Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1A-260/2012

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2012-10-22
Bylos Nr.: 1A-260/2012
Teisminio proceso Nr.: 1-10-1-01325-2010-7
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Linas Šiukšta, Svajūnas Knizleris, Valdimaras Bavėjanas (pran.)
Nuteistasis: V. R.
Nukentėjusysis: A. K., A. P., M. B.

Kategorijos

1.2.7.4Lytinės aistros tenkinimas pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar) neliečiamumą (BK 1511)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-260/2012Proceso Nr. 1-10-1-01325-2010-7Procesinio sprendimo kategorija 1.2.7.4 (S)

LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 22 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Valdimaro Bavėjano (pranešėjo),teisėjų: Svajūno Knizlerio, Lino Šiukštos,sekretoriaujant Agatai Minkel, Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorui Vladimirui Sergejevui,nuteistajam V. R.,gynėjui Ramūnui Vanagui,nukentėjusiesiems A. K., A. P., M. B.,nukentėjusiųjų atstovei pagal įstatymą M. P.,Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovei Onai Žukauskienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro ir nuteistojo V. R. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo V. R. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 151¹ str. 1 d. (2006-06-22 įstatymo Nr. X-711 redakciją) (dėl lytinės aistros tenkinimo su nepilnamečiu A. K., gim. 1993-07-04) - laisvės atėmimu dvejiems metams;

- pagal BK 151¹ str. 1 d. (2006-06-22 įstatymo Nr. X-711 redakciją) (dėl lytinės aistros tenkinimo su nepilnamečiu M. B., gim. 1993-09-30) - laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, galutinė subendrinta bausmė pakirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams, bausmę atlikti nustatant pataisos namuose.

Iš nuteistojo V. R. priteista po 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems A. K. ir M. B..

V. R. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 150 str. 4 d. (dėl mažamečio A. K. seksualinio prievartavimo), BK 161 str. 1 d., 150 str. 3 d. (dėl nepilnamečio A. K. seksualinio prievartavimo ir įtraukimo girtauti), 150 str. 4 d. (dėl mažamečio M. B. seksualinio prievartavimo), 150 str. 4 d., 153 str. (dėl mažamečio A. P. tvirkinimo ir seksualinio prievartavimo) išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R. nuteistas už tai, kad 2008-2009 m. laikotarpiu, tiksliau nenustatytu laiku, tenkino lytinę aistrą su nepilnamečiais asmenimis, masturbuodamas bei oraliniu būdu dirgindamas jų lytinius organus, pažadėjęs suteikti ir suteikęs už tai pinigų ir kitokios formos atlygį - nupirkdamas rūbų, cigarečių, vaišindamas maisto produktais, nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių. Tokiu būdu V. R. tenkino lytinę aistrą su nepilnamečiais A. K. ne mažiau kaip 2 kartus ir su M. B. ne mažiau kaip 3 kartus.

V. R. buvo kaltinamas ir atiduotas teismui už tai, kad nuo 2005 m. rugpjūčio 1 d. iki 2007 m. liepos 4 d., tiksliai nenustatytu laiku, ne mažiau kaip 2 kartus savo buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, prieš tai raktu užrakinęs kambario duris, turėdamas tikslą tenkinti savo lytinę aistrą su mažamečiu A. K., prieš šio valią, pasinaudodamas pastarojo bejėgiška būkle dėl mažametystės ir lengvo protinio atsilikimo, dėl ko A. K. nesuvokė jo atliekamų veiksmų esmės bei dėl to savo aktyviais veiksmais jiems nesipriešino, rankomis masturbavo bei oraliniu būdu dirgino nukentėjusiojo A. K. varpą bei po to už tai pastarajam davė nuo 10 iki 50 Lt, tokiais savo veiksmais jis seksualiai prievartavo mažametį.

Taip pat jis buvo kaltinamas ir atiduotas teismui už tai, kad nuo 2007 m. liepos 5 d. iki 2010 m. birželio 30 d., tiksliai nenustatytu laiku, ne mažiau kaip 8 kartus, savo buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, turėdamas tikslą tenkinti savo lytinę aistrą su nepilnamečiu A. K., tuo pačiu įtraukdamas nukentėjusįjį A. K. girtauti, po ko pasinaudodamas pastarojo bejėgiška būkle dėl apsvaigimo nuo alkoholio, nepilnametystės ir lengvo protinio atsilikimo, dėl ko A. K. nesuvokė jo atliekamų veiksmų esmės bei dėl to savo aktyviais veiksmais jiems nesipriešino, t. y. prieš nukentėjusiojo valią, rankomis masturbavo bei oraliniu būdu dirgino A. K. varpą bei po to už tai pastarajam davė nuo 10 iki 20 Lt, tokiais savo veiksmais jis seksualiai prievartavo nepilnametį asmenį bei įtraukė pastarąjį girtauti.

Taip pat jis buvo kaltinamas ir atiduotas teismui už tai, kad nuo 2007 m. birželio 1 d. iki 2007 m. rugsėjo 30 d., tiksliai nenustatytu laiku, ne mažiau kaip 1 kartą, savo buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, turėdamas tikslą tenkinti savo lytinę aistrą su mažamečiu M. B., prieš šio valią, pasinaudodamas pastarojo bejėgiška būkle dėl mažametystės, dėl ko M. B. nesuvokė jo atliekamų veiksmų esmės bei dėl to savo aktyviais veiksmais jiems nepasipriešino, rankomis masturbavo bei oraliniu būdu dirgino M. B. varpą bei po to už tai pastarajam davė 5 Lt, tokiais savo veiksmais jis seksualiai prievartavo mažametį.

Taip pat jis buvo kaltinamas ir atiduotas teismui už tai, kad nuo 2007 m. spalio 1 d. iki 2010 m., tiksliai nenustatytu laiku, ne mažiau kaip 1 kartą, savo buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, turėdamas tikslą už atlygį tenkinti savo lytinę aistrą su nepilnamečiu M. B., rankomis masturbavo bei oraliniu būdu dirgino M. B. varpą bei po to už tai pastarajam davė 5 Lt dydžio piniginį atlygį, tokiu būdu jis tenkino savo lytinę aistrą pažeisdamas nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą.

Taip pat jis buvo kaltinamas ir atiduotas teismui už tai, kad nuo 2007 m. gruodžio 1 d. iki 2009 m. vasario 1 d., tiksliai nenustatytu laiku, ne mažiau kaip 2 kartus, savo buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, prieš tai raktu užrakinęs kambario duris bei mažamečiui A. P. parodęs pornografinio turinio filmą, turėdamas tikslą tenkinti savo lytinę aistrą su mažamečiu A. P., prieš nukentėjusiojo valią, t. y. pasinaudodamas pastarojo bejėgiška būkle dėl mažametystės, dėl ko A. P. nesuvokė jo atliekamų veiksmų esmės bei dėl to savo aktyviais veiksmais jiems nepasipriešino, taip pat pažadėdamas nukentėjusiajam už tai atsilyginti pinigais, rankomis masturbavo bei oraliniu būdu dirgino A. P. varpą bei po to už tai pastarajam davė 20 Lt, tokiais savo veiksmais jis tvirkino ir seksualiai prievartavo mažametį.

Dėl šių nusikalstamų veikų teismas V. R. išteisino motyvuodamas tuo, kad neginčijamų įrodymų, jog V. R. 2005-2007 m. laikotarpiu seksualiai prievartavo kurį nors iš nukentėjusiųjų, byloje nėra. Taip pat byloje nėra neginčijamų duomenų ir apie tai, kad V. R. tvirkino mažametį A. P. bei į girtavimą įtraukė nukentėjusįjį A. K.. Tokias išvadas teismas grindė tuo, kad nukentėjusiųjų parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi, be to, šių kaltinimų nepatvirtino ir kiti byloje ištirti įrodymai, pats nuteistasis neigė padaręs šiuos nusikaltimus. Be paties nukentėjusiojo A. K. parodymų apie vieną kartą nuteistojo namuose vartotą alkoholį, jokie kiti įrodymai nepatvirtina, kad nuteistasis girdė nukentėjusįjį alkoholiniais gėrimais. Esant prieštaringiems įrodymams, o tų prieštaravimų nepavykus pašalinti, teismas V. R. dėl minėtų nusikalstamų veikų išteisino, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Šalies argumentai

Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį pakeisti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo V. R. pripažinti kaltu ir nuteisti:

Žemesnės instancijos teismas

- pagal BK 150 str. 4 d. (dėl A. K. seksualinio prievartavimo) – laisvės atėmimu aštuonerius metams;

- pagal BK 161 str. 1 d. (dėl A. K. įtraukimo girtauti) - laisvės atėmimu vieneriems metams;

- pagal BK 150 str. 3 d. (dėl A. K. seksualinio prievartavimo) - laisvės atėmimu šešeriems metams;

- pagal BK 150 str. 4 d. (dėl M. B. seksualinio prievartavimo) - laisvės atėmimu aštuoneriems metams;

- pagal BK 151¹ str. 1 d. (2006-06-22 įstatymo Nr. X-711 redakcija) (dėl lytinės aistros tenkinimo su M. B.) - laisvės atėmimu dvejiems metams;

Žemesnės instancijos teismas

- pagal BK 153 str. 4 d. (turėtų būti BK 153 str.) dėl A. P. tvirkinimo - laisvės atėmimu vieneriems metams;

- pagal BK 150 str. 4 d. (dėl A. P. seksualinio prievartavimo) - laisvės atėmimu aštuoneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą dešimčiai metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Priteisti iš V. R. nukentėjusiesiems A. K., M. B. ir A. P. po 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Prokuroras mano, kad teismo išvados dėl nukentėjusiųjų ir nuteistojo parodymų vertinimo, nusikalstamų veikų kvalifikavimo, V. R. paskirtos bausmės dydžio ir iš jo priteistų civilinių ieškinių neturtinei žalai atlyginti neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas sprendimą dėl to, kad V. R. veiksmuose nėra nusikaltimų, numatytų BK 150 str. 4 d., 150 str. 3 d., 153 str. ir 161 str. 1 d., sudėties, nepagrįstai grindė tik nuteistojo parodymais ir atmetė visus bylos duomenis, kurie nepatvirtina V. R. versijos. Skundžiamame nuosprendyje nėra įvertintas nukentėjusiųjų nebrandumas, menkos žinios ir gyvenimiškos patirties nebuvimas, o patys nukentėjusieji apibūdinti vienpusiškai neigiamai, kaip asmenys, pastoviai keičiantys parodymus bei seksualiai bendraujantys su suaugusiais, kurie šioje byloje nepatraukti atsakomybėn.

Prokuroras pažymi, kad nuteistojo veiksmai nukentėjusiųjų atžvilgiu yra labai ciniški, jie objektyviai pasireiškė tuo, kad jis pasirinko pažeidžiamiausią asmenų grupę - vaikų globos namų ugdytinius (berniukus), turinčius socialinės adaptacijos, psichologinių problemų. Juos už cigaretes, alkoholį, maistą ir menką materialinį atlygį, be to, ir draugišku betarpišku elgesiu pajungė savo valiai, kad nevaržomas galėtų išnaudoti šiuos nepilnamečius savo lytinei aistrai tenkinti. Be to, tokia išvada darytina remiantis liudytojo S. P. parodymais. Todėl teismas nepagrįstai išteisino V. R. pagal BK 150 str. 4 d. (dėl 3 nusikalstamų veikų), pagal BK 150 str. 3 d. (dėl veikos prieš A. K. padarymo), 161 str. 1 d. ir 153 str. bei dalį nuteistajam inkriminuotų pagal šias BK normas veiksmų teismas nepagrįstai perkvalifikavo į lytinės aistros tenkinimą, nors šie nuteistojo veiksmai atitinka seksualinio prievartavimo pasinaudojant nukentėjusiųjų bejėgiška būkle dėl mažametystės požymius.

Nuosprendyje nukentėjusiųjų parodymai nepagrįstai įvardinti kaip išimtinai nenuoseklūs, nes nukentėjusieji patvirtino prievartinių lytinių aktų faktą, jų parodymai apie atliktų veiksmų padarymo vietą, veiksmų pobūdį, apimtį ir kitas svarbias faktines nusikaltimų aplinkybės iš esmės nesiskiria. Nukentėjusieji apie nusikalstamas veikas buvo apklausti daug kartų, o iš jų parodymų akivaizdžiai matosi jų nepakankamas socialinis išprusimas, ribota orientacija socialinėse situacijose, nepakankamas elgesio standartų žinojimas. Pats nuteistasis teisme taip pat pripažino, kad nukentėjusieji buvo akivaizdžiai atsilikę nuo savo bendraamžių. Dėl šių priežasčių nukentėjusiųjų parodymai teisme nebuvo tokie stabilūs kaip nuteistojo, tačiau toks nukentėjusiųjų ir nuteistojo parodymų neatitikimas negali būti vertinamas nukentėjusiųjų parodymų nenuoseklumu ar prieštaravimu ir negali būti laikomas teisėtu pagrindu apskritai netikėti nukentėjusiųjų parodymais.

Nukentėjusiajam A. K. teismo psichiatrinė - psichologinė ekspertizė atlikta pagal atitinkamus standartus ir reikalavimus. Viso proceso metu ji nekėlė jokių abejonių, todėl nuteistajam nenaudingų faktinių duomenų vienpusiškas atmetimas neįsigilinus į jų esmę, neapklausus eksperto psichiatro ir eksperto psichologo, yra subjektyvi ir bylos duomenimis nepagrįsta teismo nuomonė.

Prokuroras pažymi ir tai, kad teisme apklausti pedagogai patvirtino, jog vaikai galėjo pasišalinti iš vaikų globos namų ir tokių atvejų buvo, nes globos namai nėra griežto režimo įstaiga. Todėl teismas nepagrįstai suabejojo, kad kaltinime nurodytu laiku A. K., M. B. ir A. P. buvo seksualiai prievartaujami nuo 12-13 metų amžiaus. Be to, byloje nustatyta, kad butas, kuriame buvo įvykdyti nuteistajam inkriminuoti nusikaltimai, nuosavybės teise V. R. priklauso nuo 2005 m. rugpjūčio mėn., todėl nusikaltimai galėjo būti įvykdyti būtent nuo šio laiko.

Teismo kritikuojami V. R. ikiteisminio tyrimo metu pareikšti įtarimai dėl konkrečių datų įvardijimo nėra formalaus pobūdžio. Toks datų nurodymas leidžia atriboti nuteistojo tęstinės veikos kvalifikavimą, t. y. atriboti seksualinius prievartavimus, padarytus mažamečių asmenų atžvilgiu (BK 150 str. 4 d.) nuo nepilnamečių seksualinio prievartavimo (BK 150 str. 3 d.), ir tokiu būdu konkrečiau suformuluoti kaltinimą bei nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybą.

Taip pat, nuteistasis V. R. visiškai nepagrįstai išteisintas dėl nusikalstamos veikos, padarytos prieš nukentėjusįjį A. P.. Nuteistojo neigiama nuomonė apie šį nukentėjusįjį ir tai, kad šis nukentėjusysis galimai buvo pavogęs nuteistojo turtą, neduoda jokio pagrindo abejoti A. P. parodymais apie V. R. įvykdytą jo atžvilgiu seksualinį prievartavimą ir tvirkinimą.

Visi nuteistojo padaryti nusikaltimai nėra pavieniai, atsitiktiniai ar spontaniški, jie padaryti sistemingai, kryptingai, pasinaudojant mažamečių, o vėliau nepilnamečių pasitikėjimu. Be to, nuteistojo asmenybė, jo padarytų nusikaltimų skaičius, pobūdis, jo užimta pozicija rodo jau susiformavusias V. R. neigiamas nuostatas, nenorą elgtis pagal nustatytas visuomenės moralės ir elgesio normas, kad jis jokių išvadų dėl savo neigiamo elgesio nepadarė, kaltu savęs nelaiko, visiškai nesigaili, aiškino, kad savo veiksmais tiesiog suteikė nukentėjusiems malonumą, yra linkęs daryti tokias nusikalstamas veikas. Todėl prokuroras mano, kad šioje byloje teisingumo principas bus įgyvendintas V. R. paskyrus bausmes, viršijančias jo padarytus nusikaltimus atitinkančių įstatymų sankcijose numatytus bausmių vidurkius.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusiesiems A. K., M. B. ir A. P. buvo padaryta ypatinga žala, sukelti stiprūs dvasiniai išgyvenimai ir sukrėtimas, emocinė depresija, didelė psichologinė trauma, kurios pasekmes jie gali jausti visą gyvenimą. Todėl iš nuteistojo nukentėjusiems A. K., M. B. ir A. P. turi būti priteista po 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Tokio dydžio žalos atlyginimas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus bei susiklosčiusią teismų praktiką tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose.

Šalies argumentai

Nuteistasis V. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Cituodamas BK 151¹ str. 1 d. dispoziciją, nuteistasis nurodo, kad jo veikoje nėra šio nusikaltimo požymių. Pagal šį baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik jei yra 3 sąlygos: nukentėjęs asmuo yra nepilnametis, lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas yra savanoriškas ir jis vyksta už atlygį.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog lytinės aistros tenkinimas tarp jo ir nukentėjusiųjų A. K. bei M. B. buvo savanoriškas - nebuvo naudojama jokia prievarta ar apgaulė, pas jį nukentėjusieji patys nuolatos ateidavo į svečius. Byloje nėra ir duomenų, patvirtinančių, kad nepilnamečiams nukentėjusiesiems už seksualinės aistros tenkinimą buvo pasiūlyta, pažadėta suteikti ar buvo suteikti pinigai ar kitokios formos atlygis. Nors viso proceso metu nukentėjusiųjų parodymai apie pinigų gavimą iš jo (V. R.) buvo nenuoseklūs, tačiau nei vienas iš jų nepatvirtino fakto, kad jis jiems siūlė, žadėjo suteikti ar suteikė piniginį atlygį būtent už seksualinės aistros tenkinimą. Nuteistasis aptaria nukentėjusiojo M. B. parodymus ir nurodo, kad teisme šis nukentėjusysis juos paneigė. Be to, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į liudytojo A. P. parodymus apie tai, kad A. K. gyrėsi gavęs pinigų iš kažkokio staliaus Vlado. Pats A. P. negirdėjo, kad jis (V. R.) būtų kam nors iš nukentėjusiųjų būtų davęs pinigų.

Šalies argumentai

Apeliantas mano, kad jo suteiktą nuolatinį leidimą naudotis jo maistu šaldytuve, gerti jo arbatą, kavą ir pan., būtų galima laikyti siūlymu, žadėjimu suteikti ar suteikimu kitokios formos atlygį tik tada, jei tokios formos atlygiu būtų galima nukentėjusiuosius prisivilioti, pasikviesti pas save į svečius, jei jų gyvenimo sąlygos būtų sunkios, ir tai padarytų įtaką jų sprendimams nuolatos vaikščioti pas jį į svečius tik dėl tos formos atlygio. Tačiau liudytojos D. P. bei D. Z. teisme parodė, kad nukentėjusieji gaudavo pilną, tinkamą ir kokybišką aprūpinimą, visuomet būdavo pavalgydinti ir pan. Be to, liudytojai A. P., D. S. ir S. P. parodė, kad apeliantas taip elgtis leisdavo ir kitiems pas jį atvykstantiems svečiams. Tai, kad jis nukentėjusiajam M. B. įvairių švenčių proga keletą kartų buvo nupirkęs dovanų (džinsines kelnes, kvepalus), irgi nelaikytina kitokios formos atlygiu, nes tokiu atveju, tas atlygis turėjo būti suteiktas nukentėjusiajam už lytinės aistros tenkinimą, o ne konkrečių švenčių progomis - rugsėjo 1-osios, gimtadienio proga ir pan. Piniginis ar kitokios formos atlygis turi būti nukreiptas tam tikslui pasiekti, t. y. siūlomas ar suteikiamas už lytinės aistros tenkinimą. Nei jis pats, nei M. B. teisme neparodė, kad šios dovanos buvo dovanojamos būtent už paminėtas paslaugas. Teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai patvirtino, kad šios dovanos buvo perkamos konkrečiomis progomis, siekiant nukentėjusįjį pasveikinti. Nukentėjusiųjų nenuoseklūs ir nuolat kintantys parodymai dėl tariamo piniginio ar kitokios formos atlygio gavimo turi būti vertinami kritiškai, o iškilusios abejonės traktuojamos jo naudai.

Taip pat nuteistasis V. R. nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu priteisti civiliniai ieškiniai neturtinei žalai atlyginti turi būti atmesti, nes nenustatyti jokie jo neteisėti veiksmai.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, o prokuratūros atmesti. Prokuroras prašė prokuratūros apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistojo - atmesti. Nukentėjusysis M. B. pareiškė savo nuomonę, kad V. R. reikia išteisinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmetami.

Iš bylos matosi, kad teismas visas jos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, tinkamai įvertino išnagrinėtus įrodymus ir teisingai kvalifikavo nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas. Skiriant bausmę baudžiamuosius įstatymus teismas irgi pritaikė tinkamai bei teisingai išsprendė civilinių ieškinių klausimą.

Apeliacinių skundų argumentai teismo išvadų dėl nuteistojo kaltės, veikų juridinio įvertinimo, bausmių ir neturtinės žalos dydžio nepaneigia.

Pirmiausia kaip nepagrįsti atmetami prokuroro apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad nuteistojo veiksmuose yra nusikaltimų, numatytų BK 150 str. 4 d., 150 str. 3 d., 153 str. ir 161 str. 1 d., požymiai.

Už seksualinį prievartavimą pagal BK 150 str. 1 d. atsako tas, kas tenkino lytinę aistrą su žmogumi prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio sąlyčio būdu panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Už nepilnamečio ir mažamečio seksualinį prievartavimą atsakomybė numatyta atitinkamai BK 150 str. 3 ir 4 dalyse.

Pagal BK 150 str. prasmę lytinės aistros tenkinimas yra skirtingų lyčių asmenų arba tos pačios lyties asmenų veiksmai, kai lytinė aistra tenkinama kitais būdais, negu numatyta BK 149 str., kaip antai: oraliniu, analiniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdais (dirginant vyro ar moters lytinius organus, liečiant lytiniu organu kito žmogaus kūną ir pan.). Kitoks lytinės aistros tenkinimas prieš asmens valią užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 150 str. tik tada, jei minėtos veikos padaromos: a) panaudojant fizinį smurtą; b) grasinant tuoj pat jį panaudoti; c) kitaip atimant galimybę priešintis; d) pasinaudojant bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Šie požymiai BK 150 str. numatyti kaip alternatyvūs, todėl nusikaltimo sudėčiai pakanka bent vieno iš jų.

Šioje byloje nuteistojo, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai ir kiti teisiamajame posėdyje išnagrinėti bei nuosprendyje išdėstyti ir tinkamai įvertinti įrodymai neabejotinai patvirtina tik tai, kad nuteistasis V. R. savo lytinę aistrą tenkino su nepilnamečiais A. K. ir M. B. kaltinime nurodytu oraliniu bei kitokio fizinio sąlyčio būdu (masturbuojant ir tokiu būdu dirginant nukentėjusiųjų lytinius organus) ir kad šias nusikalstamas veikas jis padarė kaltinime nurodytoje vietoje ((duomenys neskelbtini)). To, kad nurodytu būdu V. R. tenkino savo lytinę aistrą su šiais nukentėjusiaisiais, iš esmės neneigia ir pats nuteistasis. Nors teisme jis parodė, kad savo lytinę aistrą tenkino tik su M. B., kadangi tik šiam nukentėjusiajam įvykdavo erekcija, tačiau pats pripažino, kad savo namuose abiems nukentėjusiesiems keletą kartų (4-5) masturbavo varpą ir buvo ją paėmęs į burną, todėl tokie nuteistojo parodymai nepaneigia to, kad V. R. lytinę aistrą tenkino ir su A. K..

Tačiau duomenų apie tai, kad nuteistasis su šiais nukentėjusiaisiais savo lytinę aistrą tenkino panaudodamas fizinį smurtą, grasindamas tuoj pat jį panaudoti ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, byloje nėra. Tokių aplinkybių nė vienos apklausos metu neparodė nei nuteistasis, nei nukentėjusieji. Priešingai, nukentėjusieji A. K. ir M. B. parodė, kad nuteistasis niekada jokio smurto nenaudojo ir jiems negrasino, jie tokiems nuteistojo veiksmams neprieštaravo, o jiems pareiškus, kad nebenori toliau taip daryti, nuteistasis nuo jų pasitraukdavo. Tuo metu, kai su vienu iš nukentėjusiųjų (A. K. arba M. B.) nuteistasis būdavo užsidaręs savo kambaryje ir V. R. tenkino lytinę aistrą, virtuvėje sėdėdavo kitas nukentėjusysis, o kartais tame pačiame bute, tik kitame kambaryje, būdavo ir nuteistojo nuomininkai. Visa tai tik patvirtina, kad ir A. K., ir M. B., nesutikdamas su nuteistojo veiksmais, turėjo galimybę ir pasišalinti iš kambario, ir šauktis pagalbos, tačiau jie to nedarė. Be to, jie vienas kitam nesakydavo apie tai, ką jie kambaryje veikė su nuteistuoju. Nukentėjusiųjų parodymai taip pat nepatvirtina ir to, kad jie buvo nugirdyti ar kitaip atimta galimybė priešintis.

V. R. buvo kaltinamas dar ir tuo, kad lytinę aistrą su A. K. tenkino pasinaudodamas šio nukentėjusiojo bejėgiška būkle dėl apsvaigimo nuo alkoholio, dėl ko A. K. nesuvokė jo atliekamų veiksmų esmės bei dėl to savo aktyviais veiksmais jiems nesipriešino. Lytinės aistros tenkinimas su apsvaigusiu nuo alkoholio, narkotinių arba psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo asmeniu gali būti vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiojo būkle ir užtraukti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 150 straipsnį, jei teismas nustato, jog apsvaigimas taip paveikė nukentėjusįjį, kad atėmė galimybę suprasti su juo daromų veiksmų esmę ar priešintis kaltininkui, ir lytinės aistros tenkinimas įvyko prieš nukentėjusiojo valią. Tačiau tokių aplinkybių teisme išnagrinėti įrodymai nepatvirtina. Nuteistasis apskritai neigė bet kokį nukentėjusiųjų vaišinimą alkoholiu, o A. K. teisme parodė, kad alkoholį gėrė tik vienintelį kartą sutinkant Naujuosius 2009 ar 2010 metus. Tačiau A. K. neparodė nei to, kad jis jautėsi apsvaigęs nuo alkoholio, nei kad tuomet nuteistasis su juo tenkino lytinę aistrą. Todėl daryti išvadą, kad nukentėjusysis A. K., buvo bejėgiškos būklės dėl apsvaigimo nuo alkoholio ir todėl nesuvokė nuteistojo su juo atliekamų veiksmų esmės bei dėl to negalėjo pasipriešinti, irgi nėra jokio pagrindo.

Teismų praktikoje lytinės aistros tenkinimas pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo būkle yra tada, kai lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas įvyksta išoriškai nenaudojant jokių veiksmų nukentėjusiojo valiai palaužti ar pasipriešinimui įveikti, tačiau, kita vertus, negaunamas nukentėjusiojo asmens sutikimas lytinei aistrai tenkinti dėl priežasčių, susijusių su nukentėjusiojo fizine ar psichine būkle. Nukentėjusiojo asmens fizinė būklė, kuri gali lemti bejėgišką būklę, gali būti asmens neįgalumas, amžius ar liga, dėl kurios jis negali pasipriešinti kaltininkui.

Iš prokuroro apeliacinio skundo matosi, kad prašymą nuteistojo veiksmus vertinti kaip seksualinį prievartavimą jis grindžia būtent tuo, kad V. R. kaltinime nurodytais būdais lytinę aistrą tenkino, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiųjų būkle dėl jų mažametystės. Tačiau tokių prokuroro argumentų byloje ištirti įrodymai taip pat nepatvirtina, kadangi nenustatyta, kad nuteistasis savo lytinę aistrą su nukentėjusiais, kuriems nebuvo sukakę 14 m.

Žemesnės instancijos teismas

Nukentėjusysis A. K. teisme parodė, kad su nuteistuoju susipažino, kai jam buvo 15-16 m., o ikiteisminio tyrimo metu vieną kartą parodė, kad tai buvo 2005 m., tada jis nuteistajam pasisakė, kada yra jo gimtadienis, kad jis yra 6 klasėje. Apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjos jis buvo parodęs, kad su nuteistuoju susipažino 2005 arba 2006 m. ir tuomet jam buvo 11-12 m. Dėl teisme perskaitytų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (1 t., 9-10, 32-38), kuriuose labai skiriasi datos ir nurodytas jo paties amžius, nukentėjusysis A. K. teismui paaiškino, kad jis tikrai neprisimena, kada tiksliai viskas prasidėjo, tačiau ikiteisminio tyrimo metu, kaip ir teisme, konkrečių datų jis ir nebuvo nurodęs. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje papildomai apklaustas nukentėjusysis A. K. parodė, kad su nuteistuoju susipažino, kai jam buvo 14-15 metų. Šiame teismo posėdyje dar kartą buvo perskaityti visi A. K. anksčiau duoti parodymai. Į teismo klausimus A. K. parodė, kad neprisimena, kiek jam buvo metų, kai pradėjo lankytis pas nuteistąjį namuose. Jis tada buvo 6-7 klasėje. Taip pat parodė, kad mokyklą jis pradėjo lankyti 8 metų ir vienerius metus kartojo mokymosi kursą toje pačioje klasėje.

Nukentėjusysis M. B. teisme parodė, kad neprisimena nei kada pirmą kartą A. K. jį nusivedė pas nuteistąjį į namus, nei kiek kartų pas jį lankėsi, tačiau ten lankėsi apie 2 metus. Nuteistasis juos vaišindavo kava, arbata, cigaretėmis, jie ten žiūrėdavo televizorių. Pirmą kartą nuteistasis jį nurengė, bet ką darė su juo, neprisimena. Kitą kartą nuteistasis jo lytinį organą lietė ir dėjo sau į burną. Papildomai apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis M. B. parodė, kad nei datų, nei visų detalių neprisimena. Jam galėjo būti 13-14 m., kai pirmą kartą nuėjo pas nuteistąjį į namus, Teismo posėdyje buvo perskaityti ir visi M. B. ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 72-73, 78-82 b. l.) bei teisme (3 t., 31-32 b. l.) duoti parodymai. Iš pirmosios ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos protokolo matosi, kad M. B. buvo parodęs, jog į svečius pas V. R. A. K. pasiūlymu nuėjo 2008 m. vasarą. Nuteistasis kitame kambaryje pradėjo jį graibyti, masturbuoti, čiulpti jo varpą, sakė, kad jį patenkins. Apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjos M. B. nurodė, kad jam buvo 13-14 metų, kai su A. K. nuėjo pas nuteistąjį į namus. Tą kartą nuteistasis savo kambaryje jį tik graibė, lietė jo lytinius organus per rūbus, o išeinant davė 5 Lt. Kitais kartais nuteistasis numaudavo jam kelnes, apatinius ir masturbavo bei čiulpė jo varpą, ir už tai kiekvieną kartą duodavo po 5 Lt, cigarečių. Taip tęsėsi apie pusę metų. Vėliau, kai jam buvo 15 m., jis pasakė „stop“ ir nuteistasis jo nebelietė. V. R. jam buvo nupirkęs rugsėjo 1 dienai batus, džemperį ir kelnes. Pats nuteistasis pasisiūlė nupirkti drabužių ir duodavo pinigų. Šiuos apeliacinės instancijos teisme perskaitytus ankstesnius parodymus nukentėjusysis M. B. iš esmės patvirtino, nurodydamas, kad taip ir buvo, kaip užrašyta, tačiau taip pat jis parodė, kad tikrai negali pasakyti, nei kiek laiko tęsėsi tie dalykai, nei kelintoje klasėje jis tada buvo. Koks buvo metų laikas, irgi neprisimena, bet buvo mokslo metai. Dar kartą patvirtino, kad kai nuteistasis prie jo priekabiavo, davė pinigų, o kai jį atstūmė, pinigų nebedavė.

Nukentėjusysis A. P. teisme parodė, kad pas V. R. eiti jį pasikvietė A. K., tačiau kada jis ten vaikščiojo, tiksliai neprisimena. Su nuteistuoju bendrauti jis pradėjo gal 2008 m., tai truko apie vienerius, o gal dvejus, trejus metus. Gerai neprisimena, nes jis dar ir kitur vaikščiojo.

Iš to, ką teisme parodė nukentėjusieji A. K., M. B. ir A. P., matosi, kad kaltinime nurodyti lytinės aistros tenkinimo veiksmai vyko tik nuo 2008 metų, tiksliau nenustatyto laiko. Nors vienintelis nukentėjusysis A. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo parodęs, kad su nuteistuoju susipažino 2005 m. ir kad tais pačiais metais su juo nuteistasis pradėjo tenkinti savo lytinę aistrą, tačiau tokie jo parodymai prieštarauja jo paties tos pačios pirmosios apklausos metu nurodytai aplinkybei, kad tuomet jis buvo 6 klasėje. Be to, ir apeliacinės instancijos teisme A. K. taip pat parodė, kad su V. R. susipažino būdamas 6-7 klasėje, tačiau jis patvirtino ir tai, kad mokyklą pradėjo lankyti būdamas 8 m. amžiaus ir vienerius metus mokymosi kursą kartojo toje pačioje klasėje. A. K. yra gimęs 1993 m. liepos 4 d. Iš jo parodymų sektų, kad mokyklą jis pradėjo lankyti 2001 m., o įvertinus jo parodymus, kad su V. R. susipažino būdamas 6-7 klasėje ir dar vienerius metus kartojo mokymosi kursą, darytina išvada, kad su nuteistuoju jis susipažino ir pradėjo bendrauti 2008 metais, kas atitinka jo teisme duotus parodymus, jog jam tuomet buvo 15-16 metų. Nors nukentėjusysis M. B., teisme parodė, kad iš viso neprisimena, kada pradėjo bendrauti su nuteistuoju, tačiau iš jo pačių pirmų parodymų ikiteisminio tyrimo metu matosi, kad tada jis irgi nurodė būtent 2008 m., kada A. K. jį nusivedė pas nuteistąjį. Tiesa, jis ikiteisminio tyrimo teisėjai buvo parodęs, kad su nuteistuoju susipažino būdamas 13-14 metų amžiaus, tačiau kiti jo parodymai neleidžia padaryti kategoriškos išvados, kad pas nuteistąjį lankytis jis pradėjo būdamas mažametis. M. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjos, be kita ko, buvo parodęs ir tai, kad viskas vyko apie pusę metų, o kai jam jau buvo 15 metų, jis nuteistajam pasakė „stop“. Nuo tada tokių santykių su nuteistuoju nebuvo, nors jis ir toliau lankydavosi pas jį namuose. Apie tai, kad pas nuteistąjį lankydavosi nuo 2008 m., teisme parodė ir nukentėjusysis A. P., tačiau šio nukentėjusiojo parodymai šioje nutartyje išsamiau dar bus aptarti vėliau. Pats nuteistasis irgi parodė, kad su A. K. ir jo atsivestu draugu M. B. lytinę aistrą tenkinti pradėjo 2008 m., o 2007 m. susipažino pirmiausia su A. K.. Taigi iš nukentėjusiųjų ir iš paties nuteistojo išdėstytų ir aptartų parodymų daryti išvadą, kad V. R. savo lytinę aistrą tenkino su mažamečiais asmenimis nuo 2005 m. rugpjūčio 1 d. iki 2008 m., nėra pakankamo pagrindo.

Prokuroras visiškai nepagrįstai skunde nurodo, kad teismas savo išvadas grindė išimtinai nuteistojo parodymais, o neįvertinęs nukentėjusiųjų nebrandumo jų parodymus, nepagrįstai įvertino kaip nenuoseklius, nors jie patvirtino prievartinių lytinių santykių faktą.

Kad nukentėjusieji patvirtino lytinės aistros tenkinimo faktus, abejonių tikrai nekyla, tačiau, kad jie buvo prievartiniai, byloje ištirti įrodymai nepatvirtina ir apie tai jau buvo nurodyta šioje nutartyje. Pažymėtina, kad pats apeliantas skunde nurodo tik apie tai, kad nukentėjusieji patvirtino nusikalstamų veikų padarymo vietą, veiksmų pobūdį, apimtį, tačiau nenurodo apie nusikalstamų veikų padarymo laiką, kas nenustačius fizinio ar psichologinio smurto buvimo, turi lemiamą reikšmę nuteistojo veiksmų kvalifikavimui.

Iš bylos matosi, kad vieninteliam nukentėjusiajam A. K. buvo atlikta teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizė (1 t., 64-67 b. l.). Jos išvadoje nurodyta, kad A. K. nusikalstamų veikų jo atžvilgiu padarymo metu nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu ir nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Jam tik konstatuotas lengvas protinis atsilikimas, esantis nuo mažens, bei mišrus elgesio ir emocijų sutrikimas. A. K., remdamasis turimomis žiniomis, byloje nagrinėjamų įvykių pradžioje (iki 14 m. amžiaus), tikėtina, galėjo gana gerai suprasti su juo atliekamų veiksmų pobūdį, tačiau negalėjo suprasti su juo atliekamų veiksmų reikšmės, todėl negalėjo adekvačiai priešintis tiems veiksmams. A. K. gali teisingai suvokti konkrečias faktines reikšmingas byloje aplinkybes (įvykio vieta, dalyviai, jų veiksmai, apytikslis laikas) bei duoti apie tai parodymus. A. K. nenustatytas nei padidintas polinkis fantazuoti, nei padidintas polinkis į įtaigumą. Taip pat ekspertizės išvadoje nurodyta, kad vertinant A. K. psichikos būseną, jos dinamiką paskutinės hospitalizacijos 2010 m. rugpjūčio 16 d. – 2010 m. rugpjūčio 30 d. metu, galima teigti, kad jo patirta seksualinė prievarta pasireiškė būtent tokiais aukščiau išdėstytais psichikos pakitimais (ypač išreikštais elgesio pakitimais, agresyviu elgesiu), todėl galima konstatuoti, kad minėtu gydymo laikotarpiu A. K. psichikos sveikata buvo sutrikdyta dėl nagrinėjamos jo patirtos seksualinės prievartos.

Šios ekspertizės išvadas teismas pagrįstai įvardino kaip prieštaringas ir nuosprendyje išdėstė konkrečius ekspertizės akte esančius prieštaravimus. Šios ekspertizės išvados yra tik vienas iš įrodymų, kuriuos turi įvertinti teismas, tačiau šios išvados nuteistojo kaltės dėl mažamečio asmens seksualinio prievartavimo nei patvirtina, nei paneigia. Pačioje ekspertizės išvadoje nurodyta, kad nusikalstamų veikų padarymo metu A. K. nesirgo nei jokiu lėtiniu psichikos sutrikimu, nei buvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Tai reiškia, kad A. K. nesirgo liga, galėjusia lemti jo bejėgišką būklę. A. K. diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas, ši aplinkybė, ją vertinant visų bylos įrodymų kontekste, taip pat nepatvirtina, jog jis buvo bejėgiškos būklės ir dėl to negalėjo pasipriešinti kaltininkui. Be to, ši ekspertizė buvo atlikta ikiteisminio tyrimo metu, kai V. R. buvo pareikštas įtarimas dėl lytinės aistros tenkinimo nuo 2005 m., kuomet A. K. buvo mažametis. Tuo tarpu teisme išnagrinėti įrodymai patvirtina, kad neteisėtus veiksmus su A. K. nuteistasis atliko tik nuo 2008 metų. O tokią išvadą padaryti teismui pagrindą davė ne tik nuteistojo ir nukentėjusiųjų parodymai, bet ir teisme liudytojomis apklaustų globos namų darbuotojų parodymai.

Liudytoja M. P. teisme parodė, kad 2008-2009 metais pastebėjo, kad vaikai vėliau sugrįžta iš mokyklos, visada turėdavo pinigų cigaretėms, saldainiams, pastebėjo kad M. B. turi naujus batus ir kelnes, gimtadienio proga jam buvo padovanoti kvepalai „Antonio Banderas“. Vaikai aiškindavo, kad davė draugai, dėdė Valdemaras. Apie šį asmenį vaikai patys prasitarė kažko susipykę, tada pasakė, kad pas Valdemarą ėjo ir A. P.. Ji girdėjo vaikų pokalbį apie tai, kad Valdemaras A. P. išvijo, nes šis pavogė iš jo pinigus. Liudytoja parodė, kad galimybę, jog neteisėti veiksmai vyko nuo 2005 m., ji visiškai atmeta, nes per tokį ilgą laiką tai būtų tikrai pastebėjusi anksčiau. Be to, 16 metų neturintys vaikai yra griežčiau kontroliuojami, ir iš globos namų išeiti jie galėjo tik su auklėtoja, tačiau vaikai šią tvarką jie apeidavo ir pabėgdavo, o po to rašydavo pasiaiškinimus. Būtent šią aplinkybę prokuroras akcentuoja savo apeliaciniame skunde, tačiau ji tikrai nepatvirtina kaltinimo, jog pažeisdami nustatytą globos namų tvarką, nukentėjusieji pas nuteistąjį lankėsi jau nuo 2005 metų. Iš prie bylos pridėtų M. B., A. K. ir A. P. pasiaiškinimų (3 t., 14-17 b. l.) matosi, kad M. B. dviejuose pasiaiškinimuose rašė apie 2009 m. spalio 1 ir 5 d. praleistas pamokas, o A. K. ir A. P. 2007 m. gruodžio 29 d. rašė pasiaiškinimus, kad po teatro nuvyko pas Valdemarą, o tik po to sugrįžo į globos namus. Šie pasiaiškinimai tik patvirtina liudytojos parodymus apie tai, kada kilo įtarimai apie vaikų daromus globos namų taisyklių pažeidimus, o vėliau ir konkrečiai apie jų vaikščiojimą pas nuteistąjį.

Teisme apklausta liudytoja globos namų direktorė D. P. parodė, kad 2007 m. pastebėjo, jog vaikai kažkur išbėga, kažką slepia, o 2008 arba 2009 m. per Velykas pamatė, jog M. B. atėjo su naujais batais, kelnėmis ir džemperiu, kad vaikai turi pinigų, cigarečių. M. B. 2008 ar 2009 m. vasarą pasakė, kad nenori vykti į stovyklą, nes jį turi paimti vienas žmogus (kaip vėliau sužinojo – Valdemaras). 2009 m. rudenį jai pavyko surasti asmenį vardu Valdemaras, įvyko nemalonus pokalbis, ji netgi pasakė apie savo įtarimą, jog jis vaikus išnaudoja seksualiai. V. R. šią aplinkybę neigė, o vaikai apie tai, kad būtų išnaudojami irgi nesakė. Globos namuose yra taisyklės po pamokų iškart grįžti į namus, bet visiškai to sukontroliuoti neįmanoma. Vaikai pavėluotai grįždavo namo, po to rašydavo pasiaiškinimus. Ši liudytoja taip pat parodė, kad 12 metų vaikai vieni niekur nevaikšto, jie yra palydimi į mokyklą ir iš jos parvedami, todėl negali būti to, jog A. K. ar M. B. lankėsi pas nuteistąjį nuo 12 metų ir kad globos namų darbuotojai to nebūtų pastebėję 4 metus.

Globos namų socialinė darbuotoja liudytoja D. Z. teisme irgi parodė, kad įtarimai dėl galimo vaikų seksualinio išnaudojimo kilo 2007 m. pabaigoje, kai globotiniai laiku nepareidavo į globos namus. Be to, buvo pastebėta, kad vaikai turi saldainių, gauna dovanas. Pirmas laiku nesugrįžti pradėjo A. K., o po to įsitraukė ir M. B.. Iš pradžių vaikai nieko nesakė, po to pradėjo pasakoti, kad jie eina į lavonines, kad susirado kažkokį senį, o paskui garsiai pradėjo kalbėti, kad eina pas kažkokį iškrypėlį. Kad juos skriaustų, neteko girdėti. Vaikai pas tą vyrą veržėsi ir jų nebuvo galima sulaikyti. Ši liudytoja taip pat patvirtino, kad iki 16 metų amžiaus vaikų kontrolė yra žymiai griežtesnė, o tokio dalyko, kad 12 metų vaikai galėjo vaikščioti pas Valdemarą, negali būti.

Šių liudytojų parodymai patvirtina ne tik tai, kad globos namų ugdytiniai negalėjo pas V. R. lankytis nuo 2005 metų, bet iš dalies ir tai, kad nuteistasis prieš juos nenaudojo jokios prievartos, kadangi nepaisant įkalbinėjimų ir aiškinimų, jie vis tiek veržėsi pas nuteistąjį į namus, neigė bet kokios prievartos buvimą, sakė, kad jiems ten gerai.

Prokuroro apeliacinio skundo argumentus apie tai, kad nuteistojo kaltę seksualiai prievartavus mažamečius patvirtina ir liudytojo S. P. parodymai, kolegija taip pat atmeta.

Iš teisme duotų liudytojo parodymų matosi, kad jis su nuteistuoju susipažino 2007-2008 m., o jam nuteistasis yra sakęs tik apie tai, kad jis turėjo lytinių santykių tik vienu berniuku, kuris pas jį nuomojosi kambarį. Šis liudytojas patvirtino ir tai, kad 2009 m. lankydamasis pas V. R. matė būrį vaikinukų, kurie kėlė sąmyšį, kad direktorė kažką sužinojo. Suprato, kad tie vaikai ateidavo pas nuteistąjį pavalgyti, parūkyti, tiesiog norėdami ištrūkti ir palakstyti. Su nuteistuoju konkrečiai nekalbėjo, kad V. R. būtų juos seksualiai išnaudojęs, to nematė ir nežino. Jis išeidamas pasakė nuteistajam, ar jis nebijo dėl tų vaikų pakliūti į policiją, o nuteistasis buvo sutrikęs, nes turbūt jautė, kad artėja „šitas reikalas“. Tokie liudytojo parodymai nuteistojo kaltės nei patvirtina, nei paneigia. Nuteistasis iš tiesų iš vaikų išgirdęs, kad globos namuose apie jį jau žinoma, o taip pat suprasdamas, kad jo elgesys su nukentėjusiais prieštarauja ne tik moralės, bet teisės normoms, galėjo būti sutrikęs, išsigandęs.

Iš valstybės įmonės Registrų centro pateiktų duomenų (t. 2, b. l. 145-146) matosi, kad nuteistasis V. R. butą (duomenys neskelbtini) tikrai įsigijo 2005 m. rugpjūčio 4 d., ir tai tik patvirtina nukentėjusiųjų ir nuteistojo parodymuose užfiksuotą nusikalstamų veikų padarymo vietą, tačiau ši aplinkybė tikrai nepatvirtina, jog nukentėjusieji pas nuteistąjį lankytis pradėjo nuo 2005 metų, ir būtent nuo tada nuteistasis nukentėjusiuosius seksualiai prievartavo.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai nurodė, kad V. R. pareikštuose įtarimuose ikiteisminio tyrimo metu nurodytos konkrečios datos atskirais intervalais yra formalaus pobūdžio, t. y. pagrįstos spėjimais, o ne faktiniais bylos duomenimis. Teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai ne tik nepatvirtino, jog nuteistasis nukentėjusiuosius seksualiai prievartavo mažamečius ar nepilnamečius asmenis, bet ir tai, kad nuo 2005 m. iki 2008 m., tiksliau nenustatytos datos, V. R. būtų padaręs bet kokią nusikalstamą veiką. Tokią išvadą teismui leido padaryti pačių nukentėjusiųjų parodymai apie nusikalstamų veiksmų padarymo laiką, jų skaičių, nukentėjusiųjų lankymosi pas nuteistąjį periodą, priežastis ir kitas aplinkybes, o taip pat ir liudytojų (globos namų darbuotojų) parodymai.

Visi išdėstyti ir aptarti įrodymai neleidžia daryti išvados, kad nusikalstamas veikas nuteistasis pradėjo 2005 m. rugpjūčio 1 d. Teismui nustačius, kad V. R. lytinę aistrą su A. K. ir M. B. tenkino 2008-2009 m. laikotarpiu, t. y. tada, kai šiems nukentėjusiesiems jau buvo 15 metų, daryti išvadą, kad nuteistojo V. R. veiksmai atitinka seksualinio prievartavimo pasinaudojant nukentėjusiųjų A. K. ir M. B. bejėgiška būkle dėl mažametystės ar nepilnametystės, nėra jokio pagrindo. Nesant nuteistojo veiksmuose BK 150 str. numatytų požymių visumos, jo veika negali būti vertinama kaip seksualinis prievartavimas ir kvalifikuojama pagal BK 150 str. 4 d. ar BK 150 str. 3 d.

Nors byloje surinktais įrodymais nuteistojo V. R. veikose nenustatyti seksualinio prievartavimo sudėties požymiai, tie įrodymai patvirtina, kad nuteistasis suvokė, jog A. K. ir M. P. yra nepilnamečiai, su jais jis atliko seksualinio pobūdžio veiksmus, t. y. tenkino savo lytinę aistrą masturbuodamas ir oraliniu būdu dirgindamas A. K. lytinius organus ne mažiau kaip 2 kartus ir M. B. ne mažiau kaip 3 kartus ir darė tai už atlygį.

BK 151¹ str. 1 d. (2006-06-22 įstatymo Nr. X-711 redakcijoje) numatyta baudžiamoji atsakomybė už lytinės aistros tenkinimą pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar) neliečiamumą. Baudžiamoji atsakomybė pagal šį įstatymą kyla tam, kas lytiškai santykiavo ar kitaip tenkino lytinę aistrą su nepilnamečiu asmeniu pasiūlęs, pažadėjęs suteikti ar suteikęs jam už tai pinigų ar kitokios formos atlygį, jeigu nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių.

Byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad teismo nustatytu 2008-2009 m. laikotarpiu nukentėjusieji A. K. ir M. B., gimę 1993 m., buvo nepilnamečiai. Tie patys įrodymai patvirtina ir tai, kad nuteistojo veiksmuose nėra nei išžaginimo, nei seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių. Tačiau tie įrodymai patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad nuteistasis V. R. lytinę aistrą tenkino su nepilnamečiais A. K. ir M. B. žadėdamas ir suteikdamas jiems piniginį ir kitokį atlygį.

Nesutikdamas su šia teismo išvada, nuteistasis skunde aptardamas BK 151¹ str. 1 d. nuostatas, teisingai nurodo ir tris pagrindines sąlygas, kurioms esant asmuo gali būti nuteistas pagal šį baudžiamąjį įstatymą. Tačiau apelianto argumentai, kad jo veiksmai negali būti kvalifikuojami pagal šį BK straipsnį, yra nepagrįsti ir atmetami.

Apelianto argumentai apie tai, kad lytinės aistros tenkinimas su nukentėjusiaisiais A. K. ir M. B. buvo savanoriškas, prieš nukentėjusiuosius nebuvo naudojama jokia prievarta, šiuo atveju jo veikos kvalifikavimui neturi jokios reikšmės, kadangi tai yra kitų nusikalstamų veikų (BK 149 ir 150 str.) būtinasis požymis. Tuo tarpu nuteistojo argumentai, kad už lytinės aistros tenkinimą jis nežadėjo ir nesuteikė jokio atlygio, yra nepagrįsti ir neatitinkantys bylos aplinkybių.

Abu nukentėjusieji tiek teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai tvirtino, kad nuteistasis po lytinės aistros su jais tenkinimo duodavo jiems pinigų. Nors jų parodymai dėl duodamų pinigų sumų nebuvo vienodi, tačiau jie visada tvirtino, kad V. R. jiems duodavo pinigų po 5, 10 ir daugiau litų. Teisme A. K. parodė, kad neprisimena, kiek V. R. davė pinigų pirmą kartą, o antrą kartą davė 10 Lt. Taip pat parodė, kad nuteistasis buvo nupirkęs jam ir dovanų. Pirmosios ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos metu jis taip pat buvo parodęs, kad V. R. jam duodavo pinigų, bet teigė, kad jų duodavo tuomet, kai jis pats paprašydavo. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjai A. K. parodė, kad V. R. jam ir pats, ir paprašytas duodavo nuo 10 iki 50 Lt. Jis suprato, kad tie pinigai duodami už lytinės aistros tenkinimą („smaukymą“). Nukentėjusysis M. B. teisme parodė, kad nuteistasis jam duodavo po 10 Lt, pirko rūbus, batus, padovanojo telefoną. Jis nežino, ar galima taip pasakyti, kad nuteistasis pirko seksualines paslaugas. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu šis nukentėjusysis ne tik parodė apie nuteistojo jam duodamus pinigus, dovanas, bet ir paaiškino, jog jis suprato, už ką buvo tas atlygis – už tai, kad jis leisdavo nuteistajam čiulpti jo varpą. Tokią išvadą jis padarė dėl to, kad pasakius nuteistajam, jog jis to daugiau nenori daryti, V. R. nustojo jam duoti pinigus ir pirkti daiktus. Pats nuteistasis pinigų davimą nukentėjusiesiems kategoriškai neigia, nurodo, kad nukentėjusieji nebent galėjo paimti laisvai padėtus baltus centus, nes jis nėra toks turtingas, kad galėtų bet kam dalinti pinigus. Tačiau nuteistasis neneigia pirkęs nukentėjusiesiems daiktus, tik nurodo, kad jie buvo dovanojami švenčių progomis, todėl tai negali būti vertinama kaip atlygis už lytinės aistros tenkinimą. Tokius apelianto argumentus visiškai paneigia nurodyti nukentėjusiųjų A. K. ir M. B. parodymai. Netikėti šioje dalyje iš esmės nuosekliais nukentėjusiųjų parodymais nėra jokio pagrindo. Nekyla abejonių, kad nuteistasis, pripažindamas tik dovanų pirkimą nukentėjusiesiems, suprato, kad tokiu būdu atsilygina nukentėjusiesiems už savo lytinės aistros tenkinimą. Be to, nukentėjusiųjų parodymai patvirtina ir tai, kad atsilyginimu už lytinės aistros tenkinimą galima laikyti ir nuteistojo nuolatinį nukentėjusiųjų vaišinimą cigaretėmis, kava, arbata, maistu.

Byloje yra duomenų (nuteistojo, iš dalies ir nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymai) apie tai, kad nukentėjusieji A. K. bei M. B. pas nuteistąjį galėjo pradėti lankytis dar 2007 m. Tačiau neginčijamų įrodymų, kad nuo tada nuteistasis juos seksualiai prievartavo, nėra. Todėl teismo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nusikalstamų veikų padarymo laikas nurodytas teisingai.

Dėl išdėstytų motyvų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymų visumą, padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistasis V. R. 2008-2009 m. laikotarpiu, tiksliau nenustatytu laiku, kaltinime nurodytoje vietoje ir nurodytu būdu tenkino lytinę aistrą su nepilnamečiais asmenimis A. K. bei M. B. pažadėjęs suteikti ir suteikęs už tai pinigų ir kitokios formos atlygį - nupirkdamas rūbų, cigarečių, vaišindamas maisto produktais, nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių, ir nuteistojo veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 151¹ str. 1 d.

A. R. dar buvo kaltinamas pagal BK 161 str. 1 d. dėl A. K. įtraukimo girtauti, tačiau ir dėl šios nusikalstamos veikos teismas jį pagrįstai išteisino. BK 161 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia vaiko įtraukimu girtauti. Žodis girtauti reiškia nuolat vartoti alkoholinius gėrimus ir jis siejamas su tam tikru sistemingumu. Nors šio straipsnio dispozicijoje toks požymis tiesiogiai neįtvirtintas, tačiau baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje sistemingumas siejamas su pakartotinumu, periodiškumu, svaigiųjų gėrimų vartojimo intensyvumu. Šioje nutartyje jau buvo nurodyta, kad apie alkoholio vartojimą parodė tik nukentėjusysis. Jis teigė, kad alkoholį gėrė vienintelį kartą sutinkant Naujuosius metus. Nuteistasis kategoriškai neigė bet kokį siūlymą išgerti ar alkoholio gėrimą jo namuose. Todėl net ir atmetus nuteistojo parodymus bei nustačius tik vienkartinį A. K. alkoholio vartojimą nuteistajam pasiūlius, laikyti tai įtraukimu girtauti, nėra pagrindo.

Prokuroras ginčija ir nuosprendžio dalį, kuriuo V. R. išteisintas dėl nusikalstamų veikų A. P. atžvilgiu. Prokuroro apeliacinis skundas ir šioje dalyje yra nepagrįstas ir atmetamas, kadangi byloje ištirti įrodymai neleidžia padaryti neabejotinas išvadas dėl V. R. kaltės padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Apie tai, kad nuteistasis V. R. su A. P. atliko seksualinio pobūdžio ar tvirkinimo veiksmus, teisme parodė tik nukentėjusysis A. P.. Iš šio nukentėjusiojo teisme duotų abstrakčių parodymų, sunku nustatyti kokius konkrečius neteisėtus veiksmus atliko nuteistasis (savo lytinę aistrą tenkino tik masturbuodamas ar ir burna dirgindamas A. P. varpą, ar abiem šiais būdais). Jo parodymai šiuo požiūriu tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nebuvo nuoseklūs ir vienodi. Nukentėjusysis nurodė, kad nuteistasis prašė pasmaukyti jo lytinį organą, tačiau paaiškino, kad jis nežino, ar tai padarė. Taip pat parodė, kad nepamena ir to, ar nuteistajam paprašius jis davė pačiulpti savo lytinį organą. A. P. teisme iš pradžių teigė, kad nuteistasis jam negrasino, tik užrakino duris, vėliau atsakydamas į teismo klausimus jau nurodė, kad V. R. jam grasino, sakydamas, kad neišleis, kol jis „to“ nepadarys, kad jis bandė nuteistąjį stumti, o nuteistasis jį laikė. A. P. ėjimo pas nuteistąjį priežastis irgi aiškino prieštaringai. Iš pradžių jis teigė, kad nesitikėjo, jog „ten vėl tas pats bus“, tačiau vėliau parodė, kad ėjo „ten vėl, nes reikėjo pinigų“. A. P. teisme, skirtingai nei ikiteisminiame tyrime, parodė, kad pas V. R. vaikščioti pradėjo gal nuo 2009 m. Tuo tarpu pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad 2009 m. pavasarį jo V. R. neįsileisdavo, nes iš jo jis pavogė 5 Lt. Jis negalėjo nurodyti ir to, kiek laiko lankėsi pas nuteistąjį – vienerius, gal dvejus, o gal ir trejus metus, kadangi jis ir kitur vaikščiojo. „Neleistinų kontaktų“ buvo 3-4 ir už tai buvo duodami pinigai. Pirmą kartą nuteistasis jam davė 20 ar 30 Lt. Jis nematė, kaip A. K. davė pinigus, tik pats A. K. jam rodė. Tuo tarpu iš teisme perskaitytų jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matosi, kad pirmosios apklausos metu jis buvo nurodęs, kad po pirmo karto nuteistasis jam davė 30 Lt, o A. K. 20 Lt, o duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjai jis buvo parodęs, kad tada nuteistasis jam davė 20 Lt (1 t., 92-93, 102-106 b.l.). Teisme A. P. parodė, kad pas V. R. jis eidavo keletą kartų per savaitę, ikiteisminio tyrimo pareigūnui parodė, kad buvo nuėjęs apie 15 kartų, iš kurių 3 kartus nuteistasis jam čiulpė varpą, o ikiteisminio tyrimo teisėjai jis buvo parodęs, kad buvo nuėjęs 5, gal 10 kartų, eidavo tik savaitgaliais ir tik 2 kartus nuteistasis jį kvietė į savo kambarį, kur čiulpė jo varpą. Ikiteisminio tyrimo teisėjai jis konkrečiai nurodė, kad pinigus nuteistasis jam davė tris kartus: du kartus po 20 Lt ir vieną kartą 30 Lt. Atsakydamas į klausimą, už ką jam paskutinį kartą buvo duoti 30 Lt, jei buvo tik du tokie kontaktai, A. P. paaiškino, kad trečiąjį kartą jis iš nuteistojo 30 Lt pasiskolino. A. P. teisme dar parodė, kad nuteistasis jam rodė visokių filmų: siaubo, pornografinių, o pastarųjų filmų pobūdį jis paaiškino taip: pornografinis filmas yra toks, kur yra rodoma, „kai moteris su vyru lovoje bučiuojasi, mylisi, kažkas tokio“. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu jis aiškino, kad nuteistasis jam rodė filmą, kur mylėdavosi vyras su vyru.

Teisiamajame posėdyje perskaičius nukentėjusiojo A. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, pastarasis jo parodymuose esančių neatitikimų nesugebėjo paaiškinti ir parodė, kad teisingi yra jo teisme duoti parodymai. Šis nukentėjusysis papildomai buvo apklaustas ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Jis parodė, kad neprisimena, prieš kiek metų susipažino su nuteistuoju (gal prieš 7 m., dažnai ten vaikščiojo, gėrė arbatą, bendravo). Neleistinų kontaktų buvo 3-4, už tai gavo 30-40 Lt. jis patvirtino, kad vieną kartą nuteistasis rodė pornografinį filmą, kur vyras su vyru lytiškai santykiavo. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad kiekvieną kartą, kai nuteistasis kambaryje su juo tenkino savo lytinę aistrą, prieš tai buvo rodomi pornografiniai filmai. Dar kartą perskaičius A. P. visus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nukentėjusysis vėlgi prieštaringai paaiškino, kad ir dabar jo parodymai, ir duoti ikiteisminio tyrimo metu yra teisingi, nors tikslesni yra duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Iš aptartų nukentėjusiojo A. P. parodymų matosi, kad juose yra daug neatitikimų ir prieštaravimų, todėl teismas juos pagrįstai vertino kaip nepatikimus. Vertinant A. P. parodymus teismas atsižvelgė ir į tai, kad jokie ištirti įrodymai jų nepatvirtino. Nuteistasis teisme parodė, kad A. P. pas jį namuose lankėsi vieną kartą ir du kartus buvo atėjęs į darbą, bet kai iš jo striukės kišenės pavogė 5 Lt ir ištraukė cigarečių pakelį, jis A. K. pasakė, kad A. P. yra nepageidaujamas, nes jam nepatinka „žiurkės“. Su A. P. jokių neleistinų santykių nebuvo, nes jis suprato, kad A. P. yra mažametis. Paminėtus nukentėjusiojo nepalankius jam parodymus gali paaiškinti tik tuo, kad šis ant jo (nuteistojo) supyko dėl to, kad nebuvo įsileidžiamas į namus. Būtent šiuos nuteistojo paaiškinimus akcentuoja savo skunde ir prokuroras, nurodydamas, kad nuteistojo bloga nuomonė apie A. P. neduoda pagrindo abejoti šio nukentėjusiojo parodymais. Tačiau teismas A. P. parodymus įvertino kaip nepatikimus ne tik dėl nurodytų aplinkybių, bet įvertinęs įrodymų visumą. Kita vertus, ir tokia nuteistojo versija nebuvo paneigta. A. K. teisme parodė, kad A. P. pas nuteistąjį buvo nuėjęs tik vieną kartą, apsivogė ir dėl to tapo nepageidaujamas. Ikiteisminio tyrimo metu jis taip pat patvirtino, kad pas V. R. A. P. buvo vieną kartą nuėjęs, tačiau neparodė, kad tuomet jie su nuteistuoju būtų užsidarę atskirame kambaryje. Priešingai, jis nurodė, kad A. P. sėdėjo virtuvėje, kol jie su nuteistuoju buvo kambaryje. Apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjos A. K. apie A. P. užsiminė tik tiek, kad šis buvo vienas iš daugelio jo išvardintų kitų pas nuteistąjį besilankiusių asmenų. M. B. apie A. P. lankymąsi pas V. R. iš viso nieko neužsiminė. Iš tiesų, liudytojos D. P. bei M. P. parodė, kad iš vaikų sužinojo, jog pas V. R. ėjo ir A. P., tačiau ši aplinkybė nukentėjusiojo A. P. parodymų apie prieš jį nuteistojo naudotą seksualinę prievartą irgi nepatvirtina.

Vertinant nukentėjusiojo A. P. parodymų patikimumą, atkreiptinas dėmesys ir į jo asmenines charakterio savybes. Globos namų išduotoje A. P. charakteristikoje ( 1 t., 120 b. l.) A. P. apibūdinamas kaip asmuo, mokantis įtaigiai meluoti, kad dažniausiai žmonės patiki jo melu, įsileidžia į butą, pagaili, duoda pinigų, pamaitina, o jis juos apvagia. Daugiausia nusiskundimų yra dėl to, kad jis mėgsta pasisavinti svetimus daiktus, reketuoja mažesnius vaikus, reikalaudamas pinigų, vagia ir parduotuvėse, ir globos namuose, ir iš nepažįstamų žmonių. Apie save jis yra geros nuomonės, pasiduoda neigiamai kitų įtakai, su suaugusiais elgiasi įžūliai, iššaukiančiai ir nepagarbiai.

Kolegijos nuomone, galima pagrįstai manyti, kad tokio amžiaus vaikas gali tiksliai neprisiminti pirmo nuėjimo pas nuteistąjį laiko, visų galimai patirtos seksualinės prievartos atvejų, tikslių jam sumokėtų pinigų sumų. Tačiau prisiminti ir atpasakoti išskirtines ir jo gyvenime ne kasdien pasitaikančias aplinkybes (seksualinės prievartos ir grasinimų pobūdį, ėjimo pas nuteistąjį priežastis ir nors apytikslį lankymosi V. R. bute laikotarpį, pornografinių filmų turinį) turi sugebėti netgi tokio amžiaus (gim. 1995-02-02) vaikas.

Ilgametėje teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.

Atkreiptinas prokuroro dėmesys ir į tai, kad nuteistojo parodymai, nežiūrint jų specifiškumo (visada suinteresuotas bylos baigtimi, gali laisvai rinktis gynybos taktiką, nesaistomas priesaikos dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą) taip pat yra savarankiškas įrodymų šaltinis. Tam, kad būtų galima paneigti tokius parodymus, nepakanka vien jais netikėti. Būtina nurodyti, kokie kiti patikimi ir aiškią informacinę vertę turintys įrodymai paneigia nuteistojo parodymus. Akivaizdu, kad tokiais įrodymais laikyti prieštaringus A. P. parodymus (dėl A. P. seksualinio prievartavimo ir tvirkinimo) negalima.

V. R. pareikšto kaltinimo seksualiai prievartavus mažametį A. P. ir jį tvirkinus, be paties nukentėjusiojo nenuoseklių ir prieštaringų parodymų, jokie kiti įrodymai nepatvirtina. Tų prieštaravimų galutinai pašalinti tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismui nepavyko, todėl visos abejonės yra traktuojamos nuteistojo naudai. Todėl išteisinamasis nuosprendis šioje dalyje yra pagrįstas.

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies matosi, kad teismas, motyvuodamas V. R. išteisinimą pagal BK 153 str., išdėstė motyvus apie nukentėjusįjį A. K.. Tačiau dėl šios klaidos nuosprendžio naikinti ar keisti nėra pagrindo, nes pats sprendimas išteisinti V. R. šioje dalyje yra teisingas. Jis yra išdėstytas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje. Kolegija konstatuoja, kad V. R. pagal BK 153 str. išteisinimo motyvai yra tokie patys, kaip ir pagal BK 150 str. 4 d. Be to, neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad nuteistasis A. P. tvirkino rodydamas pornografinius filmus, byloje nėra, nes teisme ištirti įrodymai taip pat neleido teismui padaryti išvadą, kad pornografinio turinio filmus A. P. rodė nuteistasis, o ne jo nuomininkai. Apie tai buvo nurodyta ir skundžiamame nuosprendyje.

Dėl išdėstytų motyvų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nuteistąjį V. R. pagrįstai išteisino ne tik pagal BK 150 str. 4 d., bet ir pagal BK 153 str.

Skirdamas bausmę nuteistajam teismas vadovavosi BK 54 str. 2 d. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais bei BK 41 str. 2 d. nuostatomis dėl bausmės paskirties. Teismas nenustatė nei nuteistojo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Nuteistasis nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia, nusikaltimai buvo baigti. Skirdamas bausmę teismas įvertino ir nuteistojo amžių bei turimas sveikatos problemas. BK 55 str. yra nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Nusikalstama veika, numatyta BK 151¹ str. 1 d., priskiriama nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai, o šio baudžiamojo įstatymo sankcija numato ne tik laisvės atėmimo, bet ir švelnesnių rūšių bausmes. Iš bylos matosi, kad A. R. anksčiau neteistas, nusikalto pirmą kartą, dirbo. Be vienintelės administracinės nuobaudos byloje nėra jokių kitų jį neigiamai charakterizuojančių duomenų. Tačiau teismas šioje byloje ir už nesunkių tyčinių nusikaltimų padarymą nuteistajam pagrįstai nusprendė skirti būtent terminuoto laisvės atėmimo bausmes. Nors išsamiau tokios bausmės paskyrimo teismas nemotyvavo, tačiau šiuo atveju, kolegijos nuomone, pirmiausia turi būti atsižvelgta į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį. Nors V. R. anksčiau neteistas, tačiau jo padarytos nusikalstamos veikos negali būti laikomos atsitiktinėmis ir tai patvirtina nustatytos šios bylos aplinkybės. Nustatyta, kad pas nuteistąjį nukentėjusieji lankėsi pakankamai ilgą laikotarpį, nuteistasis juos vaišino ir tokiu būdu rodė jiems palankumą turėdamas tikslą su jais tenkinti lytinę aistrą. O lytinės aistros tenkinimui nuteistasis pasirinko socialiai pažeidžiamus nepilnamečius asmenis, globos namuose gyvenančius našlaičius. Šios aplinkybės rodo padidintą paties nuteistojo pavojingumo laipsnį, taip pat ženkliai didesnį negu tipinis BK 151¹ str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų pavojingumą. Todėl teismas pagrįstai nuteistajam paskyrė būtent terminuoto laisvės atėmimo bausmes, didesnes už sankcijos vidurkį.

Civilinio ieškinio klausimą teismas irgi išsprendė teisingai, todėl šioje dalyje atmetami abiejų apeliantų skundai. Iš bylos matosi, kad ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus 1 vaikų globos namų direktorė buvo pareiškusi civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti nukentėjusiesiems po 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Teisme nukentėjusysis A. K. prašė jam priteisti 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Tuo tarpu nukentėjusysis M. B. iš pradžių prašė jam priteisti 100000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, motyvuodamas, kad buvo padaryta žala jo psichikai, po to prašė priteisti 50000 Lt, nes nuteistasis sugriovė jam gyvenimą. Jis parodė, kad nori susimokėti baudą, nes jam yra iškeltos dvi bylos dėl keturių teisės pažeidimų. Tos baudos dydis yra 10000 Lt, bet jos išieškojimas jau nukreiptas antstoliams, todėl ta suma gali būti ir didesnė.

Teismas civilinį ieškinį patenkino iš dalies ir nukentėjusiesiems A. K. bei A. P. priteisė po 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nors teismo motyvai dėl civilinio ieškinio dydžio yra trumpi ir lakoniški, tačiau iš nuosprendžio matosi, kad nustatydamas civilinio ieškinio dydį teismas įvertino CK 6.250 str. numatytus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus. CK 6.250 str. 2 d. numatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinė žala įstatymo (CK 6.250 str. 1 d.) apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas padarė išvadą, kad nukentėjusieji A. K. ir M. B. neabejotinai patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, todėl jiems turi būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas. O įvertinęs nuteistojo turtinę padėtį, jo amžių, sveikatos būklę teismas nusprendė priteisti nukentėjusiesiems po 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Įvertinus dar ir tai, kad nuteistojo veiksmai nebuvo smurtiniai, nusikaltimu nukentėjusiesiems nebuvo padaryta turtinė žala, priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro ir nuteistojo V. R. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas Valdimaras BavėjanasTeisėjai Svajūnas KnizlerisLinas Šiukšta