Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. F. B. O. atstovės advokatės I. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. nutarimo, kuriuo J. F. B. O. pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. ir nubaustas 3000 (trijų tūkstančių) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams;

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. F. B. O. Vilniaus miesto apylinkės teismo pripažintas kaltu už tai, kad jis 2012 m. lapkričio 5 d., 12.02 val., Pylimo g. 26, Vilniuje, vairuodamas automobilį Audi A3, valstybinis numeris, (duomenys neskelbtini), apvažiuodamas autobusą Volvo 7700A, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, nepaliko saugaus tarpo iš šono, jį kliudė ir apgadino abi transporto priemones. Iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 132, 232 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo išvados buvo padarytos nepakankamai ištyrus byloje esančius įrodymus ir nepašalinus byloje kilusių abejonių, be to, pirmosios instancijos teismas nerinko jokių papildomų įrodymų, kas prieštarauja Lietuvos Respublikos ATPK 256 str. 3 d.

Pažymima, kad iš byloje esančios medžiagos ir pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustų asmenų paaiškinimų ir parodymų matyti, jog abi eismo įvykio pusės nejautė automobilių susilietimo. Kontaktas tarp automobilių greičiausiai negalėjo būti juntamas, nes buvo nestiprus (transporto priemonės judėjo 5-10 km/h greičiu, liudytojų V. J. ir J. J. parodymai); buvo šlapia kelio danga, lijo; eismas buvo intensyvus; pirmoje eismo juostoje buvo kliūtis (taksi automobilis), o atliekant manevrą atsakomybėn traukiamas eismo dalyvis J. F. B. O. buvo sutelkęs visą dėmesį į autobuso aplenkimo manevrą, siekdamas persirikiuoti į eismo juostą, iš kurios galėtų pasukti į Trakų g.; taip pat vairuotojas J. F. B. O., matydamas, kad užkirto kelią iš paskos važiuojantiems automobiliams ir degant žaliam šviesoforo signalui stengėsi nesudaryti kliūčių iš paskos važiuojančiam transportui, ir tuo siekė laikytis Kelių eismo taisyklių 9 ir 132 p. reikalavimų.

Teigiama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas J. F. B. O. neturėjo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos; neturėjo tam jokio motyvo - dėl padaryto svetimo turto apgadinimo jam grėsė 100-200 Lt bauda (ATPK 127 str. 2 d.), o dėl žalos atlyginimo jis turėjo galiojantį civilinės atsakomybės draudimą, todėl tai negalėjo būti motyvas tyčia pasišalinti iš įvykio vietos, siekiant išvengti atsakomybės už šį įvykį. Be to, neįmanoma net apytikriai nustatyti žalos, padarytos autobusui, dydžio. Iš nuotraukų, esančių byloje, neįmanoma nustatyti žalos pobūdžio, aišku tik tai, kad autobuso vairuotojas V. J. patvirtino, kad jokio įlenkimo nėra, blogiausiu atveju apie penkių centimetrų ilgio dažų įbrėžimas. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu J. F. B. O. atstovė advokatė I. K. nurodė, jog byloje pateiktos autobuso fotonuotraukos yra su trūkumais - jose nėra datos, visiškai neaišku, kada ji daryta - iki autobuso suremontavimo, ar po jo. Šalia fotolentelės pastebimas prierašas, kad bylos tyrimo eigoje autobusas buvo suremontuotas, todėl visiškai neaišku, ar byloje yra įrodymų, kokie apgadinimai buvo padaryti autobusui.

Pažymima, kad atsakomybėn traukiamo J. F. B. O. vairuoto automobilio Audi A3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkė N. L. jokių pretenzijų dėl nesmarkiai apgadinto žibinto ir bamperio įbrėžimo neturi, tai paliudijo teismo posėdžio metu.

Apeliaciniame skunde, be viso ko, pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė jokių priemonių, kad būtų nustatyta, baustas ar nebaustas J. F. B. O. administracine tvarka, nes jis yra Ispanijos pilietis, o Lietuvoje eismo įvykio metu buvo tik dėl to, kad buvo atsiųstas į komandiruotę. Atsižvelgiant į tai, sprendžiant apie pažeidėjo asmenybę, Vilniaus miesto apylinkės teismas neturėjo jokio objektyvaus įrodymo, kuriuo būtų galima pagrįsti tokią išvadą. Kitų atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių iš viso nenustatinėjo ir netyrė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. numatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio teisės pažeidimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą neišsiaiškino visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, neištyrė visų įrodymų, reikšmingų visapusiškam bylos išnagrinėjimui, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. 1 d., organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių/sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Tokiu būdu, remiantis paminėta Lietuvos Respublikos ATPK nuostata, nagrinėdamas bylą teismas privalo aiškintis, ar byloje yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių/sunkinančių aplinkybių. Iš skundžiamo Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimo matyti, kad tokių aplinkybių nagrinėjamoje byloje nustatinėjama nebuvo. Spręsdamas administracinės atsakomybės klausimą, įvertindamas pažeidėjo asmenybę, pirmosios instancijos teismas neturėjo duomenų apie asmens baustumą.

Kaip numato LR ATPK 273 str. 1 d., nukentėjusysis yra asmuo, kuriam administraciniu teisės pažeidimu padaryta moralinė, fizinė ar turtinė žala. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiuoju nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pripažino viešojo autobuso Nr. 26 - Volvo 7700A, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotoją V. J., kadangi jo vairuojamai transporto priemonei buvo padaryta turtinė žala, t.y. apgadintas autobuso galinis bamperis (b. l. 16). Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, V. J. dirba vairuotoju UAB „Vilniaus viešasis transportas“. Iš byloje pateiktų papildomų duomenų apie eismo įvykį (b. l. 5) matyti, kad minėtas autobusas nuosavybės teise priklauso UAB DNB lizingas. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais šioje dalyje, kad byloje nėra jokių dokumentų, patvirtinančių tai, kad minėti juridiniai asmenys įgaliojo V. J. atstovauti nukentėjusiųjų interesus administracinio teisės pažeidimo byloje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 273 str. 2 d., nukentėjusysis turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus; nagrinėjant bylą, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba; apskųsti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Iš šios nuostatos matyti, kad nukentėjusysis asmuo turi įstatymo jam suteiktą teisę dalyvauti administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjime, o pareigūnas (organas), nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, turi pareigą pranešti tokiam asmeniui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Pirmosios instancijos teismui nukentėjusiuoju pripažinus autobuso vairuotoją, teisėtam autobuso, kuriam buvo padaryta turtinė žala, savininkui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką nebuvo pranešta, administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjime toks asmuo nedalyvavo.

Sutiktina ir su skundo motyvu, jog siekiant nustatyti, kokia žala buvo padaryta nukentėjusiajai transporto priemonei, turėjo būti išreikalauti tai patvirtinantys duomenys (įvykis buvo draudiminis). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad jeigu traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo dalyvauja bylos nagrinėjime teisme, proceso metu jam turi būti užtikrintas tinkamas vertimas į to asmens suprantamą kalbą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus apygardos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą neišsiaiškino visų aplinkybių, reikšmingų tinkamam bylos išnagrinėjimui, pažeidė Lietuvos Respublikos ATPK nuostatas, reglamentuojančias bylų nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme taisykles, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris naikintinas apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

J. F. B. O. atstovės advokatės I. K. apeliacinį skunda tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.