Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI-2182-811/2017

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-05-18
Bylos Nr.: eI-2182-811/2017
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00181-2017-3
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Violeta Petkevičienė
Pareiškėjas: J. I., V. I.
Atsakovas: Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo: Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai

Kategorijos

12.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. eI-2182-811/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00181-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 12.2.3; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Petkevičienė,dalyvaujant atsakovės atstovui R. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų J. I. ir V. I. (V. I.) skundus atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja J. I. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2016-12-23 sprendimą Nr. S-279 (7-239/2016), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2016-09-22 sprendimą Nr. 68-279 ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI) 2016-07-27 sprendimą Nr. (4.65)-FR0682-485.

Pareiškėjas V. I. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti MGK 2016-12-23 sprendimą Nr. S-278 (7-239/2016), VMI 2016-09-22 sprendimą Nr. 68-278 ir Vilniaus AVMI 2016-07-27 sprendimą Nr. (4.65)-FR0682-486.

Teismo 2017-01-27 nutartimi administracinės bylos Nr. eI-2184-821/2017 ir Nr. eI-2182-811/2017 sujungtos į vieną administracinę bylą, administracinei bylai suteikiant Nr. eI-2182-811/2017.

Šalies argumentai

Pareiškėjai nesutinka su VMI, Vilniaus AVMI sprendimuose ir Vilniaus AVMI patikrinimo aktuose padarytomis išvadomis, kadangi jos, pareiškėjų nuomone, yra nepagrįstos, prieštarauja aktualiam teisiniam reguliavimui ir teismų praktikai, yra priimtos ignoruojant pareiškėjų pateiktus paaiškinimus. Atitinkamai pareiškėjams nepagrįstai papildomai apskaičiuotos ir nurodytos į biudžetą sumokėti mokesčių bei su jais susijusios sumos.

Paaiškino, kad mokesčių administratorius neįvykdė Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 70 str. nustatyto įpareigojimo, nesurinko pakankamai duomenų, turimą informaciją vertino neteisingai, pajamų ir išlaidų vertinimą atliko formaliai, kas sąlygojo neteisingą mokesčio bazės nustatymą. Nesutinka su mokesčių administratoriaus padaryta išvada, jog negalėjo per visą gyvenimą sukaupti jokių santaupų iki mokestinio patikrinimo laikotarpio pradžios, kadangi visą gyvenimą buvo darbštūs ir darbingi, papildomai uždarbiavo, taupė, užsiėmė prekių perpardavimu, papildomų pajamų gaudavo pakuojant žemės ūkio produkcijos perteklių. Nesutinka su mokesčių administratoriaus argumentais, jog duomenų bazėje „Sienos kirtimai“ neužfiksuoti pareiškėjų Lietuvos Respublikos sienų kirtimai, kadangi tokie duomenys galėjo ir neišlikti. Patentų ar verslo liudijimų savo veiklai nebuvo įgiję, tačiau tai nepaneigia fakto, jog turėjo papildomų pajamų, be to, Lietuvos mokesčių mokėtojai vertėsi ir tebesiverčia komercine veikla be atitinkamų leidimų ar verslo liudijimų. Mokesčių administratorius nepagrįstai nurodo, kad būtent pareiškėjams priklauso neįrodytų aplinkybių našta, bei nepagrįstai neigia jų paaiškinimuose nurodytą aplinkybę dėl dovanų iš giminaičių, gyvenusių JAV. Pareiškėjams nesuprantama, kodėl buvo įpareigoti patikslinti aplinkybes apie patikrinimo metu nurodytus ir Gyventojų registre neužfiksuotus pareiškėjos giminaičius Z. Ž. ir V. M., kadangi minėti asmenys yra mirę. Kadangi bankai neprivalėjo identifikuoti valiutą konvertuojančių asmenų ir kaupti informaciją apie valiutos keitimą, mokesčių administratoriaus nurodytos aplinkybės apie valiutos konvertavimą yra visiškai nereikšmingos ir nepaneigia valiutos konvertavimo fakto. Mokesčių administratorius, vadovaudamasis 2013-12-18 Vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymo nuostatomis, neatkūrė realių aplinkybių ir nesivadovavo turinio viršenybės prieš formą principu.

Atkreipia dėmesį į patikrinimo aktą, iš kurio matyti, jog mokestinis patikrinimas atliktas už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31. Patikrinimo akto išvadoje nepagrįstai nurodyta, jog kiekvienas pareiškėjas gavo 369 562,55 Lt pajamų 2013 m., kadangi visos šios pajamos buvo gautos per tęstinį laikotarpį, t. y. nuo 1990 m. Remiantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) nuostatomis, pajamos yra pripažįstamos jų gavimo momentu. Vadinasi, mokesčių administratoriaus išvada neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų. Mokesčių administratoriaus analizė prieštarauja pačiam mokestinio patikrinimo tikslui, be to, teiginiai, jog nustačius pajamų nepakankamumą išlaidoms padengti, viršijanti dalis yra apmokestinama būtent tais metais, kada pajamų lėšos yra faktiškai panaudojamos, nėra įtvirtinti jokiose teisės aktuose ir prieštarauja GPMĮ 8 str. MGK sprendime teisiškai nemotyvavo, kodėl mokesčių administratorius pagrįstai mokesčių bazę nustatė būtent 2013 m. Be to, iki 2016-01-01 galioję teisės aktai neįpareigojo saugoti dokumentų, patvirtinančių pajamų šaltinius.

Atsiliepimas

Atsakovas VMI atsiliepimuose į pareiškėjų skundus su pareiškėjų išdėstytais argumentais nesutiko ir prašė skundus atmesti.

Nurodo faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjų atžvilgiu atliktu mokestiniu patikrinimu, ir pažymi, jog priešingai, nei teigia pareiškėjai, patikrinimo metu nustatyta, jog sutuoktiniai tikrinto laikotarpio pradžioje turėjo piniginių lėšų santaupas, kurios įvertintos apskaičiuojant pajamų ir išlaidų balansą už 2013 m. Vilniaus AVMI pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjai galėjo turėti santaupų užsienio valiuta iki laikinųjų pinigų – talonų išėmimo iš apyvartos, t. y. iki 1993-06-25, ne daugiau kaip po 3 100 Lt, kadangi nėra informacijos, jog pareiškėjai keitė laikinuosius pinigus. Atkreipia dėmesį, kad patikrinimo metu pareiškėjų gautos pajamos ir patirtos išlaidos vertinamos nuo 1994 metų, nes 1993-06-21 įvedus nacionalinę valiutą – litą, dokumentų, įrodančių valiutos keitimą banke, nebuvo pateikta. Vilniaus AVMI apskaičiavo, kad 2013-01-01 pareiškėjai turėjo ne didesnį kaip 199 955,03 Lt grynųjų pinigų likutį.

Vertinant pareiškėjų paaiškinimus ir įrodymus apie pajamų šaltinius, gautus iš artimų giminaičių, gyvenusių JAV, nenustatyti jokie giminystės ryšiai su pareiškėja, gyventojų registro duomenų apie giminystės ryšius nėra. Pateiktame paaiškinime pareiškėja nurodė, kad pusbroliai gyvena Bostone, tačiau tikslesnio adreso nenurodė. Pusbrolius identifikuojančios informacijos ir giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų (gimimo/mirties datos, gyvenamasis adresas ir kt.) pareiškėjai nepateikė, tik paaiškinime nurodė, kad pinigai buvo dovanojami vietoj nereikalingų dovanų, o minėtas dovanas gaudavo sutuoktinių namuose, pas kitus giminaičius (adresų nenurodė) ir bažnyčioje, dovanojimo sutartys sudaromos nebuvo. Pareiškėjai, be kita ko, paaiškino, kad dovanų iš JAV gyvenančių pusbrolių yra gavę ir kiti giminaičiai: Z. Ž. ir V. M., tačiau jokių dokumentų, pagrindžiančių giminystės ryšį, kontaktinių duomenų, gimimo datų ir kt. duomenų apie minėtus asmenis nepateikė. Gyventojų registre asmenų vardais Z. Ž. ir V. M. nėra. Nurodo, kad pareiškėjų paaiškinimą apie JAV gyvenusių giminaičių suteiktų 180 000 Eur (100 000 JAV) dovanų realumą paneigia byloje nustatytų aplinkybių bei surinktų duomenų visuma.

Nesutinka su pareiškėjų teiginiais, jog pajamas gavo iš prekių pirkimo–pardavimo Lenkijoje, kadangi byloje nėra duomenų, įrodančių pajamų gavimo faktą užsienyje, užfiksuotų sienos kirtimų, deklaruotų prekių įvežimų/išvežimų, valiutos konvertavimą įrodančių dokumentų ar kitų dokumentų. Net ir tuo atveju, jeigu būtų užfiksuotas pareiškėjų sienos kirtimas į kitą šalį, iš to nebūtų galima daryti vienareikšmiškos išvados, jog pareiškėjai vyko būtent prekybos, o ne kitais tikslais.

Pareiškėjai nei kontrolės veiksmų metu, nei mokestinio ginčo metu nepateikė įrodymų, pagrindžiančių žemės ūkio produkcijos realizavimą: verslo liudijimų ar patentų nebuvo išsiėmę, nepateikė įrodymų, kad realiai prekiavo (pvz., mokėjo už leidimą prekiauti turguje, reklamavo produkciją oficialiuose skelbimuose) ar kitos informacijos, iš kurios būtų galima spręsti apie žemės ūkio produkcijos pardavimą. Pareiškėjai teikia nepagrįstus paaiškinimus, iš kurių nėra galimybės nustatyti, ar pajamos realiai buvo gautos, o jeigu buvo gautos – kokio dydžio pajamos uždirbtos.

Pareiškėjai nepagrindė pajamų gavimo šaltinių, taip pat nepateikė jokių įrodymų apie ginčo pajamų gavimą ankstesniais mokestiniais laikotarpiais. Nustačius, jog pareiškėjų 2013 metų išlaidos viršijo disponuojamas pajamas, laikytina, jog ginčo pajamos gautos tą patį mokestinį laikotarpį, todėl mokesčių administratorius, vadovaudamasis MAĮ 70 str. nuostatomis, pagrįstai mokesčio bazę nustatė 2013 metais. VMI, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuota praktika ir aukščiau išdėstytais argumentais, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų skundo.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus AVMI atsiliepimų į pareiškėjų skundus nepateikė.

Atsakovės atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepimuose į skundus išdėstytas aplinkybes ir prašė skundus atmesti kaip nepagrįstus iš esmės atsiliepimuose į skundus nurodytais motyvais.

Pareiškėjai ir trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus AVMI atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką proceso dalyviams pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundai atmestini.

Administracinėje ir MGK bylose Nr. 7-238/2016 ir Nr. 7-239/2016 surinktais rašytiniais įrodymais, taip pat atsakovės atstovo paaiškinimais nustatyta, kad Vilniaus AVMI, atlikusi pareiškėjų mokestinius tyrimus už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 ir nustačiusi mokesčių įstatymų pažeidimus, inicijavo pareiškėjų mokestinius patikrinimus, patikrinant GPM už 2013 m.

Patikrinimo metu Vilniaus AVMI, išanalizavusi ir įvertinusi surinktus duomenis, nustatė, kad pareiškėjai 2013 m. papildomai gavo po 369 562,55 Lt kitų pajamų, kurios GPMĮ nustatyta tvarka nebuvo apmokestintos. Vietos mokesčių administratorius 2016-05-24 patikrinimo aktu Nr. (4.65)FR0680-378 apskaičiavo pareiškėjai 16 054,8 Eur GPM (MGK byla Nr. 7-238/2016, t. 1, b. l. 35–40), 2016-05-24 patikrinimo aktu Nr. (4.65)FR0680-379 apskaičiavo pareiškėjui 16 054,8 Eur GPM (MGK byla Nr. 7-239/2016, b. l. 33–38).

Pareiškėjams pateikus pastabas dėl minėtų patikrinimo aktų (MGK byla Nr. 7-238/2016, t. 1, b. l. 30–33; MGK byla Nr. 7-239/2016, b. l. 28–31), Vilniaus AVMI 2016-07-27 sprendimu Nr. (4.65) FR0682-485 patvirtino 2016-05-24 patikrinimo aktą Nr. (4.65)FR0680-378, nurodydama pareiškėjai sumokėti į valstybės biudžetą 16 054,8 Eur GPM, apskaičiuotus 3 628,59 Eur GPM delspinigius ir skirtą 1 605 Eur GPM baudą (MGK byla Nr. 7-238/2016, t. 1, b. l. 22–25), o 2016-07-27 sprendimu Nr. (4.65) FR0682-486 patvirtino 2016-05-24 patikrinimo aktą Nr. (4.65)FR0680-379, nurodydama pareiškėjui sumokėti į valstybės biudžetą 16 054,8 Eur GPM, apskaičiuotus 3 628,59 Eur GPM delspinigius ir skirtą 1 605 Eur GPM baudą (MGK byla Nr. 7-239/2016, b. l. 22–27).

Pareiškėjai dėl Vilniaus AVMI 2016-07-27 sprendimų Nr. (4.65) FR0682-485 ir Nr. (4.65) FR0682-485 inicijavo mokestinius ginčus, kuriuos išnagrinėjusios ikiteisminės mokestinius ginčus nagrinėjančios institucijos – VMI ir MGK, savo sprendimais (pareiškėjos atžvilgiu: VMI 2016-09-22 sprendimas Nr. 68-279 (MGK byla Nr. 7-238/2016, t. 1, b. l. 10–14), MGK 2016-12-23 sprendimas Nr. S-279 (7-238/2016) (MGK byla Nr. 7-238/2016, t. 2, b. l. 60–70); pareiškėjo atžvilgiu: VMI 2016-09-22 sprendimas Nr. 68-278 (MGK byla Nr. 7-239/2016, b. l. 10–14), MGK 2016-12-23 sprendimas Nr. S-278 (7-238/2016) (MGK byla Nr. 7-239/2016, b. l. 176–186) palaikė vietos mokesčių administratoriaus poziciją, konstatuodamos, jog vietos mokesčių administratorius pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasis MAĮ 70 str. nuostatomis, apskaičiavo ir nurodė pareiškėjams sumokėti 16 054,8 Eur GPM, apskaičiuotus 3 628,59 Eur GPM delspinigius ir skirtą 1 605 Eur GPM baudą.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl MGK, VMI ir Vilniaus AVMI sprendimų, kuriais pareiškėjams apskaičiuotas GPM ir su juo susijusios sumos, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš rašytinės medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju nekyla ginčas dėl mokesčių administratoriaus teisės remtis MAĮ 70 str. ir apskaičiuoti pareiškėjams mokėtiną GPM pagal mokesčių administratoriaus atliekamą vertinimą. Mokestinis ginčas iš esmės kyla dėl to, ar mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestinę prievolę pagal savo atliekamą įvertinimą, tinkamai atliko faktinių aplinkybių bei įrodymų vertinimą dėl pareiškėjams papildomai apskaičiuotų mokesčių ir su jais susijusių sumų. Todėl teismas toliau nagrinės, ar mokesčių administratorius ir mokestinį ginčą nagrinėjusios institucijos nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir pagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjų nurodytus gautų pajamų šaltinius.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 str. 4 d. nustato, kad įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), administraciniuose teismuose nagrinėjamose mokestinėse bylose ši nuostata taip yra taikytina turint omenyje ir MAĮ 67 str. 1 d., pagal kurią mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Pagal šiame MAĮ straipsnyje įtvirtintas taisykles, įrodinėjimo pareiga (onus probandi) yra paskirstyta tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo. Mokesčių administratorius turi turėti atitinkamus įrodymus, priimdamas ir grįsdamas savo sprendimus, nes, priešingu atveju, tokie sprendimai būtų niekiniai bei nulemti besąlyginiam naikinimui. Tačiau, kai mokesčių administratorius yra surinkęs atitinkamus faktinius duomenis ir jais grindžia apskaičiuotus papildomus mokesčius bei su jais susijusias sumas, mokesčių mokėtojui apsiginti galimybė atsiranda, kai jis savo ruožtu teikia kitokius faktinius duomenis, suponuojančius priešingą, nei mokesčių administratoriaus padarytą, išvadą. Jeigu mokesčių mokėtojas neįvykdo šios pareigos, tai nustačius, jog mokesčių administratorius pagrindė mokesčių mokėtojui apskaičiuotą mokestį ir su juo susijusias sumas, mokesčių mokėtojui atsiranda mokestinė prievolė (LVAT 2014-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1946/2014; LVAT 2016-02-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A-293-556/2016).

LVAT, aiškindamas įrodinėjimo pareigos paskirstymą bylose, kai mokesčių administratorius mokestinę prievolę nustato taikydamas MAĮ 70 str. 1 d. įtvirtintą normą, yra nurodęs, kad ši norma skirta ne tam, kad būtų nustatytas tikslus, t. y. objektyviais duomenimis paremtas, mokestinės prievolės dydis, o tam, kad būtų nustatytas mokėtinos prievolės dydis, atitinkantis protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingumo kriterijus. Tai reiškia, kad mokesčių administratoriaus nustatytas mokėtinos prievolės dydis laikytinas pagrįstu tiek, kiek neperžengia šių įvertinimo kriterijų. Todėl tam, kad būtų paneigtas tokiu <...> būdu nustatytas mokestinės prievolės dydis, mokesčių mokėtojas turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad nurodytų įvertinimo kriterijų buvo nesilaikyta, t. y. įrodyti, kad mokesčio administratoriaus nustatytas mokestinės prievolės dydis neatitinka protingumo bei teisingumo kriterijų (LVAT 2007-06-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A11-603/2007; LVAT 2012-12-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-2491/2011).

LVAT, aiškindamas įrodinėjimo taisykles dėl mokesčių mokėtojo grynaisiais pinigais gautų pajamų pripažinimo, yra pasisakęs, kad pareiga nurodyti pajamų šaltinius pirmiausiai tenka mokesčių mokėtojui, kuris ir privalo užtikrinti, jog esant kompetentingų valstybės institucijų reikalavimui, galės pateikti šiuos šaltinius pagrindžiančius dokumentus. Pasirinkdamas pajamas gauti grynaisiais pinigais (dėl ko šių pajamų gavimo faktas nėra fiksuojamas kredito įstaigose esančių sąskaitų įrašuose) ir šių pajamų nedeklaruodamas, pateikiant atitinkamo mokestinio laikotarpio pajamų deklaracijas (pavyzdžiui, kai tokios deklaracijos teikimas nėra privalomas), mokesčių mokėtojas prisiima ir visą riziką dėl jam tenkančios įrodinėjimo naštos (LVAT 2013-04-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-602-27/2013; LVAT 2015-12-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1305-602/2015; LVAT 2016-02-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A-145-602/2016; LVAT 2016-06-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A-777-438/2016). Išskirtinai tik paaiškinimų (duomenų) apie gautas pajamas teikimas, nesant realaus tų pajamų gavimo fakto, pajamų gavimo nepagrindžia. MAĮ 10 str. įtvirtina turinio viršenybės prieš formą principą, pagal kurį mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai (LVAT 2014-02-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-554/2014; LVAT 2016-02-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A-293-556/2016).

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 str. 6 d., pagal kurią teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, patikrinus administracinėje byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog pareiškėjai nepateikė juridinę galią turinčių dokumentų ar kitų objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų, kad jie per tęstinį laikotarpį, t. y. nuo 1990 m. ir anksčiau, gavo 739 125,09 Lt pajamų (kiekvienas pareiškėjas po 369 562,55 Lt).

Pareiškėjai, tvirtindami, kad jie nuo 1990 m. ir ankstesniais laikotarpiais gavo 739 125,09 Lt pajamų (kiekvienas pareiškėjas po 369 562,55 Lt), savo poziciją grindė paaiškinimais apie gautas pajamas iš prekių gabenimo ir perpardavimo Lenkijos Respublikoje, žemės ūkio produkcijos pardavimo veiklos, dovanų iš artimų giminaičių, gyvenusių JAV.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, jog mokesčių administratorius patikrinimo metu siekdamas nustatyti, iš kokių šaltinių pareiškėjai gavo lėšų nekilnojamajam turtui įsigyti, atliko pareiškėjų pajamų ir patirtų išlaidų tyrimą, įvertino VĮ Registrų centro duomenis apie pareiškėjų turimą ir įsigytą nekilnojamąjį turtą, komercinių bankų pateiktą informaciją apie pareiškėjų tikrinto laikotarpio pradžios ir pabaigos likučius, banko sąskaitų išrašų informaciją, pateiktus paaiškinimus dėl vartojimo išlaidų, duomenis apie gautas pajamas bei patirtas išlaidas, išanalizavo mokesčių administratoriaus informacinės sistemos bei pareiškėjų mokestinių tyrimų duomenis, paėmė ir išanalizavo pareiškėjų paaiškinimus apie turto įsigijimo ir (ar) pajamų gavimo šaltinius ir jų pagrindimą, apie pareiškėjų (šeimos) apytiksles vartojimo bei kitas išlaidas. Mokesčių administratorius, atsižvelgęs į tai, kad nėra duomenų, jog pareiškėjai keitė laikinuosius pinigus, taip pat duomenų, įrodančių valiutos keitimą banke, įvertinusi faktiškai pareiškėjų patirtas išlaidas ir gautas pajamas 2013 m., pareiškėjų piniginį likutį banke ir ne banke, pareiškėjų paaiškinimus ir jų pateiktus duomenis, išanalizavęs duomenų bazėse (Lietuvos Respublikos „Sienų kirtimai“), Muitinės departamento ir kitų institucijų pateiktus duomenis, pareiškėjų teiktas pajamų deklaracijas (pareiškėjai nėra pateikę vienkartinės gyventojo (šeimos) 2003-12-31 turėto turto deklaracijos, kurioje buvo privalu deklaruoti 2003-12-31 pinigines lėšas, turimas bankuose ir kitose kredito įstaigose ir ne bankuose ir kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija 50 000 Lt), VĮ Registrų centro duomenis apie nekilnojamojo turto pirkimą, banko sąskaitų išrašus, pareiškėjų šeimos išlaidas, nustatė, jog pareiškėjų 2013 m. išlaidos viršijo pajamas 739 125,09 Lt. Taigi mokesčių administratoriaus atliktos analizės pagrindu pripažinta, kad 2013-01-01 pareiškėjų ne banke turimas piniginių lėšų likutis buvo 739 125,09 Lt. Nagrinėjamuoju atveju teismas sprendžia, kad mokesčių administratorius surinko pakankamai įrodymų savo patikrinimo akte bei sprendimuose nustatytoms aplinkybėms pagrįsti, tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą.

Teismo vertinimu, pareiškėjai, ginčydami mokesčių administratoriaus nustatytą aplinkybę, kad 2013 m. pareiškėjų išlaidos 739 125,09 Lt viršijo disponuojamas pajamas, turėjo pateikti duomenis, paneigiančius ar bent leidžiančius suabejoti mokesčių administratoriaus nustatytomis aplinkybėmis. Tačiau jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima suabejoti mokesčių administratoriaus surinktų įrodymų pagrindu padarytoms išvadoms, jog pareiškėjų 2013-01-01 ne banke turimas piniginių lėšų likutis buvo 199 955,03 Lt, 2013 m. pareiškėjų išlaidos 739 125,09 Lt viršijo disponuojamas pajamas, pareiškėjai nepateikė, apsiribodami abstrakčiais teiginiais apie iš JAV gyvenančių giminaičių gautus 100 000 JAV dolerių ar 180 000 Eur. Pareiškėjai ne tik kad jokiais objektyviais įrodymais (tokių kaip dovanojimo sutartys) nepagrindė, jog iš JAV gyvenusių giminaičių gavo dovanas, bet ir nenurodė tikslių asmenis identifikuojančių duomenų ir nepateikė giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų. Tai, kad pareiškėjai mokesčių administratoriui 2016-01-18 pateikė pusbrolio nuotrauką su asmens aprašymu, ir paaiškinimuose nurodė, kad iš JAV gyvenusių giminaičių jie, pareiškėjos motina, ir Z. Ž. ir V. M. yra gavę dovanas, nėra pakankami paneigti mokesčių administratoriaus padarytas išvadas, kadangi MGK bylose Nr. 7-238/2016 ir Nr. 7-239/2016 surinktuose rašytiniuose dokumentuose ir Gyventojų registre nėra duomenų apie pareiškėjų giminystės ryšius su JAV gyvenančiais asmenimis, pareiškėjai patys jokių dokumentų, pagrindžiančių giminystės ryšį, kontaktinius duomenis ir kt. mokesčių administratoriui nenurodė. Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo 9 str. 1 d. 2, 3 ir 10 p., Gyventojų registre tvarkomi pagrindiniais asmens duomenys – vardas (vardai), pavardės (pavardė), mirties data. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai nepagrįstai teigia, jog mirę Z. Ž. ir V. M. Gyventojų registre nėra užregistruoti, o mokesčių administratorius nepagrįstai yra nurodęs, jog pareiškėjai nepatikslino aplinkybių apie minėtus asmenis. Pažymėtina, jog pareiškėjai mokesčių administratoriui taip pat nepateikė jokių juridinę galią turinčių dokumentų, jog gavo pajamų iš prekių pirkimo ir perpardavimo Lenkijos Respublikos veiklos ar pagrindžiančių žemės ūkio produkcijos realizavimą, taip pat, net apytiksliai nenurodė, kokio dydžio pajamų sumą ir kokiu laikotarpiu gavo iš prekių perpardavimo Lenkijoje, kokio dydžio ir kokiu laikotarpiu – iš savo ūkyje užaugintos žemės ūkio produkcijos pertekliaus pardavimo. Pareiškėjai patys skunde nurodo, jog nebuvo įsigiję patentų ar verslo liudijimų, apie minėtos veiklos atitikimą mokestiniams santykiams reguliuojančių teisės aktų nuostatas negalvojo, tačiau tokie pareiškėjų argumentai, teismo vertinimu, negali nulemti sprendimo priėmimo mokesčių mokėtojo naudai. Teismų praktikoje laikoma, kad apsiribojimas vien teiginiais, atsikirtimais, nepagrįstais jokiais įrodymais, negali nulemti sprendimo priėmimo mokesčių mokėtojo naudai. Mokesčių mokėtojas, norėdamas paneigti mokesčių administratoriaus apskaičiuotą konkretų mokestį, privalo pateikti pagrįstus argumentus ir juos pagrindžiančius naujus įrodymus, sąlygojančius nustatyto mokesčio dydžio neteisingumą (LVAT 2010-11-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-1527/2010; LVAT 2011-12-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-912/2011; LVAT 2013-04-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-669/2013).

Pareiškėjų argumentai, jog MAĮ nuostatos, įpareigojančios saugoti dokumentus, patvirtinančius pajamų ir išlaidų gavimo ar turėjimo momentą, įsigaliojo tik nuo 2016-01-01, o iki tol galioję teisės aktai neįpareigojo saugoti dokumentų, patvirtinančių pajamų šaltinį, nagrinėjamu atveju atmestini kaip nepagrįsti, kadangi tiek VMI ginčijamuose sprendimuose, tiek MGK ginčijamuose sprendimuose, vadovaudamasi LVAT 2011-09-05 nutartimi administracinėje byloje Nr. A575-928/2011, pagrįstai konstatavo, jog pareiga saugoti dokumentus, pagrindžiančius pajamų gavimo šaltinius, įtvirtinta nuo MAĮ įsigaliojimo momento.

Remiantis išdėstytu, darytina išvada, jog pareiškėjų skundų argumentai, jog pareiškėjų išlaidos 2013 m. negalėjo 739 125,09 Lt viršyti disponuojamų pajamų, nesant objektyvių įrodymų dėl kitokio dydžio gautų pajamų, atmestini kaip nepagrįsti.

Nesant jokių leistinų bei neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjų nurodytų iki 2013-01-01 sukauptų piniginių lėšų bei jų dydžio realumą, atmestini ir pareiškėjų skundų argumentai, kad mokesčių administratorius, nustatęs, jog pareiškėjų išlaidos 2013 m. viršijo jų pajamas 739 125,09 Lt, nepagrįstai šias 739 125,09 Lt pajamas pripažino pareiškėjų gautomis būtent 2013 m. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai ginčo pajamų teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nedeklaravo, nepateikė jų teiginius dėl minėtą 2013 m. pajamų ir išlaidų skirtumą sudarančių lėšų (ginčo pajamų) šaltinio pagrindžiančių juridinę galią turinčių dokumentų ar kitų objektyvių įrodymų. Tai lėmė, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjų mokestinės prievolės, kiek jos yra susijusios su ginčo pajamomis, negalėjo būti apskaičiuotos įprastine ginčo teisiniams santykiams aktualiu laikotarpiu galiojusiame GPMĮ bei jį lydinčiuose teisės aktuose numatyta tvarka. Todėl pareiškėjams nepagrindus pajamų gavimo 2013 m. šaltinių, taip pat nepateikus jokių įrodymų apie pajamų, kurios galėjo būti panaudotos 2013 m. išlaidoms, gavimą ankstesniais mokestiniais laikotarpiais, nustačius, jog 2013 m. pareiškėjų išlaidos viršijo disponuojamas pajamas, mokesčių administratorius pagrįstai, vadovaudamasis MAĮ 70 str. nuostatomis, pareiškėjų mokesčio bazę nustatė 2013 m.

Apibendrinant byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad mokesčių administratorius išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstus bei teisingus sprendimus. Mokestinį ginčą nagrinėjusios VMI ir MGK teisingai, vadovaudamosi MAĮ ir teismų praktika, paskirstė įrodinėjimo pareigą, tinkamai įvertino surinktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė teisės normas. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, tenkinti pareiškėjų reikalavimus ir panaikinti Vilniaus AVMI 2016-07-27 sprendimus Nr. (4.65)-FR0682-485 ir Nr. (4.65)-FR0682-486, VMI 2016-09-22 sprendimus Nr. 68-278 ir Nr. 68-279, MGK 2016-12-12 sprendimus Nr. S-278 (7-239/2016) ir Nr. S-279 (7-239/2016) nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 p., 132 str., 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjų J. I. ir V. I. (V. I.) skundus atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Violeta Petkevičienė