- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-27
- Bylos Nr.
- e2S-616-280/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Sankauskaitė
- Atsakovas
- F. K.
- Ieškovas
- S. K.
- Trečiasis asmuo
- TSB bank
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo F. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2648-902/2019, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovui F. K. ir atsakovo F. K. priešieškinį ieškovei S. K., trečiajam asmeniui TSB bank plc, išvadą teikiančiai institucijai - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo, neturtinės žalos priteisimo, materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, kreditorinio įsipareigojimo vykdymo, santuokoje įgyto turto padalinimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašo nutraukti jos santuoką su atsakovu dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatyti nepilnamečių vaikų Ū. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. E. K. gyvenamąją vietą su mama (ieškove) S. K., priteisti iš atsakovo F. K. materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams Ū. K. ir P. E. K. po 250 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki nepilnamečių vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteisti iš atsakovo 2950 Eur piniginę kompensaciją, padalinti santuokoje įgytą turtą, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys 2019 m. kovo 12 d. teisme priimtas.
2. Atsakovas priešieškiniu prašo nutraukti su ieškove S. K. 2011 m. lapkričio 26 d. sudarytą jų santuoką dėl ieškovės kaltės, priteisti jam 2000 Eur neturtinę žalą, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu su atsakovu, nustatyti ieškovės bendravimo su vaikais tvarką, tuo atveju, jeigu vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su ieškove, prašo nustatyti priešieškinyje nurodytą jo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, taip pat prašo automobilį Audi A6 pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe, o automobilį VW Golf ir KTM motociklą pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe, paskolą (privalomas įmokas pagal TSB bank kreditinę kortelę) pripažinti solidaria šalių prievole iki santuokos nutraukimo momento, į bendrą sutuoktinių balansą įtraukti čiužinį ir priteisti iš ieškovės piniginę kompensaciją atsakovui 96,99 Eur, priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. 2019 m. liepos 1 d. atsakovas F. K. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: bent du kartus per savaitę atsakovas bendrauja su vaikais internetu (skambinant per facebook, skype); atsakovas per savo atostogas pasiima vaikus iš ieškovės ir praleidžia savo atostogas kartu su vaikais vienas, nedalyvaujant ieškovei (konkrečiai 2019 metais – liepos 29–rugpjūčio 5 d., arba rugpjūčio 5–11 d. ir per Kalėdas ar Naujus metus savaitę laiko); tuo atveju, kai atsakovas vyksta lankyti vaikų į Lietuvą, pusę kelionės ir apgyvendinimo išlaidų kompensuoja ieškovė.
Šalies argumentai
4. Prašyme nurodė, kad ieškovė išsivežė šalių nepilnamečius vaikus nuo 2018 m. balandžio mėnesio iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą, todėl atsakovas neturi galimybių matytis ir tinkamai bendrauti su vaikais. Atsakovas neturi jokių sąlygų dalyvauti kasdieniame vaikų auklėjime, ugdyme. Ieškovė nesudaro galimybių ir piktybiškai neleidžia atsakovui kartu su vaikais praleisti laiko vienam, bylos nagrinėjimas truks dar kurį laiką, per kurį atsakovo ir vaikų tarpusavio ryšys vis labiau silpnės, todėl reikalinga nustatyti laikiną bendravimo su vaikais tvarką.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
1. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019 m. liepos 5 d. nutartimi atsakovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino iš dalies, nustatė bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis sprendimas civilinėje byloje: atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais du kartus per savaitę - trečiadienį ir sekmadienį nuo 19.00 val. iki 20.00 val. internetu, skambinant per facebook, skype programas; nustatė laikiną tėvo ir vaikų bendravimo tvarką, pagal kurią F. K. bendrauja su vaikais laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 6 d. iki 2019 m. rugpjūčio 10 d. Šventojoje kasdieną nuo 10 val. iki 13 val., po vaikų pietų miego tęsti bendravimą nuo 16 val. iki 20 val., dalyvaujant nepilnamečių vaikų mamai S. K.; F. K. bendrauja su vaikais 2019 m. gruodžio 25 d. nuo 10 val. iki 13 val. viešoje vietoje, sutartoje šalių bendru sutarimu, dalyvaujant nepilnamečių vaikų mamai, 2019 m. gruodžio 26 d. nuo 15 val. iki 18 val. viešoje vietoje, sutartoje šalių bendru sutarimu, dalyvaujant nepilnamečių vaikų mamai, 2019 m. gruodžio 27 d. nuo 18 val. iki 19.30 val. viešoje vietoje, sutartoje šalių bendru sutarimu, dalyvaujant nepilnamečių vaikų mamai, 2019 m. gruodžio 31 d. nuo 16 val. iki 18 val. viešoje vietoje, sutartoje šalių bendru sutarimu, dalyvaujant nepilnamečių vaikų mamai. Kitoje dalyje prašymo netenkino.
2. Teismas vadovavosi Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio, Civilinio kodekso (toliau - CK) 3.65 straipsnio nuostatomis, pažymėjo, kad teismas laikinąsias apsaugos priemones taiko atsižvelgdamas į sutuoktinių, vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus. Nurodė, kad tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį aklėjant. Pripažino, kad byloje nėra duomenų, jog nustačius atsakovui laikiną bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais, būtų pažeistos jų teisės ir teisėti interesai. Pažymėjo, kad šalių tarpusavio santykiai daro neigiamą įtaką vaikų emocinei būklei, kelia grėsmę nepilnamečių vaikų interesams, kas rodo, jog šalių vaikams šiuo metu svarbu užtikrinti saugią aplinką, jiems įprastą maitinimo ir poilsio režimą, psichinę ir fizinę sveikatą bei gerovę. Atsižvelgė į tai, kad vaikai gyvena su ieškove jos tėvų namuose, kur jiems yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, jie yra 2 ir 4 metų amžiaus, motinos globa yra svarbesnė, nei tėvo, kadangi dėl dažno buvimo drauge jau susiformavo stipresnis jų tarpusavio emocinis ryšys. Sprendė, kad tokio amžiaus vaikai savarankiškai, be motinos pagalbos, gali negebėti savarankiškai bendrauti su tėvu internetu, telekomunikacijos priemonėmis, ar gyventi pas tėvą, atostogų metu vieni, be motinos dalyvavimo. Vaikai dėl jiems nustatytų sveikatos sutrikimo diagnozių turi pažinimo ir elgesio sutrikimus, šalių sūnų ištinka nevaldomi pykčio, isterijos priepuoliai, kuriuos sunku suvaldyti, jis itin sunkiai adaptuojasi naujoje aplinkoje, tai pastebima net ir trumpam vaiką nusivedus į bet kokią naują vietą, kuomet keičiasi vaiko emocinė būklė, ištinka priepuolis. Kadangi atsakovas nenurodė, kur ir kokiomis sąlygomis pasiims vaikus, nėra aišku, kaip bet koks vietos pasikeitimas įtakotų nepilnamečių vaikų elgesį.
3. Teismas, tsižvelgęs į P. E. K. diagnozę, į tai, kad jis nekalba, negali išreikšti savo norų, teismas sprendė, kad gyvenamosios vietos pasikeitimas galėtų jam sukelti didelį nerimą, stresą, kurie vėliau pereitų į priepuolį. Tokiems priepuoliams gydytojai rekomenduoja užbėgti į priekį, skiriant medikamentus. Pažymėjo, kad Ū. K. dėl jai nustatyto sveikatos sutrikimo, yra užsispyrusi, bendravimas su ja pasireiškia nuolatinių kompromisų ieškojimu, siekiant išvengti pykčio priepuolių, arba priešingai visiško užsisklendimo. Sprendė, kad vaikams būtina palanki aplinka bei tinkama priežiūra, kurią užtikrintų mamos buvimas šalia vaikų, jų atskyrimas nuo artimos aplinkos ir mamos, su kuria yra užsimezgęs artimas ryšys, visai savaitei, galimai pažeistų prioritetiniais laikomus vaiko interesus, būtų neužtikrinta saugi ir rami aplinka tinkanti vaiko emociniam ir psichologiniams formavimuisi.
4. Dėl atsakovo prašomo pusės kelionės ir apgyvendinimo išlaidų kompensavimo iš ieškovės, atsakovui vykstant aplankyti vaikų į Lietuvą, teismas pažymėjo, kad kiekvienas iš tėvų savo kelionės ir apgyvendinimo išlaidų klausimą turėtų spręsti asmeniškai. Teismas nustatė laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, dalyvaujant ieškovei, atsižvelgęs į vaikų interesus, į tai, kad jie šiuo metu yra maži, faktiškai gyvena su motina, į vaikams nustatytas diagnozes, sveikatos, pažinimo ir elgesio sutrikimus, siekiant netrikdyti nepilnamečių vaikų įprastos dienotvarkės, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą motyvai
5. Atsakovas F. K. atskiruoju skundu prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. liepos 5 d. nutarties dalį, kuria nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka, panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – nustatyti tokią atsakovo bendravimo su vaikais tvarką: atsakovas bendrauja su vaikais ne mažiau kaip du kartus per savaitę - internetu (skambinant per facebook, skype programas), laiką ir datą iš anksto suderinus su ieškove; atsakovas vaikus laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 5 d. iki 2019 m. rugpjūčio 11 d. pasiima iš jų gyvenamosios vietos ir išsiveža juos į atitinkamą Lietuvos kurortą – Palangą, Šventąją, Nidą ar kt. (atsakovas su vaikais gyvena viešbutyje ar kitose laikinai išsinuomotose patalpose), su jais leidžia laiką nedalyvaujant ieškovei, ir vaikus grąžina ieškovei 2019 m. rugpjūčio 11 d.; atsakovas laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 25 d. iki 2020 m. sausio 2 d. pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos (tuo laikotarpiu atsakovas su vaikais gyvena Lietuvoje pas atsakovo gimines) ir bendrauja su vaikais nedalyvaujant ieškovei, ir vaikus atsakovas grąžina ieškovei 2020 m. sausio 2 d.
6. Nurodo, kad teismo patvirtinta bendravimo su vaikais internetu tvarka niekaip negali būti įgyvendinta dėl objektyvių priežasčių: atsakovas negali užtikrinti, kad galės bendrauti su vaikais kiekvieną trečiadienį ar sekmadienį nuo 19 val. iki 20 val. Lietuvos laiku (Jungtinės Karalystės laikas skiriasi 2 valandomis), nes atsakovo darbo grafikas yra kintantis ir priklauso nuo poreikio ir atsakovo darbdavio valios, be to, atsakovui tam tikrais atvejais prireikia dirbti ir savaitgaliais, tame tarpe ir sekmadieniais. Atsakovas negali pasakyti, kada tiksliai turės galimybę bendrauti su vaikais, todėl siūlo kiekvieną kartą prieš kalbant su vaikais, laiką ir dieną suderinti su ieškove iš anksto.
7. Sutinka, kad vaikai yra labiau prisirišę prie motinos, nes atsakovas neturi jokių sąlygų bendrauti su jais, ieškovė juos išsivežė iš Jungtinės Karalystės, kur šeima gyveno eilę metų, į Lietuvą. Atsakovas į Lietuvą grįžta tik tam tikrais laikotarpiais, vaikų nuo pat 2018 m. balandžio neturi galimybės matyti ir su jais bendrauti susitikus. Atsakovui būtina susitikti ir praleisti laiko su vaikais, kad tarp jų formuotųsi emocinis ryšys. Byloje nėra duomenų apie netinkamą tėvo valdžios naudojimą nepilnamečių vaikų atžvilgiu, kad tėvui pasiėmus vaikus savaitei nebūtų užtikrinta saugi ir rami aplinka tinkama vaikų emociniam ir psichologiniam formavimuisi. Todėl nėra pagrindo sudaryti kliūtis bendrauti tėvui su savo vaikais ir neleisti atsakovui praleisti laiko su vaikais vienam, nedalyvaujant ieškovei. Išvadą teikianti institucija neanalizavo atsakovo gyvenamosios aplinkos sąlygų, jo bendravimo su vaikais būdų, priemonių, tarpusavio santykių, o tik pažodžiui atkartojo ieškovės poziciją dėl jos gyvenimo sąlygų. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kitų objektyvių duomenų, kad atsakovo bendravimas su vaikais darytų jiems bet kokio pobūdžio neigiamą įtaką. Teismas nepagrįstai nustatė minimalią laikiną atsakovo bendravimo su vaikais tvarką be jokių objektyvių duomenų ar įrodymų, kad vaikams neva su atsakovu likti vieniems nesaugu, ar atsakovas negalės tinkamai jais pasirūpinti, nustatė, kad visais atvejais, atsakovui susitinkant ir bendraujant su vaikais, turi nepertraukiamai dalyvauti ir ieškovė. Atsakovas augino vaikus nuo gimimo iki kol ieškovė jų neišsivežė į Lietuvą, turi vaikų kasdienio prižiūrėjimo ir rūpinimosi įpročių, yra rūpinęsis vaikais vienas, kai ieškovė dalyvaudavo repeticijose, vaikų sveikatos problemos atsakovui nėra naujiena ir jis žino, kaip elgtis tokiose situacijose. Kadangi užbėgant į priekį pykčio priepuoliams, vaikams reikia vartoti medikamentus, ieškovė turėtų suteikti reikiamą informaciją atsakovui dėl tokių medikamentų (jų pavadinimą, vartojimo dozes). Ieškovei vienai auginant vaikus, nenoriai bendraujant su atsakovu ir vengiant atsakovo bendravimo su vaikais, tinkamai nesupažindinant jo su specifiniais vaikų poreikiais ir sveikatos sutrikimais, atsakovas neturi ir neturės galimybių įgyti tinkamų vaikų priežiūros įpročių. Nesutinka, kad vaikai, kuriems greitu metu (rugsėjo ir gruodžio mėnesiais) sukaks 3 ir 5 metai yra per maži praleisti kelias dienas vieni su tėvu, nedalyvaujant motinai. Neaišku, kodėl atsakovas su vaikais gali bendrauti tik dalyvaujant ieškovei, jeigu, pasak teismo, šalių tarpusavio santykiai daro neigiamą įtaką vaikų emocinei būklei.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė S. K. prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad atskirajame skunde nurodoma bendravimo tvarka pakoreguota ir skiriasi nuo atsakovo prašyme nurodytos, tačiau ji pažeidžia vaikų teisėtus interesus. Kadangi atsakovo darbo grafikas yra lankstus, atsakovas gali ir turi laikytis nustatytos tvarkos bendraujant su vaikais internetu. Ieškovė ir atsakovas gyveno kartu, todėl ieškovei yra žinoma, kad įprastai laiku nuo 19 val. iki 20 val. atsakovas būdavo namuose ir savo laisvalaikiu gali susiekti su vaikais, jei nori su jais bendrauti. Atsakovas turėtų būti atsakingesnis ir neversti vaikų laukti naktį tėčio skambučio, kai nuo 20 val. iki 21 val. vaikai paprastai ruošiami miegoti ir 21 val. paprastai jau miega. Vaikai lanko ugdymo įstaigą, keliasi anksti, todėl vaikų poilsis ir nakties miego režimas turi būti išlaikytas. Dėl to, kad atsakovas negali ir nenori skambinti vaikams, vaikai neturi nukentėti, dienos metu vaikai yra užimti ugdymo įstaigoje, todėl vakare iki nakties miego susisiekti ir bendrauti su tėčiu yra geriausias laikas vaikams. Mamos dalyvavimas nustatyto bendravimo metu padės vaikams ir atsakovui bendraujant lengviau įveikti kilusius vaikų emocines problemas, maitinimo, vaikų higienos, saugumo klausimus. Nors tikėtina, kad atsakovas nedarys vaikams neigiamos įtakos, tačiau dėl vaikų sveikatos būklės, jų saugumo, siekio palaipsniui pereiti prie bendravimo su tėčiu, yra labai svarbu, jog bendravimo metu dalyvautų mama. Atsakovas vienas su vaikais buvo pasilikęs vos kelioms valandoms, jis neturi įgūdžių, kantrybės vienas visapusiškai pasirūpinti vaikais, vaikai ilgėsis ir verks be mamos, tuomet atsakovas negalėtų užtikrinti vaikams saugumo, ramios aplinkos. Pagal nustatytą bendravimo tvarką atsakovas bendraus su vaikais dalyvaujant vaikų mamai, kuomet sudaromos sąlygos atsakovui vienam laisvai būti ir rūpintis vaikais, kaip jis ir pageidavo.
9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodo, kad su skundu nesutinka. Nurodo, kad atsakovo ir jo vaikų bendravimas telekomunikacijų priemonėmis, internetu galėtų būtų dažnesnis, nes būtent tokiomis priemonėmis galima sustiprinti ir palaikyti tėvo ir vaikų ryšį, kai jų gyvenamosios vietos yra skirtingose valstybės. Tačiau būtina mamos pagalba, kadangi 3, 5 metų vaikas savarankiškai gali nemokėti naudotis minėtomis bendravimo priemonėmis. Nesutinka, kad teismas nepagrįstai nustatė minimalią laikiną atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, kadangi bendravimo tvarką teismas nustato tokią, kokia ji galima esant situacijai. Atsakovas pripažino, kad neturi tvirto emocinio ryšio su vaikais ir pagal jo prašomą nustatyti tvarką bendrauti su vaikais vienam, be vaikų mamos, šiuo metu jam nepavyktų. Vaikai gyvena su ieškove jos tėvų namuose, kur jiems yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, vaikų atskyrimas nuo jiems artimos aplinkos ir mamos, su kuria yra užsimezgęs artimas ryšys, visai savaitei, galimai pažeistų prioritetiniais laikomus vaiko interesus, būtų neužtikrinta saugi ir rami aplinka tinkanti vaikų emociniam ir psichologiniams formavimuisi. Kai vaikai dar yra mažamečiai, motinos globa yra svarbesnė, nei tėvo, kadangi dėl dažno buvimo drauge jau susiformavo stipresnis jų tarpusavio emocinis ryšys. Teismas, nustatydamas atsakovo ir vaikų laikiną bendravimo tvarką, nusprendė tinkamai, kiek įmanoma labiau į tėvo ir mažamečių vaikų bendravimą įtraukdamas ir mamą. Pažymi, kad naujai atsakovo prašoma nustatyti laikina jo ir vaikų bendravimo tvarka apeliacinės instancijos teismo reikalautų iš naujo nagrinėti naujai prašomos nustatyti bendravimo tvarkos galimumą ir pagrįstumą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
2. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
3. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, taigi, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės.
4. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, kuri skirta apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, taip pat ir sprendžiant dėl laikinos vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.
5. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnis, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad aptartos įstatymo nuostatos yra aktualios ir sprendžiant klausimą dėl laikinos vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo civilinės bylos nagrinėjimo metu.
6. Apeliantas atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi dėl bendravimo su vaikais tvarkos internetu nustatymo, kadangi, apelianto teigimu, tam tikromis dienomis ir tam tikru laiku nustatyta bendravimo su vaikais tvarka riboja jo galimybę bendrauti su vaikais ir teigia, kad objektyviai neturės galimybės įvykdyti teismo nutarties – jo darbo grafikas kintantis, gali susidaryti situacija, kad jis dirbs ir savaitgaliais. Taip pat nesutinka, kad jo atostogų metu bendraujant su vaikais dalyvautų ieškovė.
7. Atsakovas prašyme taikyti laikinąsias priemones prašė nustatyti, jog jis bent du kartus per savaitę bendraus su vaikais internetu (skambinant per facebook, skype). Toks prašymas iš esmės ir buvo teismo patenkintas nustatant, kad atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais du kartus per savaitę - trečiadienį ir sekmadienį nuo 19.00 val. iki 20.00 val. internetu, skambinant per facebook, skype programas. Apeliantas skunde nurodo, kad galimai jis nurodytu laiku dirbs ir negalės bendrauti su vaikais, sutiktų, jog konkretų laiką ir datą reikėtų suderinti su ieškove iš anksto.
8. Pažymėtina, kad tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus. Manytina, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas konkretus laikas, kada atsakovas galėtų internetu bendrauti su vaikais, geriausiai atitinka vaikų interesus, įvertinus tai, kad darbo dienomis vaikai lanko ikimokyklines įstaigas, grįžę iš šių įstaigų turi pavalgyti, nusiprausti, ruoštis miegui, taip pat vakarais darbo dienomis bei savaitgaliais vaikai turėtų turiningai praleisti laisvalaikį. Atsakovo pareiga būtų prisitaikyti prie vaikų dienos režimo, o ne atvirkščiai, kaip šiuo atveju pageidauja atsakovas. Be to, pažymėtina, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog jis dirbs trečiadieniais bei sekmadieniais nuo 19.00 val. iki 20.00 val. (Lietuvos laiku), todėl tokie jo teiginiai laikytini deklaratyviais. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bendravimo tvarką internetu, atsižvelgė į vaikų interesus, abiejų tėvų teisę dalyvauti vaiko auklėjime. Be to, atsakovas, pasikeitus gyvenimo aplinkybėms, gali pirmosios instancijos teismo prašyti pakeisti bendravimo su vaikais tvarką, šalys gali ir tai būtų tinkamiausia, susitarti gera valia dėl jų bendravimo su vaikais, nebūtinai laikytis teismo nustatytos tvarkos.
9. Apeliantas pageidauja, kad būtų nustatyta kitokia bendravimo su vaikais tvarka jo atostogų metu ir prašo nustatyti, kad atsakovas vaikus laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 5 d. iki 2019 m. rugpjūčio 11 d. pasiima iš jų gyvenamosios vietos ir išsiveža juos į atitinkamą Lietuvos kurortą – Palangą, Šventąją, Nidą ar kt. (atsakovas su vaikais gyvena viešbutyje ar kitose laikinai išsinuomotose patalpose), su jais leidžia laiką nedalyvaujant ieškovei, ir vaikus grąžina ieškovei 2019 m. rugpjūčio 11 d.; atsakovas laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 25 d. iki 2020 m. sausio 2 d. pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos (tuo laikotarpiu atsakovas su vaikais gyvena Lietuvoje pas atsakovo gimines) ir bendrauja su vaikais nedalyvaujant ieškovei, ir vaikus atsakovas grąžina ieškovei 2020 m. sausio 2 d. Atkreiptinas dėmesys, kad klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliacinės instancijos teisme sprendžiamas jau praėjus atsakovo vasaros atostogų laikui, todėl šioje dalyje klausimui praradus aktualumą pasisakytina tik dėl atsakovo bendravimo su vaikais gruodžio pabaigoje- sausio pradžioje.
10. Pažymėtina, kad atsakovas savo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašė nustatyti tokią laikiną bendravimo su vaikais tvarką: atsakovas per savo atostogas pasiima vaikus iš ieškovės ir praleidžia savo atostogas kartu su vaikais vienas, nedalyvaujant ieškovei (konkrečiai 2019 metais – liepos 29–rugpjūčio 5 d., arba rugpjūčio 5–11 d. ir per Kalėdas ar Naujus metus savaitę laiko).
11. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo laikino bendravimo su vaikais tvarkos Kalėdų, Naujųjų Metų laikotarpiu nustatė, kad atsakovas bendrauja su vaikais 2019 m. gruodžio 25 d. nuo 10 val. iki 13 val. viešoje vietoje, sutartoje šalių bendru sutarimu, dalyvaujant nepilnamečių vaikų mamai, 2019 m. gruodžio 26 d. nuo 15 val. iki 18 val. viešoje vietoje, sutartoje šalių bendru sutarimu, dalyvaujant nepilnamečių vaikų mamai, 2019 m. gruodžio 27 d. nuo 18 val. iki 19.30 val. viešoje vietoje, sutartoje šalių bendru sutarimu, dalyvaujant nepilnamečių vaikų mamai, 2019 m. gruodžio 31 d. nuo 16 val. iki 18 val. viešoje vietoje, sutartoje šalių bendru sutarimu, dalyvaujant nepilnamečių vaikų mamai.
12. Atskiruoju skundu apeliantas prašo nustatyti, kad jis laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 25 d. iki 2020 m. sausio 2 d. pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos (tuo laikotarpiu atsakovas su vaikais gyvena Lietuvoje pas atsakovo gimines) ir bendrauja su vaikais nedalyvaujant ieškovei, ir vaikus atsakovas grąžina ieškovei 2020 m. sausio 2 d. Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad pagrindinis nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentas yra tai, kad atsakovas nenori bendrauti su vaikais dalyvaujant ieškovei, jis gali vienas pasirūpinti vaikais.
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ryšys tarp tokio amžiaus vaikų ir tėvo turi būti kuriamas sistemingai, po truputį ir toje socialinėje erdvėje, kurioje vaikas jaučiasi saugus. Tai pažymi ir išvadą teikianti institucija. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai.
14. Atkreiptinas dėmesys, kad pats apeliantas nurodo, jog vaikų nuo 2018 m. balandžio neturi galimybės matyti, kadangi ieškovė išvyko su jais į Lietuvą, vėlesni laikotarpiai, kada vaikus jis prižiūrėjo buvo trumpalaikiai, ieškovės pasirodymų metu. Tokiu atveju darytina išvada, kad atsakovas jau daugiau nei metus laiko su vaikais nuolatos negyvena, jų kasdiene priežiūra neužsiima, atskirajame skunde nurodo, kad jam nežinoma, kokiais kiekiais, kokie medikamentai naudotini ištikusių priepuolių atvejais. Minėta aplinkybė reikšminga sprendžiant dėl atsakovo gebėjimo ilgesnį laiką pasirūpinti vaikų interesais, ypač atsižvelgiant į jų amžių bei sveikatos sutrikimus.
15. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad vaikai gyvena su ieškove, yra 2 ir 4 metų amžiaus ir motinos globa šiuo metu yra svarbesnė, nei tėvo, sprendė, kad tokio amžiaus vaikai gali negebėti gyventi pas tėvą, atostogų metu vieni, be motinos dalyvavimo, vaikai dėl jiems nustatytų sveikatos sutrikimo diagnozių turi pažinimo ir elgesio sutrikimus, šalių sūnų ištinka nevaldomi pykčio, isterijos priepuoliai, kuriuos sunku suvaldyti, jis itin sunkiai adaptuojasi naujoje aplinkoje.
16. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į P. E. K. diagnozę, sprendė, kad gyvenamosios vietos pasikeitimas galėtų jam sukelti didelį nerimą, stresą, kurie vėliau pereitų į priepuolį, Ū. K. dėl jai nustatyto sveikatos sutrikimo, yra užsispyrusi, bendravimas su ja pasireiškia nuolatinių kompromisų ieškojimu, siekiant išvengti pykčio priepuolių, arba priešingai visiško užsisklendimo. Apeliantas neginčija aplinkybių, kad vaikai yra labiau prisirišę prie mamos, nei prie jo, taip pat, kad jie turi aukščiau nurodytų sveikatos sutrikimų. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, esant tokiems vaikų sveikatos sutrikimams, nustačius laikiną bendravimo tvarką su tėvu, kaip pageidauja atsakovas, esant dabartinei situacijai būtų pažeisti vaikų interesai.
17. Pripažintina, kad teismas pagrįstai sprendė, jog vaikams būtina palanki aplinka bei tinkama priežiūra, kurią užtikrintų mamos buvimas šalia vaikų, jų atskyrimas nuo artimos aplinkos ir mamos, su kuria yra užsimezgęs artimas ryšys, visai savaitei, galimai pažeistų prioritetiniais laikomus vaiko interesus, būtų neužtikrinta saugi ir rami aplinka tinkanti vaiko emociniam ir psichologiniams formavimuisi.
18. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas skunde nurodo argumentus dėl savo gyvenamosios vietos, teigia, kad turi tinkamas sąlygas vaikus auginti, tačiau, prašydamas nustatyti laikiną bendravimo su vaikais tvarką žiemos atostogų metu, nurodo, kad jis su vaikais, pasiėmęs juos savaitei iš vaikams įprastos aplinkos, bendrautų gyvendamas pas savo gimines Lietuvoje. Pažymėtina, kad tokiu atveju vaikai turėtų gyventi jiems visiškai svetimoje aplinkoje, byloje nėra jokių duomenų, kokios būtų vaikų gyvenimo pas atsakovo gimines sąlygos. Atsakovas nenurodo, pas kokius giminaičius jis su vaikais gyventų, ar šiuos asmenis vaikai pažįsta, ar vaikų bendravimas su atsakovo giminaičiais, įvertinus vaikų sveikatos būklę, amžių, nesukeltų jiems papildomo streso, nepatogumų.
19. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertindamas konkrečias aplinkybes, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nustatė vaikų ir tėvo bendravimo tvarką dalyvaujant ieškovei bei nustatė konkrečias dienas bei laiką, kada šis bendravimas su vaikais vyktų. Manytina, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, t. y. iki įsiteisės sprendimas dėl iš esmės išnagrinėto ginčo, pirmosios instancijos teismas nustatė teisingą ir protingą laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, kuri atitinka geriausius vaikų interesus. Be to, kaip minėta, egzistuoja galimybė šalims geranoriškai, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų dienotvarkę, vaikų sveikatos būklę ir/ar vaikų užimtumą, susitarti dėl kitokio atsakovo ir vaikų bendravimo laiko ar trukmės.
20. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teisingai nustatė visas reikšmingas aplinkybes tokio pobūdžio bylose, atsižvelgė į kompetentingos institucijos išvadas, šalių interesų pusiausvyrą, prioritetą teikdamas būtent vaikų interesams.
21. Apeliacinio teismo vertinimu, byloje svarbiausia yra vaikų psichinė, fizinė sveikata bei gerovė, vaikų teisė vystytis, palaikyti emocinį ryšį su abiem tėvais, kurių dalyvavimas vaikų auklėjime yra būtinas, ir tai turi būti įgyvendinama vadovaujantis išimtinai vaikų interesais.
22. Teismas daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmos dalies pirmuoju punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeista.