- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-03-01
- Bylos Nr.
- 2A-224-567/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė (pirm.), Virginija Volskienė, Egidijus Žironas
- Suinteresuotas asmuo
- J. T., Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro
- Pareiškėjas
- J. M.
- Advokatai
- Algis Tursas, Michailas Sadovničius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. lapkričio mėn. 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-13336-464/2006 pagal pareiškėjo J. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. T., Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarei Lilijai Šilerienei dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
2006-10-06 pareiškėjas J. M. pateikė pareiškimą, prašydamas pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jis priėmė savo motinos V. M. , mirusios 2002-11-14, paliktą turtą, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Nurodė, kad motina visą gyvenimą kartu su juo gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Tik paskutinius porą mėnesių prieš mirtį motiną išsivežė suinteresuotas asmuo J. T. . Kadangi motina buvo senyvo amžiaus ir gyveno su pareiškėju, jis nuolat padėdavo jai buityje. Nors butas, kuriame kartu gyveno, priklausė savivaldybei, po motinos mirties šiame bute liko daug buities, namų apyvokos daiktų, kai kurie jos asmeniniai daiktai, kuriuos pareiškėjas pradėjo valdyti 3 mėnesių terminu po motinos mirties (LR CK 5.50 str. 2 d., 5.51 str.).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo notarė L. Šilerienė atsiliepime į pareiškimą prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad Vilniaus rajono 1-ame notarų biure po V. K. mirties pradėta paveldėjimo byla Nr. 12/2003. Palikimą priėmė mirusiosios dukra J. T. , paduodama pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Paveldėjimo teisės liudijimas į paveldimą turtą neišduotas.
Suinteresuotas asmuo J. T. atsiliepime į pareiškimą prašė jo netenkinti. Nurodė, kad pareiškėjo ir jos motina V. M. palikimo nepaliko, nes neturėjo jokio turto. 2001 m. prieš Kalėdas J. T. motiną pasiėmė pas save. Metus laiko gyveno kartu, ją prižiūrėjo ir rūpinosi. Mama buvo priversta palikti namus, nes pareiškėjas su savo žmona nuolat girtavo, nešė iš namų visus daiktus ir, matyt, juos pragėrė. Išvažiuodama mama paliko jam kambaryje esančią lovą, spintą ir spintelę, nurodžiusi, kad šiuos daiktus dovanoja pareiškėjui ir jo žmonai. Jokių aktyvių veiksmų, kurie reikštų, kad palikėjas priėmė palikimą, jis neatliko. Už buto nuomą pinigų nemoka. Įsiskolinimą už elektros naudojimą dengia J. T. sūnus G. T. . Pareiškėjo dukra gyvena su J. T. , nes ši yra jos globėja.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2006-11-16 sprendimu pareiškimą atmetė. Teismas nustatė, kad po V. M. mirties pagal dukters J. T. pareiškimą buvo pradėta paveldėjimo byla ir palikimo priėmimo faktas įregistruotas Testamentų registre, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas į turtą – butą (duomenys neskelbtini), ir į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nebuvo išduotas. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo argumentai, kad motina visą laiką gyveno kartu su juo bute ir jis jai padėdavęs buityje, nepagrįsti, nes prieš mirtį V. M. apsigyveno pas dukrą J. T. , išvykdama paliko buto raktus kaimynams, pasiėmė visus savo drabužius, išvyko iš namų pareiškėjui ir jo žmonai nesant. Teismas pažymėjo, kad tai akivaizdžiai parodė jos ketinimus nesugrįžti, jos nenorą net atsisveikinti su sūnaus šeima ir patvirtina suinteresuoto asmens ir liudytojų paaiškinimus, kad pareiškėjas nebuvo geras sūnus, nesirūpino nei motina, nei savo paties dukterimi, kurią nuo mažens augina jo sesuo J. T. . Teismas pažymėjo, kad liudytojų parodymai patvirtina, kad V. M. delsė išsikraustyti, siekdama apsaugoti namuose buvusius indus, kitus jai brangius daiktus, tik kai neliko daiktų, apsisprendė pakeisti gyvenamąją vietą. Teismas nustatė, kad išvykdama iš buto, V. M. nepasiėmė baldų, bet juos paliko, nes juos buvo dovanojusi pareiškėjui. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad jis baldais pradėjo naudotis tik po motinos mirties, nes nežinojo apie dovanojimą ir nesitikėjo, kad motina ir mirs pas J. T. . Teismas padarė išvadą, kad V. M. prieš mirtį gyveno kartu su dukterimi J. T. , o ne su sūnumi J. M. . Po V. M. mirties tokio turto, kurį pareiškėjas priėmė, pradėjo valdyti ir naudotis juo kaip savu turtu, tuo priimdamas palikimą, nebuvo. Teismas pažymėjo, kad byloje yra duomenų, kad pareiškėjas net neišlaikė to būsto, kuriame su motina kartu gyveno, nedeklaravo jame ir savo gyvenamosios vietos, išrinko ir sukūreno V. M. priklausiusį ūkinį pastatą, o paslaugų mokesčius apmokėjo V. M. anūkas G. T. . Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad prižiūrėjo ir rūpinosi kitu turtu, kurį dabar siekia paveldėti (žemės sklypu, ar kad rūpinosi šio sklypo nuosavybės dokumentų sutvarkymu ir pan.). Teismas nustatė, kad šį sklypą prižiūri ir juo rūpinasi suinteresuoto asmens J. T. sūnus G. T. . Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas minėtam žemės sklypui ateityje paveldėti galėjęs nustatytu terminu paduoti pareiškimą notarui, tuo išreikšdamas savo valią priimti motinos palikimą, kaip tai padarė jo sesuo J. T. . Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas tinkamai nerealizavo savo teisės paveldėti V. M. turtą ir jo pareiškimo patenkinti nėra teisinio pagrindo (LR CK 5.11 str. 1 d. 1 p., 5.50 str. 2 d., 5.51 str. 1 d., CPK 444 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. M. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006-11-16 sprendimą ir priimti naują sprendimą, patenkinant jo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Teismo sprendimas nepagrįstas, kadangi netinkamai įvertinti įrodymai. Teismo argumentai, kad pareiškėjui buvo žinoma, jog V. M. išsikraustė iš buto, yra nepagrįsti. Tikrieji motinos ketinimai – išsikraustyti ar tik pasisvečiuoti pas J. T. – pareiškėjui nebuvo žinomi, nes kai motina išvyko, jo nebuvo namie. Nesuprantama teismo išvada, kad baldai dar iki V. M. mirties pareiškėjui buvo padovanoti, nes ji pati naudojosi bute esančiais daiktais, kurie jai išvykus liko bute ir kuriuos po jos mirties pareiškėjas pradėjo valdyti kaip savus. Nurodė, kad nesutinka su teismo argumentais, kad pareiškėjas nesirūpino paliktu būstu, nes jis motinai nuosavybės teise nepriklausė. Pažymėjo, kad iš teismui pateiktų dokumentų neaišku, už ką sumokėjo G. T. , kadangi juose nenurodytas nei buto adresas, nei paslaugos, už kurias sumokėta. Be to, skolos sumokėtos jau prasidėjus teisminiam procesui. Teismas sprendime rėmėsi liudytojo G. T. parodymais, kurie vertintini kritiškai, nes jis yra suinteresuotas, kad teismas netenkintų pareiškimo: G. T. rūpinasi žemės sklypu, į kurį pretenduoja pareiškėjas. Aplinkybė, kad pareiškėjas nepadavė pareiškimo notarui, nepaneigia fakto, kad J. M. palikimą priėmė, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Be to, aplinkybė kad J. M. nemokėjo mokesčių už butą, kuriame gyveno su motina, taip pat negali paneigti minėto fakto, kadangi butas motinai nepriklausė, todėl išreikšti valios į jo valdymą jis negalėjo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo J. T. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, priteisti išlaidas už advokato pagalbą.
Apeliacinis skundas atmestinas. Įstatymų leidėjas nustatė, kad palikimui įgyti įpėdiniai turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Nagrinėdamas klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto dėl palikimo priėmimo nustatymo, teismas neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardinti) palikto turto kiekio, jo dalių. Teisiškai reikšmingos yra aplinkybės, įrodančios įpėdinio valios išreiškimą veiksmais dėl įpėdinio sutikimo įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kylančias iš palikimo.
Motyvuojamoji dalis
Kolegija pažymi, kad byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir procesinių pažeidimų, sudarančių pagrindą pakeisti ar panaikinti apelianto skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos išaiškintos ir pritaikytos tinkamai.
Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad baldai dar iki V. M. mirties pareiškėjui buvo padovanoti, nes šias aplinkybes patvirtino liudytoja L. G. (buvusi pareiškėjo žmona), neturinti teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Šios liudytojos parodymai, duoti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b.l. 73-74) yra nuoseklūs ir logiški, todėl kolegija jais neabejoja ir remiasi. Kolegija kritiškai vertina pareiškėjo argumentus, kad tik po V. M. mirties pareiškėjas pradėjo valdyti daiktus kaip savus. Aplinkybės, kad iki išvykimo gyventi pas dukrą V. M. irgi naudojosi tais pačiais baldais, nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių, kad baldai dar iki mirties buvo padovanoti pareiškėjui.
Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausta liudytoja dabartinė pareiškėjo žmona I. M. (b.l. 74) patvirtino, kad jos ir pareiškėjo nebuvo namuose, kai V. M. išvyko gyventi pas dukrą. Šios liudytojos, kaip ir liudytojų G. A. , J. K. , B. K. parodymuose (b.l. 75-77), nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą tenkinti pareiškimą.
Tai, kad V. M. nepriklausė nuosavybės teise paliktas būstas, nepanaikino pareiškėjo pareigos įrodyti, kad jis palikimą priėmė, pradėdamas turtu rūpintis ir jį prižiūrėti, palaikant jį tinkamoje būklėje. Apeliantas neginčijo tos aplinkybės, kad pats išrinko ir sukūreno V. M. priklausiusį ūkinį pastatą. Tai patvirtina tą aplinkybę, kad pareiškėjas nesirūpino palikimu ir jo tinkamai neprižiūrėjo, tuo išreikšdamas valios nebuvimą ir nerūpestingumą dėl palikimo priėmimo. Tai, kad tik praėjus beveik keturiems metams po savo motinos mirties (V. M. mirė 2002-11-14), pareiškėjas tik 2006-10-06 pateikė pareiškimą teismui, prašydamas pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, parodo, kad apeliantui nerūpėjo palikimo priėmimo klausimai.
Kolegija konstatuoja, kad dar iki šios civilinės bylos iškėlimo (2006-10-10) G. T. buvo sudaręs 2006-09-25 buitinio vartotojo skolos už buto (duomenys neskelbtini) elektros energiją grąžinimo sutartį (b.l. 54), pagal kurią tą pačią dieną įmokėjo dalį skolos (b.l. 55). Tokiu būdu kolegija kritiškai vertina apelianto argumentus, kad iš teismui pateiktų dokumentų neaišku, už ką sumokėjo G. T. , kad skolos sumokėtos jau prasidėjus teisminiam procesui.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi liudytojo G. T. parodymais, kurie yra nuoseklūs ir atitinkantys byloje esančius rašytinius įrodymus bei liudytojos L. G. parodymus. Tai, kad liudytojas yra V. M. anūkas, savaime nesudaro teisinio pagrindo kritiškai vertinti jo parodymus, ir nepanaikina pareiškėjo pareigos įrodyti tas aplinkybes, kuriomis yra grindžiami jo reikalavimai. Pats apeliantas pripažįsta, kad ne jis, o kiti asmenys rūpinasi su palikimu susijusiomis skolomis ir palikimo dokumentų įforminimu (tame tarpe ir dėl žemės sklypo nuosavybės dokumentų sutvarkymo). Vienok, J. M. kritiškai nevertina savo elgesio: neišreikšdamas valios priimti palikimą ir nesirūpindamas pareigomis, kylančiomis iš palikimo, siekia pretenduoti į palikimą.
Teisėjų kolegija nevertina kitų apeliacinio skundo argumentų, kurie yra bendro pobūdžio samprotavimai, neturintys teisinės reikšmės bylos nagrinėjimo dalykui.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinta įrodymų visuma, visapusiškai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės, tinkamai paskirstant bylinėjimosi išlaidas.
Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas nėra tenkinamas, apeliantas neturi teisės gauti turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinėje instancijoje (CPK 93 str., 98 str.).
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (LR CK 1.5 str., CPK 177 str.-179 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str.).
Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas netenkinamas, priteistinos iš pareiškėjo suinteresuoto asmens J. T. naudai patirtos bylinėjimosi išlaidos 500 Lt sumai už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (b.l. 96). Šias išlaidas teismas mažina nuo 1180 Lt iki nurodyto dydžio, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą ir apimtį (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. lapkričio mėn. 16 d. sprendimą nepakeistą.
Išieškoti iš J. M. 500 Lt už advokato pagalbą apmokėti J. T. naudai.