Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančio Sigito Bagdonavičiaus, teisėjų Valdo Meidaus, Evaldo Vanago,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, LR pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), našlė, nedirbanti, neteista,

kaltinama įvykdžiusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalyje 3 punkte.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

V. S. pareikštas kaltinamas, kad ji 2015-04-16, apie 21.30 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) kambaryje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio (1.60 prom.), dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, tarpusavio konflikto metu, tyčia dūrė vieną kartą sutuoktiniui A. S. į kairiąją koją, tuo jam padarydama durtinį – pjautinį kairės šlaunies sužalojimą su kairės šlaunies arterijos pažeidimu, kas komplikavosi į ūmų išorinį nukraujavimą ir dėl ko A. S. mirė, tokiu būdu, tyčia nužudė savo šeimos narį - sutuoktinį A. S..

Kaltinamoji V. S. savo kaltę pripažįsta iš dalies. Neigia, jog norėjo nužudyti vyrą. Ji paaiškino, kad 2015-04-16 apie 21 val. į virtuvę atėjo girtas vyras, kuris necenzūriniais žodžiais plūdo ją, sudavė į pakaušį. Nuo smūgio atsitrenkė į šaldytuvą, o jis nuėjo į kambariuką gulti. Vyras buvo parsinešęs butelį „Trejos devynerios“ ir alaus. Norėdama, kad vyras daugiau negertų, jam įmigus, paėmė gėrimus ir paslėpė į kitą vietą. Vyras prabudęs alkoholio nerado, todėl pradėjo vėl koneveikti. Po kelių minučių atėjo kaimynė D.. Vyras tuo metu gulėjo lovoje. Pamatęs D., jis pradėjo koneveikti jas abi. Bandė jį raminti. D. atsisėdo kambaryje, tame pačiame kambaryje užsidėjęs ausines kompiuteriu žaidė sūnus K. Pati nuėjo į virtuvę papjaustyti sūrio ir dešros. Vyras atsikėlė ir pradėjo necenzūriniais žodžiais šaukti, kad užmuš, reikalavo atiduoti gėrimą. Atsakė jam, kad nieko neėmė. Tuomet jis puolė, gal norėjo suimti už kaklo. Besigindama pakėlė dešinę ranką ir netyčia įdūrė jam į koją. Jis lyg pats užėjo ant to peilio. Vyras atsisėdo ant lovos, rėkė kviesti greitąją medicinos pagalbą. Pamačiusi, kad jam smarkiai iš kojos bėga kraujas, nuskubėjo pasiimti telefono. Ji telefono nerado, todėl greitąją medicinos pagalbą iškvietė D.. Greitoji medicinos pagalba atvyko po kelių minučių. Išsigandusi ušmetė peilį už spintelės ar dujinės.

Prieš ateinant vyrui, apie 20 val., gal po 20 val., viena buvo išgėrusi 2 taures vyno. Su D. negėrė, tik įpylė jai taurelę gėrimo „Trejos devynerios“, kurį buvo paėmusi iš vyro. Atvykusiems pareigūnams galėjo kitaip pasakoti, nes buvo pasimetusi ir išsigandusi. Pamačiusi kraują, suprato, kad vyrui įdūrė, tačiau tai padarė netyčia.

V. S. nurodo, kad vyras nedirbo, dirbdavo tik vasarą, buvo registruotas Darbo biržoje. Gyveno jis iš socialinės pašalpos. Paskutiniu metu jis nedirbo, nes turėjo 2 galvos traumas, kurių metu ant smegenų buvo išsiliejęs kraujas. Abu kartus susižalojo galvą būdamas girtas. Kai būdavo blaivus, jis elgdavosi normaliai, bet kai būdavo girtas, duždavo langai, durys būdavo iškapotos kirviu, grasindavo peiliu. Tekdavo kviesti policiją. Išgerdavo jis dažnai, o po operacijų, 4 - 5 paskutinius metus jo užgėrimai būdavo daugiadieniai. Vyras būdavo agresyvus, smurtaudavo, todėl vaikas slėpdavo peilius. Pati buvo sužalota kovo mėnesį. Dėl peties sužalojimo niekur nesikreipė. Kreipėsi į medikus, tik kai buvo sulaužytas kojos pirštas. Į policiją nesikreipdavo, nes vyras, grįžęs iš sulaikymo, būdavo dar agresyvesnis. Policija jį paleisdavo blaivų, bet grįžęs reikalaudavo pinigų alkoholiui. Negalėdavo jam duoti pragėrimui pinigus, nes reikėjo išlaikyti vaikus. Negavęs pinigų, jis įtūždavo.

Vyras kovo mėnesį bandė mušti, įkando į petį, buvo sulaužęs pirštą. Pati vyro nėra anksčiau sužalojusi, nes jo bijojo.

Per metus vyrui yra kvietusi policiją apie 14 kartų. Vyras girtas taip pat kviesdavo policiją, norėdavo parodyti, kad yra skriaudžiamas, tačiau tai niekada nepasitvirtindavo. Paprastai tokiais atvejais policija, išsiaiškinusi situaciją, sulaikydavo jį patį.

Kaltinamoji nurodo, kad įvykio metu nesijautė girta, todėl nemano, kad tam įvykiui girtumas turėjo įtakos.

Nukentėjusiojo K. S. atstovė pagal įstatymą G. S. paaiškino, kad A. buvo jos brolis. Jis yra turėjęs dvi galvos traumas, gulėjo ligoninėje. Pati su V. daugiau bendraudavo telefonu, nes nenorėjo pas juos užeiti, nenorėjo A. matyti girto, jo bijodavo. Visos seserys bijojo, kad V. A. nepaliktų ir to „kryžiaus“ neužkrautų joms. A. negėrė tik tada, kai neturėjo centų. Laidojo brolį visos trys seserys. Ieškinio pati nereiškia. K. S. rūpinasi mama. Ji pati yra kaip nukentėjusiojo atstovė. K. būtų daugiau nukentėjęs, jei mama būtų „po žemėmis“, o brolis gyvas. Su K. yra aptarę ir sutarę jo vardu ieškinio nereikšti. Prašo palikti sūnų mamai ir kuo švelniau nubausti V. S..

Apie įvykį sužinojo iš pačios V. S.. Ji paskambino tą patį įvykio vakarą. Mano, kad ji tikrai to specialiai nedarė. Ji visada rūpinosi vaikais. V. nepiktnaudžiaudavo alkoholiu, neieškojo progų išgerti.

Pati net į miestelį bijodavo eiti, kad A. neprašytų dviejų litų. Ne sumoje buvo esmė, tačiau, jei jis gavęs tuos pinigus, gers, namuose bus skandalas. V. nuo jo kentėjo, „kryžių nešė“. Paskutiniu metu, po anksčiau patirtų traumų, su A. nesirišdavo kalba, o girto jo bijojo, jis net ir blaivus būdavo agresyvus. Jei jam kas nors nepatikdavo – pykdavo, o šeima turėjo prie jo taikytis. Mano, kad V. tikrai gynėsi, nebuvo jai tikslo A. tyčia žudyti.

Nepilnametis nukentėjusysis K. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo tyrėjo, parodė, kad 2015-04-16, apie 21 val., tikslaus laiko neprisimena, jis kartu su mama buvo namie. Jis buvo kambaryje prie kompiuterio, o mama virtuvėje. Į namus grįžo neblaivus tėvas, jis jau įeidamas į namus garsiai rėkavo „tau gaila pinigų, nebegausi pinigų, tau gaila ant bokalo pinigų, nueisiu pėsčias į (duomenys neskelbtini), nieko tu su vaiku nebegausi“. Mama į tėvo rėkavimus atsakė „ša, neberėk, rytoj vaikui į mokyklą, jis tuoj eis miegoti“. Tėvas mamą vadino „sterva“ ir kitais negražiais žodžiais. Maždaug po 5 minučių jis (K. S.) atėjo į virtuvę ir nuo spintelės paėmė du ar tris peilius ir juos paslėpė. Du peilius padėjo lyg ir į spintelę, kitą peilį paslėpė kambaryje ant žemės už fotelio. Peilius slėpė dėl to, kad bijojo, jog tėvas gali ką nors padaryti, kadangi ir anksčiau yra mamą gąsdinęs su peiliu. Girdėjo kaip tėvas sakė „padarysiu tvarką; nuvarysiu tave į kapus; nepamatysi kaip tabletė atsiras vandeny“. Paslėpęs peilius grįžo prie kompiuterio ir užsidėjo ausines, kad negirdėtų tėvo riksmų. Gal po kokių 10 min., būdamas su ausinėmis, išgirdo labai garsiai rėkiantį tėvą „kvieskit, gelbėkit mane“. Nuėjęs į virtuvę, pamatė stovinčią mamą, ji buvo išsižiojusi, atrodė lyg šoko ištikta. Tėvas buvo kitame kambaryje ir sėdėjo ant lovos. Pamatė, kad tėvo kairė koja kruvina, rankomis buvo ją suėmęs, spaudė. Tėvas rėkė, kad greičiau kviestų greitąją medicinos pagalbą. Klausė mamos kas nutiko, bet mama nieko nesakė ir nereagavo, tėvas taip pat nieko nesakė, tik pasakė, kad jam silpna. Išbėgo į pavėsinę ieškoti telefono, atbėgo ir mama, tačiau telefono nerado, todėl abu grįžo į namus. Greitąją medicinos pagalbą iškvietė D. L.. Ji tėvui su rankšluosčiu užspaudė koją, bandė sustabdyti kraujavimą. Atvykus greitajai medicinos pagalbai, visi pernešė tėvą į virtuvę ir medikai pradėjo gaivinti. Mamos daug kartų klausė kas nutiko, bet mama nieko nesakė, tik stovėjo ir verkė. Kuo tėvui buvo sužalota koja jis nematė ir nežino. Mama jam pasirodė blaivi. Geriančios mamos tą vakarą nematė. Tarp tėvo ir mamos buvo dažni konfliktai, tėvas prieš ją smurtaudavo: mušdavo, už plaukų tampydavo, kojomis spardydavo, buvo sulaužęs pirštą. Tėvas naudodavo smurtą bent kartą per mėnesį. Mama prieš tėvą nesmurtavo, ji tik gindavosi, tačiau policijos nekviesdavo. Konfliktą visuomet pradėdavo tėvas, o kai jis su mama gindavosi, tėvas kviesdavo jiems policiją (1 t. b. l. 84-86).

Liudytoja D. L. paaiškino, kad važiuodama apie 20.30 val. iš darbo, paskambino V.. Ji sakė, kad skauda galvą, klausė ar turi aspirino. Parvyko namo, rado citramono, kurį jai ir nunešė. A. miegojo, o ji su V. S. sėdėjo kambaryje. Ten pat prie kompiuterio su ausinėmis sėdėjo K.. Pamena, kad ant stalo stovėjo kažkoks gėrimas. Mano, kad išgėrė vieną taurelę. Kaltinamoji kartu negėrė. Kai atėjo, matė, kad namuose guli girtas A.. Nežino, ar miegojo, nes jis tai keldavosi, tai guldavosi. Jis pradėjo visokiais žodžiais koneveikti. V. nuėjo į virtuvę papjaustyti duonos prie silkės. Pati liko kambaryje. Kas vyko virtuvėje, nematė, nes virtuvė buvo už nugaros. Girdėjo, kaip A. atsikėlė ir keikė V.. Jis visada priekaištaudavo, kad jam V. neduoda valgyti, gerti, lito. Kaip ir visi, ji A. bijojo ir iš karto nutarė eiti namo kai išgirdo jį sakantį „kraujas“. Iš pradžių to pasakymo nesureikšmino, kadangi jis pastoviai susižeisdavo, o pamatęs kraują, išsigąsdavo ir rėkdavo. Tačiau praeidama pamatė klaną kraujo ir išsigando. Norėjo uždegti šviesą, tačiau šviesos nebuvo. A. sėdėjo ant lovos ir laikė rankomis kažkurią koją. V. nebuvo išsigandusi, atkreipė jos dėmesį į kraują. Ji gal netikėjo tuo kas vyksta. Liepė V. kviesti greitąją medicinos pagalbą. Nepamena, kas užrišo koją. Pati skambino greitajai medicinos pagalbai net kelis kartus. Norėjo jam numauti kelnes ir pažiūrėti kurioje vietoje žaizda, kur reikia rišti. Pradėjo segti diržą, pavertė, jis pradėjo kriokti. Atvykę medikai ištempė A. į virtuvę, kur buvo šviesu.

Liudytoja nurodo, kad tą vakarą S. buvo išgėrusi, nes tai matėsi. Ji ruošėsi eiti miegoti. A. keiksmažodžiais ant V. rėkė, ją pačią irgi koneveikė. Girdėjo, kaip A. grasino S.. Nepamena, kokiais žodžiais jis jai grasino, bet tai buvo vieni keiksmažodžiai. Iš žodžių buvo galima suprasti, kad A.. ruošiasi ją pulti. Iki dūrio V. prašė vyro nuo jos atstoti, nelįsti, nerėkti. Negirdėjo iš V., kad ji sakytų, kad durs. Grumtynių garsų negirdėjo, buvo tik keiksmažodžiai ir jo puolimas. Jis visada ką nors daužydavo, girtas jai dažnai trenkdavo, yra įkandęs. Kai priėjo prie S., šalia jo V. nematė.

Liudytojas D. L. paaiškino, kad datos nepamena, bet galėjo būti pavasaris, kai gavo iškvietimą dėl sužaloto žmogaus. Tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini) policijos operatyvinėje grupėje. Nuvykęs į vietą, kambaryje pamatė gulintį sužalotą žmogų, šalia buvo daug kraujo. Ten pat buvo jo sūnus, žmona. Žmona aiškino, kad vyras toks grįžo - visas kruvinas. Tada apėjo teritoriją, tačiau jokio kraujo nerado. Pranešė budėtojui, kad čia yra tikriausia nužudymas. Atvyko iš Utenos tyrėjas, ekspertas.

Nepamena, ar kaltinamoji tuo metu buvo girta. Nepastebėjo namuose išgertuvių požymių.

Kaltinamoji verkė, gal buvo kažkiek pasimetusi, ėjo parūkyti, bet vėliau jos į vidų nebeleido. Kadangi apėję teritoriją kraujo nerado, o kraujas buvo tik namuose, tai pagalvojo apie nužudymą. Su kaltinamąja pastoviai bendravo. Visą laiką ji tą patį tvirtino, kad vyras grįžo sužalotas. Sūnus prasitarė, kad buvo ne taip, kaip pasakojo mama, bet pažodžiui to pasakymo nepamena.

Liudytojas P. L. paaiškino, kad buvo gautas pranešimas, jog sužalotas žmogus. Tuo metu dirbo su kolega L.. Kadangi buvo netoli (duomenys neskelbtini), į įvykio vietą atvyko greitai. Greitoji medicinos pagalba jau buvo vietoje. Medikai bandė suteikti pagalbą. Motiną ir sūnų atitraukė iš įvykio vietos - kambario. Motina ir sūnus buvo šoke, sunku buvo su jais susikalbėti. Jie skirtingai kalbėjo apie įvykį. Mano, kad žmona sakė, kad vyras grįžo susižalojęs, po to, kad pats namuose su peiliu susižalojo, vaikas aiškino, kad nieko nematė, nieko nežino. Skirtingi parodymai sukėlė įtarimus. Ieškojo peilio, paliktų daiktų, nes matėsi, kad viskas vyko vietoje.

Liudytojas K. V. paaiškino, kad su felčere L. D. pagal iškvietimą buvo nuvyko į (duomenys neskelbtini). Ji atbėgo ir pasakė, kad reikia greitai važiuoti į kitą iškvietimą, į (duomenys neskelbtini), nes ten perdurtas žmogus. Atvykus į įvykio vietą, felčerė greitai įbėgo į namą, o pats apsuko mašiną. Po to nuėjo į namo vidų. Toje patalpoje, kur viskas buvo įvykę, nebuvo šviesos, todėl asmenį reikėjo įsinešti į kitą patalpą. Žmogus ant lovos lyg tai sėdėjo, buvo labai daug kraujo, juo buvo permirkęs kilimas. Kai tą asmenį įsitraukė į kitą patalpą, kraujavimo jau beveik nebuvo, nes kraujas jau buvo sukrešėjęs. Negali pasakyti, kiek laiko jį gaivino, tačiau jau iš karto nebuvo gyvybės ženklų, nešant jau nebuvo jokio pasipriešinimo. Sūnus ir žmona priekaištavo, kad medikai negali atgaivinti žmogaus. Begaivinant, atvyko policija. Patys į įvykio vietą atvyko per 3-5 minutes. Žinojo kur vykti, nes tuo adresu ne kartą yra buvę. Būdavo ir anksčiau tuo adresu iškvietimai, bet pagalbos teikti neteko. Sūnus ir žmona verkė, buvo labai daug triukšmo. Konkrečiai niekas nepaaiškino kas įvyko.

Liudytoja L. D. paaiškino, kad pamena, jog buvo vakaras, tamsu. Važiavo pagal greitosios medicinos pagalbos iškvietimą (duomenys neskelbtini). Kai įėjo į namą pagal pirmąjį iškvietimą, gavo per raciją dar vieną pranešimą, kad reikia skubiai vykti į kitą vietą, nes ten žmogus smarkiai kraujuoja. Iš karto vyko į nurodytą vietą. Kelionė truko apie 5-7 minutes. Įvažiavus į kiemą, pro duris išpuolė moteris, kuri paragino greičiau, nes žmogus miršta. Virtuvėje degė šviesa, šalia jos buvo kambarėlis, kuriame buvo tamsu, iš ten išgirdo agoninį kvėpavimą. Kambarėlyje nebuvo šviesos. Žmogus gulėjo ant lovos, jo kojos galėjo būti nuleistos. Liepė žmogų nešti į virtuvę, kur buvo šviesu. Kai tik pernešė, kvėpavimas sustojo, todėl pradėjo gaivinti. Žaizdos nematė. Kai išnešė į virtuvę, kraujavimas jau nebesiplėtė. Šlaunis buvo lyg tai užrišta rankšluosčiu. Kelnės buvo apkrešėjusios krauju. Jei buvo pažeista arterija, tai užtenka kelių minučių, kad žmogus nukraujuotų. Įprastai, tai kraujuoja ir iš karto kreša. Nesusidarė įspūdis, kad nuo sužalojimo iki atvykimo būtų praėjusi valanda ar pusė. Mano, kad kraujavimas buvo arterinis, nes tada kraujas teka pulsuojančiai. Tokiu atveju reikia pačią žaizdą gana smarkiai spausti, nes ne taip lengva sutvarkyti masyvią kraujagyslę. Policija atvyko vėliau.

Anksčiau yra tekę tuo pačiu adresu vykti pagal iškvietimą. Tas žmogus būdavo agresyvus. Ten nuvykus, reikėdavo saugotis, kad neužduotų.

Liudytojas T. S. paaiškino, kad su tėvais jau apie 5 metus negyvena kartu, tačiau mokindamasis pas juos dažnai atvykdavo. Į namus būdavo dažnai tėčio kviečiama policija, kuriai atvykus, paprastai jį patį ir išveždavo. Visą gyvenimą tėtis mušdavo mamą, puldavo ir ant jo (T. S.). Mama vaikščiojo su „fanarais“, sulaužytais pirštais. Pamena, kad jis kartą puolė su metaliniu strypu. Tuomet atsistojo į vidurį tarp jo ir mamos, sakė, kad tegul jis duria man. Tačiau tuomet tėvas to nepadarė. Ne kartą mamai pirštai būdavo sulaužyti, ji buvo sukandžiota. Mano, kad normalios psichikos žmogus kitą nekandžioja. Girtas tėvas visada būdavo agresyvus, puldavo dėl nieko. Po galvos traumos jam buvo uždrausta gerti. Bet jis gėrė, ir tapo dar agresyvesnis. Būdavo agresyvus ir blaivas. Tėvas ištisai grasindavo, sakė, kad užmuš mamą, kad jai padarys galą, ją vadino visokiais necenzūriniais žodžiais. Daugeliu atvejų stodavo į jų vidurį, nutraukdavo tą agresiją. Buvo psichologinis smurtas. Tiki, kad tėvas galėjo įvykdyti grasinimus, nes jis nebuvo psichiškai sveikas, darydavo ir kalbėdavo bet ką. Daužydavo langus, lėkštes, išspardydavo duris, niokojo namus, mušdavo mamą. Pats matė ją su mėlynėmis. Daužydavo rankomis, kojomis, kirviais, plaktukais - viskuo, kad pakliūdavo po ranka. Tai darė girtas. Dvigubus langus buvo išrovęs. Kai išsiblaivydavo, pats ir sutvarkydavo.

Apie patį įvykį nei mamos, nei brolio neklausė, nes apie tai sunku klausti.

Pamena, kad vaikystėje pats iš tėvo atėmė peilį, kurį laikydamas rankoje, tėvui sakė, kad pats persidurs, jei jis taip elgiasi. Tada jis kažkiek tai apsiramindavo. Jis tik tam kartui apsiramindavo. Kiekvieną kartą tėvui būnant girtam, namuose ramybės nebūdavo. Tėvas būdavo blaivas tik tada, kai jis kišenėje neturėjo cento. Tėvas dirbdavo pas ūkininkus. Maždaug pusę uždirbtų pinigų duodavo šeimai, o kitus pragerdavo. Mama nenorėdavo kviesti policijos, nes nenorėjo, kad kiti, o tuo pačiu ir vaiko teisių apsaugos tarnyba žinotų apie problemas, kad vaikams neatsilieptų mokykloje. Kaimynai irgi tėvo bijojo, nes tėvas ir prieš juos buvo agresyvus. Po įvykio mama blogai jaučiasi, lankosi pas psichologą ar psichiatrą, nemiega, geria vaistus.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. M 157/15(05) matyti, kad:

A. S. mirė nuo durtinio – pjautinio kairės šlaunies sužalojimo su kairės šlaunies arterijos pažeidimu, lydimo ūmaus nukraujavimo.

A. S. lavono kraujyje rasta 3,22 promilės, šlapime 3,48 promilės etilo alkoholio. Gyviems asmenims tai atitinka sunkiam girtumo laipsniui. (1 t. b.l. 35-37, 38).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2015-07-22 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ant pateikto tirti peilio Nr. 6 rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, tinkamų tik vieno asmens, vyro, tapatybei nustatyti. Mėg. Nr. 6 rastų, asmens tapatybei nustatyti tinkamų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su A. S. genotipu. Nustatyta tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų A. S. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė kaip 0,0000000000000000005 proc. (1 t. b. l. 58-60).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tirta A. S., gim. 1961-04-17, kairės šlaunies durtinė – pjautinė odos žaizda. Neatmetama galimybė, kad ji padaryta tirti pateiktu, įvykio vietos apžiūros metu rastu ir paimtu peiliu Nr. 9. Kategoriška išvada dėl šio peilio negalima, kadangi sutampančių požymių visuma nėra individuali (1 t. b. l. 65-69).

2015-04-16 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini). Virtuvės patalpoje ant grindų, gulimoje padėtyje (ant nugaros) yra vyriškos lyties lavonas. (1 t. b.l. 8-10, 11-19).

Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus 2015-04-21 rašte Nr. 41D(V)-743 nurodyta, kad 2015-04-16 Centro informacinėje sistemoje užregistruotas pranešimas BPCID=1038280806 dėl įvykio (duomenys neskelbtini), pateikta skambučio skaitmeninė garso įrašo kopija (1 t. b.l. 27), kuri apžiūrėta daiktų apžiūros metu. Atidarius garso įrašą girdėti, kad D. L. praneša, kad (duomenys neskelbtini) nudūrė žmogų, kraujuoja koja (1 t. b.l. 28-29, 30).

Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokole nurodyta, kad V. S. atpažino peilius Nr. 7, Nr. 2, Nr. 4. Peiliu Nr. 2 vyro nežalojo. Neatsimena, ar peiliu pažymėtu Nr. 4 ar Nr. 7 konflikto metu dūrė savo sutuoktiniui, nes abu peiliai vienodi, tik jų geležtės skirtingų storių, todėl neatsimena, kuriuo peiliu dūrė (2 t. b.l. 74, 75-79).

Dėl veikos vertinimo

Kaltinamajai V. S. pareikštas kaltinimas, kad ji dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, tarpusavio konflikto metu, tyčia dūrė vieną kartą sutuoktiniui A. S. į kairiąją koją, tuo jam padarydama durtinį – pjautinį kairės šlaunies sužalojimą su kairės šlaunies arterijos pažeidimu, kas komplikavosi į ūmų išorinį nukraujavimą. dėl ko A. S. mirė. Tokiu būdu, V. S. tyčia nužudė savo šeimos narį - sutuoktinį A. S.. Kaltinamoji neneigia, jog būtent ji sužalojo A. S.. Šias aplinkybes patvirtina ir liudytojai D. L. bei K. S.. Tiek pačios kaltinamosios prisipažinimas, tiek liudytojų parodymai bei kiti surinkti įrodymai leidžia daryti kategorišką išvadą, kad A. S. mirė dėl V. S. padaryto sužalojimo peiliu, t.y. tarp sužalojimo ir nukentėjusiojo mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. Tačiau byloje nėra neabejotinų įrodymų, kad V. S. tyčia nužudė savo vyrą, kaip nurodyta kaltinime.

Kaltinamoji V. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai tvirtino, kad ji vyrui į koją įdūrė gindamasi nuo jo agresyvaus puolimo, nužudyti jo nenorėjo. Pirminiai jos paaiškinimai į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams, kad vyras jau grįžo į namus sužalotas, vertinami kaip streso pasekmė. Tikėtina, jog supratusi, kad vyras mirė, V. S. numatė gręsiančias pasekmes, kad nepilnametis sūnus liks be priežiūros ir artimųjų, jeigu jai bus paskirta laisvės atėmimo bausmė. Galima daryti išvadą, jog tuo metu ji tiesiog stengėsi labiau apsaugoti nepilnametį sūnų, nei pačią save. Be to tokius paaiškinimus ji davė ne oficialios apklausos, o pokalbio metu ir nėra duomenų, jog jai būtų paaiškinta, kad tai ką jis pasakys, gali būti naudojama kaip įrodymai prieš ją pačią.

Absoliuti dauguma apklaustų liudytojų nurodė, kad velionis būdavo agresyvus, ypač girtas. G. S. – nužudytojo sesuo – teigia, jog A. S. ištisai girtavo. Būdamas girtas jis buvo agresyvus, smurtavo prieš savo žmoną ir vaikus. Ji pati vengdavo eiti į miestelį, kadangi bijojo sutikti A. S.. Tai, kad žuvusysis nuolatos girtavo, triukšmaudavo bei smurtaudavo, patvirtina ir kaimynė D. L.. Žuvusiojo sūnus T. S. taip pat patvirtino, kad tėvas nuolat girtavo. Būdamas girtas daužydavo ir niokodavo daiktus, vartojo smurtą motinos atžvilgiu, buvo ne kartą ją sužalojęs. Liudytojas T. S. nurodo, jog yra buvę atvejai, kai tėvas grasino motinai metaliniu strypu ir tik jam (T. S.) atsistojus tarp tėvų ir pasakius, kad jis pirma turės nudurti jį (T. S.), tėvas neužpuolė motinos. Mano, kad motinai buvo realus pavojus iš tėvo pusės.

Apie A. S. išsakomų grasinimų, jog nužudys ar suluošins V. S. realumą iškalbingai parodo nepilnamečio sūnaus K. S. elgesys. Kaip matyti iš jo parodymų, įvykio dieną A. S. grįžus namo ir pradėjus triukšmauti bei grasinti motinai, K. S. surinko virtuvėje buvusius peilius ir juos paslėpė (bent jau pašalino iš matomos vietos), tam, kad tėvas jų nerastų ir nieko nepadarytų motinai. Tai rodo, kad nepilnametis sūnus ne pirmą kartą susiduria su tėvo agresyvumu ir realiai vertino, kad jis gali savo grasinimus įgyvendinti.

Tai, kad A. S. buvo neprognozuojamo būdo ir agresyvus patvirtino ir visai pašalinis asmuo medicinos darbuotoja L. D., kuri jau anksčiau yra buvusi iškvietime pas A. S..

Kaltinamoji V. S. nurodo, kad įvykio dieną A. S. grįžo namo girtas ir be jokios priežasties sudavė jai ranka per pakaušį bei pastūmė. Šie jos parodymai nėra paneigti. Priešingai, jos parodymus patvirtina liudytojas K. S., kuris nurodo, kad girdėjo kaip grįžęs į namus girtas tėvas triukšmavo, šaukė ant motinos, jai grasino. Tuo tarpu motina stengėsi jį nuraminti, prašė netriukšmauti. Po kurio laiko tėvas atsigulė.

Tai, kad įvykio dieną žuvusysis buvo stipriai girtas patvirtina specialisto išvada, kurioje nustatyta, jog jo kraujyje rasta 3,22 promilės alkoholio (T. 1, b.l. 37).

V. S. nurodo, kad vyras į namus parsinešė alaus butelį ir nepilną butelį „Trejos devynerios“. Tuos gėrimus vyras pasidėjo prie savo lovos. Kai jis užmigo, ji tuos gėrimus paėmė ir paslėpė, nenorėdama, jog jis nubudęs vėl gertų. Kaltinamoji nurodo, kad jai būnant virtuvėje ir pjaustant maistą, A. S. nubudo ir, pasigedęs savo gėrimų, ėmė ant jos šaukti. Tai, kad A. S. triukšmavo, šūkavo, plūdo savo žmoną įvairiais žodžiais, patvirtina ir liudytoja D. L.. V. S. teigia, jog atsikėlęs iš lovos vyras ėjo prie jos agresyviai nusiteikęs ir pakėlęs ranką bandė suduoti jai ar sugriebti. Išsigandusi gręsiančio smurto ji rankoje turėtu peiliu įdūrė A. S. į koją.

V. S. nurodo, kad pamačiusi kaip stipriai vyrui iš kojos bėga kraujas, kartu su D. L. bandė sustabdyti kraujavimą, iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Šiuos parodymus patvirtina ir liudytoja D. L.. Tai reiškia, kad kaltinamoji ėmėsi visų priemonių, kad būtų išvengta sunkių pasekmių.

Iš aptartų įrodymų matyti, kad V. S. padarė BK 129 str. 2 d. 3 p. numatyto nusikaltimo požymius formaliai atitinkančią veiką. Tačiau BK 28 str. numatyta, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi. Teisė į būtinąją gintį atsiranda tik tuomet, kai kėsinimasis yra pavojingas, akivaizdus ir realus. Kėsinimosi pavojingumą parodo besikėsinančio asmens veiksmų turinys, kuris nukreiptas prieš kito asmens gyvybę, sveikatą ir t.t. Būtinoji gintis galima ne tik tuomet kai žala jau daroma, tačiau ir tuomet, kai yra labai aiški jos grėsmė. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis jau pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms. Realus kėsinimasis yra toks, kuris iš tikrųjų egzistuoja objektyviai, o ne vien besiginančiojo vaizduotėje.

Šiuo konkrečiu atveju teismas atsižvelgia į šias aplinkybes. Ne tik iš kaltinamosios parodymų, bet ir iš apklaustų liudytojų parodymų matyti, kad A. S. būdamas girtas elgdavosi agresyviai, ne kartą yra sužalojęs kaltinamąją (sulaužęs pirštą, įkandęs), niokodavo turtą. Tai rodo, kad jis ne tik išsakydavo įvairius grasinimus žodžiais, tačiau imdavosi ir konkrečių smurtinių veiksmų. Įvykio dieną grįžęs namo A. S. be jokios priežasties sudavė V. S. per galvą ir ją stūmė. Tai reiškia, jog tą dieną jo agresyvumas turėjo realią išraišką, pasireiškė fiziniu smurtu. A. S. atsibudęs pasigedo parsineštų alkoholinių gėrimų (gėrimus buvo paėmusi ir paslėpusi V. S.) ir tai neabejotinai sukėlė jo didelę agresiją, kuri buvo nukreipta į žmoną ir ta jo agresija buvo pavojinga V. S. sveikatai ar net gyvybei. Kėsinimasis buvo akivaizdus, nes jis ne tik plūdosi bei išsakė grasinimus būdamas savo kambaryje, bet ir atsikėlęs iš lovos, atėjo į virtuvę ir bandė suduoti ten buvusiai žmonai ar sugriebti ją. Nekyla abejonių, kad kėsinimasis buvo realus. Iš duotų parodymų matyti, kad A. S. artimieji jo grasinančius pasisakymus, pačią agresiją visuomet vertino kaip realų pavojų ir ypatingai kaip grėsmę motinai. Kaip yra nurodęs T. S., jis pats ne kartą yra sulaikęs tėvą nuo smurto naudojimo prieš motiną tik pridengdamas ją savo kūnu. Tai, jog A. S. grasinimai yra realūs, parodo sūnaus K. S. veiksmai įvykio dieną. Matydamas, jog tėvas girtas ir agresyviai nusiteikęs, K. S. paslėpė peilius, bijodamas, kad jais nesužalotų motinos. Tai, kad A. S. realiai kėlė pavojų aplinkiniams, parodė ir visai nešališka liudytoja L. D.. Ji paaiškino, kad darbe (dirba greitosios medicinos pagalbos medike) yra apmokyta atpažinti grėsmę keliančius pacientus ir kaip nuo jų saugotis. Prisimindama ankstesnį iškvietimą į S. namus, ji nurodė, kad A. S. buvo realiai pavojingas, todėl apžiūrėdama jį, ėmėsi saugumo priemonių - laikėsi arčiau durų. Įvertinus anksčiau A. S. vartotą smurtą, V. S. padarytus sužalojimus, laikytina, kad ir šiuo atveju, kai jis agresyviai artinosi prie kaltinamosios, bandė jai suduoti ar sugriebti, kėsinimasis į jos sveikatą ar gyvybę buvo realus.

Kadangi A. S. kėsinimasis į žmonos sveikatą ar net gyvybę buvo pavojingas, akivaizdus ir realus, kaltinamosios veiksmai vertinami kaip gynyba. Tai, kad A. S. neturėjo rankose jokio įrankio, o besiginanti V. S. įdūrė jam peiliu, nelaikytina, kad gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad A. S. buvo 180 cm ūgio, vidutinės mitybos (T. 1, b.l. 36). Akivaizdu, kad jis kaip vyras buvo fiziškai ženkliai stipresnis už kaltinamąją. Be to ankstesnė V. S. patirtis rodo, kad ji būdavo nepajėgi fiziškai apsiginti nuo agresyvaus sutuoktinio smurto. Kaltinamoji, delsdama ir neturėdama kitos galimybės išvengti užpuolimo, galėjo nebeišvengti sunkių pasekmių, todėl rankoje laikytu peiliu dūrė užpuolikui. Atremdama puolimą, jį peiliu nedūrė A. S. į visuotinai suprantamas gyvybiškai svarbias kūno vietas – krūtinę, galvą ar pilvą. Įdurta buvo į kairę koją ir labai žemai, tik 4 cm virš kairio kelio girnelės viršutinio taško (T. 1, b.l. 36). Tai, kad buvo pažeista kairės šlaunies arterija, dėl ko ir įvyko toks greitas nukraujavimas, labiau yra atsitiktinumas nei dėsninga įvykių seka. Kadangi A. S. po to, kai jam buvo įdurta, savo pavojingą kėsinimąsį baigė, V. S. irgi daugiau jokių veiksmų jo atžvilgiu neatliko. Priešingai, matydama kaip jis sužalotas, ėmėsi priemonių išgelbėti jo gyvybę. Todėl nėra pagrindo laikyti, jog V. S. viršijo būtinosios ginties ribas.

Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad V. S. veikė esant būtinosios ginties sąlygomis. Būtinoji gintis yra viena iš BK V skyriuje numatytų baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių, o vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 9 punktu, nustačius šią aplinkybę, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas.

Atsižvelgiant į kaltinamosios išreikštą valią, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, sunaikintini kaip beverčiai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 254 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. S. atžvilgiu baudžiamąją bylą dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos nusikalstamos veikos nutraukti, esant BK 28 str. 1 ir 2 d. numatytai baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei – būtinajai ginčiai.

V. S. taikomą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: dvi poras šlepečių, K. S. ir V. S. drabužius saugomus Utenos apskrities VPK saugojimo sandėlyje, įvykio vietos apžiūros metu paimtus peilius (6 vnt), papildomos įvykio vietos apžiūros metu paimtą peilį, A. S. lavono DNR pavyzdį, galvos plaukus iš 5 tipinių vietų, abiejų plaštakų nagus su panagių turiniu, V. S. nagų nuokarpas su panagių turiniu, saugomus Utenos apskrities VPK saugojimo sandėlyje, nutarčiai įsiteisėjus sunaikinti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.