusiausvyrą ir tuo pačiu metu J. viena kartą koja spyrė V. į šoną, nuo ko pastarasis nukrito aukštielninkas ir galva trenkėsi į asfaltą. Jis (V. V.) gulinčio V. nespardė, taip pat nematė, kad jį būtų spardęs J. S.. Tuo momentu atvažiavo A. K.. Po to V. atsistojo ir pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais ant J. S.. Prie jų priėjo J. U., pravarde „kabanas“ ir paklausė kas vyksta. Jis (V. V.) nieko jam nepaaiškino, nuėjo prie maždaug už penkiolikos metrų stovėjusio A. J. ir pradėjo su juo kalbėtis. Kas vyko ankstesnio konflikto vietoje, nežiūrėjo. Bekalbant, išgirdo riksmą ir pamatė, kaip J. pagaliu muša per sėdmenis ir į kitas kūno vietas ant žemės gulintį V.. Kiek jis sudavė smūgių lazda, pasakyti negali. Nuo jų maždaug trijų metrų atstumu stovėjo A. K.. Šalia J. stovėjo J. U. ir bandė raminti besimušančius. Girdėjo kaip A. K. jiems liepė ramintis, bet kad bandytų skirti, nematė. Kur dingo pagalys, kuriuo J. mušė V., nepastebėjo. Paskui pamatė, kad V. už kojos tempia R. A.. J. bandė V. permesti per tvorą, bet jam nepavyko, tuomet jam permesti padėjo J. U.. Nematė, kad A. K. tą vakarą ką nors būtų vijęsis, jo ranka buvo sugipsuota. Po to viskas nurimo ir jie ėmė skirstytis. J. jam (V. V.) pasiūlė pasivaikščioti. Pakeliui dar susitiko bevažiuojančius A. K., G. Š., J. U. ir R. A.. Paėję apie vieną kilometrą, priėjo A. K. namus ir norėjo su juo pasišnekėti. J. nuėjo link namo, o jis (V. V.) nuėjo į aikštelę pasiimti savo automobilio. Kol priėjo iki aikštelės, J., A. K. ir kiti jau buvo sugrįžę. J. paprašė parvežti jį namo ir jie apie 5.00 val. ryto išvažiavo iš aikštelės. Ar aikštelėje dar buvo V. P., nežiūrėjo. Kitą dieną sužinojo, kad V. P. mirė.
Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 4, b. l. 79-80, 83-84), kaltinamasis V. V., be aukščiau aptartų aplinkybių, parodė, kad 2014 m. birželio 1 d., apie 02.00 val,. kartu su A., G., J. S., S., E. ir J. buvo automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie bažnyčios Naujoje Vilnioje. Aikštelėje stovėjo jo sidabrinės spalvos automobilis „Audi 80“. Ten su visais anksčiau išvardintais asmenimis jis vartojo alkoholinius gėrimus. Tada į aikštelę atėjo V. P. su draugu, kurio vardas A.. Kiek pamena, su jais buvo dar vienas vaikinas, kurio vardo ir kitų duomenų jis nežino. Jie priėjo, pasisveikino ir pradėjo kartu su jais vartoti alkoholinius gėrimus. Po kurio laiko tarp J. S. ir V. P. kilo žodinis konfliktas, kurio metu jie susistumdė. Jie tik stumdėsi tarpusavyje, tačiau nesimušė. Tada J. kažkam paskambino, prašė atvažiuoti. Netrukus į aikštelę atvažiavo mėlynos spalvos automobilis. Iš automobilio išlipo trys jam (V. V.) tik iš matymo pažįstami asmenys. Už automobilio vairo sėdėjo mergina, kuri liko sėdėti automobilyje. Tie vaikinai išlipo iš automobilio, priėjo, pasisveikino ir nuėjo link J. S., V. P. ir pastarojo draugo A., kurie stovėjo kartu. Jis (V. V.) matė, kad jie visi pradėjo kažką tarpusavyje aiškintis, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Konfliktavo vaikinai iš mėlynos spalvos automobilio, V. P. su savo draugu A. ir J. S.. Pamatęs tai, jis (V. V.) suprato, kad gali įvykti rimtas konfliktas, muštynės, todėl atsitraukė nuo jų maždaug dešimties metrų atstumu ir stovėjo kartu su A., G. ir vaikinu, kurio vardo neprisimena, atokiau nuo besiginčijančių asmenų. Kas tarp jų vyko, nieko nematė, triukšmo negirdėjo, taip pat nematė, kad jie muštųsi. Niekas nesimušė nei rankomis, nei kojomis, nei lazdomis. Maždaug po dvidešimties minučių, mėlynas automobilis išvažiavo. Kur iš aikštelės dingo V. P. su savo draugu A., nematė. Tada visi pradėjo skirstytis. Jis (V. V.) vienas nuėjo į savo namo kiemą. Ten jis sugalvojo, kad reikia grįžti atgal į aikštelę ir pasiimti savo automobilį, todėl grįžo, sėdo į savo automobilį ir parvažiavo namo.
Kaltinamasis A. K. kaltu dėl jam pareikštų kaltinimų neprisipažino ir parodė, kad pažįsta abu kaltinamuosius, nukentėjusiųjų nepažįsta. Pažįsta liudytojus J. U., G. Š., A. J., iš matymo – J. Š., E. B.. A. G., A. S. nepažįsta. 2014 m. gegužės 31 d., apie 19.00 val., kartu su G. ir broliu Robertu nuvažiavo į svečius pas E. Š.. Ten jis išgėrė tik buteliuką alaus, nes tuo metu gėrė vaistus dėl rankos. Buvo operuota jo dešinė ranka ir ji buvo įtvirtinta langetėje. R. gerai pažinojo J. U. ir jį pakvietė prisijungti. Pas E. pabuvo maždaug iki 23.00 val. ir jis su G. nuvežė R. į namus Naujininkų mikrorajone. Po to grįžo pas E., kažkiek pasėdėjo ir su G. ir J. išvažiavo. Naujojoje Vilnioje, pravažiuojant pro bažnyčią, matė aikštelėje stovinčią kompaniją, kurioje buvo pažįstamas J. S.. Pastarasis paprašė jų pavežti iki visą parą dirbančios parduotuvės nusipirkti alaus. Kai J. nusipirko alaus, jie nusprendė pasivažinėti po Naująją Vilnią. Prie turgelio susitiko R. A.. Jiems bekalbant, privažiavo policijos pareigūnai ir liepė išsiskirstyti, todėl jie nuvažiavo prie parduotuvės „Iki“. Kartu važiavo ir R.. J. liko su policijos pareigūnais ir jis (A. K.) girdėjo, kaip pastarasis prašė policijos pareigūnų pavežti jį iki bažnyčios. Būnant prie parduotuvės, atėjo dar kažkokie R. draugai ir jie visi bendravo. Tuo metu kažkas paskambino J. U. ir po pokalbio pastarasis paprašė nuvežti jį prie bažnyčios. Ko jis ten turėjo važiuoti, nesakė. Tuomet jis, G., kuri vairavo automobilį, J. ir R. nuvažiavo link bažnyčios. Ten aikštelėje pamatė, kad prie sidabrinės spalvos automobilio „Audi“, iš priekinės keleivio vietos pusės, mušasi du žmonės. Tarp ko vyko muštynės, ir kad jose dalyvauja J., iš karto nesuprato. Besimušantieji mosikavo rankomis, stumdėsi, girdėjosi riksmai. Tik paskui pastebėjo, kad aikštelėje yra J., V. V., A. J.. Jų mašina sustojo maždaug 15-20 metrų atstumu nuo konflikto vietos. Išlipant iš mašinos, jis pamatė joje po kojomis besivoliojančią kabelio atraižą, todėl ją pasiėmė į kairę ranką. Šią atraižą jis nuo seniai vežiojosi ar kaip pavyzdį, ar likusią nuo darbo kažkokiame objekte, nes tuo metu jis dirbo įmonėje, užsiimančia elektros darbais – statė pastotes, klojo kabelius. Iš automobilio taip pat išlipo J.. Ar išlipo R., tuo metu nematė. Šią atraižą iš automobilio pasiėmė nieko negalvodamas, iš inercijos - savigynai, kadangi jo dešinė ranka buvo sugipsuota, o aikštelėje matėsi nepažįstamų asmenų. Išlipo iš automobilio, norėdamas nuraminti besimušančius, nes pamatė, kad nepažįstamas asmuo mušasi su J.. Išlipus iš automobilio, jam (A. K.) iš kairės stovėjo maždaug penkių nepažįstamų žmonių kompanija, kuri rėkavo ir keikėsi. Ši kompanija buvo maždaug 10-15 metrų atstumu nuo besimušančiųjų. Tuomet J. nuėjo raminti link J., o jis (A. K.) nuėjo raminti prie nepažįstamų kompanijos. Priėjęs garsiai liepė jiems nusiraminti, tylėti, norėdamas pagąsdinti, vieną kartą užsimojo kabeliu, net niekam juo nesudavė. Jam užsimojus, ten stovėjusieji atsitraukė maždaug per žingsnį. Po to jis atsisuko į besimušančiųjų pusę ir pamatė ten keturis žmonės - J. U., V., J. ir vieną nepažįstamą (kaip vėliau paaiškėjo - V. P.). Tuo metu pamatė kaip nepažįstamasis nukrito ant žemės, tačiau dėl ko šis nukrito - nesuprato. Po to matė, kaip J. U. ir J. nukentėjusįjį bandė už rankų ir kojų tempti. Nematė ar gulinčiam nukentėjusiajam kas nors sudavė smūgius, tik matė, kad J. U. atitraukė J. į šoną. V. V. stovėjo netoliese, bet nukentėjusiojo nemušė. Girdėjo, kad nukentėjusysis keikėsi ir visaip pravardžiavo J.. Tuo metu toliau stovėjusi asmenų grupė vėl pradėjo triukšmauti, jis su J., V. ir J. nuėjo prie jų ir tą kompaniją išvaikė, pastarieji pradėjo bėgti o jie dar kelis žingsnius juos vijosi. Bėgdamas, jis rankose turėjo lazdą, bet niekam netrenkė. V. P. gulėdamas toliau keikėsi, įžeidinėjo J. ir į raminimus nereagavo. Tada J. S. nuėjo link gulinčio V. P.. Jis (A. K.) nuėjo paskui J. ir ėjo atsilikęs maždaug dviejų metrų atstumu. V. V. liko stovėti toliau, o jis (A. K.) su J. priėjo prie gulinčio V. P.. V. gulėdamas toliau rėkė ir keikėsi, spardėsi, todėl jis (A. K.) priėjęs liepė jam užsičiaupti, nustoti rėkauti. Kadangi pastarasis nenurimo, jis (A. K.) užsimojo rankoje turėta kabelio atraiža, ja mostelėjo pro šalį, tačiau nukentėjusiajam nesudavė, taip pat jo nespardė. Tada J. ištraukė iš jo rankos kabelį, V. pasivertė ant šono ir J. kabelio atraiža sudavė jam apie keturis smūgius. J. U. ėmė raminti J., atėmė kabelio atraižą ir kažkaip atitraukė jį į šalį nuo V.. Prie V. dar buvo priėjęs V. bei dar kažkas ir šį ramino, bet nemušė. Tuo metu jį (A. K.) pakvietė G. ir jis nuėjo prie jos. Matė, kaip J., J. ir dar kažkas permetė V. per tvorą. Po to atėjo J., padėjo kabelį į automobilio bagažinę ir jie išvažiavo pasivažinėti po Naująją Vilnią. Bevažiuodami, pamatė einančius J. ir V., kurie jų paprašė važiuoti iš paskos, tačiau dėl ko - nesakė. Pastaruosius susitiko atsitiktinai, iš anksto su jais susitikti nesitarė. Taip važiavo apie 300 metrų ir privažiavo kažkokį namą. J. nubėgo į kiemą, o jie kartu su V. liko stovėti prie namo. Vienu metu išgirdo dūžtantį stiklą. Vėliau J. pasakė, kad šiame mane gyvena vienas iš tų vaikinų, kuris prieš tai triukšmavo aikštelėje – A. K.. Po to jie išvažiavo namo. Tą vakarą jis (A. K.) vilkėjo šviesiais marškiniais, šortais, ant galvos buvo kepuraitė. J. vilkėjo tamsiu sportiniu kostiumu, V. - šviesiais rūbais, J. U. - kelnėmis ir marškiniais, tačiau kokios spalvos, pasakyti negali. Savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu nepalaiko, nes jį sulaikė namuose apie 6.00 val. ryto, policijoje pralaikė iki 15.00 val., kaltino nužudymu, pareigūnai ėmė jį gąsdinti, reikalauti duoti parodymus, nepaaiškino, kad jis gali atsisakyti duoti parodymus. Jis pareigūnams aiškino, kad nieko nemušė, kad tik ramino triukšmaujančius. Po šio įvykio kabelio atraižą vežiojosi automobilyje apie dvi savaites, išėmė, kuomet važiavo pas močiutę. Kabelio niekur neslėpė, padėjo namuose. Apie tai, kad po to įvykio V. P. mirė, jis nieko nežinojo.
Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 4, b. l. 185-187), kaltinamasis A. K., be aukščiau aptartų aplinkybių, parodė, kad 2014 m. gegužės 31 d. vakare, kartu su drauge G. Š. ir broliu R. K., buvo svečiuose pas E. Š., gyvenantį už Pavilnio, kur gėrė alkoholinius gėrimus. Apie 21.00 val. prie, jų prisijungė J., kurio pavardės jis nežino. Po to jis (A. K.) su G. jo tarnybiniu automobiliu „Subaru“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) R. K. nuvežė į Naujininkus ir ten paliko. Tai buvo apie 23.00 val. Tada su G. grįžo pas E.. Jie pasėdėjo pas E. maždaug iki 2014 m. birželio 1 d., 00.30 val., po to trise - jis, G. ir J. nuvažiavo link namų į Naująją Vilnią. Naujoje Vilnioje užsuko į parduotuvę „Rybka“, nusipirko alaus. Automobilį vairavo G., kuri buvo blaivi. Jie nuvažiavo link senosios Naujosios Vilnios, prie parduotuvės „Norfa“. Apie 01.00 val. Jevgenijui kažkas paskambino ir pakvietė privažiuoti prie bažnyčios, esančios Palydovo gatvėje, Vilniuje. Kokiu tikslu jie ten važiavo, jis (A. K.) nežino, bet važiavo. J. nepasakė nei kas jam skambino, nei dėl kokių priežasčių. Visi trys nuvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę prie bažnyčios. Įvažiavus į aikštelę, pamatė, kad ten vyksta kažkoks konfliktas, barnis tarp vyrų. Aikštelėje buvo kelios kompanijos. Vienoje kompanijoje stovėjo trys nepažįstami vaikinai, kitoje - mergina ir vienas vaikinas, kurių jis nepažįsta, dar kitoje pusėje stovėjo V. V., J. S. ir dar kažkoks nepažįstamas vaikinas. Šie asmenys stovėjo prie V. sidabrinės spalvos automobilio. Išlipęs iš automobilio, jis (A. K.) kartu su J. priėjo prie tų trijų nepažįstamų vaikinų. Vienas vaikinas stovėjo ramiai, o du su juo konfliktavo. Priėjus prie jų, jis (A. K.) su jais persimetė keliais žodžiais ir apsistumdė. Šie du vaikinai pabėgo. Po to su J. priėjo prie V. V., J. S. ir to nepažįstamo asmens, kurie prieš tai stovėjo trise ir kažką aiškinosi tarpusavyje. Nepažįstamasis tuo metu jau sėdėjo ant asfalto, maždaug poros metrų atstumu nuo V. ir J. Jis taip suprato, kad tą nepažįstamąjį pastūmė arba J., arba V.. Tačiau kuris iš jų - jis nematė. Priėjęs jis (A. K.) pasisveikino su J. ir V.. Tada prie jo priėjo iki to momento automobilyje sėdėjusi G., kuri prašė jo nesikišti į konfliktus ir važiuoti iš čia. Jis paklausė G., nuėjo į automobilį ir jie kartu su J. išvažiavo pasivažinėti. Kas vyko aikštelėje po to, nežino. Antrą kartą pro šią aikštele jie pravažiavo maždaug po dvidešimties minučių, tačiau joje nieko nebuvo. Po to jie nuvežė J. namo, o patys nuvažiavo dar pasivažinėti. Apie 03.00 val., prie parduotuvės „Rybka“ susitiko savo klasės drauge E. su draugais bei iš matymo pažįstamus vaikinus. Jis su jais bendravo apie pusantros valandos, iki 04.30 val., po to išsiskirstė. V. P. nepažįsta, apie jo mirties aplinkybes nieko nežino. Tuo metu, kai jis buvo aikštelėje, jokių muštynių nebuvo, niekas nieko nemušė, nespardė, lazdomis nedaužė. R. A. pažįsta tik iš matymo, ar tą vakarą jį matė aikštelėje, ar jis su jais važinėjo automobiliu, nepamena
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamųjų kaltė, padarius nusikalstamas veikas, įrodyta tokiais įrodymais.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. V. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. V. P. jos sūnus, kuris gyveno kartu su ja adresu (duomenys neskelbtini) . Iš namų sūnus išėjo 2014 m. gegužės 31 d., o grįžo birželio 1 d., apie 04.00 val. Jo nematė, tik girdėjo, kad sugrįžo ir nuėjo miegoti į savo kambarį. Ji dirba kiemsarge ir apie 04.30 val. išėjo į darbą, o grįžo apie 10.00 val. Sūnus dar miegojo. Į jo kambarį nėjo, nes galvojo, kad jis girtas, todėl ilgai miega. Tik vėliau užėjusi į kambarį, pamatė, kad V. sulaužyta nosis, ji buvo nukreipta į šoną, matėsi kraujas. Taip pat buvo kruvini jo drabužiai – marškinėliai, bridžai. Paskui pas juos atėjo A. K. su Jurijumi ir nuėjo į V. kambarį. Jų pokalbio metu ji girdėjo, kaip A. klausė V., kam šis atsisėdo į mašiną, tačiau į kokią mašiną, nežino. Tą dieną ant A. veido po akimi taip pat matėsi kraujosruva. Kai ji paklausė sūnaus kas jam atsitiko, šis paaiškino, kad jį sumušė, bet kas tai padarė, nepasakė. Skausmu šone ar kur nors kitur V. nesiskundė, todėl ji medikų nekvietė. Tada A. pakvietė sūnų eiti pas draugą dar išgerti. Prieš jiems išeinant, ji A. pasakė, kad jeigu V. bus blogai, kviestų greitąją pagalbą. Maždaug už dvidešimties minučių po to, kai sūnus su draugais išėjo, atbėgo A. G. ir pasakė, kad pakeliui V. nugriuvo ir nesikelia. Kai ji nubėgo prie sūnaus, ten jau buvo atvažiavusi greitoji medicinos pagalba. Medikė jai paaiškino, kad V. mirė. Vėliau A. K. jai sakė, kad įvykio dieną kažkoks nepažįstamas žmogus trenkė jam lazda jam į nosį ir jis pabėgo, o V. liko. Sūnus piktnaudžiavo alkoholiu, būdavo, kad gerdavo mėnesį, po to tam tikrą laiką negerdavo, eidavo neoficialiai dirbti statybose. Kuomet jis užgerdavo, būdavo, jog namo negrįždavo. Iki šio įvykio paskutinį kartą sūnų matė gegužės 30 d. Tuomet jis nebuvo sumuštas, niekuo nesiskundė. Naktį jis namo neparėjo, todėl ar jis buvo sumuštas dar iki konflikto su kaltinamaisiais, pasakyti negali. Psichikos ligomis V. nesirgo. Psichiatrijos ligoninėje jis gulėjo tik tuomet, kai po ilgo užgėrimo, reikėdavo jį išsiblaivinti. Ne daugiau trijų dienų ligoninėje jam lašindavo vaistus ir po to išleisdavo namo. Taip buvo tris kartus. Taigi, psichiatrijos ligoninėje jis gulėjo ne dėl psichinės ligos, o dėl išblaivinimo, kad sustabdyti gėrimą.
Civilinį ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti. Sūnų laidojo ji savo lėšomis. Dėl sūnaus laidotuvių ji turėjo 2990,00 Lt išlaidų - pirko rūbus, karstą, kryžių, taip pat už duobės iškasimą mokėjo 500,00 Lt, už nuvežimą į kapines - 200,00 Lt. Gavo 1040,00 Lt laidojimo pašalpą, kurios iš prašomos priteisti sumos neišskaičiavo. Taip pat prašo priteisti 500 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nes dėl sūnaus mirties ji patyrė didelį psichologinį sukrėtimą. Ji turi keturis vaikus ir V. buvo vyriausias jos sūnus. Nors jis ir išgerdavo, tačiau jaunesniems vaikams buvo kaip tėvas, namuose jai padėdavo, rūpindavosi malkomis, remontavo namus. Kai dirbdavo, ar gaudavo bedarbio pašalpą, sūnus duodavo jai po 100,00-200,00 litų per mėnesį
Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 121-123, 124-125), nukentėjusioji R. V., be aukščiau aptartų aplinkybių, parodė, kad A. K. ir J. Š. pas juos atėjo apie 12.00 val. V. kambaryje jie kažką tarpusavyje kalbėjosi. Vienu metu ji išgirdo kaip A. jos sūnui priekaištavo dėl to, kad šis atsisėdo į kažkokią mašiną. Vėliau A. ji klausė, kas tai per mašina į kurią sėdo jos sūnus. A. pasakė, kad nematė, nes buvo tamsu ir nieko nežino. Po to kai sūnus su draugais išėjo, maždaug po keturiasdešimties minučių pas ją atbėgo kaimynas A. G., kuris pasakė: „Eik greičiau, ten V. guli“. Ji išbėgo iš namų ir nubėgo į Rugiagėlių gatvę, kur, pasak kaimyno, gulėjo sūnus. V. gulėjo ant žolės. Kai ji atėjo, V. jau buvo miręs. Ten jau buvo greitoji, kuri mėgino gaivinti V., tačiau nesėkmingai. Dėl sūnaus laidotuvių ji turėjo išlaidų. UAB „T.“, kuri teikė sūnaus laidojimo paslaugas, sumokėjo 2290,00 Lt, t. y. už šarvojimo salę, sūnaus drabužius, už karstą, vainikus, už tai, kad V. aprengė ir sutvarkė. Kitas išlaidas turėjo, nes teko mokėti žmonėms – už karsto nuvežimą į kapines sumokėjo 200,00 Lt, už duobės iškasimą ir užkasimą duobkasiams sumokėjo 500,00 Lt.
Nukentėjusysis P. V. parodė, kad mirusysis yra jo brolis, su kuriuo kartu gyveno. Kartu dar gyveno motina, sesuo, jos vaikas. 2014 m. birželio 1 d. jis po naktinės pamainos iš darbo namo grįžo apie 9.00 val. ryto. Brolis savo kambaryje miegojo, todėl jis į tą kambarį nėjo. Girdėjo, kad apie 13.00 val. atėjo J. Š. ir A.. Eidamas parūkyti, kambaryje matė gulintį V. ir pastebėjo, jog jam sumušta (deformuota) ir kruvina nosis. Gulėdamas savo kambaryje, girdėjo kaip brolis su draugais išėjo. Jie kalbėjo, kad eina pas J. K.. Taip pat girdėjo kaip motina sakė, kad jeigu V. bus bloga, kviestų greitąją medicinos pagalbą. Maždaug po penkiolikos minučių atėjo A. G. ir pasakė, kad V. mirė. Mama išėjo pažiūrėti, kas atsitiko, o jis liko namie. Grįžusi motina patvirtino, kad brolis mirė. Tą rytą matė, kad A. po akimi buvo kraujosruva. Vėliau A. pasakojo, kad įvykio naktį pas jį namo buvo atvažiavę kažkokie žmonės, jo ieškojo. Brolis piktnaudžiavo alkoholiu, dažnai užgerdavo, bet agresyvus nebūdavo. Prieš šį įvykį brolis sumuštas nebuvo. Maždaug prie 3-4 mėnesius jam buvo sulaužytas žandikaulis. Kai negerdavo, brolis neoficialiai dirbdavo statybose. Tuomet kažkokią dalį uždarbio atiduodavo motinai. Ar brolis buvo gydomas psichiatrijos ligoninėje, nežino, nes trejus metus buvo išvažiavęs į Angliją. Jeigu ligoninėje gulėjo, tai tik dėl išblaivinimo.
Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 51-53), nukentėjusysis P. V., be aukščiau aptartų aplinkybių, parodė, kad ryte matė, jos brolio rūbai - šortai ir marškinėliai buvo suplėšyti. Jis (P. V.) J. paklausė, kas atsitiko broliui ir J. pasakė, kad nakties metu brolis ir A. ėjo į naktinę parduotuvę, lyg pavadinimu „Rybka“, kuri yra Naujosios Vilnios rajone, prie parduotuvės „Maxima“. Ten V. ir A. sumušė vaikinai. Vaikinų duomenų J. neminėjo, tik pasakė, kad du vaikinus iš tų, kurie mušė brolį ir A., pažįsta. A. po akimi matėsi kraujosruva. Pats brolis apie įvykį jam nieko nepasakojo. Tik A. paminėjo, kad pas jį prie namų buvo atvažiavę šeši žmonės, išdaužė name stiklus. Brolis atsikėlęs minėjo, kad blogai jaučiais. Po to V. su draugais išėjo.
Nukentėjusysis A. K. parodė, kad kaltinamuosius J. S. ir V. V. pažįsta iš matymo, A. K. nepažįsta. Žuvusįjį V. P. pažinojo. Pamena, kad V. mirė per Tėvo dieną, t. y. 2014 m. birželio 1 d. 2014 m. gegužės 31 d., apie 21.00 val., susitiko su V. P. ir kartu gėrė alkoholinius gėrimus – degtinę ir alų Naujojoje Vilnioje. Maždaug per dvi valandas išgėrė 0,7 l talpos butelį degtinės ir kažkiek stipraus alaus. Kai baigėsi alkoholis, nuėjo link visą parą dirbančios parduotuvės „Rybka“. Dar einant iki parduotuvės, kažkoks nepažįstamas asmuo jam (A. K.) sudavė pagaliu į nosį ir pabėgo. Iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Po to jie nuėjo link parduotuvės. Pakeliui susitiko pažįstamus, kurie turėjo alkoholio ir su jais nuėjo gerti į aikštelę prie bažnyčios. Ten buvo daugiau žmonių, tačiau kiek – tiksliai pasakyti negali, nes buvo girtas. Kiek laiko ten gėrė – neatsimena. Aikštelėje kažkas vėl jam sudavė į nosį, bandė vytis, bet jis (A. K.) pabėgo. Po kažkiek laiko jam į mobilųjį telefoną paskambino krikšto motina R. T., pas kurią tuo metu jis gyveno, ir pasakė, kad pas ją į namus, adresu (duomenys neskelbtini), kažkas buvo atvažiavęs ir ieškojo jo. Kitą rytą, apie 10.00-11.00 val., kartu su draugu užėjo pas V. į namus. V. gulėjo lovoje ir skundėsi bloga savijauta, sakė, kad jam skauda šoną ar pilvą skauda. Jis gulėjo lovoje ir sakė, kad skauda šoną. V. sakė, kad jį primušė, tačiau kas ir kur - nesakė. Matėsi, kad yra sulaužyta jo nosis. Visi nusprendė eiti pas pažįstamą ir ten iškviesti greitąją medicinos pagalbą, tačiau pakeliui V. pasakė, kad negali eiti, jam pasidarė bloga, jis atsigulė ant žolės. Tuomet jis paskambino į greitąją, tačiau dar iki jai atvažiuojant, V. mirė. Iškvietęs greitąja jis medikų nelaukė, nes išsigando, kad V. pasidarė bloga ir pabėgo. V. namuose greitosios nekvietė, nes jo motina pasakė, kad jai reikia eiti į darbą, todėl pasiūlė jiems nuvesti V. pas pažįstamą ir ten iškviesti medikus. Įvykio išvakarėse jis su V. gėrė nuo vakaro. Sumušimo požymių ant V. veido nesimatė. Pastarasis minėjo, kad jam skauda šoną, tačiau dėl ko – nesakė, kažką aiškino, kad prieš parą buvo įsivėlęs į kažkokias muštynes prie parduotuvės „Norfa“, bet smulkmenų nepasakojo.
Kuo įvykio vakarą jam (A. K.) buvo suduota – elektros kabeliu ar kokiu nors kitu daiktu jis nežino. Po smūgio jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas, tačiau nosis sulaužyta nebuvo. Jam sudavęs vaikinas buvo atvažiavęs tamsios spalvos automobiliu. Nesuprato dėl ko pastarasis jam trenkė, nes priežasties konfliktui nebuvo. Kaip viskas vyko aikštelėje ir kaip jis buvo sužalotas, kiek ten buvo žmonių ir kokie, neatsimena, nes praėjo daug laiko, be to jis buvo išgėręs. Galėjo būti 5-6 asmenys. Jį sužalojusiam asmeniui jokių pretenzijų neturi. Įvykio vakarą jam į veidą buvo suduota du kartus – vieną kartą – einant į aikštelę, antrą kartą aikštelėje, tačiau kaltinamasis A. K. jam nesudavė ir jo nesužalojo. Dėl ko tą vakarą jo ieškojo namuose, nežino. Įvykio naktį muštynių aikštelėje jis nematė. Taip pat nematė, kad V. būtų atsisėdęs į kokį nors automobilį. Pastarasis sėdėjo prie automobilio. Dėl ko konfliktavo J. S. ir V. P., nežino. Po šių įvykių ir apklausų, J. S. pas jį atėjęs nebuvo, negrasino. Ikiteisminio tyrimo metu buvo spaudimas iš policijos pareigūnų pusės, buvo gąsdinama, kad iš liudytojo jo statusas gali pasikeisti į kaltinamojo, todėl jis davė tokius parodymus, kokie užrašyti jo apklausų protokoluose. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo A. K. parodymus, jis juos palaikė, taip pat paaiškino, kad teisingai nurodė parodymų patikrinimo vietoje metu bei atpažįstant kaltinamuosius.
Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 59-61, 62-63, 64-65), nukentėjusysis A. K., be aukščiau aptartų aplinkybių, parodė, kad nuo 2014 m. gegužės 31 d. jis kartu su V. P. pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus – gėrė alų vadinamoje „Vadakačkoje“, esančioje Naujoje Vilnioje. Pasibaigus alui, 2014 m. birželio 1 d., nakties metu, nutarė nueiti į visą parą dirbančią parduotuvę „Rybka“, esančią Naujoje Vilnioje. Einant ir būnant netoli garažų, iš šalia esančios aikštelės prie jų pribėgo nepažįstamas vyras, kuris jam (A. K.) kažkuo trenkė per nosį. Paskui tą vyrą, lygtai ėjo dar pora žmonių. Jam iš nosies pradėjo stipriai bėgti kraujas. Tada jis pabėgo link parduotuvės „Norfa“. Bėgdamas atsisuko ir matė, kad kažkoks vyras jį vejasi. Ar tai buvo tas pats vyras, kuris jam trenkė per nosį, ar koks nors kitas - jis nežino. Jam pavyko pabėgti ir pasislėpti už garažų esančiuose daržuose. Maždaug po pusvalandžio jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino teta R. T., gyvenanti (duomenys neskelbtini), ir pasakė, kad ką tik į jų namus buvo atvažiavusi didelė kompanija žmonių su „bitomis“, su peiliais, su pistoletais, kurie ieškojo jo, kad tie žmonės buvo įbėgę net pas jį į kambarį. Todėl jis bijojo eiti namo, pasislėpė daržuose ir ten užmigo. Prabudęs ryte, nuėjo pas pažįstamą J. pažiūrėti ar ten yra V., tačiau V. nebuvo, todėl jis nusprendė nueiti pas pastarąjį į namus. Pas J. paliko krautis savo mobiliojo ryšio telefoną. V. rado namuose, gulintį lovoje. Jo nosis buvo sumušta, kruvina, jis skundėsi dešinio šono skausmu. V. motina pasakė, kad ji išeina į darbą ir nebus kam prižiūrėti V. bei paprašė jo iškviesti V. greitąją, jeigu jam pablogės. Tada jis (A. K.) su V. išėjo iš namų. V. pats nelabai galėjo paeiti, todėl jis pastarąjį beveik tempė paskui save. V. prašė leisti jam pagulėti ant žolės. Pakeliui, praėjus maždaug pusę kelio, Rugiagėlių gatvėje, V., neįstengdamas toliau eiti, atsigulė ant žolės. Tada jis (A. K.) nubėgo pas J. pasiimti savo telefono, kad iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Pasėmęs telefoną, jis bėgo atgal pas V. ir tuo pačiu skambino greitajai. Iškvietęs medikus, pribėgo prie V. ir pamatė, kad šiam iš burnos bėga vanduo. Tada jis dar daug kartų kvietė greitąją pagalbą, nes ji ilgai neatvažiavo, sakė, kad miršta draugas. Jis greitosios pagalbos ekipažo nesulaukė, nes pamatė, kad V. mirė. Kad V. mirė, suprato, nes dingo jo pulsas. Tuomet jis išsigando ir, būdamas šoko būsenoje, pabėgo iš tos vietos. Jam (A. K.) dėl jo sumušimo buvo padaryta fizinė ir moralinė žala, buvo sukeltas tik fizinis skausmas, o dėl draugo mirties patyrė neturtinę žalą. Prašo pripažinti jį nukentėjusiuoju. Civilinio ieškinio kaltam asmeniui jis nepareikš, jam pinigų nereikia. Jis nematė ar V. sudavė smūgius tas asmuo, kuris sudavė smūgį jam į nosį. Papildomai apklaustas liudytoju A. K. parodė, kad ankstesnės apklausos metu jis nepapasakojo visko, kas tuo metu jam buvo žinoma. Tai jis padarė ne dėl to, kad norėjo apsunkinti tyrimą, o todėl, kad bijojo ir tebebijo asmenų, kurie sumušė jį ir užmušė V., keršto. Kai 2014 m. birželio 1 d., nakties metu, jis su V. išėjo pirkti alkoholio, eidami pakeliui, prie bažnyčios, esančios Naujoje Vilnioje, pamatė stovintį pilkos spalvos automobilį. Prie mašinos stovėjo maždaug 4-5 asmenys, tarp jų buvo ir merginų. Jie buvo jam nepažįstami. Kiek žmonių sėdėjo mašinoje, nematė. Viena iš merginų buvo Naujosios Vilnios gyventoja. Visi kiti - jam nepažįstami asmenys. Tos merginos vardas J.. Kažkas iš jų pasiūlė jam su V. išgerti ir jie sutiko. Tada jie kartu su nepažįstamaisiais vartojo alkoholį. Po to V. priėjo prie tos pilkos mašinos. Po kurio laiko į aikštelę privažiavo kitas tamsios spalvos automobilis. Iš jo išlipo vienas vyras, kuris iš karto greitu žingsniu pradėjo eiti link jo (A. K.) ir iš kažkur išsitraukęs pagalį ir smogė vieną kartą jam į veidą. Tuo pačiu metu paskui šį vyrą link jo ėjo dar du nepažįstami vyrai. V. tuo metu buvo atsitūpęs prie pilkos mašinos ir su kažkuo, sėdėjusiu mašinoje, kalbėjosi. Po gauto smūgio per veidą jis (A. K.) pabėgo. Kas nutiko V. - nežino. Tą naktį aikštelėje, be kitų asmenų, buvo du jam pažįstami asmenys - J. ir V.. Į aikštelę buvo atvažiavęs Tą naktį jiems į aikštelę buvo atvažiavęs policijos pareigūnų automobilis, iš kurio išlipo J.. Pareigūnai išvažiavo, o J. iš karto nuėjo ir atsisėdo į tuo metu aikštelėje stovėjusį pilkos spalvos automobilį, į vairuotojo vietą. Matė kaip prie šio automobilio priėjo V. P.. V. atsitūpė prie automobilio keleivio pusės priekinės sėdynės ir kažką pradėjo kalbėtis su automobilyje buvusiais asmenimis. Kiek ten jų buvo ir ar buvo, nematė. Kas vyko toliau, kaip ir kas sumušė V., nematė. Žino, kad pilko automobilio savininkas yra V., kuris tuo metu taip pat buvo aikštelėje. Ankstesnės apklausos metu šių aplinkybių nepasakojo, nes bijojo jų keršto, kadangi įvykio naktį jo ieškojo namuose. Iš tetos žodžių nupasakotų vaikino bruožų, naktį į jo kambarį per langą buvo įlipęs J., nes pastarasis tuo metu buvo apsirengęs juodos spalvos drabužiais, ant galvos buvo užsidėjęs juodos spalvos kepuraitę.
Liudytojas J. (J.) Š. parodė, kad pažįsta visus kaltinamuosius, nukentėjusįjį A. K. ir mirusįjį V. P.. 2014 m. birželio 1 d., ryte ji, A. K. ir mergina vardu S. buvo pas pažįstamą J.. Apie 9.00-10.00 val., su A. nuėjo pas V. į namus. V. gulėjo lovoje smarkiai sumuštas, buvo sulaužyta nosis. V. nieko nepasakojo kas jį sumušė, aiškino, jog neprisimena. Tik minėjo, kad tai įvyko Palydovo gatvėje, prie garažų. V. turbūt minėjo, kad muštynių vietoje buvo daug asmenų, tačiau jis (liudytojas) neprisimena. Kiek asmenų jį mušė, nesakė. Pas V. užtruko apie pusvalandį. Jo motina sakė vesti V. pas J. ir ten iškviesti jam greitąją medicinos pagalbą. Jie taip ir padarė. Einant pas J., V. niekuo nesiskundė, nesakė, kad jam reikalinga pagalba, tačiau neužilgo jam prasidarė bloga, jis keletą kartų prisėdo. Po to jis atsigulė ant šono, kosėjo, jam iš burnos pradėjo bėgti skystis. Tuomet A. nubėgo pas J. pasiimti telefono, kad iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Pasiėmęs telefoną, jis iškvietė medikus, bet šie atvažiavo gal po valandos. Dar iki atvažiuojant greitajai pagalbai, V. mirė. Tą rytą A. nieko nepasakojo, kad naktį ir jis buvo sumuštas. Tik vėliau papasakojo, kad jį ir V. naktį kažkas sumušė.
Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 112-113), liudytojas J. Š., be aukščiau aptartų aplinkybių, parodė, kad 2014 m. birželio 1 d., apie 9.00 val. kartu su savo drauge S. A. C. buvo svečiuose pas J., kurio pavardės nežino, gyvenantį Naujoje Vilnioje, Užkiemio gatvėje. Ryte pas juos atėjo A., kurio veidas buvo sumuštas - sumušta nosis ir akis. A. pasakė, kad nakties metu jį ir V. P., einant į visą parą dirbančią parduotuvę, užpuolė kažkokie nepažįstami asmenys, kurie sumušė ir jį, ir V., kad jis, gavęs smūgį nuo nepažįstamųjų, iš karto pabėgo ir nežino kas atsitiko V.. Jis taip pat sakė, kad užpuolikų buvo daug. V. pasakė tik tai, kad naktį jį mušė nepažįstami asmenys.
Liudytojas A. (A.) G. parodė, kad 2014 m. birželio 1 d., apie 11.00-12.00 val., jam einant į parduotuvę, pribėgo vaikai ir pasakė, kad ant žolės guli jo draugas V.. Vieta, kurioje gulėjo V., buvo Rugiagėlių gatvėje, prie mokyklos, maždaug 150 metrų atstumu nuo jo (liudytojo) namų. Kai nuėjo į tą vietą, V. gulėjo jau buvo miręs, nes nesijautė pulso. Matėsi, kad sumuštas jo veidas. Tuomet jis nubėjo pas V. motiną ir jai apie tai pranešė. Prie V. liko S.. Jis iš karto iškvietė greitąją medicinos pagalbą. V. P. pažinojo apie dešimt metų, su juo bendravo, vienas pas kitą užeidavo. Pagal savo būdą V. nebuvo agresyvus, muštynių pats nepradėdavo. Apie tai, kad 2014 m. gegužės 30 d. prie parduotuvės „Norfa“ vyko kažkokios muštynės, nieko negirdėjo. Tik po V. mirties, žmonės prie parduotuvės kalbėjo, kad tą dieną minėtoje vietoje, vyko kažkokios muštynės, tačiau, kad jose būtų dalyvavęs V., niekas nepasakojo. Prieš mirtį V. paskutinį kartą matė gegužės 31 d, ryte. Tą rytą jis nebuvo sumuštas, sveikata nesiskundė.
Liudytoja S. A. C. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, V. P. pažinojo, A. K. yra J. Š. draugas. 2014 m. gegužės 31 d., apie 17.00-18.00 val., kartu su V. P. sėdėjo pas pažįstamą J. ir gėrė alkoholinius gėrimus. V. sumuštas nebuvo, sveikata nesiskundė, pokalbio apie prieš dieną vykusias kokias nors muštynes prie parduotuvės „Norfa“, nebuvo. Po to ji su J. Š. nuėjo miegoti, o kai ryte prabudo, nei V., nei A. nebuvo. Neužilgo atėjo A. K., kuriam ant veido matėsi didelė kraujosruva. A. sakė, kad vakare jis kartu su V. P. išėjo į naktinę parduotuvę ir kažkokie nepažįstami juos užpuolė, primušė V.. Kur dingo V., A. nesakė, jis paaiškino tik tiek, kad jie pabėgo į skirtingas puses. Po to ji išėjo į parduotuvę pirkti alkoholinių gėrimų, o kai grįžo, vaikinų nebebuvo. Maždaug po 15-20 minučių atbėgo A. K. ir pasakė, kad V. P. pakeliui nugriuvo ir jis blogai jaučiasi. Ji nubėgo pasižiūrėti ir pamatė ant žemės gulintį V., kuris dar buvo gyvas, bet vos kvėpavo. V. nieko nesakė, tik dejavo ir skundėsi, kad jam labai skauda. Greitąją medicinos pagalbą kvietė A. K. ir dar kažkas. Atvažiavę medikai pasakė, kad V. nebegyvas. Tuomet ji išėjo.
Liudytojas J. D. (J. D.) parodė, kad įvykio metu dirbo Vilniaus apskrities VPK patrulių rinktinėje. Pagal darbo pobūdį iš matymo pažįsta kaltinamuosius, nukentėjusiųjų nepažįsta. Įvykio metu dirbo Naujoje Vilnioje, naktinėje pamainoje. Pamainą pradėjo 2014 m. gegužės 31 d., 20.00 val. ir dirbo iki 08.00 val. Patruliavo kartu su kolega V. I. Naujojoje Vilnioje ir Pavilnyje. Naujojoje Vilnioje, pravažiuodami pro bažnyčią, Palydovo gatvėje, automobilių stovėjimo aikštelėje pamatė jaunimo kompaniją – maždaug 7-8 asmenis, kurie sėdėjo ir bendravo, todėl prie jų sustojo ir prevenciškai perspėjo, kad netriukšmautų, negertų alkoholinių gėrimų. Aikštelėje stovėjo tamsios spalvos automobilis “Subaru”. Pabendravus su asmenimis, išvažiavo. Maždaug už keturiasdešimties minučių, galėjo būti 00.00-01.00 val., privažiavo prie naktinės parduotuvės, vadinamos “Rybka”, kur pamatė stovinčius asmenis iš anksčiau prie bažnyčios matytos kompanijos, tame tarpe, ir J. S.. Išlipęs iš mašinos, jis (J. D.) su šiais asmenimis pakalbėjo, perspėjo, kad laikytųsi tvarkos ir vėl išvažiavo. Apie 01.30 val., radijo ryšiu buvo gautas pranešimas, kad Naujojoje Vilnioje, prie turgelio, esančio tarp Genių ir Parko gatvių, įvyko muštynės Kai ten atvyko, vėl sutiko tą pačią kompaniją, kurią anksčiau buvo sutikę prie naktinės parduotuvės. Iš jam žinomų asmenų, ten buvo J. S. ir A. K.. Paklausus tarp ko įvyko konfliktas, šie atsakė, jog ne tarp jų. Netoliese stovėjo automobilis, kuriame sėdėjo mergina. Tai buvo tas pats automobilis, kurį prieš tai matė prie bažnyčios, po to – prie parduotuvės „Rybka“. A. K. prisipažino esantis automobilio savininku. Vaikinai taip pat paaiškino ir parodė kryptį, iš kur girdėjosi triukšmas, muštynės. Nuvažiavus į Genių gatvę, ten nieko įtartino nepastebėjo, todėl grįžo prie vaikinų ir jų paprašė iš šios vietos pasišalinti. Pastarieji susirinko savo daiktus ir išvažiavo, kadangi aplink yra gyvenamieji namai. J. S. liko vienas, nes automobilyje nebuvo vietos. Tuomet jis paklausė, ar jie nevažiuos link Šiaurės ar Palydovo gatvių. Jie su porininku kaip tik važiavo į tą pusę, todėl sutiko jį pavežti. Pastarąjį pavežė iki Palydovo gatvės ir išleido. Buvo apie 02.00 valanda. Daugiau tą naktį jokių iškvietimų nebuvo. Kai buvo nuvykę į aikštele pirmą kartą – „J. S. nebuvo, jį tą naktį pirmą kartą pamatė prie parduotuvės. Tuomet matėsi ant žemės stovintys buteliai su alkoholiniais gėrimais, tačiau niekas negėrė. Perspėjus, kad negertų alkoholinių gėrimų, V. V. pasakė, jog tam, kad nubausti, iš pradžių reikia jį pagauti, ir nubėgo. Palaiko savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jais galima vadovautis. Ikiteisminio tyrimo metu, iš jam pateiktų nuotraukų jis atpažino V. V., kaip asmenį, kuris pabėgo iš aikštelės. Apie muštynes prie parduotuvės “Norfa”, vykusiais prieš dvi dienas iki įvykio, nieko negirdėjo.
Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 142-144), liudytojas J. D., be aukščiau aptartų aplinkybių, parodė, kad prie parduotuvės „Rybka“ jam kalbant su J. S., iš parduotuvės išėjo dar vienas asmuo, kurio dešinė ranka buvo sugipsuota. Šis vaikinas priėjo paklausti ar yra kažkokios problemos su jo draugais, kad privažiavo policijos pareigūnai. Jis (liudytojas) atsakė, kad kol kas problemų nėra ir kad tikisi, kad su jais daugiau nesusitiks. Šalia stovėjo automobilis, kuriame už vairo sėdėjo mergina. Vaikinas paaiškino, kad jis pats vairuot negali dėl rankos traumos, todėl automobilį vairuoja mergina. Iš to jis suprato, kad tai šio vaikino automobilis. Kai jie J. išleido prie bažnyčios, aikštelėje stovėjo ta pati kompanija, kurią jie matė patruliavimo pradžioje. J. nuėjo prie tos kompanijos. Ten stovėjo sidabrinės spalvos automobilis „Audi A8“. J. buvo apsivilkęs tamsiais drabužiais -stiuke ir kelnėmis bei užsidėjęs juodą kepurę. Vaikinas, kuris prieš tai nuo jų pabėgo, vilkėjo džinsinius šortus ir šviesios spalvos marškinėlius.
Liudytoja R. T. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, A. K. yra jos sūnėnas ir įvykio metu gyveno pas juos, adresu (duomenys neskelbtini). Iš 2014 m. gegužės 31 d. į birželio 1 d., apie 03.00 val. nakties, išgirdo sūnėno kambaryje kažkokį triukšmą, todėl pagalvojo, kad sūnėnas grįžo girtas ir įėjo per langą. Ji nuėjo pasižiūrėti į pastarojo kambarį ir jame pamatė su žibintuvėliu ir gumine lazda rankose stovinį liekną, maždaug 185 cm ūgio vyrą, kuris buvo apsirengęs juodu „Adidas“ sportiniu kostiumu ir kepure su baltomis juostomis su snapeliu. Kambaryje buvo tamsu ir vaikinas pasišviesdamas žibintuvėliu apžiūrinėjo kambarį. Suprato, jog ieškoma A.. Tuomet ji paklausė kas čia vyksta. Vyriškis rusų kalba atsakė, kad jis yra iš policijos ir paklausė, kur yra jos sūnus. Ji atsakė, kad sūnaus neturi, po ko vaikinas apžiūrėjo kambarį ir išėjo per langą. Po to ji iš karto paskambino sūnėnui ir paklausė kas atsitiko, kur jis. A. atsakė, jog jis nieko nežino. A. namo grįžo tik vakare, jo veide matėsi kraujosruva. Paklausus kas atsitiko, A. nieko nepaaiškino, pasakė, kad nieko neatsitiko. Ant jų namo yra pritvirtinta filmavimo kamera, kuria filmuojama gatvė. Ryte peržiūrėjus vaizdo įrašą, matėsi kaip gatve praeinantis vyras pamojavo ranka, atvažiavo mašina, iš kurios išlipo keturi vyrai ir įėjo į jų kiemą. Vaizdo įrašo laikas sutapo su tuo laiku, kai nepažįstamas vaikinas buvo užėjęs į A. K. kambarį. Vaizdo kameroje užfiksuotas laikas viena valanda skyrėsi nuo laiko, kuomet į A. kambarį buvo užėjęs minėtas vaikinas. Tai yra techninė klaida – neteisingai nustatytas kameros laikas (laiko nepersukus į vasaros laiką). Iš tikrųjų buvo ne 4.00 val., kaip užfiksuota filmavimo kameroje, o 03.00 val. Tuo ji yra įsitikinusi, nes dar būdama kambaryje, pasižiūrėjo į laikrodį ir buvo 03.00 val. Šio įvykio metu buvo sudaužytas jų namo langas. Vėliau A. pasakojo, kad sumuštas mirė jo draugas. Taip pat girdėjo kalbas, kad prie bažnyčios buvo muštynės.
Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 161-163), liudytoja R. T., be aukščiau aptartų aplinkybių, parodė, kad į A. kambarį įėjęs vaikinas vienoje rankoje laikė kažkokį daiktą, kuris buvo juodos spalvos, panašus į policininko guminę lazdą, kitoje - žibintuvėlį, šviečiantį mėlyna spalva, kuriuo pašvietė jai tiesiai į veidą ir apakino. Vėliau vaizdo įraše ji pamatė, kad netrukus po to, kai vaikinas išlipo per langą ir kažkur nuėjo, pro jos namą lėtai pravažiavo juodos spalvos automobilis, kurį vairavo mergina. Ji matė ir kažkokį jaunuolį, kuris ėjo pro jų namą. Tai buvo ne tas žmogus, kuris buvo jos bute. Vaikinas praėjo pro šalį, kažką mostelėjo automobilyje sėdintiems asmenims. Tada automobilis apsisuko ir nuvažiavo link to mostelėjusio vaikino. Kitą dieną jia pastebėjo, kad išdaužtas virtuvės lango stiklas.
Liudytojas M. (M.) B. davė parodymus, analogiškus liudytojos R. T. parodymams.
Liudytoja A. S. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį V. V., kitų nepažįsta. 2014 m. gegužės 31 d., šeštadienį, apie 20.00 val. atvažiavo pas savo tetą J. R., su kuria išgėrė šampano ir apie 23.00 val. išėjo į miestą. Mieste susitiko su G. C. ir ėjo link parduotuvės „Norfa“. Pakeliui, aikštelėje prie bažnyčios susitiko V. V.. Aikštelėje buvo daug žmonių, stovėjo du automobiliai – vienas „Audi“ vyšninės spalvos, kito nepamena. Jos su G. C. prisijungė prie tos kompanijos. Aikštelėje nuolat vyko judėjimas – vieni žmonės išvažinėjo, kiti atvažinėjo. Galėjo būti apie dešimt žmonių, tačiau tikslaus skaičiaus nepamena, nes buvo neblaivi. Aikštelėje prabuvo apie pora valandų, kalbėjosi, gėrė alkoholinius gėrimus. Su J. jos buvo išgėrusios 3-4 butelius šampano. Vienu metu ji suprato, kad tarp kažkurių asmenų vyksta ginčas, tačiau kas ten vyko, ji nematė, muštynių taip pat nematė, nes nuo tos vietos, kur ginčijosi, jos su G. C. stovėjo maždaug už 100-200 metrų. Matė vaikiną su subintuota ranka, kuris kažką ramino, rusiškai rėkė, kad nusiramintų. Pagalio šio vaikino rankose nematė. Po to matė, kad už tvoros ant žemės guli kažkoks žmogus, kurį, kaip suprato ir aplinkinių kalbų, kažkas ten užmetė, tačiau kas ir kaip jį užmetė, nematė. Kitą dieną girdėjo kalbas, kad tam žmogui kažkas atsitiko. Palaiko savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.
Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 1-2), liudytoja A. S., be aukščiau aptartų aplinkybių, parodė, kad aikštelėje ji stovėjo su G. C.. Vienu metu pamatė, kad J. tarp jų nėra. Ji išėjo anksčiau. Tada ji su G. susiruošė išeiti, paėjo kažkiek į šoną ir dar 10-15 minučių pasikalbėjo. Po to norėjo prieiti prie kompanijos atsisveikinti ir tuo metu pamatė už tvoros gulintį nepažįstamą vaikiną. Tuo metu automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjo vienas automobilis. Tai buvo sidabrinės spalvos „Audi“, priklausantis V. V.. Jokių muštynių tą naktį aikštelėje ji nematė. Netrukus ji su G. išėjo pas J.. Ji (A. S.)tą vakarą buvo girta, todėl sunkiai viską prisimena.
Liudytoja J. R. davė parodymus, analogiškus liudytojos A. S. parodymams, taip pat paaiškino, kad pažįsta kaltinamąjį V. V. – jos buvęs kaimynas, iš matymo pažįsta J. S. bei nukentėjusįjį A. K.. Kaltinamojo A. K. nepažįsta. Tą vakarą aikštelėje matė bordo spalvos automobilį „Audi“ nei V. V. priklausantį sidabrinės spalvos automobilį „Audi“. Vienu metu į aikštelę buvo įvažiavęs dar vienas automobilis, kuris sustojo nuošaliau. Koks tai buvo automobilis, nematė. Kas juo buvo atvažiavę, nematė, nes tie žmonės prie jų kompanijos neprisijungė. A. K. tą vakarą nebuvo sumuštas.
Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 36-37), liudytoja J. R., be aukščiau aptartų aplinkybių, parodė, kad aikštelėje ji su A. ir G. prisijungė prie ten buvusios kompanijos, V. su savo draugais pavaišino jas šampanu. Kažkuriuo metu į aikštelę atėjo pažįstamas, kurį visi vadina „Šuriku“. Šis asmuo atėjo vėliau ir buvo ne vienas. Jis buvo su dviem ar trim jai nepažįstamais asmenimis. „Šurikas“ su savo draugais bei kitais aikštelėje buvusiais asmenimis bendravo tarpusavyje. Jis niekuo neišsiskyrė iš visos kompanijos, su niekuo nekonfliktavo.
Liudytojas G. C. parodė, kad pažįsta kaltinamuosius V. V., J. S., nukentėjusįjį A. K. ir mirusįjį V. P.. Kaltinamojo A. K. nepažįsta. Jis (G. C.) 2014 m. gegužės 31 d., apie 24.00-24.00 val., atvažiavo į aikštelę, esančią prie bažnyčios Naujojoje Vilnioje. Tą vakarą buvo išgėręs. Ten susitiko su savo pažįstamomis A. S. ir J. R., su kuriomis prieš tai buvo susiskambinęs ir susitaręs susitikti. Aikštelėje taip pat buvo V., J. ir dar du vaikinai. A. K. nebuvo. Aikštelėje taip pat stovėjo bordo spalvos automobilis „Audi 80“ ir V. V. sidabrinės spalvos automobilis „Audi A8“. Maždaug po trisdešimties minučių atėjo A. K. su V. P. ir J. G.. Jie buvo išgėrę, sumušimų ant jų nesimatė. Jie atsinešė alaus, prisijungė prie kompanijos ir kartu su visais bendravo. Tai truko apie pora valandų. Pora kartų prie jų buvo privažiavęs policijos automobilis. Kol jie stovėjo, atvažiavo tamsios spalvos automobilis, sustojo maždaug už 10-15 metrų ir iš jo išlipo du ar trys vyrai, iš kurių vienas buvo sugipsuota ranka. Jie priėjo prie kompanijos, pasisveikino, pasikalbėjo su J. bei V. ir išvažiavo. Maždaug po trisdešimties minučių šis automobilis atvažiavo antrą kartą. Tuo metu jis su A. nuo visų buvo paėjęs maždaug penkiolika metrų ir stovėjo nusisukę. Dar iki atvažiuojant šiam automobiliui, girdėjo, kad jiems už nugaros kažkas ir jų kompanijos pradėjo konfliktuoti - bartis ar muštis. Kiek žmonių išlipo iš atvažiavusio automobilio, jis nematė, tik girdėjo, kad vaikinas su sugipsuota ranka rusų kalba bandė konfliktuojančius raminti. Smūgių jis (G. C.) negirdėjo, kad kas nors muštųsi – nematė, bet ir riksmų suprato, kad vyksta muštynės. Kurie asmenys konfliktavo, nežino. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kai kurių aplinkybių nepapasakojo, nes bijojo, kad jo neapkaltintų nusikaltimo padarymu, be to apklausos metu buvo trys pareigūnai, kurie jį bandė supainioti, todėl pasirašė apklausos protokolą, norėdamas kad būtų kuo greičiau paleistas.
Liudytojas S. S. parodė, kad pažįsta kaltinamuosius V. V. ir J. S., iš matymo pažįsta kaltinamąjį A. K. ir nukentėjusįjį A. K., V. P. nepažinojo. Įvykio vakarą, tai galėjo būti 2014 m. gegužės 31 d., susitiko su E. B. ir jam (S. S.) priklausančiu bordo spalvos automobiliu „Audi 80“ važiavo į miestą. E. SMS žinutėmis susirašė su V. V. ir sutarė susitikti. Maždaug prieš vidurnaktį jie atvažiavo į aikštele prie bažnyčios. Ten buvo V. ir P. Z.. Po to jis nuvažiavome į visą parą dirbančią parduotuvę ir nusipirko alkoholinių gėrimų. Į aikštelę taip pat atėjo dvi merginos, kurios jau buvo išgėrusios, G. C., o P. išėjo. Vėliau visi vartojo alkoholinius gėrimus – šampaną, stiprius gėrimus. Po kažkiek laiko, J. S. paprašytas, jis (S. S.) nuvažiavo jo paimti ir atvežė į aikštelę. Neužilgo atėjo A. K., J. G. ir V. P.. Ant jų jokių sumušimų nesimatė. Vienu metu aikštelėje atsirado A. J., bet kaip jis atėjo aš nepamenu. Visi atėjau jau būdami neblaivūs ir toliau gėrė alkoholinius gėrimus. V. V. buvo nuėjęs namo ir atvažiavo savo automobiliu. Vėliau mėlynos spalvos automobiliu „Subaru“ atvažiavo A. K. su vaikinu, kurio jis žino tik pravardę „kabanas“. Automobilį vairavo mergina. Iš automobilio išlipo A. ir Kabanas. Kiek pamena, A. ranka buvo sugipsuota. Po to J. su jais kažkur išvažiavo. Jis (S. S.) aikštelėje prabuvo iki trečios valandos nakties, po to išvažiavo. Iki jo išvažiavimo jokio konflikto nebuvo. Du kartus buvo atvažiavę policijos pareigūnai, kalbėjosi su J., perspėjo juos negerti viešoje vietoje.
Liudytojas E. (E.) B. davė parodymus, analogiškus liudytojo S. S. parodymams bei paaiškino, kad kol jis buvo aikštelėje, jokio konflikto ar muštynių tarp ten buvusių asmenų nebuvo.
Liudytojas J. (J.) G. parodė, kad pažįsta kaltinamuosius J. S., V. V., nukentėjusįjį A. K., taip pat pažinojo V. P.. Tą vakarą jis (J. G.) buvo labai girtas, todėl mažai ką prisimena. Tai galėjo būti, kaip jis nurodė ikiteisminio tyrimo metu – 2014 m. gegužės 31 d. Vėlai vakare eidamas namo, prie taip vadinamos „Vadakačkos“ jis susitiko V. P. ir A. K.. Kad kuris nors iš jų būtų sumuštas, nepastebėjo. Po to jam paskambino G. C. ir pakvietė ateiti prie bažnyčios. Kaip nuėjo iki bažnyčios, neprisimena, greičiausia, ėjo su A. ir V., tik pamena, kad ten dar gėrė, kad buvo G., moteris ir dar keli žmonės, tačiau kiek, pasakyti negali. Ar einant iki aikštelės buvo kokios nors muštynės, neprisimena.
Liudytojas A. J. parodė, kad pažįsta kaltinamuosius J. S., V. V., iš matymo A. K., mirusįjį V. P.. Nukentėjusiojo A. K. nepažįsta. 2014 gegužės 31 d. vakare susitiko su J.u ir nuėjo į aikštelę prie bažnyčios. Ten jau buvo V. V., P., A. ir J.. Ten jie visi kalbėjosi, gėrė alų. Po to, vyšninės spalvos automobiliu „Audi 80“ atvažiavo S. S. su E. B.. Jie dar atvežė alkoholinių gėrimų – degtinės, alaus ir sidro bei prisijungė prie jų kompanijos. Vėliau atvažiavo G. C. su kažkokiu vaikinu, dar vėliau – V. P. ir J. G.. Aikštelėje stovėjo V. automobilis. Vienu metu automobiliu „Subaru“ atvažiavo A. K.. Automobilį vairavo mergina. A. pasikalbėjo su J. ir pastarasis su jais išvažiavo. Po to J. parvežė policijos automobilis. Visi toliau kalbėjosi, gėrė. V. buvo atsisėdęs į V. automobilį ir neužilgo prasidėjo konfliktas. Po to, stovint prie V. automobilio priekio, V. ant J. kažką pasakė dėl to, kad jį atvežė policininkai, ėmė pravardžiuoti, jie susipyko ir tarpusavyje susimušė. Vienas kitam kumščiais sudavė maždaug po 6-7 smūgius. Kojomis vienas kito nespardė. Tuo metu į aikštelę vėl įvažiavo automobilis „Subaru“ ir iš jo išlipo A. K. ir J. U. („kabanas“). Priėję prie besimušančiųjų, pastarieji bandė juos išskirti. Jis (A. J.) nuo muštynių vietos stovėjo maždaug 6-7 metrų atstumu. Sunku buvo suprasti kuris galėjo suduoti smūgius nukentėjusiajam V. P., nes jie visi buvo vienoje krūvoje. V. tuo metu gulėjo ant žemės. Matė kaip J. sudavinėjo gulinčiam V. smūgius. Jis ištraukė iš A. K. rankos kabelį ir pradėjo mušti V.. V. tuo metu stovėjo aikštelės gale, maždaug 10-13 metrų atstumo nuo konfliktuojančių asmenų. Negali pasakyti ar jis iš viso buvo priėjęs prie besimušančiųjų. Po to J. ir J. U. permetė V. į kitą pusę tvoros. A. K. su J. išvažiavo. Girdėjosi, kad ten gulėdamas V. toliau rėkė ir prasivardžiavo, keikėsi. Tuomet J. perlipo per tvorą ir jie ten dar mušėsi apie septynias minutes bei sugrįžo visas smėlėtas. Jis (A. J.) dar pabuvo apie 15-20 minučių ir išėjo namo. Tą vakarą būdamas aikštelėje, nematė, kad A. K. būtų ką nors vijęsis. Šiuo metu iš dalies pakeitė savo parodymus, nes duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, bijojo pareigūnų, kad jo nepripažintų bendrininku, todėl kai kurias aplinkybes papasakojo kitaip negu buvo.
Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 73-75), liudytojas A. J., be aukščiau aptartų aplinkybių, parodė, kad 2014 m. gegužės 31 d., apie 22.00-23.00 val. kartu su J. S. atėjo į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie bažnyčios Palydovo gatvėje, Vilniuje. Ten jau buvo V. V., P. Z. ir dvi merginos. Visi kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Maždaug po dvidešimties minučių P. nuėjo namo, kiti pasiliko aikštelėje. Maždaug dar po valandos, tai yra 2014 m. birželio 1 d., apie 01.00 val., į aikštelę vyšninės spalvos automobiliu „Audi“ atvažiavo S. S. („S.“) ir E. B. bei atsivežė alkoholinių gėrimų. Visi toliau gėrė. Aikštelėje buvo dar daugiau asmenų, net jis jų nepažįsta. Jiems stovint ir geriant, pro šalį ėjo V. P. ir du jo draugai. Jie visi priėjo prie jų, draugiškai pasisveikino, prisijungė prie jų kompanijos. Maždaug po 2-3 val., tamsios spalvos automobiliu „Subaru“ į aikštelę atvažiavo A. K.. Iš automobilio išlipo A. K., J. U. ir dar kažkoks tamsus, nedidelio ūgio vaikinas. Jie priėjo prie jų, pasisveikino, pastovėjo 5-10 minučių, parūkė ir vėl kažkur išvažiavo. Visi kiti pasiliko aikštelėje ir toliau išgėrinėjo. Nuo to laiko jis (A. J.) jau labai mažai ką prisimena, nes buvo labai girtas. Prisimena, kad vėliau kažkas su kažkuo aikštelėje konfliktavo, garsiai, grubiai kalbėjo, pykosi. Jis tik žino, kad kažkoks konfliktas buvo. Taip pat jis atsimena, kad jau po to konflikto, po riksmo ir šauksmo, jis matė, kad už tvorelės, kuria aptverta automobilių stovėjimo aikštelė, guli V. P.. Maždaug tuo laiku visi išsiskirstė. Jis pats namo grįžo apie 05 val.
Liudytoja T. K. parodė, kad kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir mirusiojo nepažįsta. A. K. yra jos sūnus. Ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su dukra ir sūnumi. Jis dirba darbą, susijusį su elektra, todėl dažnai iš objektų atsineša įvairių laidų, kurie nuolat mėtosi po visus namus, garaže, todėl kuomet policijos pareigūnai kratos namuose metu rado laidą, ji visai nenustebo. Kada šį kabelį sūnus atsinešė į namus, ji nežino, tačiau tai buvo gana seniai iki įvykio. Kabelio atraiža buvo maždaug 80 cm ilgio, 1-1,5 cm storio ir gulėjo už durų. Greičiausiai, tvarkydama, ji pati šią atraižą galėjo ten ir padėti.
Liudytoja G. Š. parodė, kad kaltinamuosius J. S. ir V. V. pažįsta iš matymo A. K. yra jos draugas. V. P. nepažinojo. 2014 m. gegužės 31 d. kartu su A. K. buvo pas jo draugą E. Š.. Taip pat buvo J. U., pravarde „kabanas“. Vyrai šiek tiek išgėrė alkoholinių gėrimų. Po to jie nuvežė į Naujininkus A. giminaitį ir grįžo į Pavilnį pas E.. Dar kiek pasėdėję, išvažiavo į Naująją Vilną. Kartu važiavo ir J.. A. automobilį „Subaru“ vairavo ji, nes A. buvo sugipsuota ranka. Pakeliui užvažiavo į visą parą dirbančią parduotuvę. Išlipę prie parduotuvės, A. ir J. susitiko pažįstamus, su kuriais pasikalbėjo ir išsiskirstė. Važiuodami keliu pro bažnyčią, šalia esančioje aikštelėje pamatė kompaniją. Ten buvo V. V., J. S., dvi merginos ir dar maždaug penki vaikinai. Pro bažnyčią važiavo atsitiktinai, jų ten atvažiuoti niekas nekvietė. A. ir J. išlipo iš mašinos, 5-10 minučių pasikalbėjo su V. ir J., ir vėl jie išvažiavo į Naująją Vilnią. Daugiau jokio vaikino su jais nebuvo. Nuvažiavo prie parduotuvės „Vyšnelė“, šalia turgelio irgi buvo 5-6 žmonų kompanija. Vaikinai išlipo ir nuėjo pasikalbėti. Tuomet privažiavo policijos automobilis ir įspėjo juos dėl keliamo triukšmo nei liepė iš ten išvažiuoti ir jie išvažiavo link parduotuvės „Iki“. Ten sustojus, privažiavo ta kompanija, kuri prieš tai buvo prie parduotuvės. Tuo metu J. U. kažkas paskambino. Po šio pokalbio atėjęs A. pasakė, kad reikia J. nuvežti atgal prie bažnyčios. Prie parduotuvės į jų automobilį dar įsėdo tamsus vaikinas. Tik įvažiavus į aikštelę, ji pamatė vaizdą kaip V. ranka (delnu) iš kairės pusės trenkė žmogui antausį ar į žandikaulį, tas žmogus nuo smūgio krito aukštielninkas ir galva stipriai trenkėsi į asfaltą. Po to ji sustojo ir visi trys vaikinai išlipo iš automobilio. Ką jie pasiėmė iš mašinos, nesuspėjo pamatyti. Taip pat matė, kaip J. maždaug penkis kartus spyrė gulinčiam žmogui į apatinę kūno dalį. Maždaug per pora žingsnių nuo jų stovėjo V.. J., A. ir tamsus vaikinas nuo gatvės pusės ėjo link konflikto vietos. A. rankoje laikė kažkokį maždaug pusės metro ilgio pagalį. Tuo metu kažkuris iš vaikinų spardė gulintį žmogų, bet kuris, neprisimena. Mušamas asmuo keikėsi necenzūriniais žodžiais ant J. S. ir A. K., priėjęs prie pastaroji ėmė rėkti, kad šis neprovokuotų J. bei užsimojo turėtu pagaliu, tačiau juo niekam nesudavė. Tuo tarpu, J. išplėšė iš A. lazdą ir ja sudavė nukentėjusiajam maždaug 3-4 smūgius į sėdynę. Ji tuo metu nuo muštynių vietos stovėjo maždaug dešimties metrų atstumu. J. U. taip pat stovėjo šalia besimušančiųjų ir šaukė, kad J. liautųsi mušti. Kiek pamena, ten lygtai stovėjo ir V. bei tamsus vaikinas. Po to ji apsuko automobilį ir vaizdo nebematė. Sustojusi ji pamatė kaip tamsus vaikinukas pradėjo tempti sumuštąjį link tvoros, kuris toliau rėkė, keikėsi, spardėsi. Iki tvoros buvo apie 10-15 metrų. Po to jam padėjo J., V. ir J. ir jie vaikiną permetė į kitą tvoros pusę. Tuo metu A. nuošaliau stovėjo jau su lazda. Muštynės truko apie dvidešimt minučių. Po to visi išsiskirstė. J. paėmė iš A. lazdą ir kažkur ją padėjo. Į mašiną atsisėdo A. J. ir tamsus vaikinas ir jie nuvažiavo į Naująją Vilną. Ten dar apie pusvalandį pasivažinėjo ir pavažiavę link bažnyčios, pamatė einančius V. ir J.. Pastarieji paprašė atvažiuoti į sodus. Kai ji nuvažiavo į sodus, ten vėl susitiko J. su V. ir jie parodė kur toliau reikia važiuoti. Iki sodų važiavo apie pusę kilometro. Atvažiavus į pastarųjų nurodytą vietą, visi išlipo gatvėje ir kažkur nuėjo. Maždaug po penkių minučių sugrįžo ir į automobilį susėdo A., J., J. ir tamsus vaikinas. J. paprašė nuvežti iki bažnyčios ir ten liko. J. važiuojant pasakojo, kad pro langą įlipo į namą ir kažkokia moteris liepė jam išeiti pro duris, sakė, kad su tuo žmogumi jis dar kartą buvo susimušęs, kol jie važinėjosi po Naująją Vilnią. Vėliau tamsų vaikiną išleido prie parduotuvės „Visą parą“, dar pastovėjo apie dvidešimt minučių ir vežė J. namo. Pakeliui pravažiuojant pro bažnyčią, matė, kad sumuštas vyras gulėjo už tvoros ir rūkė. Per muštynes pas nieką peilio nematė. Ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, kad tamsus vaikinas turėjo peilį, bet tai netiesa, nes maždaug praėjus mėnesiui po šio įvykio, ji policijos pareigūnų buvo prikelta šeštą valandą ryto, prigąsdinta, kad tris metus teks sėdėti Panevėžyje už nepranešimą apie nusikaltimą. Kokius faktus jai pateikė policijos pareigūnai, ji su viskuo sutiko, nes jie ant jos šaukė, darė psichologinį spaudimą, sakė, kad ji kažką bando nuslėpti. Taip pat pareigūnai ją gąsdino ir vežant į policiją, sakė, kad ji jau gali samdytis advokatą, kad tėvai turės kur pinigus padėti. Dėl šių priežasčių dalis jos duotų parodymų yra neteisingi, ji painiojosi dėl vaikinų vardų. Pasakodama tos nakties įvykius, ji sakė, kad spardė tik J., tačiau skaitydama parodymus, pastebėjo, kad įrašyta ir tai, kad spardė V.. Ji tyrėjai kelis kartus minėjo, kad pataisytų apklausos protokolą, tačiau ji nepataisė. Tos aplinkybės, kad ji pati gali pataisyti protokolą, nežinojo. Parodymų patikrinimo vietoje metu dėl tam tikrų detalių paaiškinimo jai padėjo policijos pareigūnai, pasakydami ką jai rodyti bei ją pataisydami. Tyrėja fotografavo ir rodė, kur ji turi atsistoti, kaip paimti manekeną. Parodymų patikrinimo metu ji sakė, kad V. nespardė, parodė, kur jis stovėjo, tačiau pareigūnai aiškino, kad jie turi įrodymus, jog spardė. Duodama parodymus apie A. K., ji aiškino, kad jis tik užsimojo lazda, bet to žmogaus nemušė. Ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus, visą laiką ji sakė, kad visko tiksliai neatsimena. Kokiu būdu protokole įrašyta, kad ji viską tiksliai atsimena ir tvirtina, kad spardė V., ji nežino. Tai ji išgirdo tik teisme pagarsinus jos parodymus. Tokių žodžių ji negalėjo sakyti ir tokio įrašo apklausos protokole nepastebėjo.
Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 164-169), liudytoja G. Š., be aukščiau aptartų aplinkybių, parodė, kad įvykio metu A. vilkėjo juodomis sportinėmis kelnėmis, pilkos spalvos trumpomis rankovėmis marškinėliais ir ant galvos buvo užsidėjęs juodos spalvos kepuraitę su snapeliu. Kai pirmą kartą jie nuvažiavo į aikštelę, joje matė daug žmonių ir sidabrinės bei vyšninės spalvų automobilius „Audi“, kurių sidabrinės spalvos automobilis priklauso V.. V. buvo apsivilkęs džinsiniais šortais ir šviesiais marškinėliais, J. - sportiniu kostiumu, ant galvos užsidėjęs juodos spalvos kepuraitę su snapeliu. Jaunimas aikštelėje vartojo alkoholinius gėrimus. Kai jie į aikštelę nuvažiavo antrą kartą, įvažiuojant į aikštelę, nespėjus sustabdyti automobilio, ji pamatė, kaip V. dešinės rankos delnu sudavė stiprų antausį nepažįstamam vaikinui, kurio prieš tai aikštelėje nebuvo. Šis vaikinas nuo smūgio taip stipriai parkrito ant asfalto, kad jo galva atsitrenkusi į grindinį net atšoko nuo jo. Tada ji sustabdė automobilį, nes išsigando to, ką pamatė. Tuo metu iš jos automobilio išlipo A., „kabanas“ (J. U.) ir tas mažo ūgio vaikinas. Ji pati liko sėdėti automobilyje, pavažiavo šiek tiek į priekį, apsuko savo automobilį ir sustojo maždaug 10-15 metrų atstumu nuo sidabrinės spalvos „Audi“ automobilio. Tada ji išlipo iš automobilio ir pamatė kaip J. kartu su Valdu spardo tą patį žmogų, kuris nuo Valdo smūgio delnu buvo parkritęs ant asfalto. Ji matė, kad tą žmogų spardė į apatinę kūno dalį - į nugarą, į kojas, į užpakalį. Tada ji pamatė kaip A. K. kartu su „kabanu“ (J. U.) ir su tuo mažu tamsiu vaikinuku ateina link V. ir J., kurie tuo metu spardė žmogų. Kita kompanija pabėgo, ji net nespėjo sužiūrėti kas ten tokie buvo. Kai A. ėjo link V. ir J., jo rankoje buvo kažkoks juodos spalvos pagalys - lazda. A. priėjo prie V. ir J., spardančių žmogų, ir užsimojo su šia lazda, tarsi ketindamas suduoti smūgį ant asfalto gulinčiam asmeniui. Ar A. sudavė smūgį ir ar pataikė, ji nematė. Tada J. iš A. paėmė tą juodą lazdą ir ant asfalto gulinčiam žmogui numovęs kelnes, pradėjo jį lazda mušti per užpakalį. J. sudavė gulinčiajam ne mažiau penkių smūgių į sėdynę. V. taip pat vis prieidavo ir įspirdavo ant asfalto gulinčiam asmeniui. „Kabanas“ (J. U.), A. ir tamsus vaikinas stovėjo šalia, tačiau nieko nedarė. Ji prašė visų liautis ir lipti į mašiną, tačiau niekas jos neklausė. Po to tamsus vaikinas pasakė „gana“ ir pradėjo tempti gulėjusį vyrą link tvoros bei bandė jį pakelti, tačiau jam nepavyko. Tada prie jo priėjo lygtai J., „Kabanas“ (J. U.) ir A., nors ji garantuoti to negali ir padėjo tamsaus gymio vaikinui permesti per tvorą sumuštą žmogų. Po to prie mašinos atėjo A., kuris jau buvo paėmęs iš J. lazdą, tamsus vaikinas savo rankoje turėjo peilį, kurį ji tuo momentu pamatė pirmą kartą. Prie mašinos priėjo ir J. U.. Pamačiusi peilį ir lazdą, ji sušuko „ką jūs darote“ ir atėmė iš A. lazdą, o iš to nedidelio vaikino - peilį. Šiuos daiktus padėjo po vairuoto sėdyne. Įlipę į mašiną jie pasakė važiuoti link sodų ir nieko neaiškino. Kelią į sodus jai rodė visi. Jiems važiuojant keliu, iš kažkur ant gatvės iššoko tas J. su V. ir J. parodė jai kur važiuoti toliau. J. su V. ėjo priekyje automobilio, rodydami jai kelią. Privažiavus prie kažkokio namo, jie visi išlipo iš automobilio ir nuėjo link namo. Vaikinų nebuvo maždaug 5-10 minučių. Grįžę J., A. ir tamsaus gymio vaikinas įlipo į automobilį ir jie išvažiavo. Apibendrinant, ji gali pasakyti, kad tą nepažįstamąjį, kuris vėliau mirė, spardė V. ir J.. V. prieš tai jam sudavė smūgį rankos delnu, dėl ko nepažįstamasis griuvo ant asfalto ir galva trenkėsi į grindinį. A., mušančio nepažįstamąjį, ji nematė. Ji matė tik tai, kad A. buvo užsimojęs prieš ant asfalto gulintį nepažįstamąjį, tačiau ar jis sudavė smūgį, nematė. Tamsaus gymio vaikinas ir J. U. to nepažįstamo nemušė. Jie tik permetė pastarąjį per tvorą.
Liudytojas J. (J.) U. parodė, kad jo pravardė yra „kabanas“. Pažįsta visus kaltinamuosius, V. P. nepažįsta. 2014 m. gegužės 31 d., apie 22 val., jis, A. K., G. Š. ir Robertas (A. brolis) buvo pas E. svečiuose. Tuo metu A. ranka buvo sugipsuota. Ten gėrė alų, kepė šašlykus. Pas E. prabuvo apie 2-3 valandas. Po to jis, A. ir G. A. automobiliu išvažiavo pasivažinėti po Naująją Vilnią. Automobilį vairavo G.. Sustojo prie naktinės parduotuvės „Visą parą“ nusipirkti alaus. Prie parduotuvės kažką buvo sutikę, bet ką - neprisimena. Vienu metu prie jų buvo privažiavę policijos pareigūnai, kažką sakė. Po to važiavo prie parduotuvės „Iki“, kur susitiko pažįstamus. Ten taip pat buvo R. A., kuris po to važiavo kartu su jais. Dar būnant prie parduotuvės „Iki“, jam (J. U.) paskambino J., pasakė, kad yra kažkokia problema ir paprašė atvažiuoti prie bažnyčios. Tuomet jie nuvažiavo prie bažnyčios ir ten aikštelėje pamate maždaug 6-7 žmones. Aikštelėje taip pat stovėjo V. V. sidabrinės spalvos automobilis „AudiA8“ ir S. S. vyšninės spalvos automobilis „Audi 80“. Iš pradžių nebuvo jokio konflikto, tačiau kai jie išlipo iš mašinos, pamatė kaip J. išlipo iš V.o automobilio vairuotojo vietos, apėjo iš kitos pusės ir iš keleivio vietos ištraukė V. P., kuriam ranka sudavė vieną smūgį. Ar nuo šio smūgio V. nukrito, nematė. Prie automobilio taip pat stovėjo V. V., kuris ranka sudavė V. P. vieną smūgį į galvą, nuo ko šis nukrito ir galva trenkėsi į grindinį. Po to J. spardė kojomis gulintį V., suduodamas daugiau nei du smūgius į nugarą ir pilvą. A. iš mašinos pasiėmė kažką panašaus į pagalį, maždaug pusės metro ilgio ir jie (Jis, A. ir R.) ėjo prie besimušančiųjų. R. turėjo kažkokį daiktą, panašų į peilį. Aikštelėje taip pat stovėjo dar du nepažįstami vaikinai. A. pradėjo greičiau eiti link jų bei užsimojo rankoje turėta lazda. Tai pamatę vaikinai pradėjo bėgti ir pabėgo. A. jiems nesudavė, nes iki jų buvo likę apie penkis metrus. Gulėdamas V. P. kažką garsiai rėkė, keikėsi, todėl A. priėjo prie jo, pradėjo raminti, šaukė, kad šis nesikeiktų bei 1-2 kartus užsimojo lazda, tačiau ja gulinčiajam nesudavė. Tuomet J. atėmė ir A. K. lazdą, ir pradėjo ja mušti V. P.. Sudavė maždaug keturis kartus į visą kūną. Matė, kad buvo numautos V. kelnės. V. V. stovėjo šone. Po to, A. atėmė iš J.o lazdą, perdavė jam (J. U.) ir jis padėjo lazdą į mašiną. Tuo metu R. A. pradėjo tempti V. link tvoros ir kartu su J.u norėjo jį permesti į kitą pusę, tačiau jiems nepavyko. Todėl jis (J. U.) ir V. padėjo ir jie permetė V. į kitą tvoros pusę. V. P. buvo sąmoningas, toliau keikėsi. Po to iš aikštelės išvažiavo ir važinėjo po Naująją Vilnią. Matė kaip V. sudavė smūgį, tačiau negali tiksliai pasakyti ar jis vienas sudavė smūgį ar tuo pačiu metu smūgiavo ir J. ir po to nukentėjusysis nukrito. Vaizdo įraše matė du smūgius - vieną smūgį koja, kitą - ranka. Tai buvo skirtingi smūgiai suduoti ne vienu metu. V. trenkė ranka, o J. koja sudavė smūgį. Jo parodymai, duoti prieš vaizdo įrašo peržiūrėjimą ir po vaizdo įrašo peržiūrėjimo beveik sutapo. V. sudavė tik vieną smūgį, po to tik priėjo ir padėjo nukentėjusįjį permesti per tvorą. Kaip jie atsirado prie namo Draugystės gatvėje, nepamena, taip pat nepamena, kaip ten susitiko su V. ir J.. J., A. ir R. nuėjo link namo. Girdėjo kaip dužo stiklai, tačiau kas ten vyko, nematė. Vaikinai užtruko apie pora minučių. Po to į jų automobilį įsėdo J. ir pakeliui papasakojo, kad jis buvo įlipęs į namą pro langą. Po to jie dar buvo sugrįžę prie bažnyčios. V. P. sėdėjo už tvoros ir rūkė, po to atsistojo ir nuėjo namo. Gali patvirtinti, kad A. nemušė V..
Pagarsinus liudytojo J. U. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas paaiškino, kad jų nepalaiko, nes šie parodymai buvo įtakoti policijos pareigūnų, kurie jį paėmė iš namų apie 6-ą valandą ryto, nieko nepaaiškino, dar policijos automobilyje pareigūnas J. V. gąsdino, kad jis sės į kalėjimą, sakė „mušei ir tu, ir A.), po to apklausos metu rėkė, kad jis meluoja, diktavo ką rašyti į protokolą. Jis išsigando, todėl pasirašė apklausos protokolą. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad A. mušė V. P., nes tuo metu užėjo pareigūnas, ir jis (liudytojas) išsigando, kad jį uždarys į kalėjimą. Prieš apklausą vaizdo įrašo jam niekas nerodė, tik aiškino, kad jame matosi, kad muša A. ir, kad jis (J. U.) meluoja, dėl to jį sulaikys. Parodymus apie, kad mušė V. P. pareigūnai jam liepė duoti ant trijų žmonių - V., J. ir A.. Taip pat liepė sakyti, kad R. turėjo peilį nors pas jį buvo daiktas tik panašus į peilį. Parodymų patikrinimo vietoje metu, pareigūnai sakė kaip rodyti kai kuriuos kaltinamųjų atliktus veiksmus. Kokius veiksmus liepė rodyti tiksliai nebepamena, nes buvo išsigandęs. Ikiteisminiame tyrime buvo apklaustas du kartus. Pirmą kartą, kai išvežė iš namų, apklausė dėl įvykio aplinkybių, taip pat davė parodymus įvykio vietoje. Antrą kartą jis buvo apklaustas maždaug po 3-4 mėnesių. Tada jam davė peržiūrėti vaizdo įrašą ir jam reikėjo jį komentuoti. Iš vaizdo įrašo ne labai ką atpažino, bet tyrėja jam pasakydavo, be to, apklausų metu vis užeidavo pareigūnas J. V. ir teiraudavosi tyrėjos ar viskas gerai. Pirmoje apklausoje jis sakė, kad A. buvo tik užsimojęs su lazda, o į protokolą buvo įrašyta, kad mušė. Pareigūnai liepė sakyti, kad A. nukentėjusįjį ir spardė ir mušė pagaliu. Su pagaliu mušė tuos du kurie bėgo nuo jų.
Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 3-6, 7-9), liudytojas J. U., be aukščiau aptartų aplinkybių, parodė, kad būnant prie parduotuvės „Iki“, jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino J. S. ir pasakė, kad jis yra prie bažnyčios ir išgėrinėja alkoholį bei kvietė visus prie jų prisijungti. Maždaug po 10-20 min. jam ir vėl paskambino J., kuris ne siūlė, o jau prašė atvažiuoti padėti. Jis paminėjo, kad kažkas atėjo į aikštelę, kažkas jį pavadino „gaidžiu“, o iš to jis (J. U.) suprato, kad aikštelėje, vyksta kažkoks konfliktas, kuriame dalyvauja J.. Po pokalbio, jis iš karto pasakė A. K., kad reikia važiuoti į automobilių stovėjimo aikštelę padėti J.. Tada jie visi kartu, tai yra jis (J. U.), G., kuri vairavo automobilį, A. K. ir R. A. nuvažiavo prie bažnyčios, esančios Naujoje Vilnioje. Įvažiavus į aikštelę jie pamatė, kad ten vyksta kažkoks konfliktas, kad ten yra V., kurį visi vadina „Jemelia“ ir kuris vairuoja sidabrinės spalvos automobilį „Audi A8“. Automobilis tuo metu taip pat buvo aikštelėje ir buvo pastatytas skersai. Ten buvo ir J. S. ir E. B., tačiau pastarasis stovėjo atokiau nuo J. ir V.. Dar ten buvo ir S. S., tačiau jis kaip tik tuo momentu išvažinėjo iš aikštelės su savo vyšninės spalvos automobiliu „Audi 80“. Kad ten vyko konfliktas jis (J. U.) sprendė iš to, kad kai jie įvažiavo į aikštelę ir sustabdė automobilį, jis matė, kad J. S. ir V. stovėjo prie V. automobilio. Jie stovėjo dešinėje automobilio pusėje, prie priekinės keleivio pusės durelių. Jis matė kaip iš V. automobilio priekinės keleivio sėdynės išlipo, o gal ir buvo ištrauktas V. P., kurio tuo metu jis (J. U.) nepažinojo ir jo vardą bei pavardę sužinojo tik vėliau iš kažkurio savo pažįstamo. Tuo metu, kai V. P. jau stovėjo šalia automobilio, V. sudavė V. P. smūgį kumščiu į kažkurią V. kūno vietą. Kur tiksliai pataikė, negali pasakyti, nes tuo metu V. stovėjo atsukęs jiems nugarą. Nuo V. suduoto smūgio V. krito ant asfalto ant nugaros ir galva trenkėsi į grindinį taip stipriai, kad jo galva net atšoko nuo asfalto. Tada J. pradėjo spardyti kojomis gulintį V.. Kaip tik tuo momentu visi, išskyrus G., lipo iš automobilio. Jis (J. U.) matė, jog J. įspyrė V. ne mažiau kaip tris kartus. G. nuvažiavo toliau ir apsuko savo automobilį. Tuo metu aikštelėje, atokiau nuo besimušančių, dar stovėjo du nepažįstami vaikinai, o dar tolėliau - vaikinas ir dvi merginos, kurių jis nepažįsta. Jie išlipo iš automobilio trise: jis, A. ir R.. A. savo rankoje turėjo kažkokią juodos spalvos lazdą. Išlipęs iš automobilio, jis (J. U.) nuėjo link tų dviejų nepažįstamų vaikinų. Su juo ėjo ir A. K., savo rankoje turėdamas lazdą. Priėjus prie tų vaikinų, tie du kažkodėl pradėjo bėgti. Gali būti, kad jie išsigando, nes pamatė A. rankoje lazdą. A. vijosi tuos du asmenis ir vienam iš jų smūgiavo lazda įgalvos sritį. Tiksliai, kur lazda pataikė, jis nematė, tačiau smūgiuota buvo aukštai, todėl galėjo pataikyti arba į veidą arba į galvą, arba į petį. Tie du vaikinai pabėgo link parduotuvės „Norfa“ pusės. Tuomet jis (J. U.) atsisuko atgal ir pamatė, kad J. ir V. vis dar stovi prie V. P., kuris tuo metu vis dar gulėjo ant asfalto. Tada A. K., kuris nesivijo pabėgusių asmenų, nuėjo prie J., V. ir V. P.. A. rankoje turėjo tą pačią lazdą. Tuo metu jis (J. U.) nukreipė savo dėmesį kažkur kitur, gali būti, kad tuo metu prisideginėjo cigaretę, ir kai atsisuko vėl į jų pusę, pamatė, kad A. rankoje lazdos nebėra ir, kad lazdą jau tuo metu laiko J.. A. tuo metu spardė kojomis V. P., suduodamas jam ne mažiau kaip keturis smūgius. Jis matė, kad A. pamainomis su J. mušė V. P.. J. mušė lazda, o A. spardė kojomis. J. lazda trenkė maždaug penkis kartus V. P. per užpakalį, kurio kelnės tuo metu buvo numautos. V. tuo metu stovėjo prie jo. Tada G. pradėjo rėkti, kad visi liautųsi. Ji šaukė „stabdykit“. Tada jis iš kažkurio - ar tai iš J., ar tai iš A. - atėmė lazdą ir nunešė bei padėjo ją į A. automobilį. Kai jis įdėjo lazdą pamatė, kad į muštynių vietą atėjo R. A., priėjo prie ant asfalto gulinčio V. P. ir, paėmęs už rankų, ar tai kojų, pradėjo tempti V. P. iš įvykio vietos. Tada jie visi - A. K., jis ir J. - priėjo padėti R.. Jie, tada visi kartu paėmė V. P. už rankų ir už kojų ir nunešę prie neaukštos tvorelės, permetė V. per tvorą ant žolės ir ten paliko gulėti. V. buvo sąmoningas. Tada jis, G., A. ir R. išvažiavo iš įvykio vietos. Aikštelėje pasiliko J. ir V.. Tada jie pavažinėjo po rajoną ir maždaug po pusvalandžio kažkokioj gatvėj, esančioj maždaug už kilometro nuo aikštelės, kurioje vyko muštynės, pamatė J. ir V.. Jie buvo dviese. Šie užėjo į kažkokio privataus namo kiemą. Tada G. sustabdė automobilį ir jie visi nuėjo paskui juos. Ėjo ir jis (J. U.), tačiau kodėl ėjo - negali atsakyti, nes to nežino. Jo nuomone, J. su V. galėjo ieškoti tų iš įvykio vietos pabėgusių asmenų, iš kurių vienam A. trenkė į galvos sritį. Kieme visi išsiskirstė, vieni nuėjo į kiemo pusę, kiti kažkur kitur. Netrukus visi grįžo. V. mušė tik J., V. ir A. K.. J. spardė V. kojomis ir mušė lazda per užpakalį, A. K. spardė jį kojomis, o V. sudavė V. smūgį, nuo kurio šis griuvo ant žemės ir stipriai trenkėsi galva į asfaltą.
Papildomai ikiteisminio tyrimo apklaustas liudytoju J. U. parodė, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriuje kartu su vyresniąja tyrėja I. R. peržiūrėjo vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuotas faktas, kai 2014 m. birželio 1 d., nakties metu, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie Palydovų g. 13-ojo namo, Vilniuje, buvo sumuštas V. P.. Po vaizdo įrašo peržiūros J. U. parodė, kad vaizdo įraše („failas“ Nr. 58) matyti, kad vaizdo įraše yra užfiksuota įvykio vieta 2014 m. birželio 1 d., laikas nuo 02 val. 55 min. 20 sek. iki 02 val. 58 min. 37 sek. Šiame vaizdo įraše matyti, kad automobilių stovėjimo aikštelėje stovi V. V. sidabrinės spalvos automobilis. Iš jo vairuotojo sėdynės išlipa J. S.. Jis apeina automobilį iš priekinės jo pusės, prieina prie priekinių vairuotojo durelių pusės. Matyti, kad jis ar iš automobilio priekinės keleivio sėdynės, ar tiesiog iš tos pusės ištraukia ten arba sėdėjusį arba tupėjusį V. P.. Tada matyti, kad J. S. ranka arba su rankoje laikomu kažkokiu daiktu suduoda penkis smūgius V. P. į galvos-veido sritį. Tada vaizdo įraše jis (J. U.) mato save. Jis prieina prie J. S. ir V. P.. Paskui jį eina asmuo, vilkintis baltos spalvos marškinėlius. Tai V. V.. Tuo metu J. S. spiria koja V. P. kažkur į dešinį šoną. Tada smūgį ranka V. P. suduoda paskui jį atėjęs V. V.. Tuo pačiu metu V. P. spiria ir J. S.. Vaizdo įraše matyti, kad po Valemaro ir J.o smūgių, kurie buvo suduoti vienu ir tuo pačiu metu, V. P. griūna ant žemės ir per automobilį jo nesimato. Matyti, kad prie tos vietos, kur nugriuvo V. P., vėl prieina J.. Ten pat stovi V. V.. Tada vaizdo įraše matyti, kad prie V. P. prieina A. K., kuris tuo metu vilki šviesios spalvos marškinius ir ant galvos yra užsidėjęs tamsios spalvos kepuraitę su snapeliu. Jo dešinė ranka apibintuota. A. K. prieina prie ant žemės gulinčio V. P. ir kažką pasilenkęs kaire ranka jam padaro. Tačiau ką konkrečiai - vaizdo įraše nesimato, tačiau panašu, kad jis suduoda smūgį. Tada jie visi nueina atokiau nuo V. P.. Tačiau iš karto po to prie jo sugrįžta J. S., kuris vieną kartą įspiria gulinčiam V. P.. Žiūrint toliau matosi, kad į aikštelę įvažiuoja tamsios spalvos automobilis „Subaru“, kurį tą vakarą vairavo G. Š.. Įvažiavusi, ji pastato automobilį paraleliai V. V. sidabrinės spalvos automobiliui. Pastačiusi automobilį, ji išlipa iš jo. Tuo pačiu metu iš aikštelės link parduotuvės „Norfa“ nubėga du nepažįstami asmenys, kuriuos prieš tai jis (J. U.) buvo matęs, kai vienam iš jų A. K. smūgiavo lazda. Stebint vaizdo įrašą toliau, matyti, kad prie V. P. vėl prieina J. S., kuris pasilenkęs prie V. P. ta pačia lazda, kurią prieš turėjo A. K., suduoda V. smūgius. Matyti, kad J. S. smūgiuoja lazda V. P. keturis kartus. Ten pat stovi A. K.. Netrukus, pamatęs kas ten vyksta, prie jų prieina jis (J. U.). Tuo metu A. K. nueina link savo automobilio. J. vis dar laiko rankoje lazdą. Jis (J. U.) stovi šalia ir bando juos išskirstyti. Vaizdo įraše matyti, kad netrukus A. K. grįžta link V. P.. Matyti ir tai, kad J. S. perduoda lazdą A. K., kuris rankas sudeda už nugaros. Vienoje rankoje jis laiko lazdą ir vaikštinėja prie V. P.. Tuo metu vaizdo įraše matyti R. A., kuris sugriebia V. P. už rankų ir bando jį nutempti iš tos vietos, kurioje jis guli. Tuo metu prie tempiamo V. P. prieina A. K., kuris smūgiuoja lazda V. P.. Vaizdo įraše matyti, kad A. K. po to dar kartą smūgiuoja lazda V. P.. Tada jis (J. U.), pamatęs, jog A. K. smūgiuoja V. lazda, sugriebia A. K. ir nutempia jį į šoną, kad jis daugiau nesmūgiuotų V. P.. Tada prie jų prieina J. S., kuris paima iš A. K. lazdą. Tada tarp jo (J. U.) ir J. S. įvyksta susistumdymas, nes jis J.ui neleidžia eiti, kadangi jis turi lazdą. Prie jų stovi V. V.. Vaizdo įraše matyti, kad jis atima iš J. S. lazdą, neša ją į tamsios spalvos „Subaru“ bagažinę. Kaip tik tuo metu vaizdo įraše matyti, kad kai jis deda lazdą į bagažinę, o prie ant žemės gulinčio V. P. prieina A. K.. Įraše matyti, kad A. K. pakelia koją ir ja smūgiuoja V. P.. Iš karto po to R. A., laikydamas V. P. už rankų, ištempia į kairę pusę. Jie visi eina paskui. Toliau matyti, kad R. A., laikydamas V. P. už rankų, atitempia jį prie tvorelės, juosiančios aikštelę. Ten prie jų prieina J. S., kuris paima V. P. už kojų ir jie abu bando permesti V. P. per tvorą, tačiau jiems to padaryti nepavyksta, todėl V. deda ant žemės. Tada vaizdo įraše matyti, kad prie jų prieina jis (J. U.). Jis su J. S. paima V. P. už rankų ir už kojų ir permeta per tvorą. Vaizdo įraše matyti, kad jiems metant V. P. per tvorą, tai padaryti jiems padeda V. V.. Jis pastumia V. P. rankomis jį pastumdamas už užpakalio. Vaizdo įraše nurodyta, kad veiksmas vyko 2014 m. birželio 1 d., 02 val. 58 min. 38 sek.
Liudytoja I. R. parodė, kad tuo metu dirbo Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate smurtinių nusikaltimų tymo skyriuje, atliko ikiteisminį tyrimą dėl V. P. nužudymo. Šioje byloje atliko veiksmus nuo pradžios iki pabaigos ikiteisminio tyrimo. Liudytojų apklausos buvo vykdomos įprasta tvarka, iš pradžių įsitikinama dėl jo tapatybę, užpildoma pažyma apie jo asmens duomenis, išaiškinamos jo teisės ir pareigos, įspėjamas dėl melagingų parodymų davimo, išsiaiškinama ar reikalingas vertėjas ir paprašoma duoti parodymus. Šiuo atveju, liudytojai buvo apklausiami komisariate, jos kabinete. Apklausos metu į kabinetą gali užeiti kiti pareigūnai, nes yra planuojamas darbas. Pasidomėti dėl duodamų parodymų, pareigūnai neateina. Jei kažkoks pareigūnas dalyvauja apklausoje, jis įrašomas į protokolą. Tokia galimybė neatmestina, kad pareigūnai galėjo užeiti į kabinėtą liudytojų apklausos metu, bet tikrai ne tam, kad domėtis parodymais. Jei parodymų patikrinimo vietoje pareigūnai būtų taisę liudytojų duodamus parodymus, tai būtų protokole užfiksuota, nes tas veiksmas reikalingas kad išaiškinti viską kaip buvo iš tikrųjų. Apklausinėdama liudytoją, ji jam prie apklausą parodymų neprimena ir iš pradžių leidžia žmogui pačiam papasakoti ką jis žino. Parodymų patikrinimo vietoje ji fiksuoja parodymus, o kiti pareigūnai gali užduoti klausimus, jie gali paprašyti patikslinti kas kelia neaiškumų, nes jie dalyvavo procese jie žino. Jokiu būdu liudytojai nėra verčiami duoti parodymus. Liudytojai J. U. ir G. Š. nebuvo sulaikyti ir, jos manymu, jie jautėsi pakankamai gerai, nesijautė, kad jie būtų prigąsdinti ar pasimetę, ar užtikrinti. Jie davė tikrai išsamius parodymus. Apklausiant liudytojus, stebint vaizdo įrašą, apklausa buvo vykdoma paraleliai, tai buvo ir žiūrint vaizdo įrašą ir rašant apklausos protokolą. Vaizdo įrašas būna stabdomas, atsukamas atgal. G. Š. ir J. U. parodymai surašyti iš jų laisvo pasakojimo, po to galbūt jiems ir buvo užduodami klausimai, tačiau parodymai užrašyti pagal jų žodžius. Pastabų dėl apklausos protokolų nebuvo Šie asmenys kiek pamenu pastabų nebuvo, o jei jų būtų, tada gale protokolo būtų parašyta. Kiti liudytojai tiek nepapasakojo ir tiek nematė kiek J. U. todėl jis buvo pasirinktas vaizdo įrašo peržiūrai. Tai buvo jos sprendimas.
Liudytojas R. D. parodė, kad dirba kriminalinėje policijoje žvalgu, buvo tyrimo grupės narys. Šiame ikiteisminiame tyrime jis apklausų nevykdė, tik dalyvavo kratų metu. J. U. atsivežė į apklausą į VPK, paaiškino dėl yra kviečiamas, kažkiek kalbėjosi, tikslino tam tikras aplinkybes, prašė papasakoti kas jam yra žinoma. Liudytojas pats papasakojo kas jam buvo žinoma. Jis (R. D.) nenurodė kaip jam kalbėti, nieko negąsdino. Liudytojų apklausoje pas tyrėją jis nedalyvavo. Dalyvavo G. Š. parodymų patikrinimo vietoje metu. Ji pati rodė visas įvykio aplinkybes, jis tik stebėjo jos parodymus, po to jų neskaitė. J. U. apklausai buvo paimtas ir namų apie 06.00 val. ryto. Tuo metu buvo nuspręsta ne šaukti jį į apklausą, o tiesiogiai pristatyti tyrėjai, nes buvo tiriamas labai sunkus nusikaltimas ir siekiama per kuo trumpesnį laiką jį atskleisti ir apklausti įvykio aplinkybes žinančius liudytojus. Liudytojas J. V. parodė, kad dirba VPK Sunkių nusikaltimų tyrimo valdyboje vyriausiuoju tyrėju. Šoame ikiteisminiame tyrime jis dalyvavo kratose parodymų patikrinimuose vietoje, pristatinėjo liudytojus J. U. ir G. Š. apklausai. J. U. į apklausą paėmė iš namų apie 06.00 val. ryto. Nuvažiavę pasiūlė vykti kartu apklausai į VPK ir jis savanoriškai sutiko. Jam buvo paaiškinta dėl ko jis kviečiamas. Prieš tai, jis (J. V.) jau buvo matę įvykio metu užfiksuotus vaizdo įrašus, tačiau aplinkybių liudytojui neaiškino, tik pasakė, kad jis buvo muštynių metu ir vietoje ir, kad jis matė įvykio aplinkybes. Pakeliui į apklausą liudytojo negąsdino, nedarė jam psichologinio spaudimo. Liudytojas buvo nuvestas prie tyrėjos kabineto laukti apklausos. Iš liudytojo elgesio matėsi, kad jis galbūt buvo išsigandęs, nes sužinojo, jog bus apklausiamas dėl nužudymo. Po to apklausą vykdė tyrėja. Jis apklausoje nedalyvavo ir neklausė kokius jis duoda parodymus. Liudytoja G. Š. pati atvyko į parodymų patikrinimą vietoje. Jo parodymų niekas netikslino ir nekoregavo, niekas jos negąsdino. Galbūt liudytoja ir buvo išsigandusi, nes į apklausą buvo atvežta iš karto po kratos pas A. K., kurios metu ji taip pat buvo.
Kaltinamųjų J. S. ir V. V. kaltė padarius nusikalstamas veikas taip pat įrodyta rašytine bylos medžiaga.
2014-06-01 policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu (t. 1, b. l. 33) pasitvirtina, kad 2014- m. birželio 1 d. , apie 23.50 val., patruliavimo metu buvo gautas pranešimas, kad prie Rugiagėlių gatvės 30-ojo namo, Vilniuje, yra lavonas su smurto žymėmis. Atvykus į vietą, greitosios medicinos pagalbos 0894 darbuotojai konstatavo V. P. mirtį. Pranešėjas A. G., gim 1984 m. teigė, kad jo draugas ir V. P. vakare su pažįstamais vartojo alkoholinius gėrimus ir buvo sumuštas, ko pasėkoje mirė.
Vilniaus bendrojo pagalbos centro 2014-07-08 raštu Nr. 41D(V)-674 (t. 1, b. l. 37) pasitvirtina, kad 2014 m. birželio 1 d., 13.38 val., Centro informacinėje sistemoje užregistruotas pranešimas iš telefono abonento numerio (duomenys neskelbtini) dėl lavono Rugiagėlių gatvėje, Vilniuje. 2014 m. birželio 1 d., 13.47 val., Centro informacinėje sistemoje užregistruotas pranešimas iš telefono abonento numerio (duomenys neskelbtini).
Iš 2014-06-01 įvykio vietos apžiūros protokolo, fotolentelių (t. 1, b. l. 8-11) matyti, kad apžiūrėjus įvykio vietą, esančią prie Rugiagėlių g. 30-ojo namo, Vilniuje, aptiktas gulintis ant žolės V. P. lavonas, ant kurio veido, nosies srityje matyti sukrešėjęs kraujas.
Iš Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės ID 1408200569 (t. 1, b. l. 40-41) matyti, kad 2014 m. birželio 1 d., 13.20 val., buvo gautas iškvietimas adresu Rugiagėlių g. 28, Vilniuje, dėl sumušto asmens V. P.. Greitosios medicinos pagalbos brigadai 13.45 val. nuvykus nurodytu adresu, šalia kelio buvo rastas vyro lavonas.
Iš VšĮ Greitosios medicinos pagalbos talono prie palydimojo rašto Nr. 1408200569 (t. 1, b. l. 12) matyti, kad VšĮ Vilniaus miesto Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, nuvykę pagal iškvietimą 2014 m. birželio 1 d., 13.45 val., viešoje vietoje – Rugiagėlių gatvėje, Vilniuje, rastas V. P. lavonas.
Valstybinės Teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. M 723/14 (01) (t. 1, b. l. 15-23) pasitvirtina, kad V. P. mirtis įvyko dėl pilvo sumušimo, ką patvirtina kraujosruvos diafragmos minkštuose audiniuose, plonųjų žarnų pasaito plyšimas su aplinkine tamsiai violetine kraujosruva, plonųjų žarnų pasaito kraujagyslių pažeidimas. Tai komplikavosi ūmiu vidiniu kraujavimu, hemoraginiu šoku. Nuo V. P. mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jo lavone galėjo praeiti 1-3 paros laiko.
V. P. lavone nustatyti šie sužalojimai:
3.1. Pilvo sumušimas pasireiškęs kraujosruvomis diafragmos minkštuose audiniuose, plonųjų žarnų pasaito plyšimu su aplinkine tamsiai violetine kraujosruva, plonųjų žarnų pasaito kraujagyslių pažeidimu. Sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu (-ais) buku (-ais) daiktu (-ais) neilgai trukus iki nukentėjusiojo mirties. Sužalojimas kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu.
3.2. Odos nubrozdinimai nosyje, pakaušyje, dešinėje kojoje; poodinė kraujosruva krūtinėje, dešiniame-sėdmenyje, dešinėje kojoje; kraujosruva veido minkštuose audiniuose; nosies kaulų lūžis su poslinkiu, padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir/ar paviršiais neilgai trukus iki nukentėjusiojo mirties. Sužalojimai visumoje dėl nosies kaulų lūžių kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
V. P. mirė nuo pilvo sumušimo. V. P. lavone nustatyti sužalojimai yra priešmirtiniai.
3.1. punkte išvardytas sužalojimas griuvimui nebūdingas. 3.2. punkte išvardinti odos nubrozdinimai nosyje, nosies kaulų lūžiai, kraujosruva veido minkštuose audiniuose, griuvimui nebūdingi.
Odos nubrozdinimai pakaušyje, dešinėje kojoje, poodinė kraujosruva krūtinėje, dešiniame sėdmenyje, dešinėje kojoje galėjo susidaryti nukentėjusiajam ir griuvinėjant ar atsitrenkiant į kietus bukus daiktus ir/ar paviršius.
Nukentėjusysis po patirtų sužalojimų kurį laiką galėjo atlikti savarankiškus veiksmus, kol nukraujavo. Nukentėjusysis po patirtų sužalojimų galėjo išgyventi nuo keliasdešimties minučių iki kelių valandų, kol nukraujavo.
V. P. lavone nustatytų sužalojimų lokalizacija kūne ir makromorfologinis vaizdas neleidžia pasisakyti, kokioje padėtyje buvo nukentėjusysis sužalojimų jam padarymo jam metu ir koks tuo metu buvo tinkamiausiais užpuoliko ir nukentėjusiojo tarpusavio išsidėstymas.
3.1. punkte išvardytas pilvo sumušimas padarytas mažiausiai vieno trauminio poveikio.
3.2. punkte išvardyti sužalojimai padaryti mažiausiai 7-ių trauminių poveikių. 3 punkte išvardyti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (-ais). Specifiniai žalojančio daikto (-ų) požymiai kūne neužsifiksavo.
V. P. lavone nustatyti sužalojimai padaryti neilgai trukus vienas po kito, todėl pasisakyti, kuris jų padarytas ankščiau, o kuris vėliau - nėra galimybės.
V. P. lavono kraujyje rasta 1,74 promilės etilo alkoholio. Gyvam asmeniui tai atitiktų vidutinį girtumo laipsnį.
V. P. lavono vidaus organuose (skrandyje, plonžarnėje, kepenyse, inkste) barbitūratų, fenotiazinų, benzodiazepinų, amfetamino, aminitriptilino, difenhidramino, metamizolio nerasta. Kraujyje opijatų, amfetaminų, benzodiazepinų, kanabinoidų, kokaino ir kokaino metabolitų nerasta. Šlapime opijatų ir benzodiazepinų nerasta. Imuninės analizės duomenimis kokaino ir kokaino metabolitų nerasta.
Teisiamojo posėdžio metu ekspertas K. Z. patvirtino specialisto išvadą Nr. M 723/14(01) bei paaiškino, kad ištyrus V. P. lavoną, buvo nustatyta, kad V. P. mirties priežastis - sumušimas, pasireiškęs kraujosruvos diafragmos minkštuose audiniuose, plonųjų žarnų pasaito plyšimu su aplinkine violetine kraujosruva ir plonųjų žarnų pasaito kraujagyslių pažeidimu kurios komplikavosi ūmiu vidiniu kraujavimu, hemoraginiu šoku. Pagrindinė mirties priežastis - pilvo sumušimas. Pilvo sumušimas galėjo būti padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Diafragmos kupole buvo nustatytos dauginės kraujosruvos, tai reiškia sužalojimas galėjo būti ne vienu, o daugiau trauminių poveikių. Kraujosruvos diafragmos kupoluose nurodo sužalojimų mechanizmą, tai yra staigų pilvo sienos pasislinkimą pilvo ertmės link. Dėl to diafragmos kupolai persitempė ir susidarė kraujosruvos. Poodinė kraujosruva krūtinės srityje, neturi jokios įtakos tam mechanizmui. Pilvo sumušimas yra pasireiškęs kraujosruvomis diafragmos minkštuose audiniuose. Nebuvo nustatyta kiek kraujosruvų minkštuose audiniuose buvo, kadangi jos yra susiliejusios ir atskirti neįmanoma, kadangi kraujosruvos susidaro plyštant jungiamojo audinio skaiduloms. Sužalojimai padaryti mažiausiai vienu smūgiu, bet galėjo būti suduotas ne vienas smūgis, kadangi buvo ne viena kraujosruva diafragmos srityje. Ne viena kraujosruva diafragmoje buvo, nes jos susiliejančios, todėl konstatuota, kad buvo mažiausiai vienas trauminis poveikis. Bet kuris iš patirtų trauminių poveikių galėjo sukelti mirtiną sužalojimą. Visi sužalojimai padaryti neilgai trukus vienas po kito. Sužalojimų, senesnių nei 2014 m. birželio 1 d. įvykis, nebuvo. Dėl nosies kaulų lūžių kvalifikuojama nusunkiu sveikatos sutrikdymu. Kraujavimas į pilvą pasireiškia buku skausmu pilvo srityje ypač apčiuopos metu, todėl po patirtų sužalojimų nukentėjusysis turėtų jausti maudžiantį, buką skausmą pilvo srityje. Alkoholis kažkiek galėjo prislopinti adekvačią reakciją į skausmą. Jei nukentėjusiajam būtų laiku suteikta medicininė pagalba, jis galėjo išgyventi. Sužalojimai nuketėjusiajam galėjo būti padaryti kietu buku daiktu, tokiu kaip koja, kaip kumščiu, ar kaip kabelio atraiža. Terminas „neilgai trukus“ teismo medicinos praktikoje yra naudojamas tada, kai pažeistuose minkštuosiuose audiniuose nėra uždegimo reakcijos. Tyrimo metu nustatyta, kad uždegimo nebuvo. Teismo medicinos praktikoje yra nustatyta, kad vidutiniškai sveikam žmogui uždegimo reakcija gali atsirasti intervale nuo 6 iki 24 valandų, nuo patirtų sužalojimų, bet tai yra individualu.
Kiek daugiausiai laiko su tokiais sužalojimais galėjo išgyventi nukentėjusysis, pasakyti negali, kadangi reikia vertinti žmogaus širdies veiklą bei daug kitų veiksnių. Nukentėjusysis nuo patirtų sužalojimų galėjo išgyventi nuo keliasdešimt minučių iki kelių valandų. Ekspertizės metu tai buvo vertinta pagal nustatytus sužalojimus, tai yra pasaito plyšimas ir plonųjų žarnų pasaito plyšimas ir vidutiniškai buvo įvertinta per kiek laiko jis galėjo nukraujuoti. Tai reiškia kad kraujavimas galėjo vykti iki kelių valandų, o tiksliai pasakyti kiek laiko, nėra galimybės nustatyti, nes yra daug veiksnių kurie galėjo įtakoti tai. Galėjo būti ir aštuonios valandos.
Iš 2014-07-11 Vilniaus priklausomybės ligų centro pažymos Nr. 5630 (t. 1, b. l. 30) matyti, kad V. P., gim. 1984 m. sausio 9 d., yra įrašytas į centro priežiūros grupę. Jam diagnozuota psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį. Priklausomybės sindromas.
Pagal 2014-06-18 daiktų pateikimo protokolą (t. 1, b. l. 42) UAB „L. p. c.“, esančio adresu (duomenys neskelbtini), administratorė pateikė vaizdo įrašus, užfiksuotus laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 31 d., 23.59 val. iki 2014 m. birželio 1 d., 5.30 val.
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūno 2014-06-18 tarnybiniame pranešime (t. 1, b. l. 43) nurodyta, kad pagal 2014-06-18 daiktų pateikimo protokolą iš UAB „L. p. c.“, esančio adresu (duomenys neskelbtini), paimtame 2014 m. birželio 1 d. namo kiemo vaizdo įraše vaizdo įrašo laikas nesutampa su realiu laiku. Paklaida yra viena valanda, pridedant vieną valandą į priekį prie užfiksuoto laiko.
2014-10-14 Vaizdo įrašo apžiūros protokole (t. 1, b. l. 44-47) užfiksuota, kad apžiūros objektas yra dvi vaizdo įrašo laikmenos - kompaktiniai diskai, kuriuose yra vaizdo įrašai, nufilmuoti dviejų kamerų pagalba prie UAB „L. p. c.“, esančio adresu (duomenys neskelbtini), esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Bylai reikšmingas įrašas yra užfiksuotas 4-ąja kamera, laiku nuo 02 val. 44 min. 40 sek. iki 02 val. 58 min. 37 sek. (pritaikius vienos valandos paklaidą, laikas yra nuo 03 val. 44 min. 40 sek. iki 03 val. 58 min. 37 sek.), 2-ąja kamera, laiku nuo 02 val. 57 min. 59 sek. iki 02 val. 59 min. 07 sek. (pritaikius vienos valandos paklaidą, laikas yra nuo 03 val. 57 min. 59 sek. iki 03 val. 59 min. 07 sek.).
Ketvirtąja kamera užfiksuotas vaizdas: 02 val. 44 min. 40 min. aikštelėje stovi sidabrinės spalvos automobilis. Prie automobilio vairuotojo durelių prieina vaikinas, kuris galimai kalbasi su asmeniu, sėdinčiu automobilio viduje. Minėtas vaikinas pasilenkia ir įkiša galvą į saloną iš vairuotojo pusės. Jis apsirengęs tamsios spalvos marškinėliais ir šviesios spalvos bridžais; 02 val. 45 min. 30 sek. šis vaikinas nueina nuo automobilio į kairę pusę; 02 val. 45 min. 40 sek. iš automobilio keleivio pusės priekinių durelių išlipa jame sėdėjęs vaikinas. Tuo pačiu šalia automobilio, iš dešinės jo pusės, atsistoja galimai prieš tai tupėjęs kitas vaikinas ir jie stovi dviese; 02 val. 45 min. 46 sek. tie du vaikinai apsikabina ir nueina prie automobilio priekio. Ten prie jų prieina trečias vaikinas, matosi dar vieno asmens kojos. Kieno - nesimato. Matyti, kad minėti vaikinai tarpusavyje apsistumdo ir po kurio laiko nueina į kairę pusę nuo automobilio. Tos pusės vaizdo kamera nefiksuoja; 02 val. 46 min. 01 sek. tamsiai apsirengęs vaikinas prieina prie automobilio vairuotojo durelių, kurios yra atidarytos. Prie jo prieina dar vienas šviesiai apsirengęs vaikinas. Po to jie abu nueina apsikabinę prie automobilio priekio; 02 val. 46 min. 44 sek. abu vaikinai vaikšto prie automobilio priekio; 02 val. 47 min. 07 sek. prie jų atsiranda trečias vaikinas. Matosi dar vieno asmens kojos šalia jų; 02 val. 47 min. 14 sek. iš automobilio vairuotojo vietos išlipa vaikinas, kuris apsirengęs tamsiai. Jis prieina prie keturių vaikinų, kurie tuo metu stovi automobilio priekyje; 02 val. 48 min. 01 sek. tarp šių asmenų įvyksta susistumdymas; 02 val. 48 min. 44 sek. vienas iš šių vaikinų nueina nuošaliau. Jo nesimato, kadangi tos vietos kamera nefilmuoja. Visi kiti keturi vaikinai stovi vienas prie kito. Vienas iš jų nusirengia viršutinį drabužį ir perduoda kitam, kuris stovi šalia. Šis vaikinas drabužį apsirengia; 02 val. 49 min. 18 sek. viršutinį drabužį davęs vaikinas nueina nuo automobilio ir dingsta iš kadro. Kiti trys asmenys lieka stovėti. Po kurio laiko du iš jų taip pat nueina į kairę, kur kamera nefilmuoja. Prie automobilio priekio lieka stovėti vienas vaikinas; 02 val. 50 min. 07 sek. prie šalia automobilio stovinčio vaikino prieina dar vienas vaikinas; 02 val. 50 min. 21 sek. vaikinas, stovėjęs nuošaliau, nueina į kairę, kur kamera nefilmuoja; 02 val. 50 min. 53 sek. prie automobilio priekio vis dar stovi tie patys trys vaikinai, iš kurių du apsikabina; 02 val. 51 min. 31 sek. tamsiai apsirengęs vaikinas, kuris stovėjo automobilio priekyje įsėdo į vairuotojo vietą, o tie du vaikinai, kurie prieš tai buvo apsikabinę, galimai pritupia automobilio dešinėje pusėje prie priekinių durelių. Vienas vaikinas netrukus atsistoja; 02 val. 54 min. 29 sek. atokiau matosi, kad Palydovų gatve praeina grupė žmonių. Tuo metu netoli automobilio stovi dar daugiau asmenų. Prie automobilio vairuotojo durelių prieina vaikinas, kuris atsistoja prie jų, tačiau netrukus nueina; 02 val. 55 min. 20 sek. į aikštelę įvažiuoja tamsios spalvos automobilis su įjungtais žibintais. 02 val. 55 min 23 sek. iš sidabrinės spalvos automobilio, kuris stovėjo anksčiau, iš vairuotojo vietos išlipa vaikinas (apžiūros protokole įvardintas kaip vaikinas Nr. 1) (pagal byloje nustatytas aplinkybes – kaltinamasis J. S.), kuris apeina automobilį iš priekio ir prieina prie keleivio priekinių durelių; 02 val. 55 min. 39 sek. J. S. užsimoja ranka prieš kažką, esantį už sidabrinės spalvos automobilio dešinėje pusėje. Sudavęs vieną smūgį asmeniui, buvusiam arba automobilyje arba tupėjusiam šalia jo, sugriebia jį ir nutempia pastarąjį nuo automobilio. Nutempęs, dešine ranka arba daiktu, esančiu joje (kuo tiksliai - nesimato) suduoda nutemptam vaikinui (pagal byloje nustatytas aplinkybes - nukentėjusiajam V. P., (toliau - nukentėjusiajam) smūgį. Nukentėjusysis atsitraukia nuo vaikino, sudavusio smūgį; 02 val. 55 min. 44 sek. nukentėjusiajam sudavęs smūgį, J. S. suduoda dar vieną smūgį kaire ranka nukentėjusiajam į galvos sritį. Priekyje automobilio stovi grupė asmenų. Iš jų vienas, stambaus kūno sudėjimo (pagal byloje nustatytas aplinkybes - liudytojas J. U.). Tuo metu J. S. suduoda trečią, ketvirtą ir penktą smūgius ranka nukentėjusiam per galvą. Iš karto po to J. S. kaire koja spiria nukentėjusiajam į pilvo sritį. J. U. juos skiria. Tada prie nukentėjusiojo prieina dar vienas asmuo (apžiūros protokole įvardintas kaip vaikinas Nr. 2) (pagal byloje nustatytas aplinkybes – kaltinamasis V. V.), kuris taip pat suduoda smūgį dešine ranka nukentėjusiajam į galvos sritį. Tuo pačiu metu J. S. vėl suduoda smūgį kaire koja nukentėjusiajam. Nuo šių smūgių nukentėjusysis nugriūva. Tada prie jų prieina asmuo, kurio dešinė ranka yra sulenkta ir panašu, kad yra sutvarstyta arba sugipsuota. Šis asmuo apsirengęs šviesiais marškinėliais (apžiūros protokole įvardintas kaip vaikinas Nr. 3) (pagal byloje nustatytas aplinkybes – kaltinamasis A. K.). A. K. kaire ranka užsimoja prieš nukentėjusįjį, kuris tuo metu galimai (nes jo nesimato) guli šalia automobilio ir suduoda jam smūgį. Tada visi vaikinai nueina. Prie automobilio pasilieka tik J. S., t. y. tas asmuo, kuris pats pirmasis sudavė smūgius nukentėjusiajam. Stovėdamas J. S. kažką spardo kojomis. Ką spardo - nesimato, tačiau jis tai daro toje pačioje vietoje, kur galimai guli nukentėjusysis. Po to J. S. nueina link likusių asmenų, stovinčių atokiau nuo automobilio priekio; 02 val. 56 min. 08 sek. matyti, kad už sidabrinio automobilio galo pravažiuoja tamsios spalvos automobilis, kurio galinės dešinės pusės durelės atidarytos. Salone matyti deganti šviesa. Tuo metu Palydovo gatvėje esančioje aikštelėje vyksta sumaištis: vieni kažkur bėga, kiti kažką vejasi. Šis tamsios spalvos automobilis sustojo paraleliai sidabriniam automobiliui. Iš automobilio vairuotojo pusės išlipa mergina, (pagal byloje nustatytas aplinkybes – liudytoja G. Š.), kuri išlipusi vėl pasilenkia ir iki pusės įlenda į automobilio saloną. Tuo metu, kai ji pasilenkė, prie ant asfalto gulinčio nukentėjusiojo prieina J. S., kuris daiktu, panašiu į lazdą, suduoda ne mažiau kaip keturis smūgius nukentėjusiajam, tačiau kur - nesimato, nes vaizdą dengia automobilis. Ten pat stovi A. K. ir žiūri ką daro J. S.. Tada prie jų prieina J. U., kuris bando juos išskirstyti. A. K. eina prie tamsios spalvos automobilio, iš kurio išlipo G. Š., tačiau netrukus grįžta atgal link J. U. ir J. S.. Matyti, kad J. S., kuris sudavė smūgius lazda nukentėjusiajam, šią lazdą perduoda A. K.. A. K. paima lazdą, abi rankas susideda sau už nugaros ir eina prie nukentėjusiojo. Priėjęs prie ant asfalto gulinčio nukentėjusiojo, A. K. po kurio laiko pasisuka nugara link nukentėjusiojo. Tuo metu nukentėjusįjį asfaltu jau tempia kitas vaikinas (apžiūros protokole įvardintas kaip vaikinas Nr. 4) (pagal byloje nustatytas aplinkybes – liudytojas R. A.). Tuo metu A. K. eina link tempiamo nukentėjusiojo. Priėjęs prie nukentėjusiojo, A. K. du kartus užsimoja prieš nukentėjusįjį kairėje rankoje turimu daiktu, panašiu į lazdą. J. U. stumia A. K. į šalį. Tuo metu J. S. atima iš A. K. daiktą, panašų į lazdą. J. S. veržiasi link nukentėjusiojo, o J. U. bando šį asmenį sustabdyti. A. K. tuo metu stovi prie sidabrinio automobilio dešinės pusės galinių durelių. Prie J. U. ir J. S. prieina V. V. ir tarp jų įvyksta susistumdymas. Tada prie jų prieina A. K.. J. U. eina link tamsios spalvos automobilio, atsidaro bagažinę ir kažką ten padeda, panašu, kad tą patį daiktą, panašų į lazdą, su kuriuo buvo suduodami smūgiai nukentėjusiajam. J. U. padėjus tą daiktą ir einant nuo tamsios spalvos automobilio, matosi, kad dar R. A., paėmęs už rankų, tempia asfaltu nukentėjusįjį į kairę pusę. Kur tiksliai - nesimato, nes kamera toje pusėje nefilmuoja. Matosi, kad link jų greitu žingsniu eina J. U.. Praėjęs pilkos spalvos automobilį, J. U. eina toliau už kadro, į tą pusę kur buvo nutemptas nukentėjusysis, o paskui J. U. eina ir visi likusieji vaikinai, buvę prie sidabrinės spalvos automobilio. Tuo tarpu, G. Š. lieka stovėti prie tamsios spalvos automobilio.
Antrąją kamera užfiksuotas vaizdas: 02 val. 58 min. R. A., paėmęs už rankų, žeme tempia nukentėjusįjį. Pritempia jį prie tvorelės, juosiančios filmuojamą aikštelę. Ten prie jų pribėga J. S., kuris griebia už nukentėjusiojo kojų. Jie abu pakelia nukentėjusiojo kūną ir bando permesti jį per tvorą, tačiau jiems to padaryti nepavyksta. Tada vaikinai deda nukentėjusiojo kūną ant žemės ir nuo jo atsitraukia. Tuomet prie jų pribėga dar trys vaikinai. Matyti, kad vienas iš jų J. U., o kitas – V. V.. Kas yra trečias asmuo - įžiūrėti neįmanoma. J. S. vėl sugriebia nukentėjusįjį už rankų, o J. U. sugriebia nukentėjusįjį už kojų. Sugriebę, jiedu pakelia nukentėjusiojo kūną ir tokiu būdu pakelia jį aukštyn. Tada prie jų prieina V. V., kuris savo rankų delnus deda nukentėjusiajam ant sėdmenų bei stumia ir tokiu būdu trise permeta nukentėjusiojo kūną per tvorą.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo peržiūrėti ketvirtąja ir antrąja kameromis užfiksuoti vaizdo įrašai. Peržiūrėjus įrašus teismas nustatė, kad visus apžiūros protokole užfiksuotus veiksmus atliko kaltinamieji J. S. bei V. V., taip pat iš dalies kaltinamasis A. K., išskyrus tai, kad jis rankoje turėta lazda sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam. Ši aplinkybė, peržiūrėjus vaizdo įrašą, nepasitvirtino. Iš užfiksuoto vaizdo įrašo nustatyta, kad:
- kaltinamasis J. S. nukentėjusiojo atžvilgiu atliko šiuos veiksmus: sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam automobilyje arba šalia jo į galvą, dešine ranka sudavė smūgį į galimai į galvos sritį, kaire ranka sudavė vieną smūgį į galvos sritį, sudavė rankomis tris smūgius į galvą, kaire koja spyrė nukentėjusiajam į pilvo sritį, po to dar vieną kartą spyrė į šoną ar pilvą, po to du-tris kartus spyrė kojomis prie automobilio gulinčiam nukentėjusiajam, tačiau į kurią vietą pataikė – nesimato, daiktu, panašiu į lazdą, sudavė ne mažiau keturių smūgių nukentėjusiajam, tačiau į kurią vietą pataikė – nesimato
- kaltinamasis V. V. nukentėjusiojo atžvilgiu atliko šiuos veiksmus: dešine ranka sudavė smūgį nukentėjusiajam į galvos sritį.
- kaltinamasis A. K. nukentėjusiojo atžvilgiu atliko šiuos veiksmus: kaire ranka užsimojo prieš nukentėjusįjį, kuris tuo metu galimai (nes jo nesimato) guli šalia automobilio, priėjęs prie tempiamo nukentėjusiojo du kartus užsimojo prieš nukentėjusįjį kairėje rankoje turimu daiktu, panašiu į lazdą.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu šiuos J. S., V. V. ir A. K. veiksmus pripažino patys kaltinamieji, šiuos veiksmus patvirtino teisme ir liudytojai G. Š. bei J. U.. Kad kaltinamasis V. V. būtų spardęs nukentėjusįjį, taip pat kad kaltinamasis A. K. kabelio atraiža (lazda) ar ranka būtų sudavęs smūgius nukentėjusiajam, teismo posėdžio metu duodami parodymus, nepatvirtino paminėti liudytojai G. Š. bei J. U.. Liudytojos G. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų apie tai, kad J. kartu su V. spardė ant asfalto gulintį nukentėjusįjį į apatinę kūno dalį - į nugarą, kojas, užpakalį, dar po to, V. vis prieidavo ir įspirdavo, taip pat liudytojo J. U. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų apie tai, kad A. K., pasivijęs du asmenis, vienam iš jų smūgiavo lazda į galvos sritį, kad A. K. spardė kojomis V. P., suduodamas jam ne mažiau keturių smūgius, po to pamainomis su J. mušė nukentėjusįjį - J. lazda, o A. spardė kojomis, nepasitvirtino peržiūrėtu vaizdo įrašu bei jokiais kitais byloje surinktais įrodymais.
2014 m. birželio 12 d. nutarimu (t. 1, b. l. 66) A. K. dėl nusikalstama veika jam padarytos fizinės ir moralinės žalos byloje pripažintas nukentėjusiuoju.
2014-06-12 parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 67-72), nukentėjusysis A. K. parodė 2014 m. gegužės 31 d. – birželio 1 d. įvykio aplinkybes – namą, esantį adresu Palydovo g. 19, Vilniuje, prie kurio 2014 m. birželio 1 d., nakties metu, kartu su V. P. einant į visą parą dirbančią parduotuvę, prie jų pribėgo nepažįstamas asmuo, kuris kažkuo trenkė jam vieną kartą į veidą, po to jis ir V. P. pabėgo į skirtingas puses.
2014-06-20 parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 73-76), nukentėjusysis A. K. parodė 2014 m. gegužės 31 d. – birželio 1 d. įvykio aplinkybes – automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie Palydovo g. 15-ojo namo ir vietą joje, kur stovėjo pilkos spalvos automobilis, prie kurio priėjo V. P. ir su kažkuo, sėdėjusiu automobilyje, kalbėjosi; vietą aikštelėje, kur netrukus atvažiavo ir sustojo tamsios spalvos automobilis; vietą aikštelėje, kur stovėjo jis, kai iš tamsaus automobilio išlipo nepažįstamas asmuo, priėjo prie jo ir kažkokiu pagaliu trenkė jam vieną kartą į veidą.
Iš 2014-06-12 įvykio vietos apžiūros protokolo, fotolentelių (t. 1, b. l. 77-82) matyti, kad apžiūrėjus įvykio vietą, esančią prie Palydovo g. 19-ojo namo, Vilniuje, nustatyta, kad tarp Palydovo g. 17-ojo ir 19-ojo namų yra neasfaltuota automobilių stovėjimo aikštelė, šalia kurios dešinėje pusėje yra keliukas, bedantis link metalinių garažų.
Iš 2014-06-20 įvykio vietos apžiūros protokolo, fotolentelių (t. 1, b. l. 85-98) matyti, kad apžiūrėjus įvykio vietą, esančią prie Palydovo g. 13-ojo namo, Vilniuje, nustatyta, kad Topolių – Palydovo gatvių sankryžoje, tarp Naujosios Vilnios Šv. Kazimiero bažnyčios ir Šarvojimo salės yra automobilių stovėjimo aikštelė. Aikštelės plotis 16 metrų, ilgis 35 metrai. Aikštelės dešinėje pusėje yra metalinio tinklo tvora, kurios aukštis, matuojant nuo žemės yra 0,85 m., matuojant nuo asfalto 1,27 m. Už tvoros auga krūmai. Ant šarvojimo salės pastato kampo prie stogo pritvirtintos vaizdo fiksavimo kameros.
Iš 2014-06-12 įvykio vietos apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 83-84) matyti, kad apžiūrėjus butą esantį adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad įėjimas į butą yra iš namo vidinio kiemo; lango esančio dešiniau įėjimo durų, stiklas sutrūkinėjęs; buto viduje, koridoriaus kairėje pusėje yra kambarys.
2014 m. birželio 25 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu (t. 1, b. l. 99-103), nukentėjusiajam A. K. pateikus atpažinti keturias sunumeruotas asmenų nuotraukas, iš kurių nuotraukoje, pažymėtoje Nr. 2, yra kaltinamasis V. V., A. K. pagal veido bruožus atpažino V. V. kaip asmenį, apie kurį jis davė parodymus, kuriam priklauso pilkos spalvos automobilis, į kurį 2014-06-01 aikštelėje, esančioje prie bažnyčios Palydovo gatvėje, Vilniuje, įsėdo jo pažįstamas vardu J..
2014 m. birželio 25 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu (t. 1, b. l. 104-108), nukentėjusiajam A. K. pateikus atpažinti keturias sunumeruotas asmenų nuotraukas, iš kurių nuotraukoje, pažymėtoje Nr. 2, yra kaltinamasis J. S., A. K. pagal veido bruožus atpažino J. S. kaip asmenį, apie kurį jis davė parodymus, kurį 2014-06-01 nakties metu į aikštelę, esančią prie bažnyčios Palydovo gatvėje, Vilniuje, atvežė policijos automobilis ir kuris įsėdo į aikštelėje stovėjusį pilkos spalvos automobilį, į vairuotojo vietą.
Pagal 2014-06-20 daiktų pateikimo protokolą (t. 1, b. l. 134-) nukentėjusioji R. V. pateikė V. P. bridžus, kuriais jis vilkėjo įvykio metu.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. S 202/14(01) (t. 1, b. l. 137-139) pasitvirtina, kad V. P. bridžų rastas V. P. kraujas. Atsitiktinio sutapimo tikimybė yra ne mažesnė nei 1 iš 72 tūkstančių milijonų.
2014 m. birželio 25 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu (t. 1, b. l. 146-150), liudytojui J. D. pateikus atpažinti keturias sunumeruotas asmenų nuotraukas, iš kurių nuotraukoje, pažymėtoje Nr. 2, yra kaltinamasis J. S., J. D. pagal veido bruožus atpažino J. S. kaip asmenį, apie kurį jis davė parodymus ir įvardino vardu J., kurį matė ir su kuriuo kalbėjosi 2014-05-31, apie 23.30 val., prie naktinės parduotuvės „Rybka“, esančios Naujojoje Vilnioje.
2014 m. birželio 25 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu (t. 1, b. l. 151-155), liudytojui J. D. pateikus atpažinti keturias sunumeruotas asmenų nuotraukas, iš kurių nuotraukoje, pažymėtoje Nr. 2, yra kaltinamasis A. K., J. D. pagal veido bruožus atpažino A. K. kaip asmenį, apie kurį jis davė parodymus, kurį matė ir su kuriuo kalbėjosi 2014-05-31, apie 23.30 val., prie naktinės parduotuvės „Rybka“, esančios Naujojoje Vilnioje. Jo dešinė ranka tuo metu buvo sugipsuota.
2014 m. birželio 25 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu (t. 1, b. l. 156-160), liudytojui J. D. pateikus atpažinti keturias sunumeruotas asmenų nuotraukas, iš kurių nuotraukoje, pažymėtoje Nr. 2, yra kaltinamasis V. V., J. D. pagal veido bruožus atpažino V. V. kaip asmenį, apie kurį jis davė parodymus ir įvardino kaip „šūstrą“ vaikiną, kuris 2014-05-31, apie 23.00 val., prie bažnyčios, esančios Palydovo g., Vilniuje, norėjo jo akivaizdoje vartoti alkoholinius gėrimus, o vėliau pabėgo link Gluosnių gatvės, Vilniuje.
2014 m. liepos 1 d asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu (t. 1, b. l. 170-174), liudytojai G. Š. pateikus atpažinti keturias sunumeruotas asmenų nuotraukas, iš kurių nuotraukoje, pažymėtoje Nr. 3, yra liudytojas R. A., G. Š. pagal veido bruožus atpažino R. A. kaip asmenį, apie kurį ji davė parodymus, įvardindama jį kaip nedidelio ūkio, tamsaus gymio vaikiną. Tai tas pats asmuo, kuris 2014-06-01, apie 03.00 val. kartu su kitais (V., J., A., J. U.), tempė V. ir J. sumuštą žmogų ir permetė jį per tvorą.
2014-07-09 parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 175-200), liudytoja G. Š. parodė 2014 m. gegužės 31 d. – birželio 1 d. įvykio aplinkybes – automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie L. p. c. Šarvojimo salės, adresu (duomenys neskelbtini), į kurią 2014-06-01, apie 03.00 val., atvažiavo automobiliu „Subaru“ kartu su A. K., asmeniu, pravarde „kabanas“ bei nedidelio ūgio tamsaus gymio vaikinu, kaip vėliau sužinojo - R. A.; vietą aikštelėje kur sustojo ir iš ten matė kaip V. dešinės rankos delnu sudavė stiprų antausį V. P., kuris nuo smūgio parkrito ant nugaros ir galva trenkėsi į asfaltą; vietą prie sidabrinės spalvos automobilio „Audi“ dešinės pusės, kurioje stovėjo V. su V. P.; ant manekeno liudytoja parodė kaip V. dešinės rankos delnu sudavė V. P. į veidą, kuris nuo smūgio parkrito ant nugaros ir galva trenkėsi į asfaltą; parodė vietą automobilių stovėjimo aikštelėje, kurioje iš automobilio išlipo A. K., J. U. ir R. A. ir kur ji perstatė automobilį, toliau nuo muštynių vietos; ant manekeno parodė, kaip J. spardė V. P., taip pat kaip V. spardo V. P. ir paaiškino, kad sustabdžiusi savo automobilį, išlipo laukan ir pamatė kaip J. kartu su V. spardo V. P., kuris nuo V. smūgio buvo parkritęs ant asfalto. J. spardė stovėdamas iš kairės, o V. iš dešinės. Kiek kartų įspyrė V. P., neskaičiavo. Matė, kad V. P. jie spardė į apatinę kūno dalį, nugarą, kojas, sėdynę; parodė vietą, kurioje atsistojo A. K., J. U. ir R. A.. A. K. tuo metu rankoje laikė kažkokią juodos spalvos lazdą, parodė, kaip A. K. mosikavo lazda, stovėdamas prie V. P. bei paaiškino, kad A. K. priėjo prie V. ir J., spardančių V. P. ir, laikydamas kairėje rankoje, užsimojo šia lazda prieš V. P., mosikavo ja. Ar A. K. sudavė smūgį V. P., nematė; ant manekeno parodė, kaip A. K. mosikavo lazda prieš spardomą V. P., po to J. paėmęs lazdą iš A., numovė V. P. kelnes ir šia lazda sudavė jam per sėdynę ne mažiau penkių smūgių, parodė ir paaiškino, kad V. tuo metu taip pat vis prieidavo ir vis įspirdavo gulinčiam V. P.; parodė kurioje vietoje visą šį laiką stovėjo J. U., R. A. ir A. K.. Ji prašė visų liautis ir lipti į automobilį, o R. A. pasakė „gana“ ir pradėjo V. P. traukti link tvoros; Parodė, kaip R. tempė V.; parodė tvorą, per kurią J. U., R. A., A. K. ir J. S. permetė V. P. per tvorą; parodė vietą, kurioje vėliau matė už tvoros gulintį ir rūkantį V. P..
2014-07-03 parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b. l. 10-30), liudytojas J. U. parodė 2014 m. gegužės 31 d. – birželio 1 d. įvykio aplinkybes – automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie Palydovo g. 13-ojo, Vilniuje, kurioje 2014-06-01, apie 02.00 val., įvyko konfliktas; parodė vietą aikštelėje, kur sustojo automobilis „Subaru“ ir jis kartu su A. K. ir R. A. išlipo iš mašinos. A. rankoje turėjo lazdą, o R. peilį; vietą aikštelėje, kurioje stovėjo sidabrinės spalvos automobilis „Audi“, parodė vietą prie automobilio „Audi“ iš dešinės pusės bei paaiškino, kad jie stovėjo prie priekinių keleivio pusės durelių ir matė kaip iš keleivio priekinės sėdynės išlipo, o gal ir buvo ištrauktas V. P., matė kaip V. kumščiu sudavė smūgį V. į kūną, nuo ko šis griuvo ant asfalto, ant nugaros ir galva trenkėsi į grindinį; parodė vietą aikštelėje, kur stovėjo du nepažįstami vaikinai, prie kurių, išlipęs iš automobilio priėjo jis ir A. K., rankoje laikydamas lazdą;, vietą kurioje stovėjo dvi nepažįstamos merginos ir vaikinas; paaiškino, kad priėjus prie tų vaikinų, šie pradėjo bėgti, tačiau A. K. vijosi tuos du asmenis ir vienam iš jų smūgiavo lazda; parodė kuria kryptimi nubėgo du vaikinai; ant manekeno parodė kaip V. V. kumščiu sudavė V. P., dėl ko V. griuvo ant asfalto, ant nugaros ir trenkėsi galva į asfaltą; parodė kaip V. nugriuvus ant grindinio, J. S. V. P. spardė kojomis; parodė, kokiu būdu gulintį V. P. spardė A. K.; parodė vietą aikštelėje, kurioje stovėjo automobilis „Subaru“; parodė kaip J. S. lazda mušė gulintį V. P., kaip po to R. A. tempė V. iš aikštelės; parodė vietą, kur prie R. prisijungė jis (J. U.), A. K. ir J. S. ir visi kartu paėmę V. P. už rankų ir kojų, nunešė prie tvorelės bei permetė į kitą tvorelės pusę; parodė vietą kurioje liko gulėti V. P.. Taip pat liudytojas J. U. parodė namą, pažymėtą numeriu 21 bei paaiškino, kad po įvykių automobilių stovėjimo aikštelėje, jis, A. K. ir R. A. atvažiavo prie šio namo ir matė, kaip į namo kiemą užėjo J. S. ir V. V.. G. Š. sustojus, jis kartu su visais nuėjo į šio namo teritoriją.
Pagal 2014-06-12 daiktų pateikimo protokolą (t. 2, b. l. 51) liudytojas M. B. pateikė vaizdo įrašą, užfiksuotą 2014 m. birželio 1 d., prie Draugystės g. 21-ojo namo, Vilniuje.
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato nusikaltimų tyrimo valdybos Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūno 2014-06-12 tarnybiniame pranešime (t. 2, b. l. 52) nurodyta, kad pagal 2014-06-12 daiktų pateikimo protokolą iš M. B. paimtame 2014 m. birželio 1 d. namo kiemo vaizdo įraše vaizdo įrašo laikas nesutampa su realiu laiku. Paklaida yra viena valanda, pridedant vieną valandą į priekį prie užfiksuoto laiko.
2014-10-16 Vaizdo įrašo apžiūros protokole (t. 2, b. l. 53-65) užfiksuota, kad apžiūros objektas yra vaizdo įrašo laikmena. Šioje vaizdo įrašo laikmenoje vaizdo įrašas nufilmuotas 2014 m. birželio 1 d. kameros, esančios prie Draugystės 51-o namo, Vilniuje. Filmuojama Draugystės gatvė, Vilniuje. Bylai reikšmingas įrašas yra užfiksuotas laiku nuo 03 val. 26 min. 06 sek. iki 03 val. 31 min. 28 sek. (pritaikius vienos valandos paklaidą, laikas yra nuo 04 val. 26 min. 06 sek. iki 04 val. 31 min. 28 sek.). Kamera užfiksuotas vaizdas: 03 val. 26 min. 06 sek. pro Draugystės g. 21-ąjį namą, Vilniuje, namų numeracijos mažėjimo tvarka pravažiuoja šviesios spalvos automobilis, kurio markės ir modelio nematyti; 03 val. 26 min. 40 sek. pro Draugystės 21-ąjį namą, Vilniuje, namų numeracijos didėjimo tvarka pravažiuoja tamsios spalvos automobilis „Subaru“; 03 val. 28 min. 06 sek. pro Draugystės 21-ąjį namą, Vilniuje, namų numeracijos mažėjimo tvarka praeina asmuo; 03 val. 28 min. 18 sek. pro Draugystės 21-ąjį namą, Vilniuje, namų numeracijos mažėjimo tvarka važiuoja tamsios spalvos automobilis „Subaru“. Automobilis sustoja priešais 21-ąjį namą. Jame sėdi vairuotojas (-a). Automobilis po kurio laiko nuvažiuoja ta pačia linkme. 03 val. 29 min. 22 sek. pro Draugystės 21-ąjį namą, Vilniuje, namų numeracijos didėjimo tvarka praeina tas pats asmuo, kuris prieš tai ėjo namų numeracijos mažėjimo tvarka. Praėjęs pro šį namą, jis sustoja ant gatvės prie sekančio namo. Tą vietą dengia medžių lapija; 03 val. 29 min. 31 sek. pro Draugystės 21-ąjį namą, Vilniuje, namų numeracijos didėjimo tvarka atbulomis grįžta tas pats tamsios spalvos automobilis „Subaru“, kurio valstybinių numerių nematyti. Automobilis sustoja ant gatvės prie sekančio namo, ten, kur stovi prieš tai praėjęs asmuo. Tą vietą dengia medžių lapija; 03 val. 29 min. 38 sek. toje vietoje, kur sustojo tamsios spalvos „Subaru“ automobilis ir kur sustojo prieš tai praėjęs asmuo, matyti daugiau judančių asmenų; 03 val. 31 min. 28 sek. pro Draugystės 21-ąjį namą, Vilniuje, namų numeracijos mažėjimo tvarka važiuoja tamsios spalvos automobilis „Subaru“.
Iš 2014-07-01 įvykio vietos apžiūros protokolo (t. 2, b. l. 193-194) matyti, kad jau atlikus sankcionuotą kratą kaltinamojo A. K. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), išeinant iš namo, tarp dviejų įėjimo durų buvo rasta ir paimta maždaug 1 metro ilgio juodos spalvos elektros kabelio atraiža.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S 223/14(01) (t. 2, b. l. 198-200) nurodyta, kad ant kabelio atraižos rastas V. P. kraujas. Atsitiktinio sutapimo tikimybė yra ne mažesnė nei 1 iš 72 tūkstančių milijonų.
Pagal 2014-07-01 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolą (t. 3, b. l. 183) buvo paimti kaltinamojo J. S. seilių lyginamieji pavyzdžiai.
Pagal 2014-07-01 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolą (t. 4, b. l. 85) buvo paimti kaltinamojo V. V. seilių lyginamieji pavyzdžiai.
Pagal 2014-07-01 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolą (t. 4, b. l. 194) buvo paimti kaltinamojo A. K. seilių lyginamieji pavyzdžiai.
Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalis numato, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Kaltumas baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojamas, bet turi būti įrodytas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 44 str. 6 d.). Teismo apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados dėl kaltinamojo kaltumo padarius nusikalstamą veiką turi būti pagrįstos patikimumais ir pakankamais įrodymais. Abejonės nusikalstamos veikos įrodytumo, kai jų nebegalima pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo).
Analizuodamas kaltinamųjų, taip pat liudytojų parodymus, nustatant 2014 m. gegužės 31 d. – birželio 1 d. įvykio aplinkybes, teismas juos vertina pagal savo vidinį įsitikinimą kartu su kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.
Kaltinimas kaltinamiesiems J. S., V. V. ir A. K. iš esmės buvo grindžiamas liudytojų G. Š. bei J. U. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, įvykio metu užfiksuotais vaizdo įrašais, Teismo medicinos specialisto išvada Nr. M 723/14(01), Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. S 223/14(01).
Teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojai G. Š. bei J. U. ir dalies pakeitė savo parodymus. G. Š. nepatvirtino savo parodymų, duotų tyrėjai dalyje dėl aplinkybių, kad įvykio metu V. P. spardė ir V. V., taip pat liudytojas J. U. nepatvirtino savo parodymų dalyje dėl aplinkybių, kad kaltinamasis A. K. sudavė V. P. smūgius lazda, taip pat, kad jį spardė. Šie liudytojų parodymai kaltinimo buvo grindžiami įvykio metu prie Palydovo g. 13-ojo namo užfiksuotu vaizdo įrašu. Vienok, teisminio bylos nagrinėjimo metu peržiūrėjus minėtą vaizdo įrašą, nustatyta, kad tokie liudytojų nurodyti kaltinamųjų V. V. ir A. K. atlikti veiksmai vaizdo įraše neužfiksuoti. Iš vaizdo įrašo matyti, kad V. V. sudavė vieną smūgį ranka V. P. į veidą, tačiau daugiau V. V. smurtinių veiksmų, atliktų V. P. atžvilgiu, tokių kaip spardymo, vaizdo įraše neužfiksuota. Kad V. V. būtų spardęs V. P., nepatvirtino nei vienas tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas, taip pat nepatvirtino ir kaltinamieji J. S. bei A. K.. Kitų įrodymų, kad kaltinamasis V. V. būtų sudavęs smūgius V. P. rankomis ar kojomis, išskyrus vieną smūgį į veidą, atlikus įrodymų tyrimą, byloje nesurinkta. Taip pat iš vaizdo įrašo matyti, kad kaltinamasis A. K. vieną kartą buvo užsimojęs rankoje turėta kabelio atraiža į gulinčio ant žemės V. P. pusę, tačiau tokio veiksmo, kaip smūgio sudavimo įraše neužfiksuota, juo labiau, kad vaizdas už stovinčio automobilio yra tik dalinis, t. y. paties V. P. įraše iš viso nesimato, todėl tvirtinti, kad jeigu ir būtų atliktas toks veiksmas, kaip mostelėjimas lazda žemyn, jis būtų pasiekęs tikslą, t. y. būtų suduotas smūgis nukentėjusiajam, negalima. Kad kaltinamasis A. K. būtų spardęs V. P. ar sudavęs jam smūgius kabelio atraiža ar ranka, nepatvirtino nei vienas tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas, taip pat nepatvirtino ir kaltinamieji J. S. bei V. V.. Kitų įrodymų, kad kaltinamasis A. K. būtų sudavęs smūgius V. P., atlikus įrodymų tyrimą, byloje nesurinkta. Tolesniame vaizdo įraše užfiksuoti kaltinamojo A. K. veiksmai, užsimojant lazda V. P. pusėn tuo metu, kai R. A. šiek tiek atitraukė pastarąjį į šalį, niekaip nepatvirtina, kad tie užsimojimai kokiu nors būdu pasiekę tikslą, t. y. minėta lazda būtų suduoti smūgiai V. P..
Vertindamas liudytojų G. Š. ir J. U. ikiteisminio tyrimo duotus parodymus, teismas atkreipia dėmesį, kad abu liudytojai, įvykio metu būdami toje pačioje vietoje ir matydami tą pačią aplinką bei kaltinamųjų veiksmus, davė vienas kitam prieštaraujančius parodymus, t. y. G. Š. parodė, kad kaltinamasis V. V. spardė V. P., o kaltinamasis A. K. jokių smūgių nukentėjusiajam nesudavė, tuo tarpu, liudytojas J. U. nurodė visai skirtingas aplinkybes, paaiškindamas, kad kaltinamasis V. V. nespardė V. P., o kaltinamasis A. K. sudavė nukentėjusiajam smūgius lazda bei jį spardė. Esant tokiems liudytojų prieštaravimams bei byloje nesurinkus tokius liudytojų parodymus patvirtinančių įrodymų, teismas jais nesivadovauja ir nelaiko įrodymais.
BPK 276 straipsnyje yra išdėstyti atvejai, kada gali būti perskaitomi kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo pirmiau duoti parodymai. Aptariamo straipsnio 4 dalyje yra numatyta, kad byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai.
Vertindamas liudytojų G. Š. ir J. U. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, teismas pažymi, kad asmenų parodymai įrodymais yra tuo atveju, kai jie nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui. Šiuo atveju, minėti liudytojai pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausti nebuvo, nors ikiteisminio tyrimo pareigūnas, atsižvelgiant į tai, kad liudytojai gerai pažįsta kaltinamuosius ir neatmestina tikimybė, kad jie nagrinėjimo teisme metu gali pakeisti parodymus (BPK 184 str. 2 p.), tam turėjo pagrindą. Ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo ir liudytojo parodymai gali būti teisiamajame posėdyje balsu perskaitomi įrodymams patikrinti (BPK 276 straipsnio 4 dalis), tačiau jie neturi įrodomosios reikšmės priimant nuosprendį.
Kaip jau minėta aukščiau, liudytojai G. Š. ir J. U. teisme iš dalies paneigė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Sprendžiant kaltinamųjų kaltės klausimą bei vertinant minėtų liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų patikimumą, juos būtina įvertinti su kitų byloje surinktų įrodymų patikimumu ir jų viseto pakankamumu išvadai apie asmens kaltumą dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Kai ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų asmenys nepatvirtina teisme, tačiau jie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka išvadai apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvimą ar nebuvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ar nekaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai, šie parodymai išlieka svarbiu teismo vidinį įsitikinimą formuojančiu veiksniu. Kaip jau minėta aukščiau, ikiteisminio tyrimo metu liudytojos G. Š. duotų parodymų, kad kaltinamasis V. V. spardė V. P., taip pat J. U. parodymų, kad kaltinamasis A. K. sudavė nukentėjusiajam smūgius lazda bei jį spardė, nepatvirtina kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Todėl teismo išvadų pagrindimas vien šiais parodymais neabejotinai reikštų BPK įtvirtintų įrodymų leistinumo ir jų vertinimo principų pažeidimą. Tokiu būdu, išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių ir kaltinamųjų V. V. ir A. K. kaltumo teismas grindžia liudytojų G. Š. ir J. U. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais,
Taigi teismas, įvertinęs kaltinamųjų J. S., V. V., A. K., byloje apklaustų nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus apie V. P. nužudymo aplinkybes, teismo medicinos eksperto išvadą dėl V. P. mirties priežasties, konstatuoja, jog kaltinamajam J. S. pareikštas kaltinimas pasitvirtino, kaltinamajam V. V. pareikštas kaltinimas pasitvirtino tik iš dalies, kaltinamajam A. K. pareikštas kaltinimas nepasitvirtino.
Kaltinamiesiems J. S., V. V. ir A. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo inkriminuota, kad jie, veikdami bendrai, bendrais veiksmais, konflikto su V. P. metu, rankomis, kojomis bei elektros kabelio atraiža tyčia sudavė pastarajam tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių, tačiau ne mažiau kaip vieną smūgį į pilvą ir ne mažiau kaip septynis smūgius į veidą, galvą, krūtinę, sėdmenis, padarydami nukentėjusiajam odos nubrozdinimus nosyje, pakaušyje, dešinėje kojoje, poodinę kraujosruvą krūtinėje, dešiniame sėdmenyje, kraujosruvą veido minkštuosiuose audiniuose, nosies kaulų lūžį su poslinkiu ir pilvo sumušimą, pasireiškusį kraujosruvomis diafragmos minkštuosiuose audiniuose, plonųjų žarnų pasaito plyšimu su aplinkine tamsiai violetine kraujosruva ir plonųjų žarnų pasaito kraujagyslių pažeidimu, kas komplikavosi ūmiu vidiniu kraujavimu, hemoraginiu šoku, dėl ko V. P. mirė.
Nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, pilnai pasitvirtino ta aplinklybė, kad kaltinamasis J. S. konflikto su V. P. metu, rankomis, kojomis bei elektros kabelio atraiža tyčia sudavė pastarajam tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių, tačiau ne mažiau kaip vieną smūgį į pilvą ir ne mažiau kaip septynis smūgius į veidą, galvą, krūtinę, sėdmenis, padarydamas nukentėjusiajam odos nubrozdinimus nosyje, pakaušyje, dešinėje kojoje, poodinę kraujosruvą krūtinėje, dešiniame sėdmenyje, kraujosruvą veido minkštuosiuose audiniuose, nosies kaulų lūžį su poslinkiu ir pilvo sumušimą, pasireiškusį kraujosruvomis diafragmos minkštuosiuose audiniuose, plonųjų žarnų pasaito plyšimu su aplinkine tamsiai violetine kraujosruva ir plonųjų žarnų pasaito kraujagyslių pažeidimu, kas komplikavosi ūmiu vidiniu kraujavimu, hemoraginiu šoku, dėl ko V. P. mirė, t. y. tyčia nužudė V. P..
Byloje nustatyta, kad konfliktas tarp J. S., V. V. ir V. P. įvyko dėl to, kad V. P. pradėjo keiktis J. S. atžvilgiu bei priekaištauti jam, kad jį atvežė policijos pareigūnai.
Byloje nustatyta, kad smūgius V. P. į galvą, krūtinę ir pilvą sudavė kaltinamasis J. S., o kaltinamasis V. V. sudavė smūgį į galvą. Tą aplinkybę teisme patvirtino apklausti liudytojai, taip pat ir patys kaltinamieji.
Visos šios nustatytos aplinkybės pasitvirtino ir aukščiau paminėta Teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad V. P. mirė nuo pilvo sumušimo, pasireiškusio kraujosruvomis diafragmos minkštuose audiniuose, plonųjų žarnų pasaito plyšimu su aplinkine tamsiai violetine kraujosruva, plonųjų žarnų pasaito kraujagyslių pažeidimu. Taip pat V. P. buvo padaryti sužalojimai, neturėję įtakos jo mirčiai - tai odos nubrozdinimai nosyje, pakaušyje, dešinėje kojoje, poodinė kraujosruva krūtinėje, dešiniame-sėdmenyje, dešinėje kojoje, kraujosruva veido minkštuose audiniuose, nosies kaulų lūžis su poslinkiu. Sužalojimai visumoje dėl nosies kaulų lūžių kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Pilvo sumušimas padarytas mažiausiai vieno trauminio poveikio, kiti sužalojimai padaryti mažiausiai septynių trauminių poveikių.
Tokiu būdu, byloje nepasitvirtinus, kad kaltinamasis V. V. sudavė V. P. daugiau nei vieną smūgį ranka į veidą, taip pat kad kaltinamasis A. K. sudavė V. P. smūgius, teismas nustatė, kad V. P. rankomis, kojomis bei elektros kabelio atraiža tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių, tačiau ne mažiau kaip vieną smūgį į pilvą ir ne mažiau kaip septynis smūgius į veidą, galvą, krūtinę, sėdmenis, padarydamas nukentėjusiajam odos nubrozdinimus nosyje, pakaušyje, dešinėje kojoje, poodinę kraujosruvą krūtinėje, dešiniame sėdmenyje, kraujosruvą veido minkštuosiuose audiniuose, nosies kaulų lūžį su poslinkiu ir pilvo sumušimą, pasireiškusį kraujosruvomis diafragmos minkštuosiuose audiniuose, plonųjų žarnų pasaito plyšimu su aplinkine tamsiai violetine kraujosruva ir plonųjų žarnų pasaito kraujagyslių pažeidimu, sudavė J. S..
Taigi, tarp kaltinamojo J. S. nusikalstamų veiksmų ir atsiradusių pasekmių – V. P. mirties – yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Byloje taip pat nustatyta, kad kaltinamasis V. V. bendrais veiksmais su J. S. ranka tyčia sudavė pastarajam vieną smūgį į veidą, padarydamas nukentėjusiajam nosies kaulų lūžį su poslinkiu, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Esant aukščiau išvardintoms aplinkybėms, teismas taip pat konstatuoja, jog byloje nėra pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad J. S., tyčia nužudydamas V. P., veikė bendrininkų grupėje su V. V. ir A. K., nepasitvirtino ir tai, kad V. V. ir A. K. V. P. sudavė smūgius, sukėlusius pastarojo mirtį. Todėl iš J. S. pareikšto kaltinimo šalintinas veikimas bendrininkų grupėje su V. V. ir A. K., o iš V. V. pareikšto kaltinimo šalintinas daugiau nei vieno smūgių sudavimas V. P. į veidą, bei smūgių sudavimas į pilvą galvą, krūtinę ir sėdmenis ir jais sukeltos pasekmės, V. V. veiksmus kvalifikuojant pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį tuo, kad jis 2014 m. birželio 1 d., apie 04 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie Palydovo g. 13-to namo, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bendrais veiksmais su J. S., konflikto su V. P. metu, ranka tyčia sudavė pastarajam vieną smūgį į veidą, padarydamas nukentėjusiajam nosies kaulų lūžį su poslinkiu, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Taigi, iš surinktų ir aukščiau aptartų įrodymų daroma išvada, jog J. S. veikos kvalifikacija pagal BK 129 str. 1 d. yra teisinga, kadangi jis, panaudojo fizinį smurtą, pasireiškusį smūgių sudavimu rankomis, kojomis, ir kabelio atraiža į gyvybiškai svarbų organą – pilvą, galvą ir kitas kūno vietas ir tyčia V. P. nužudė.
Kaltinamojo J. S. veiksmai yra tyčiniai. Sudavęs nukentėjusiajam daugybę smūgių, J. S. suprato savo veiksmų pavojingumą, suvokė, kad egzistuoja aiški ir reali tikimybė mirtinoms pasekmėms kilti, tačiau sąmoningai leido minėtoms pasekmėms kilti. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad J. S. tyčia nužudė V. P.. Kaltinamasis, suduodamas smūgius rankomis, kojomis ir kabelio atraiža nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbią vietą – pilvą, suprato, jog tokiais savo veiksmais gali sukelti nukentėjusiojo sveikatai ne tik sunkias, bet ir mirtinas pasekmes. Byloje nustatyta, kad tą vakarą, iki asmeninio konflikto pradžios, kaltinamasis ir nužudytasis nesipyko. Tokiu būdu, teismas, atsižvelgdamas į aukščiau paminėtas aplinkybes, daro išvadą, kad tikslo nužudyti V. P. kaltinamasis neturėjo. Nors mirtinų pasekmių nesiekė, tačiau sąmoningai leido šioms pasekmėms kilti. Taigi, J. S. nužudė V. P., veikdamas netiesiogine tyčia. Jo veika atitinka BK 129 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius.
Ištyrus byloje surinktus įrodymus bei atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teismas nustatė, kad kaltinamojo A. K. kaltė dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 129 str. 1 d. nėra įrodyta. Byloje nepasitvirtino, jog kaltinamasis A. K. būtų sudavęs V. P. jam (A. K.) kaltinime inkriminuotus smūgius, todėl jis pagal BK 129 str. 1 d. išteisintinas, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.
Kaltinamasis A. K. taip pat buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d., t. y. tuo, kad jis 2014 m. birželio 1 d., apie 04 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie Palydovo g. 13-ojo namo, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su A. K. metu, elektros kabelio atraiža sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam per nosį, t. y. smurtaudamas sukėlė A. K. fizinį skausmą.
BPK 407 str. numato, jog dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d., procesas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. BPK 409 str. 1 d. numato, kad jeigu šio kodekso 407 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, prokuroras, nesvarbu ar yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, dėl šių veikų privalo pradėti baudžiamąjį procesą.
Byloje aplinkybių, dėl kurių turėtų būti pradėtas baudžiamasis procesas prokuroro iniciatyva, nenustatyta.
Iš bylos medžiagos matyti, kad A. K. 2014-06-12 nutarimu buvo pripažintas byloje nukentėjusiuoju dėl jam sukelto fizinio skausmo ir moralinės žalos dėl V. P. nužudymo (t. 1, b. l. 66). Iš A. K. apklausos protokolo (t. 1, b. l. 59-61) matyti, kad A. K. nurodė, jog jam einant su V. P. prie parduotuvės „Rybka“, nepažįstamas vyras kažkuo trenkė jam į veidą. Jam buvo padaryta fizinė ir moralinė žala, sukeltas fizinis skausmas, į medikus nesikreipė ir nesikreips, o dėl draugo mirties patyrė moralinę žalą. Šioje apklausoje (2014-06-12) A. K. parodymų apie jam suduotą smūgį automobilių stovėjimo aikštelėje nedavė. Parodymus apie įvykius automobilių stovėjimo aikštelėje jo atžvilgiu nukentėjusysis davė tik 2014-06-20 apklausos metu (t. 1, b. l. 62-63), tačiau apie kaltinamojo A. K. veiksmais sukeltą fizinį skausmą, duodamas parodymus, nieko nepasisakė. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis pareiškė, jog dėl jo atžvilgiu padarytų veiksmų jis niekam pretenzijų neturi. Byloje nėra nukentėjusiojo pareiškimo dėl šios jo atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos, o nukentėjusiojo parodymai, kuriuose jis užsimena apie jam sukeltą fizinį skausmą ar padarytą moralinę žalą negali būti prilyginami nukentėjusiojo skundui dėl BK 140 str. 1 d nurodyto nusikaltimo padarymo. Taigi, baudžiamajame įstatyme imperatyviai nurodyta, kad už BK 140 str. 1 d. nurodytas veikas kaltininkas atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas arba prokuroro reikalavimas. Jei nėra nukentėjusiojo skundo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą tais atvejais, kai procesas gali būti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą arba prokuroro reikalavimą, baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas (BPK 3 str. 1 d. 6 p.). Atsižvelgiant į šias aplinkybės, baudžiamoji byla A. K. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d. nutrauktina, nesant nukentėjusiojo skundo.
Kaltinamųjų J. S. ir V. V. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimus jie padarė, būdami neblaivūs, kas yra įrodyta pačių kaltinamųjų, byloje apklaustų liudytojų parodymais ir akivaizdu, kad išgertas alkoholio kiekis turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.
Skirdamas bausmę kaltinamajam J. S., teismas atsižvelgia į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, jos sukeltas pasekmes, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra labai sunkus (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 6 d.), pasekmės – neatstatomos, todėl jam turi būti paskirta laisvės atėmimo bausmė, jos vidurkį skaičiuojant, atsižvelgus į bausmės ir jos skyrimo ypatumus. Kaltinamasis nusikaltimą padarė, esant netiesioginei tyčiai pasekmių atžvilgiu, pats nukentėjusysis įvykio metu buvo neblaivus, todėl tokia jo būsena ir elgesys iš dalies turėjo įtakos konfliktui, nors tai ir nepateisina kaltininko poelgio. J. S. anksčiau teistas du kartus, teistumai neišnykę, baustas administracine tvarka. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis pripažino kaltę, psichiatrijos įstaigose nesigydė. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės trukmė nustatytina mažesnė nei baudžiamojo įstatymo už šį nusikaltimą sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui.
Skirdamas bausmę kaltinamajam V. V., teismas atsižvelgia į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, jos sukeltas pasekmes, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.), todėl jam turi būti paskirta bausmė, atsižvelgus į bausmės ir jos skyrimo ypatumus. Kaltinamasis iš esmės prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, neteistas, baustas administracine tvarka, psichiatrijos įstaigose nesigydė, į narkologinę įskaitą neįrašytas. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos trukmę nustatant artimą įstatymo sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Į bausmės laiką įskaitytinas laikas kaltinamojo V. V. išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime ir jis laikytinas pilnai atlikęs jam paskirtą bausmę.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. V. civilinis ieškinys dėl 2990,00 Lt (865,96 Eur) turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas surinktais įrodymais (t. 1, b. l. 132,133), todėl pagal Lietuvos Respublikos BPK 115 str. tenkintinas. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad po V. P. mirties, nukentėjusioji R. V. gavo 1040,00 Lt (301,20 Eur) dydžio laidojimą pašalpą. Kaip teisminio bylos nagrinėjimo metu paaiškino nukentėjusioji, pinigų sumos, lygios gautai laidojimo pašalpai ji iš prašomos priteisti sumos neišskaičiavo. Tokiu būdu, nukentėjusiajai priteistinos žalos dydis mažintinas šia suma ir iš kaltinamojo J. S. priteistina 564,76 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos dydžio ribų (minimumo ar maksimumo), todėl ją nustato teismas.
Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji R. V. dėl kaltinamojo J. S. nusikalstamos veikos – sūnaus nužudymo patyrė dvasinius išgyvenimus bei kitokius nepatogumus. Taigi, jai buvo padaryta neturtinė žala. Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas įvertino tai, kad nukentėjusioji išgyveno fizinį skausmą, patyrė didelius dvasinius išgyvenimus. Vienok teismas, atsižvelgdamas į teisingumo ir protingumo kriterijus, mano, kad priteistinos neturtinės žalos dydis turi būti mažintinas. Civilinė ieškovė teisminio bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad mirusysis piktnaudžiavo alkoholiu, išgėręs dažnai nepareidavo namo. Kad mirusysis piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, pasitvirtino ir aukščiau ištirta baudžiamosios bylos medžiaga. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, taip pat tai, kad kaltinamasis nedirbo, vedė ne visai tinkamą gyvenimo būdą, teismas mano, kad civilinės ieškovės prašomos priteisti žalos dydis neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl iš kaltinamojo priteistina 15 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Daiktinių įrodymų klausimas spręstinas Lietuvos Respyblikos BPK 94 str. numatyta tvarka. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktiniai įrodymai – septynios kompaktinės plokštelės su įrašais, saugomi šioje baudžiamojoje byloje, paliktini saugoti prie šios baudžiamosios bylos, nukentėjusiojo drabužiai – bridžai, saugomi Vilniaus apskrities VPK saugojimo kameroje, grąžintini nukentėjusiajai R. V.; elektros kabelio atraiža, saugoma Vilniaus apskrities VPK saugojimo kameroje, sunaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-303 str. str., 308 str., teismas
nusprendžia:
J. (J.) S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ir nubausti laisvės atėmimu devyneriems metams.
Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., paskirtąją bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme, taikant bausmių apėmimo būdą ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą devyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo – 2015 m. gruodžio 18 d. Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2015 m. gruodžio 18 d.
Kardomąją priemonę J. S. – suėmimą, iki įsiteisės nuosprendis, palikti nepakeistą.
V. (V.) V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir nubausti laisvės atėmimu vieneriems metams penkiems mėnesiams aštuoniolikai dienų.
Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2015 m. gruodžio 18 d. ir laikyti jį pilnai atlikusiu paskirtą bausmę. Paleisti V. V. iš suėmimo teismo salėje, paskelbus teismo nuosprendį.
Kardomosios priemonės V. V. neskirti.
A. K., kaltinamą pagal BK 129 str. 1 d. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Baudžiamąją bylą A. K. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d. nutraukti, nesant nukentėjusiojo skundo (BPK 3 str. 1 d. 6 p.).
Kardomąsias priemones A. K. – dokumento paėmimą ir užstatą, iki įsiteisės nuosprendis, palikti nepakeistas, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti ir grąžinti A. K. 30 000,00 Lt (8688,60 Eur) užstatą, 2014 m. rugsėjo 19 d. įmokėtą į Vilniaus apygardos prokuratūros depozitinę sąskaitą Nr. 197044060000497366 (AB SEB bankas, kodas 70440, mokėjimo nurodymas Nr. 1400309301).
Priteisti iš J. S. R. V. naudai 564,76 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt keturis eurus 76 euro centus) turtinės žalos ir 15 000,00 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus – septynias kompaktines plokšteles su įrašais, saugomas šioje baudžiamojoje byloje, palikti saugoti prie šios baudžiamosios bylos, nukentėjusiojo drabužius – bridžus, saugomus Vilniaus apskrities VPK saugojimo kameroje, grąžinti nukentėjusiajai R. V.; elektros kabelio atraižą, saugomą Vilniaus apskrities VPK saugojimo kameroje, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.