- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-06-25
- Bylos Nr.
- 1-1256-1049/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35931-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audrius Meilutis
- Kaltinamasis
- J. K.
- Nukentėjusysis
- A. K.
- Advokatai
- Rimantas Bučma
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.2Bausmės skyrimas asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 55 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.10.1Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1, 2, 5 d.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
- 1.2.14.5.1Sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
- 1.2.29.1.1Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 str. 1 d.)
- 1.2.29.3.1Antspaudo, spaudo ar dokumento pagrobimas arba pagrobtojo panaudojimas (BK 302 str. 1 d.)
- 2.1.7.4.1Asmenų parodymų vertinimas
- 2.1.7.4.3Dokumentų kaip įrodymų vertinimas
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.1.15.1.1Turtinė žala
- 2.1.15.3.3.1Civilinio ieškinio atmetimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. K., gimęs (duomenys neskelbtini)d., Vilniuje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę, teistas: 1. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį galutine 1 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 2 metams; 2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (16 veikų), BK 182 straipsnio 2 dalį (13 veikų), BK 300 straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę subendrintą 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas atidėtas 3 metams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartimi 2018 m. vasario 20 d. Klaipėdos apylinkės teismo ir 2018 m. birželio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 3 metams; 3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį paskiriant galutinę 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams; 4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį skirta 100 MGL bauda. 2018 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi J. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartimi, Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 13 d. nuosprendžiu skirtos bausmės subendrintos su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu skirta bausme, jas apimant ir J. K. paskirta galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, atliekant ją pataisos namuose, bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejų) metų laikotarpiui; 5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metai ir 6 mėnesiai laisvės atėmimo ir 100 MGL (5000 eurų) bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, J. K. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejų metų laikotarpiui; 6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), paskirta galutinė 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams; 7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 30 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 4 metams 6 mėnesiams bei 100 MGL (5000 eurų) bauda. 2020 m. kovo 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi 2019 m. liepos 30 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su bausme pagal Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 31 d. iš dalies pakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 17 d. nutartį ir J. K. nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams bei 100 MGL (5000 eurų) bauda, laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose; 8. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams, bausmę atliekant pataisos namuose; 9. Utenos apylinkės teismo 2020 m. sausio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį paskirta galutinė subendrinta 4 (keturių) metų 3 (trijų) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė ir 100 MGL (5000 eurų) bauda. Panevėžio apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu Utenos apylinkės teismo 2020 m. sausio 14 d. nuosprendis pakeistas ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 30 d. nuosprendžiu paskirtos 4 (ketverių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir 100 MGL (5000 eurų) baudos pridėta dalis Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. sausio 14 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir nustatyta galutinė 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmė ir 100 MGL (5000 eurų) bauda, į kurios laiką įskaitytina bausmė, atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 30 d. nuosprendį ir laikotarpiai, nurodyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 17 d. nutartyje; 10. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 300 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė, nuosprendis neįsiteisėjęs; 11. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį paskirta galutinė 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, nuosprendis neįsiteisėjęs, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), 300 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), 302 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos) padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nusikalstamų veikų aplinkybės
J. K. apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent, iš anksto turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą – A. K. priklausantį turtą – automobilį „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 6500,00 eurų vertės, kuriuo pagal panaudos sutartį naudojosi A. K., individualios veiklos pagrindu teikdamas automobilių nuomos paslaugas, žinodamas, kad turtinių sutartinių (išperkamosios nuomos) įsipareigojimų nevykdys, 2019 m. kovo 21 d., laikotarpyje nuo 8.00 val. iki 20.00 val., (duomenys neskelbtini) A. K. prisistatė kitu asmeniu – V. Š. ir neteisėtai pateikęs V. Š. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), bei pareiškęs, jog pageidauja išsinuomoti automobilį „VW Touran“ , valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sudarė šio automobilio išperkamosios nuomos sutartį Nr. 3 ir jį gavęs nuo 2019 m. birželio 15 d. išperkamosios nuomos mokesčio nemokėjo, automobilio negrąžino, tokiu būdu apgaule įgijo svetimą – A. K. priklausantį 6500 eurų vertės svetimą turtą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.
Be to, jis suklastojo tikrus dokumentus, kuomet 2019 m. kovo 21 d. laikotarpyje nuo 8.00 val. iki 20.00 val., apgaule įgydamas svetimą A. K. priklausantį turtą – automobilį „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), V. Š. vardu pasirašė Automobilio išperkamosios nuomos sutartyje Nr. 3 bei paprastąjį vekselį, kuriuo iki 2019 m. birželio 21 d. įsipareigojo be sąlygų sumokėti A. K. 6 500,00 eurų, t. y. suklastojo du tikrus dokumentus - 2019 m. kovo 21 d. Automobilio išperkamosios nuomos sutartį Nr. 3 dėl automobilio „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išperkamosios nuomos ir 2019 m. kovo 21 d. paprastąjį vekselį, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.
Be to, jis neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo neteisėtai laikomą kito fizinio asmens dokumentą, kuomet 2019 m. kovo 21 d. laikotarpyje nuo 8.00 val. iki 20.00 val., apgaule įgydamas svetimą A. K. priklausantį turtą – automobilį „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sutarties sudarymo metu neteisėtai pateikė A. K. kito asmens – V. Š., vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), ir dėl to sudarė 2019 m. kovo 21 d. Automobilio išperkamosios nuomos sutartį Nr. 3, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje;
Be to, J. K. apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent, iš anksto turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą – UAB „MOGO LT“, priklausantį turtą – automobilį „BMW 525D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 7560,00 eurų vertės, kurio valdytojas (naudotojas) buvo A. K., individualios veiklos pagrindu teikęs automobilių nuomos paslaugas, žinodamas, kad turtinių sutartinių (išperkamosios nuomos) įsipareigojimų nevykdys, 2019 m. balandžio 10 d. laikotarpyje nuo 8.00 val. iki 20.00 val., (duomenys neskelbtini), A. K. prisistatė kitu asmeniu – V. Š. ir neteisėtai pateikęs V. Š. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), bei pareiškęs, jog pageidauja išsinuomoti automobilį „BMW 525D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sudarė šio automobilio išperkamosios nuomos sutartį Nr. 4 ir jį gavęs nuo 2019 m. balandžio 10 d. išperkamosios nuomos mokesčio nemokėjo, automobilio negrąžino, tokiu būdu apgaule įgijo svetimą – UAB „MOGO LT“ priklausantį turtą – automobilį „BMW 525D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 7560,00 eurų vertės, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje;
Be to, jis suklastojo tikrus dokumentus, o būtent, 2019 m. balandžio 10 d. laikotarpyje nuo 8.00 val. iki 20.00 val., apgaule įgydamas svetimą – UAB „MOGO LT“ turtą – automobilį „BMW 525D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) V. Š. vardu pasirašė Automobilio išperkamosios nuomos sutartyje Nr. 4 dėl bei pasirašė paprastąjį vekselį, kuriuo iki 2019 m. liepos 10 d. įsipareigojo be sąlygų sumokėti A. K. 7560,00 eurų, tai yra suklastojo du tikrus dokumentus – 2019 m. balandžio 10 d. Automobilio išperkamosios nuomos sutartį Nr. 4 dėl automobilio „BMW 525D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 7 560,00 eurų vertės išperkamosios nuomos ir 2019 m. balandžio 10 d. paprastąjį vekselį, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.
Be to, jis neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo neteisėtai laikomą kito fizinio asmens dokumentą, kuomet, 2019 m. balandžio 10 d. laikotarpyje nuo 8.00 val. iki 20.00 val., apgaule įgydamas svetimą UAB „MOGO LT“ priklausantį turtą – automobilį „BMW 525D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sutarties sudarymo metu pateikė A. K. kito asmens – V. Š., vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), ir dėl to sudarė 2019 m. balandžio 10 d. Automobilio išperkamosios nuomos sutartį Nr. 4, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
Kaltinamasis J. K., baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę pilnai pripažino dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikos epizodų ir parodė, kad verčiasi individualia veikla, automobilių nuoma, kuriuos nuomoja Ukrainos piliečiams. Paaiškino, kad jo pažįstamas V. Š. buvo pasiėmęs automobilį „Porsche“, tačiau įmokas už automobilį mokėjo J. K., Perlo terminale naudodamas pastarojo vairuotojo pažymėjimą. Kuomet vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikas baigėsi, J. K. prašė V. Š. duoti asmens tapatybės kortelę, ir nors šis nesutiko J. K., norėdamas toliau mokėti įmokas, paėmė jo dokumentą, kuris buvo nukritęs automobilyje ant sėdynės. Kadangi jam Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu priteistas žalos atlyginimas, jis norėjo atlyginti padarytą žalą, dėl to užsiminėjo automobilių nuoma. 2019 m. kovo 21 d. internete pastebėjo A. K. skelbimą dėl „VW Touran“ automobilio nuomos arba nuomos išperkamuoju būdu. Nors J. K. žinojo, kad neturės galimybių išsimokėti už šį automobilį, tačiau telefonu susitaręs su A. K. susitiko Vilniuje, prie „Radisson“ viešbučio, kur susitarė, kad J. K. atvykus į Kauną pasirašys sutartį ir vekselį 6500,00 eurų sumai. Dokumentus pasirašė V. Š. vardu, kadangi internete buvo straipsnių, neigiamai atsiliepiančių apie kaltinamąjį, kas kenkdavo sutarčių pasirašymui. Paaiškindamas dėl automobilio „BMW 525D“, priklausančio UAB „MogoLT“, nurodė, kad susiklostė analogiška situacija. Kadangi kaltinamasis iki jo suėmimo mokėjo įmokas įvairiomis sumomis, nuo 50 iki 1000 eurų, iš viso sumokėjo apie 3 000,00 eurų grynaisiais ir atliko kelis bankinius pavedimus. A. K. pasiūlė jam išperkamąja nuoma įsigyti minėtą automobilį, tačiau pats šios teisės neturėjo, nes jis priklausė UAB „MogoLT“. Dėl civilinio ieškinio 7560,00 eurų ir 6500,00 eurų sumomis sutinka, tačiau nesutinka su likusia turto vertės dalimi, kadangi vertė yra mažesnė, be to nukentėjusysis apklausos metu teigė, kad bendra automobilių vertė yra 11 000,00 eurų, ne 14 000,00 eurų, o pats kaltinamasis iki suėmimo mokėjo įmokas A. K.. Taip pat pabrėžė, jog apie paskutinį epizodą pranešė savanoriškai dar prieš jam įteikiant pranešimą apie įtarimą. Po sulaikymo automobilius išperkamąja nuoma, sudarydamas sutartis, kurios yra jo namuose, išnuomojo Ukrainos piliečiams, todėl kur šiuo metu yra automobiliai, kaltinamasis nežino, prašo atsižvelgti į šias aplinkybes skiriant bausmę.
Nukentėjusysis A. K. baudžiamojoje byloje sutrumpinus įrodymų tyrimą buvo metu apklaustas dalyje dėl civilinio ieškinio, paaiškino, kad automobilis „VW Touran“, priklauso jo tėvui A. K., tačiau pagal pasirašytą neatlygintinos nuomos sutartį, nukentėjusysis faktiškai valdo automobilį, už kurio lėšas jis buvo įgytas ir jam suteikta teisė parduoti automobilį, šis automobilis tik dėl tam tikrų priežasčių buvo pirktas tėvo vardu. Paaiškino, kad kaltinamasis V. Š. vardu pasirašė vekselius, skirtus tam, kad neįvykdžius sutarties sąlygų skolininkas pilnai atsiskaitytų. Sutarties pasirašymo metu „VW Touran“, automobilis kainavo 6500,00 eurų, tai atitiko jo rinkos vertę. Sutartis dėl automobilio „VW Touran“ sudaryta 2019 m. kovo 21 d., o iki kreipimosi į policiją, tai yra iki 2019 m. rugpjūčio 6 d., per šešis mėnesius už šį automobilį nukentėjusysis negavo 1850 eurų. Paaiškino, kad automobilis BMW įsigytas lizingo būdu iš UAB „MogoLT“ ir nukentėjusysis turėjo teisę ji išnuomoti, tačiau negalėjo jo parduoti. Už šį automobilį negavo 1580,00 eurų. Dėl to šias sumas sudėjus gaunasi 3430,00 eurų negautų pajamų. Skaičiuojant tik nuomos mokestį, galutinę sumą turi sudaryti automobilio išpirkimas – 6500,00 eurų be nuomos, o „BMW“ automobilio atveju į 7560,00 eurų sumą įskaitytinos nuomos ir vertės sumos. Šiuo metu nukentėjusysis moka lizingo įmokas už automobilį, nors ir pateikė prašymą, sušvelninti sąlygas. Sumokėjęs lizingo įmokas 2020 m. spalio 28 d. taps automobilio „BMW“ savininku, o išsimokėti liko nepilni metai. Negautas pajamas skaičiuoja iki 2019 m. birželio mėnesio, tai yra to laiko, kuomet jo ir kaltinamojo santykiai faktiškai nutrūko. Nors abu automobiliai buvo apdrausti, tačiau kadangi jis pats kaltinamajam perleido automobilius, įmokų iš draudimo negavo Nors kaltinamasis teigė, kad „BMW“ automobilio vertė buvo mažesnė nei 7560,00 eurų , tačiau ji atitiko rinkos kainą, automobilis buvo tvarkingas, pakeistas variklis, kainavęs apie 1350,00 eurų. Patikslino, jog atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes mažina savo pareikštą civilinį ieškinį 520,00 eurų, kuriuos išskaičiavo iš automobilio „BMW“ vertės.
Kaltinamojo kaltė grindžiama ir kitais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.
Šalies argumentai
Nukentėjusysis V. Š., ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2019 m. spalio mėnesio pradžioje gavo pranešimą iš Vilniaus miesto apylinkės teismo, apie tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo dėl neva jo pasirašyto ir neapmokėto vekselio (1 t., b. l. 175-176). Paaiškino, kad 2019 m. kovo 21 d. paprastasis vekselis neva pasirašytas jo vardu, kuriuo jis įsipareigojęs 2019 m. birželio 21 d. be sąlygų sumokėti A. K. 6 500,00 eurų, o pagal 2019 m. balandžio 10 d. paprastąjį vekselį kurį jis taip pat neva yra pasirašęs, įsipareigojęs iki 2019 m. liepos 10 d. be sąlygų sumokėti A. K. 7 560,00 eurų. Minėtų vekselių jis niekada nepasirašė ir apie juos nieko nežino, tačiau mano, kad juos galėjo pasirašyti pažįstamas J. K., kuris 2018 m. spalio mėnesį automobilyje pagrobė nukentėjusiojo dokumentą, apie ką jis vėliau sužinojo iš policijos pareigūnų (1 t., b. l. 168–170; 174–177; 178–181).
Nukentėjusysis A. K., ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad vykdo individualią veiklą – taksi pavėžėjimo ir automobilių nuomos. Nuomojamas automobilis „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas jo, bet buvo registruotas jo tėvo A. K. vardu, o nuomojamą automobilį BMW 525D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įgijo išperkamąja nuoma, todėl valdytojas buvo jis, o savininkas – UAB ,,MOGO LT“. Automobiliai stovėdavo jo gyvenamosios vietos kieme ((duomenys neskelbtini)). 2019 m. kovo 21 d. su asmeniu, prisistačiusiu V. Š. ir pateikusiam šio asmens dokumentą, V. Š. vardu sudarė automobilio išperkamosios (dvejiems metams) nuomos sutartį Nr. 3 dėl automobilio „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 6500 eurų. Minėtas asmuo, kaip vėliau paaiškėjo – kaltinamasis J. K. taip pat tą pačią dieną pasirašė paprastąjį vekselį ir įsipareigojo 2019 m. birželio 21 d. be sąlygų sumokėti A. K., 6500,00 eurų. 2019 m. balandžio 10 d. su J. K., kuris prisistatė esantis V. Š., savo gyvenamojoje vietoje V. Š. vardu sudarė Automobilio išperkamosios nuomos sutartį Nr. 4 dėl automobilio „BMW 525D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 7560,00 eurų ir pasirašė ir paprastąjį vekselį, kuriuo esą V. Š. įsipareigojo iki 2019 m. liepos 10 d. be sąlygų sumokėti jam nukentėjusiajam 7560,00 eurų. Tačiau už šiuos automobilius kaltinamasis sumokėjo kelias įmokas, o nuo 2019 metų birželio mėnesio bendravimą nutraukė. Dėl pagrobtų automobilių patyrė 11 000,00 eurų dydžio turtinės žalos ir 3 450,00 eurų žalos dėl nesumokėtų nuomos įmokų, todėl iš viso patyrė 14 450,00 eurų turtinės žalos (1 t., b. l. 10–12; 30–34; 37–39; 49).
Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) Kauno rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2019 m. spalio 30 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. K. neatpažino V. Š., gim. (duomenys neskelbtini)m., kaip asmens, apie kurį davė parodymus, t. y. parodė, jog ne jis apgaule įgijo automobilius – „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir BMW 525D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat pasirašė išperkamosios nuomos sutartis ir paprastuosius vekselius (1 t., b. l. 40–44).
??Iš Kauno AVPK Kauno rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2019 m. gruodžio 2 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. K. atpažino J. K., kaip asmenį, kuris prisistatė V. Š. ir apgaule įgijo automobilius – „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir BMW 525D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat pasirašė išperkamosios nuomos sutartis ir paprastuosius vekselius (1 t., b. l. 45–48).
??Iš Informacijos apie kelių transporto priemones pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis 2019 m. rugpjūčio 7 d. išrašo kopijos matyti, jog automobilio „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas/valdytojas yra A. K., gim. (duomenys neskelbtini)m. (1 t., b. l. 83).
??Iš 2018 m. rugsėjo 1 d. sutarties, pasirašytos A. K., gim. (duomenys neskelbtini)m., ir A. K., gim. (duomenys neskelbtini)m., matyti, jog A. K., gim. (duomenys neskelbtini)m., automobiliu „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudojosi panaudos pagrindu (1 t., b. l. 64–66)
?? Iš Informacijos apie kelių transporto priemones pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis 2019 m. rugpjūčio 7 d. išrašo kopijos matyti, jog automobilio „BMW 525D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas yra A. K., gim., o savininkas – UAB „MOGO LT“ (1 t., b. l. 84).
??Iš UAB „MOGO LT“, pateiktos 2016 m. spalio 28 d. lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties Nr. L28102016/0002 matyti, jog A. K., gim. automobilį „BMW 525D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagamintą 2005 metais (pirma registracija), iš UAB „Autosritis“ įsigijo lizingu. (1 t., b. l. 88-102)
??Iš nukentėjusiojo A. K. 2019 m. rugsėjo 3 d. tyrėjai pateikto asmens dokumento nuotraukos matyti, jog 2019 m. kovo 21 d. ir 2019 m. balandžio 10 d. asmuo, prisistatęs V. Š., A. K. buvo pateikęs V. Š., vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu A. K., sudarė V. Š. vardu Automobilių išperkamosios nuomos sutartis (1 t., b. l. 69-70)
??Iš Kauno AVPK Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2019 m. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. K. pateikė 2019 m. kovo 21 d. automobilio „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 6500 eurų, išperkamosios nuomos sutartį Nr. 3, bei 2019 m. balandžio 10 d. automobilio „BMW 525D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 7560,00 eurų, išperkamosios nuomos sutartį Nr. 4, kurios pasirašytos V. Š. su A. K. (1 t., b. l. 56–63).
??Iš 2019 m. kovo 21 d. Paprastojo vekselio matyti, jog V. Š. įsipareigojęs pagal paminėtą paprastąjį vekselį 2019 m. birželio 21 d. be sąlygų sumokėti A. K. 6 500,00 eurų. (1 t., b. l. 68; 66)
??Iš 2019 m. balandžio 10 d. Paprastojo vekselio matyti, jog V. Š. įsipareigojęs pagal paminėtą paprastąjį vekselį iki 2019 m. liepos 10 d. be sąlygų sumokėti A. K. 7 560,00 eurų. (1 t., b. l. 67; 66)
Iš Kauno AVPK Kauno rajono policijos komisariato 2019 m. rugsėjo 5 d. tarnybinio pranešimo, matyti, kad atlikus asmens, prisistačiusio V. Š., kuris naudojosi mobiliojo ryšio SIM kortele, abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (išankstinės apmokėjimo paslaugos vartotojas), telekomunikacijos įvykių analizė, nustatyta, kad nukentėjusysis A. K., kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), ir asmuo, prisistatęs V. Š., kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), tiriamu laikotarpiu bendravo SMS pranešimais ir skambučiais. Bendrauta skambinant vienas kitam laikotarpyje nuo 2019 m. kovo 10 d. iki 2019 m. gegužės 29 d. Nuo 2019 m. birželio 3 d. 09:53:31 iki 2019 m. birželio 12 d. 19:02:58 val. nukentėjusysis A. K. bandė susisiekti su asmeniu, prisistačiusiu V. Š., kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau telefonas buvo išjungtas. (1 t., b. l. 122–124; 112–115; 118–121; 125–140).
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai J. K. dėl apgaule įgyto svetimo turto, tikrų dokumentų suklastojimo ir neturint teisėto pagrindo neteisėtai laikomo kito fizinio asmens dokumento panaudojimo abiem nusikalstamų veikų atvejais pasitvirtino.
Kaltinamasis J. K. abiem atvejais veikė tiesiogine tyčia, tai yra turėdamas išankstinį tikslą apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą ir suprasdamas, kad savo neteisėtais veiksmais, pateikiant kito fizinio asmens vairuotojo pažymėjimą, suklaidins nukentėjusįjį, kad šis perleistų kaltinamajam turtą – automobilius – ir norėjo taip veikti.
Kadangi tiek automobilis „VW Touran“ tiek automobilis „BMW 525D“, buvo įgyti apgaulės būdu suklaidinus tą patį nukentėjusįjį A. K. ir padaryti toje pačioje vietoje – (duomenys neskelbtini), taigi, faktiškai tomis pačiomis aplinkybėmis, todėl ir J. K. kaltės įrodymai dėl abiejų nusikalstamų veikų epizodų yra glaudžiai susiję ir aptariami bei vertinami kartu.
Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis J. K., iš anksto turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą – A. K., priklausantį turtą – automobilį „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 6500,00 eurų vertės, kuriuo, teikdamas automobilių nuomos paslaugas teisėtai naudojosi A. K. ir suvokdamas, kad turtinių sutartinių (išperkamosios nuomos) įsipareigojimų nevykdys, 2019 m. kovo 21 d., laikotarpyje nuo 8.00 val. iki 20.00 val., būdamas (duomenys neskelbtini), ir panaudodamas apgaulę – A. K. prisistatęs V. Š., neteisėtai laikydamas šio asmens vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), jį panaudojo pastarojo vardu sudarydamas Automobilio išperkamosios nuomos sutartį Nr. 3 dėl automobilio „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 6500 eurų ir šioje sutartyje pasirašė, o perėmęs minėtą automobilį, pagal sutartį išperkamosios nuomos mokesčio nemokėjo, automobilio negrąžino ir tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – automobilį „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Šioje dalyje kaltinamasis savo kaltę pripažino pilnai, paaiškindamas, jog dėl teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu priteistos žalos atlyginimo, užsiėmė automobilių nuomos veikla, tikslu gautas pajamas panaudoti žalos atlyginimui, o internete suradęs A. K. patalpintą skelbimą dėl automobilio „VW Touran“ išperkamosios nuomos, sąmoningai panaudojo kito fizinio asmens – V. Š. neteisėtai laikomą vairuotojo pažymėjimą ir taip apgaulės būdu, suklaidinęs A. K., sudarė su juo Automobilio išperkamosios nuomos sutartį Nr. 3, kuria įsipareigojo mokamomis įmokomis įsigyti transporto priemonę – automobilį „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 6500,00 eurų vertės, tačiau sudarydamas sutartį žinojo, jog sutarties įsipareigojimų neįvykdys ir tokiu būdu įtraukė nukentėjusįjį A. K. į jam nenaudingą sandorį.
Nukentėjusiuoju pripažintas V. Š. paaiškino, jog kaltinamasis jo vardu buvo sudaręs analogišką sandorį, prieš tai pagrobęs jo asmens dokumentą, ką iš dalies patvirtino ir kaltinamasis, nurodydamas, jog V. Š. nesutikus jis vis tiek paėmė jo asmens dokumentą ir siekdamas nuslėpti duomenis apie save ir taip suklaidinti nukentėjusįjį A. K., jį neturėdamas teisėto pagrindo neteisėtai panaudojo tikram dokumentui suklastoti – tikslu apgaulės būdu įgyti svetimą turtą – automobilį „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Šias aplinkybes taip pat patvirtino ir nukentėjusysis A. K., paaiškindamas, jog kaltinamasis J. K., prisistatęs V. Š. vardu ir pateikęs pastarojo vairuotojo pažymėjimą, su A. K. sudarė Automobilio išperkamosios nuomos sutartį Nr. 3, įsipareigodamas įsigyti minėtą automobilį, ir šioje sutartyje pasirašė V. Š. vardu, tačiau savo įsipareigojimo nevykdė ir minėto automobilio negrąžino.
Kaltinamojo kaltę šioje dalyje taip pat patvirtina ir asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai iš kurių matyti, kad nukentėjusysis A. K. neatpažino V. Š., kaip asmens, apgaule įgijusio automobilį „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasirašiusio išperkamosios nuomos sutartį bei paprastąjį vekselį, tačiau atpažino J. K., kaip asmenį, atlikusį šiuos veiksmus, taip pat VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašas, patvirtinantis jog minėtas automobilis priklauso A. K., kuris su nukentėjusiuoju A. K. 2018 m. rugsėjo 1 d., sudarė panaudos sutartį, pastarajam suteikiant teisę naudotis automobiliu neapibrėžtai veiklai, savo lėšomis atlikti automobilių remontą ir jų išlaikymą, bei tarnybinio pranešimo dėl asmens, prisistačiusio V. Š. vardu telekomunikacijų tinklų analizės, bendraujant su nukentėjusiuoju A. K., iš kurios matyti, kad kaltinamasis J. K. iš savo išankstinio apmokėjimo SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)su nukentėjusiuoju bendravo nuo 2019 m. kovo 10 d. iki gegužės 29 d., tačiau nuo 2019 m. birželio 3 d. iki birželio 12 d. nukentėjusiajam mėginant susisiekti su kaltinamuoju, pastarojo mobilaus ryšio telefono abonentas buvo išjungtas, kas patvirtina aplinkybes apie tai, jog kaltinamasis tyčia vengė bendrauti su nukentėjusiuoju.
Kaltinamojo kaltė dėl antro nusikalstamos veikos epizodo taip pat patvirtina aukščiau aptartais įrodymais ir kaltinamojo J. K. tyčiniais veiksmais, dėl ko kaltinamasis savo kaltę pripažino pilnai, paaiškindamas, jog po pirmosios sutarties sudarymo toliau bendraujant su nukentėjusiuoju, pastarasis pasiūlė įsigyti automobilį „BMW 525D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 7560,00 eurų vertės, kurio valdytojas (naudotojas) buvo A. K., automobilį lizingo sutarties pagrindu įsigijęs iš UAB „MogoLT“.
Dėl to kaltinamasis, analogiškais veiksmais, 2019 m. balandžio 10 d. laikotarpyje nuo 8.00 val. iki 20.00 val., žinodamas, jog sutartinių įsipareigojimų neįvykdys, tyčia, panaudodamas apgaulę – vėl prisistatęs V. Š. ir neturėdamas teisėto pagrindo dar kartą panaudojo tą patį neteisėtai laikomą kito fizinio asmens dokumentą – vairuotojo pažymėjimą, toje pačioje vietoje pasirašė Automobilio išperkamosios nuomos sutartį Nr. 4 dėl automobilio „BMW 525D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 7560,00 eurų vertės išperkamosios nuomos, pasirašydamas sutartyje nukentėjusiojo V. Š. vardu. Tokiais savo veiksmais, kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, apgaulės būdu, panaudojęs neteisėtai laikomą kito asmens dokumentą suklastojo tikrą dokumentą – sutartį ir įgijo svetimą turtą.
Nors prokurorė kaltinamajame akte nurodė, kad J. K., neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo neteisėtai laikomą kito fizinio asmens dokumentą – V. Š. asmens tapatybės kortelę, Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau iš baudžiamosios bylos duomenų – nukentėjusiajam pateikus panaudoto V. Š. asmens dokumento fotonuotrauką (1 t., b. l. 70) – matyti, jog kaltinamasis neturėdamas teisėto pagrindo, panaudojo neteisėtai laikomą V. Š. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), o ne asmens tapatybės kortelę, todėl ši faktinė aplinkybė kaltinimuose keičiama, nurodant, jog kaltinamasis panaudojo V. Š. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina ir tai, kad šis dokumentas nusikalstamos veikos padarymo metu, o ir šiuo metu yra galiojantis, todėl kaltinamojo gynėjo nurodyta aplinkybė dėl to, kad dokumento galiojimo laikas buvo pasibaigęs, yra netiksli.
Visi aukščiau nurodyti duomenys, kaip įrodymai, yra vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo kaltei dėl visų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių baudžiamojoje byloje nekilo.
I. N. veikų kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.
Tyčios turinį esant sukčiavimui, kai apgaule įgyjamas svetimas turtas ar turtinė teisė, sudaro kaltininko suvokimas, kad apgaule suklaidinęs nukentėjusįjį jis neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, numatė, kad dėl jį ar kitą asmenį praturtinančios veikos nukentėjusiajam atsiras turtinė žala, ir norėjo tokių padarinių (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-255/2012), o šios bylos kontekste svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, pripažįstama tai, kad kaltinamojo naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti jo valdomą turtą, savo nusikalstamiems ketinimams pagrįsti J. K. sumokėdavo pinigus už trumpą daikto išperkamosios nuomos laikotarpį, vėliau dar kurį laiką palaikydavo nuolatinį kontaktą su nuomotoju, tokiu būdu sudarė sąlygas praktiškai identiškomis aplinkybėmis ir antrajam automobiliui apgaule įgyti, ir tik vėliau nutraukė visus ryšius su nukentėjusiuoju A. K..
BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamąją atsakomybę užtraukia alternatyvūs veiksmai, kai pagaminamas netikras dokumentas, suklastojamas tikras dokumentas arba aiškiai netikras ar aiškiai suklastotas tikras dokumentas laikomas, gabenamas, siunčiamas, panaudojamas ar realizuojamas. Šiame straipsnyje įtvirtinta teisės norma saugo tokias vertybes kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Kadangi BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta formali nusikalstamos veikos sudėtis, tai pavojingumą paprastai gali rodyti padarytos nusikalstamos veikos pobūdis ir jos intensyvumas, tyčios kryptingumas, tikslai ir motyvai, taip pat nusikalstamos veikos dalykas. Be to, padarinių kaip būtinojo požymio neįtvirtinimas nusikalstamos veikos sudėtyje nereiškia, kad veikos, BK aprašytos formaliomis sudėtimis, jų nesukelia ir kad kilusių ar galimų padarinių apskritai nereikia tirti byloje. Nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnyje, dalykas yra dokumentas. Pagal teismų praktiką rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, laikomas dokumentu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-200/2008, 2K-7-251/2013 ir kt.).
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 302 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką.
Antspaudo, spaudo, dokumento arba griežtos atskaitomybės blanko įgijimas, laikymas, gabenimas, siuntimas ar realizavimas neturint teisėto pagrindo paprastai yra tada, kai kaltininkas neteisėtai jam teisėtu pagrindu nepriklausančius dalykus sandorių ar kitu pagrindu užvaldo ar įgyja kitokiu būdu (išskyrus pagrobimą) arba (ir) keičia šių dalykų buvimo vietą ar perleidžia tretiesiems asmenims. Kaltė reiškiasi tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad neturėdamas teisinio pagrindo įgyja, laiko, gabena, siunčia, panaudoja ar realizuoja antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką, ir nori taip veikti.
Byloje surinktų įrodymu pagrindu konstatuotina, kad kaltinamasis J. K., turėdamas išankstinį tikslą apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą ir suvokdamas, jog savo veiksmais padarys turtinę žalą, tyčia suklaidino nukentėjusįjį A. K., prisistatydamas, apie aptariamus įvykius nieko nežinančio V. Š. vardu ir pateikęs nukentėjusiajam pastarojo neteisėtai laikomą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kaip pagrindą įtvirtinti juridinę reikšmę turinčius sandorius, atitinkamai 2019 m. kovo 21 d. ir 2019 m. balandžio 10 d., būdamas (duomenys neskelbtini), su A. K., sudarė Automobilių išperkamosios nuomos sutartis Nr. 3 ir Nr. 4, taip pat neturėdamas teisėto pagrindo abiem atvejais panaudojo pateikdamas neteisėtai laikomą kito fizinio asmens – V. Š., vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), šiose sutartyse pasirašė V. Š. vardu, taip suklastodamas tikrus teisines pasekmes sukėlusius dokumentus, apgaule įgijo automobilius „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „BMW 525D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Abiem nusikalstamų veikų atvejais kaltinamasis turėjo išankstinę tyčią minėtų automobilių negražinti ir nevykdyti sutartinių įsipareigojimų, ką patvirtino pats baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu, taigi suprato, darantis nusikalstamus veiksmus ir numatė dėl to kilsiančius padarinius, tačiau jų aktyviais veiksmais siekė, tad kaltinamojo J. K. veiksmai abejais nusikalstamų veikų atvejais kvalifikuoti teisingai BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, bei 302 straipsnio 1 dalį.
I. B. parinkimo ir jų skyrimo motyvai
BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės viešųjų darbų arba baudos arba laisvės apribojimo arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.
BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvinės baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.
BK 302 straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvinės baudos arba arešto arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmės.
Kaltinamojo J. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmes, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir vieną ją sukinančią aplinkybes.
J. K. padarė keturis nesunkius ir du apysunkius nusikaltimus, visos šios nusikalstamos veikos yra tyčinės, baigtos. Kaltinamasis teisiamas dvyliktą kartą, (2 t., b. l. 19–165), didžiąja dalimi už analogiškų nusikaltimų padarymą, baustas administracine tvarka ir turi galiojančią administracinę nuobaudą (2 t., b. l. 10–12), šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, VšĮ Respublikinės Vilniaus Psichiatrijos ligoninėje nesigydė ir nesilankė (2 t., b. l. 18), Respublikiniame priklausomybės ligų centre neregistruotas (2 t., b. l. 15).
Prokurorė teismo posėdžio metu prašė pripažinti J. K. kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje (2019 m. kovo 21 d. veika dėl automobilio „VW Touran“) ir už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje padarymą paskirti 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, už nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje padarymą paskirti 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o už nusikaltimo, numatyto BK 302 straipsnio 1 dalyje padarymą paskirti 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmę ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimi, paskirti subendrintą 3 (trijų metų) laisvės atėmimo bausmę. Taip pat prašė pripažinti kaltinamąjį kaltu padarius nusikaltimus (2019 m. balandžio 20 d. veika dėl automobilio „BMW 525D“) ir už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje padarymą paskirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, už nusikaltimo, numatyto 300 straipsnio 1 dalyje paskirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o už nusikaltimo, numatyto BK 302 straipsnio 1 dalyje padarymą, paskirti 3 (trijų) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmę ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimi, paskirti subendrintą 3 (trijų metų) 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmę. Paskirtas bausmes subendrinti vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi ir paskirti galutinę subendrintą 5 (penkių) metų laisvės atėmimo bausmę, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu.
Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, J. K. parinktinos griežčiausios sankcijose numatytos bausmės rūšys – laisvės atėmimas. Kaltinamasis teisiamas dvyliktą kartą, didžiąja dalimi už sukčiavimą, nusikalstamas veikas padarė neatlikęs paskirtos bausmės ir šiuo metu jo atžvilgiu yra priimta eilė apkaltinamųjų nuosprendžių, todėl akivaizdu, jog toks kaltinamojo elgesys yra ne atsitiktinis, jis linkęs pažeidinėti įstatymus ir teigiamų išvadų nepadarė, todėl matytina, jog paskyrus švelnesnes bausmės rūšis ir neskyrus realaus laisvės atėmimo, bausmės tikslai nebus pasiekti, kadangi jis ir toliau daro nusikaltimus. Manytina, kad laisvės atėmimo bausmė J. K. yra būtina sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, parinktina prokurorės prašoma bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kaltinamajam J. K., 2019 m. kovo 21 d. veikoje dėl automobilio „VW Touran“ užvaldymo apgaule, už nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje nustatant bausmės dydžius, didesnius nei bausmės rūšies vidurkis – 1 (vienerius) metus 7 (septynis) mėnesius, o už nusikaltimo numatyto 302 straipsnio 1 dalyje padarymą, nustatytinas dydis artimas bausmės rūšies vidurkiui – 2 (du) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, ir 5 dalies pagrindais ir atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos padarytos idealiąja nusikalstamų veikų sutaptimi, paskirtos bausmės bendrintinos bausmių apėmimo būdu, griežtesne pagal BK 302 straipsnio 1 dalį paskirta 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesiu terminuoto laisvės atėmimo bausme apimant pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį paskirtas 1 (vienerių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmes, nustatant, kad galutinė subendrinta bausmė J. K. yra 2 (dveji) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.
2019 m. balandžio 20 d. veikoje dėl automobilio „BMW 525D“ užvaldymo apgaule taip pat parinktina prokurorės prašoma bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kaltinamajam J. K. už nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje nustatant bausmės dydžius, didesnius nei bausmės rūšies vidurkis – 1 (vienerius) metus 8 (aštuonis) mėnesius, o už nusikaltimo numatyto 302 straipsnio 1 dalyje padarymą, nustatytinas dydis artimas bausmės rūšies vidurkiui – 2 (du) metai 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, ir 5 dalies pagrindais ir atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos padarytos idealiąja nusikalstamų veikų sutaptimi, paskirtos bausmės bendrintinos bausmių apėmimo būdu, griežtesne pagal BK 302 straipsnio 1 dalį paskirta 2 (dviejų) 8 (aštuonių) mėnesiu terminuoto laisvės atėmimo bausme apimant pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį paskirtas 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmes, nustatant, kad galutinė subendrinta bausmė J. K. yra 2 (dveji) metai 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, kaltinamajam J. K. paskirtą subendrintą 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę (2019 m. kovo 21 d. veika dėl automobilio „VW Touran“ užvaldymo apgaule) dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su galutine subendrinta 2 (dviejų) metų 8 (aštuonių mėnesių) laisvės atėmimo bausme (2019 m. balandžio 20 d. veika dėl automobilio „BMW 525D“ užvaldymo apgaule), prie griežtesnės 2 (dviejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, t. y. 1 (vienerius) metus 1 (vieną) mėnesį ir skirtina galutinė subendrinta 3 (trijų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Pagal BK 64¹ straipsnį baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir nustatytina galutinė 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.
Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog kaltinamojo atžvilgiu priimti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 2 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 3 d. nuosprendžiai nėra įsiteisėję, be to, vienu iš šių nuosprendžių bausmės buvo subendrintos, iki šiol vyksta ir daugiau teisminių procesų kaltinamojo atžvilgiu, todėl siekiant išvengti neaiškumų bausmių vykdymo procese bei galimo dvigubo bausmių bendrinimo, šiuo teismo nuosprendžiu nesprendžiamas bausmių bendrinimo klausimas.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nebuvo paskirta ir šioje proceso stadijoje neskirtina, kadangi J. K. atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę.
V. Civilinis ieškinys, kiti proceso klausimai
Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį ((duomenys neskelbtini) straipsnis).
(duomenys neskelbtini) straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis).
Byloje iki įrodymų tyrimo pradžios nukentėjusysis A. K. pateikė civilinį ieškinį dėl 17 510,00 eurų dydžio turtinės žalos atlyginimo (3 t. b. l. 39).
Nukentėjusysis prašyme dėl civilinio ieškinio nurodė jog dėl jo atžvilgiu padarytų nusikalstamų veikų neteko dviejų automobilių – VW „Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 6500,00 eurų ir „BMW 520D“, kurio vertė – 7560,00 eurų. Be to, pagal sudarytas nuomos sutartis negavo 3450,00 eurų nuomos pinigų, todėl dėl automobilių jam padaryta 14 060,00 eurų turtinė žala, o 3450,00 eurų sudaro negautos pajamos.
Teisiamojo posėdžio metu A. K. patikslino, kad automobilis VW „Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso jo tėvui, tačiau nukentėjusysis jį valdo pagal neatlygintinos nuomos sutartį, jam suteikta teisė parduoti šį automobilį ir jis faktiškai yra jo, tik dėl tam tikrų priežasčių pirktas tėvo vardu. Apie civilinio ieškinio pareiškimą savo tėvą tikina informavęs, šis nepageidauja dalyvauti procese. Dėl automobilių nuomos pasirašė vekselius, kurie nėra apmokėti. Automobilį 6500,00 eurų suma įvertino dėl to, kad tiek už jį sumokėjo. Automobilį „BMW“ įsigijo lizingu iš UAB „Mogo LT“, yra jo valdytojas, o išsimokėti liko nepilni metai, tik pilnai sumokėjęs likutinė automobilio vertę galėtų jį parduoti. Negautas pajamas skaičiuoja iki 2019 m. birželio mėnesio, tai yra to laiko, kuomet jo ir kaltinamojo santykiai faktiškai nutrūko. Detalizuodamas gautas dalines įmokas už kiekvieno iš automobilių nuomą A. K. patikslino, kad dėl automobilio VW „Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) negautos pajamos yra 1850,00 eurų, o dėl automobilio BMW 520D“, negautos pajamos yra 1580,00 eurų, bendra suma gaunasi 3430,00, todėl būtent tokį reikalavimą dalyje dėl negautų pajamų reiškia byloje. Konkretizuodamas nuomoms mokesčio skaičiavimą A. K. patikslino 520,00 eurų mažinantis civilinį ieškinį dalyje dėl automobilio „BMW 520D“ vertės.
Nukentėjusiojo A. K. civilinis ieškinys dalyje dėl prašymo priteisti turtinę žalą už transporto priemonių praradimą atmestinas, o dalyje dėl reikalavimo priteisti negautas pajamas paliktinas nenagrinėtu.
Iš VĮ „Regitra“ informacijos apie kelių transporto priemones nustatyta, kad automobilis VW „Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso A. K., gim. (duomenys neskelbtini)m., o automobilis „BMW 520D“, valst Nr., (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „Mogo LT“, o jo valdytojas yra A. K. (1 t., b. l. 83, 84). Iš 2018 m. rugsėjo 1 d. sutarties, pasirašytos A. K., gim. (duomenys neskelbtini)m., ir A. K., gim. (duomenys neskelbtini)m., matyti, jog A. K., gim. (duomenys neskelbtini)m., automobiliu „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudojosi panaudos pagrindu neapibrėžtai veiklai, savo lėšomis atlieka automobilių remontą ir jų išlaikymą (1 t., b. l. 64–66). Iš UAB „Mogo LT“ pateiktos 2016 m. spalio 28 d. lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties Nr. L28102016/0002 matyti, jog A. K., gim. (duomenys neskelbtini)m., automobilį „BMW 525D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagamintą 2005 metais (pirma registracija), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo UAB „Mogo LT“ finansuojamu lizingu, kurio išperkamosios nuomos paskutinės įmokos data – 2020 m. spalio 28 d. Sutartyje įtvirtintas reikalavimas lizingo gavėjui transporto priemonę valdyti ir naudoti rūpestingai ir atidžiai ir susilaikyti nuo veiksmų, kurie galėtų tiesiogiai ar netiesiogiai sąlygoti ar prisidėti prie transporto priemonės žuvimo, įskaitant ir jos konfiskavimo, atvejus, taip pat lizingo gavėjas neturi teisės nusavinti, įkeisti arba kitais būdais apriboti ir apsunkinti ar suvaržyti transporto priemonės arba jos dalių, be Mogo sutikimo perduoti transporto priemonę naudoti tretiesiems asmenims ir tokia sutarties sąlyga pripažįstama esmine (9.4 punktas) (1 t., b. l. 88-102).
Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis A. K. civilinį ieškinį pareiškė baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu iki įrodymų tyrimo pradžios ir viso bylos nagrinėjimo metu tiek civiliniame ieškinyje, tiek savo paaiškinimuose be kita ko formulavo reikalavimą priteisti turtinę žalą tiek dėl kaltinamojo J. K. padarytų nusikaltimų pasekoje prarastų automobilių, tiek ir dėl negautų pajamų už šių automobilių išperkamąją nuomą, tačiau esamomis aplinkybėmis akivaizdu, kad nukentėjusysis A. K. nėra tinkama šalis reikšti civilinį ieškinį tiek dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo už automobilio VW „Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso A. K., gim. (duomenys neskelbtini)m., praradimą, tiek dalyje dėl automobilio „BMW 525D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso UAB „Mogo LT“ praradimą. Abiem atvejais jis nėra nurodytų transporto priemonių savininkas ir byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad Algirdas kaupas ar UAB „Mogo LT“ būtų įgalioję nukentėjusįjį veikti jų vardu, taigi, toks reikalavimas yra neįgyvendinamas, todėl pateiktas civilinis ieškinys galėjo būti tikslinamas, nes teisė į žalos atlyginimą realiai gali būti įgyvendinama tik tuo atveju, kai ieškinio turinys informatyvus, proceso dalyviams suprantamas, jame išsamiai nurodytos aplinkybės ir įrodymai, kuriais grindžiamas materialinis reikalavimas ir jį reiškia tinkamas ieškovas. Visgi baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu civilinis ieškovas nesutiko būti pakeistas kitu (CPK 45 straipsnio 2 dalis) paaiškinęs, kad automobilį VW „Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), faktiškai įsigijo už savo lėšas, o tėvo vardu jį registravo tik susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, o dėl automobilio „BMW 525D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Mogo LT“, jam jokio reikalavimo nereiškia, ir jis toliau moka eilines lizingo įmokas pagal sutartį. Taigi, esamomis aplinkybėmis nukentėjusiajam A. K. nesant nė vieno iš aukščiau nurodytų automobilių teisėtu savininku, reikalavimas dėl žalos priteisimo jam už šio turto praradimą negali būti tenkinamas.
Dalyje dėl A. K. reikalavimo atlyginti turtinę žalą dėl negautų pajamų civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu.
Asmuo, kuris mano, kad jo civilinės teisės yra pažeistos gali prašyti teismo taikyti vieną ar iš karto kelis civilinės teisės gynimo būdus. Vienas iš pasirinktinų asmens teisės gynimo būdų yra ieškinio reikalavimas atlyginti žalą. (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.
Pagal šiuo metu Lietuvos Respublikoje galiojančias baudžiamojo proceso taisykles teismas bylą nagrinėja neperžengdamas nei kaltinamojo akto, nei pareikštų civilinių ieškinių ribų. Konkrečioje situacijoje, nepriklausomai nuo to, kad nukentėjusysis A. K. nurodė, jog dalyje reiškia civilinį ieškinį dėl negautų pajamų atlyginimo, tai iš esmės atitinka kitokio pobūdžio civilinį reikalavimą, o būtent, reikalavimą įvykdyti sutartį natūra. Negana to, įvertinus tai, kad tiek dėl automobilio VW „Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tiek ir dėl automobilio „BMW 525D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusysis savo vardu sudarė išperkamosios nuomos sutartis, kuriose numatyta, kad periodiškai mokamos įmokos galiausiai lemia ir šio daikto nuosavybės pasikeitimą, nors pats nėra nė vieno iš šių daiktų savininkas, todėl teismui nagrinėjant tokį civilinį ieškinį ir nusprendus jį patenkinti būtų paneigta tikrųjų daiktų savininkų nuosavybės teisė. Tokio tipo reikalavimai baudžiamajame procese yra nenagrinėjami.
Be to, tokioje situacijoje reikalinga platesnė analizė, ar nukentėjusysis A. K., nė pagal vieną iš aukščiau nurodytų atitinkamai 2018 m. rugsėjo 1 d. sutarties su A. K., bei 2016 m. spalio 28 d. lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties Nr. L28102016/0002 su UAB „Mogo LT“, neturėdamas teisės nei pernuomoti, nei perleisti trečiojo asmens nuosavybėn jam pačiam nepriklausančio turto, tai yra transporto priemonių, ir faktiškai tai padaręs, kas buvo įforminta 2019 m. kovo 21 d. automobilio „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išperkamosios nuomos sutartimi Nr. 3, bei 2019 m. balandžio 10 d. automobilio BMW 525D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išperkamosios nuomos sutartimi Nr. 4, elgėsi laikydamasis įstatymo reikalavimų ir ar toks susitarimas neperžengia privačių santykių ribų, o tokios sutartys neprieštarauja imperatyviems įstatymo reikalavimams, dėl ko būtų pagrindas jas pripažinti negaliojančiomis, su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis, taigi ir teise jam gauti išperkamosios nuomos įmokas. Tokiu būdu teismui baudžiamojoje byloje tokį A. K. reikalavimą pripažinus negautomis pajamomis būtų sudaryta ydinga situacija ir dėl galimo neteisėto praturtėjimo, todėl tokie klausimai baudžiamajame procese, kur nagrinėjamas tik žalos atlyginimo klausimas, nesprendžiami, o reikalavimą dėl sutarties įvykdymo natūra nukentėjusysis A. K. turi reikšti civilinio proceso tvarka.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2019 m. kovo 21 d. automobilio „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išperkamosios nuomos sutarties Nr. 3, kopija, 2019 m. balandžio 10 d. automobilio BMW 525D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išperkamosios nuomos sutarties Nr. 4 kopija, 2019 m. kovo 21 d. paprastojo vekselio kopija ir 2019 m. balandžio 10 d. paprastojo vekselio kopija (1 t., b. l. 56–63, 66, 67, 68) nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini byloje, kaip nusikalstamų veikų tyrimo medžiaga.
Laikinas Nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Išieškotinų proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
J. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 300 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), ir 302 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos) bei skirti jam bausmes:
- už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (2019 m. kovo 21 d. veika dėl automobilio „VW Touran“ užvaldymo apgaule) padarymą – 1 (vienerių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
- už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje (2019 m. kovo 21 d. veika dėl automobilio „VW Touran“ užvaldymo apgaule) padarymą – 1 (vienerių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
- už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje (2019 m. kovo 21 d. veika dėl automobilio „VW Touran“ užvaldymo apgaule) padarymą – 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes ir paskirti galutinę subendrintą 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
- už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (2019 m. balandžio 20 d. veika dėl automobilio „BMW 525D užvaldymo apgaule) padarymą – 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
- už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje (2019 m. balandžio 20 d. veika dėl automobilio „BMW 525D“ užvaldymo apgaule) padarymą – 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
- už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje (2019 m. balandžio 20 d. veika dėl automobilio „BMW 525D“ užvaldymo apgaule) padarymą – 2 (dviejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes ir paskirti galutinę 2 (dviejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalies pagrindais, J. K. paskirtas galutines laisvės atėmimo bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės ir galutinę subendrintą bausmę skirti 3 (tris) metus 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.
Nukentėjusiojo A. K. civilinį ieškinį dalyje dėl 14 060,00 eurų turtinės žalos atmesti, o dalyje dėl 3 450,00 eurų negautų pajamų palikti nenagrinėtu.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2019 m. kovo 21 d. automobilio „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išperkamosios nuomos sutarties Nr. 3, kopiją, 2019 m. balandžio 10 d. automobilio BMW 525D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išperkamosios nuomos sutarties Nr. 4 kopiją, 2019 m. kovo 21 d. paprastojo vekselio kopiją ir 2019 m. balandžio 10 d. paprastojo vekselio kopiją (1 t., b. l. 56–63, 66, 67, 68) nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.