- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-04-16
- Bylos Nr.
- e1-1303-818/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12632-2020-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius
- Kaltinamasis
- R. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Gedvydo Vaivados pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje
R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos Respublikos, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. sav., Lietuva, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, išsiskyręs, dirba (duomenys neskelbtini), gamintojas-montuotojas, teistas
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. K., jis, 2020 m. kovo 29 d., apie 12.54 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Peugeot 206CC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracijos, taip vengė neblaivumo patikrinimo. Šiais savo veiksmais R. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis R. K. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad apie įvykį nieko nepamena, tik atsimena, jog 2020 m. kovo 29 d. apie 11.00 val., sodyboje adresu, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (tikslaus adreso neatsimena) su draugu R. (pavardės neatsimena) vartojo alkoholinius gėrimus, t. y. baltą degtinę 40 laipsnių stiprumo. Su draugu suvartojo 1 l minėto alkoholinio gėrimo. Daugiau nieko apie įvykį nepamena. Neatsimena, kad vairavo neblaivus, neatsimena, kad buvo atvažiavę pareigūnai ir jį sulaikė taip pat neatsimena, kad atsisakė pasitikrinti blaivumą. „Peugeot 206 CC“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jo seseriai D. P.. Su juo ir atvažiavo į sodybą pas draugą. Sesuo jam laikinai buvo paskolinusi naudotis šiuo automobiliu. Viskas jam žinomas aplinkybes nurodė, daugiau neturi, ką papildyti, nes neatsimena ( b. l. 62).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas N. G. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Vilniaus aps. VPK) Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 2-iajame būryje. Yra vyriausiasis patrulis. 2020-03-29 dirbo pagal iš anksto nustatytą ir patvirtintą darbo grafiką, šaukiniu V-1731. Minimą dieną dirbo su porininku - 1-ojo būrio 3-ios kuopos vyriausiuoju patruliu A. K.. 2020-03-29 12:54 val. iš Vilniaus aps. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas, kad priešais Antrąjį operatyvinių tarnybų departamentą prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau - departamentas), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kitoje gatvės pusėje stovi lengvasis automobilis „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio išlipę galimai neblaivūs vairuotojas ir keleivis griuvinėja ant žolės. 2020-03-29 apie 13:15 val. atvykus nurodytu adresu, prie Departamento tvoros, automobilių stovėjimo aikštelėje pamatė du uniformuotus Departamento pareigūnus ir šalia jų stovintį civiliais rūbais apsirengusį vyrą, kaip vėliau paaiškėjo - R. K.. Uniformuoti kariškiai atsisakė prisistatyti, todėl jų duomenų nežino. Kariškiai papasakojo, kad tarnybos metu, per vaizdo stebėjimo kamerų, įrengtų ant Departamento pastato bei jo prieigose, monitorius jie pamatė, kaip į priešais Departamentą esančią automobilių stovėjimo aikštelę iš pagrindinio kelio įvažiavo aukščiau minėtas lengvasis automobilis Peugeot, iš kurio, atidarę dureles išlipo vairuotojas ir keleivis, kurie sunkiai stovėjo ant kojų, svirduliavo ir griuvinėjo, todėl kariškiams kilo įtarimas, kad tiek automobilio „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas, kaip vėliau paaiškėjo - R. K., tiek ir šio automobilio keleivis R. K., kuris, automobiliui „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavus į minėtą aikštelę, sėdėjo ant priekinės keleivio sėdynės, yra apsvaigę nuo alkoholio. Todėl apie šį įvykį buvo pranešta bendruoju pagalbos telefonu 112. Pasak kariškių, tuo metu, kai jie stovėjo prie vartų, R. K., būdamas prie vairuojamo automobilio nusirengė ir priėjęs prie jų bei pasakęs, kad eina skandintis, svirduliuodamas nubėgo link upės. Vėliau prie jų priėjo ir R. K.. Kariškiai neabejodami sakė, kad abu vyrai buvo akivaizdžiai girti. Taip pat kariškiai paliudijo, jog vaizdo kameromis buvo užfiksuotas automobilio „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavimo faktas, t. y. vaizdo įraše matyti kaip R. K. vairuodamas minėtą automobilį įsuko į stovėjimo aikštelę, po ko išlipęs iš mašinos griuvinėjo. Jiems priėjus prie minėtų dviejų uniformuotų kariškių, šalia kurių stovėjo akivaizdžiai neblaivas R. K. (vyras sunkiai orientavosi, judesiai buvo nekoordinuoti, jis svyravo, nerišliai kalbėjo ir nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas) papasakojo, kad su draugu R. K. gėrė alkoholinį kažkokioje sodyboje, po ko abu sėdo į automobilį, kurį vairavo R. K. ir atvažiavo į (duomenys neskelbtini), Vilniuje. R. K. tvirtino, kad nežino kur yra jo draugas. Jis liko su R. K., o jo porininkas nuėjo ieškoti R. K.. Į pagalbą buvo pasitelkti Kelių policijos patruliai (šaukinys V1863). Po kurio laiko jo porininkas A. K. rado R. K. ir jį tarnybiniu automobiliu atvežė iki jo. Kelių policijos patruliai norėjo vietoje patikrinti R. K. blaivumą alkoholio matuokliu, tačiau pastarasis kategoriškai atsisakė tikrintis. R. K. Kelių policijos patruliai paaiškino pasekmes tokio atsisakymo, bet R. K. vis vien atsisakė tikrintis blaivumą. R. K. prisipažino vairavęs automobilį Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus. Tai yra užfiksuota Kelių policijos patrulių (M. U. ir A. D.) BodyCam1715. Po to, kai vairuotojas R. K. atsisakė tikrintis blaivumą, jie jį pristatė į Vilniaus aps. VPK OVS. Jis asmeniškai nematė vairavimo fakto, tačiau šis faktas yra užfiksuotas Departamento vaizdo kameromis. Departamento vaizdo įrašai, pasak minėtų kariškių, yra saugomi pakankamai ilgai ir jei policijos pareigūnams šio reikės, jie gali kreiptis į departamentą (b. l. 19).
VĮ „Regitra“ duomenų išraše nurodyta, kad automobilis „Peugeot“ 206, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso D. P. (b. l. 51).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė, be kita ko, tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1.51 ir daugiau promilių neblaivumas. KET 14 punkte numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Kaltinamasis R. K. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Jo kaltę taip pat įrodo liudytojo N. G. parodymai, tarnybinis pranešimas, policijos registruojamų įvykių registro duomenys, bei kita rašytinė bylos medžiaga. Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad R. K. vairavo automobilį „Peugeot 206CC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracijos, taip vengė neblaivumo patikrinimo, todėl kaltinamojo R. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Teismas konstatuoja, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas, kaltinamasis R. K. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 72-74).
Dėl skirtinos bausmės
Pažymėtina, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam R. K., įvertina jo kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį bei stadiją – kaltinamasis padarė baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, susijusį su transporto eismo saugumu – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Taip pat teismas vertina, jog kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius R. K. – išsiskyręs, dirbantis, teistas (b. l. 29), administracine tvarka nebaustas (b. l. 30), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra.
Atsižvelgęs į visa tai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. K. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą švelniausią ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – baudą, artimą šios bausmės rūšies, skiriamos už nesunkius nusikaltimus, minimumui, t. y. 90 MGL (BBND) (4 500 Eur) dydžio baudą. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.
R. K. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, todėl baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. iki 60 MGL (BBND) (3000 Eur) dydžio baudos.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. kovo 29 d. 14.30 val. iki 2020 m. kovo 30 d. 14.30 val. (viena diena) išbūtas laikas (b. l. 36-39), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviejų MGL (BBND) dydžio baudai.
Akcentuotina, kad paskirtos baudos dydis šiuo atveju yra artimas numatytam minimaliam sankcijos dydžiui, o, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, kaltinamajam paskirta bauda buvo sumažinta iki 60 MGL (BBND) dydžio, t. y. mažiau nei iki minimalaus įstatyme numatyto dydžio už nesunkius nusikaltimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog BK numatytas baudos už nesunkius nusikaltimus vidurkis yra 1 025 MGL, taigi dar labiau jį sumažinti nėra pagrindo. Tačiau, atsižvelgus į baudos dydį, teismo vertinimu, yra tikslinga nustatyti ilgesnį savanoriško baudos sumokėjimo terminą, t. y. leisti paskirtą baudą sumokėti per 12 mėnesių (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str. 2 d.).
Dėl skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių ir kitų klausimų
BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.
Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise, šiuo atveju – teise vairuoti kelių transporto priemones), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad R. K. naudodamasis šia teise padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kaip minėta, policijos pareigūnams nustačius jo neblaivumo požymius, vengė neblaivumo patikrinimo, t. y. itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Tokiu būdu R. K. skirtina minėta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti kelių transporto priemones, nustatant 3 (trejų) metų šios priemonės taikymo terminą. Teismo vertinimu, nustatytas terminas, atsižvelgus, be kita ko, ir į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Byloje nustatyta, kad R. K. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taigi ši transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, todėl jos konfiskavimas yra privalomas (BK 72 str. 2 d.). Kadangi nagrinėjamu atveju, VĮ „Regitra“ pateiktais duomenimis, automobilis „Peugeot 206“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) priklauso trečiajam asmeniui – D. P. (jo seseriai) (b. l. 51), t. y. nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam, ir nenustatyta BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų, dėl kurių automobilis turėtų būti bet kuriuo atveju konfiskuojamas, iš kaltinamojo valstybės naudai išieškotina automobilio „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę be PVM atitinkanti pinigų suma (pagal VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo aktą (b. l. 52)) – 1669 Eur (BK 72 str. 5 d.).
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas (b. l. 68), rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 64), taip pat specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemonę sustabdymas (b. l. 66), panaikintinos šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
R. K. dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, perduoti VĮ „Regitra“.
Atsižvelgiant į tai, kad byloje pareikštas prašymas išieškoti iš kaltininko 33,88 Eur proceso išlaidas už transporto priemonės „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimą ir saugojimą, šios išlaidos yra pagrįstos, todėl priteistinos iš R. K. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai (b. l. 42-44; BPK 103 str. 5 p., 105 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 90 (devyniasdešimties) MGL (BBND) (4500 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti– 60 (šešiasdešimties) MGL (BBND) (3 000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. kovo 26 d. 14.52 val. iki 2020 m. kovo 27 d. 11.33 val. (vieną dieną), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviejų MGL (BBND) dydžio baudai ir R. K. paskirti galutinę bausmę – 58 (penkiasdešimt aštuonių) MGL (BBND) (2 900 Eur) (dviejų tūkstančių devynių šimtų eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. kovo 30 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, R. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą bei išieškoti į valstybės biudžetą iš R. K. konfiskuotino turto (automobilio „Peugeot 206“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1669 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus šešiasdešimt devynis eurus).
Paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemonę sustabdymą – panaikinti šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
R. K. dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, perduoti VĮ „Regitra“.
Priteisti iš R. K. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai dėl transporto priemonės „Peugeot 206“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimo ir saugojimo iki 2020 m. kovo 31 d., UAB ,,Sauda“ aikštelėje (Vilnius, Minsko pl. 21), patirtas 33,88 Eur (trisdešimt trijų eurų aštuoniasdešimt aštuonių centų) dydžio išlaidas, pervedant šias lėšas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT98 7044 0600 0793 5553, AB SEB banke, mokėjimo paskirtyje nurodant automobilio valstybinį numerį ir vardą, pavardę.
Išaiškinti R. K., kad bauda ir automobilio vertę atitinkanti pinigų suma turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį, baudos įmokos kodas 6801, automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos įmokos kodas 6610)): LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs AB DNB bankas), LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke. Automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos bei automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos, jos antstolio bus išieškomos priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.
Išaiškinti R. K., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.