Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-05-30 · Administracinė byla Nr. A-438-460-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-05-30
Bylos Nr.
A-438-460-07
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Birutė Janavičiūtė (pirm.), Romanas Klišauskas (pran.), Stasys Gagys
Pareiškėjas
L.A., M.A.
Atsakovas
Vilniaus apskrities viršininko administracijai
Trečiasis asmuo
Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
Administracinė byla Nr. A8-460/2007Procesinio sprendimo kategorija 54 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. gegužės 8 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Stasio Gagio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų L.A. ir M.A. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo administracinėje byloje Nr. A8-460/2007 pagal pareiškėjų L.A. ir M.A. skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjai L.A. ir M.A. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė teismo įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją įstatymo nustatyta tvarka per realiai protingą terminą įvykdyti asmeninio ūkio žemės atmatavimą pagal Buivydiškių apylinkės 1995 m. kovo 16 d. tarybos 24 sesijos sprendimą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. spalio 13 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

II.

Apeliaciniu skundu pareiškėjai prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjų skunde nurodytą reikalavimą.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. gegužės 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A8-460/2007 pareiškėjų apeliacinį skundą tenkino, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 13 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą: įpareigoti atsakovą – Vilniaus apskrities viršininko administraciją – atlikti administracines procedūras, susijusias su 2 (dviejų) ha asmeninio ūkio žemės sklypo, suteikto M.A., suprojektavimu bei jo ribų nustatymu.

III.

Pareiškėjai L.A. ir M.A. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2008 m. balandžio 23 d. pateikė prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo administracinėje byloje Nr. A8-460/2007, kuriame nurodė, jog prašo uždrausti atsakovui vykdyti žemės sklypų projektavimo darbus 8 ir vėlesnėms eiliškumo grupėms pagal Vilniaus apskrities viršininko įsakymus: 2007 m. kovo 21 d. įsakymą Nr. 2,3-2567-01 ir 2007 m. lapkričio 20 d. įsakymą Nr. 2.3-12801-(41); taip pat pagal 2007 m. spalio 31 d. įsakymo Nr. 2.3-12094 (41) 3 punktą dėl žemės sklypų suprojektavimo 11 ir žemesnių eiliškumo grupių pretendentams; iki bus suprojektuoti 7 eiliškumo grupės žemės sklypai pretendentams pagal Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. spalio 31 d. įsakymą Nr. 2.3-12094-(41) dėl Buivydiškių žemėtvarkos projekto papildymo ir suprojektuotas 2,0 ha asmeninio ūkio žemės sklypas M.A. ir pažymėtos jo ribos, kaip numato Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 5 d. sprendimas. Prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pareiškėjai grindžia šiais motyvais bei argumentais:

1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. gegužės 5 d. priėmė sprendimą įpareigoti atsakovą Vilniaus apskrities administraciją atlikti administracines procedūras, susijusias su asmeninio ūkio žemės sklypo pareiškėjai suprojektavimu ir jo ribų nustatymu. Priimtame sprendime konkretus jo įvykdymo terminas nebuvo nustatytas. Pareiškėjai pabrėžia, jog atsakovas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos jo nevykdo, todėl buvo išduotas vykdomasis raštas Nr.I-33557-14/06, kuris 2007 m. gegužės 24 d. pateiktas antstolės Virginijos Meškauskienės kontorai. Antstoliai Vilniaus apskrities viršininko administracijai pateikė raginimą, įpareigojantį vykdyti teismo sprendimą geruoju. Vilniaus apskrities viršininko administracija jo įstatymo nustatyta tvarka neapskundė, jis įsiteisėjo, tačiau skolininkas jo nevykdo - iki šiol nėra atlikęs jokio veiksmo iš teismo sprendime nurodytų procedūrų. Antstolė 2007 m. lapkričio 14 d. surašė įpareigojimo nevykdymo aktą Nr.0015/0507/13385 ir kreipėsi į teismą dėl jos reikalavimo nevykdymo Civilinio proceso kodekso 771 straipsnyje nustatyta tvarka. Todėl, pareiškėjų manymu, būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes priešingu atveju, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

2. Nors atsakovas raštais 2007 m. liepos 26 d. ir 2007 m. rugpjūčio 9 d. raštais įsipareigojo 2007 m. rugpjūčio 1 d. pradėti vykdyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą - atlikti žemės sklypo projektavimą, o 2007 m. gruodžio 5 d. raštu įsipareigojo projektavimo darbus užbaigti iki 2008 m. kovo 1 d., tačiau, anot pareiškėjų, iki šiol projektavimo darbai bei administracinės procedūros net nepradėtos. M.A. pavardė iki šiol nėra įtraukta į pretendentų sąrašą, ji nebuvo kviečiama į pretendentų į asmeninio ūkio žemę susirinkimus, kaip numato Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 6 dalis, jai nebuvo pasiūlytas joks konkretus žemės sklypas. Šiuos pažeidimus konstatavo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2007 m. gruodžio 18 d. raštu Nr.4B-(9.3)-1597, kuri nurodė, kad Žemės reformos projekto papildymas Buivydiškių kadastro vietovėje yra rengiamas pažeidžiant Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo metodiką, neparengus pretendentų sąrašo ir įpareigojo atsakovą iki 2008 m. sausio 14 d. tokį sąrašą sudaryti ir patvirtinti, tačiau iki šiol tai nėra padaryta. Pareiškėjai akcentuoja, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti vykdomas laikantis Civilinio proceso kodekse nustatytos įsiteisėjusių teismo sprendimų vykdymo tvarkos, tai yra Vilniaus apskrities viršininkas, priimdamas pirmąjį po įsiteisėjusio teismo sprendimo įsakymą dėl Buivydiškių kadastro vietovės žemėtvarkos projekto papildymo, privalėjo įtraukti M.A. sklypą į patvirtintą projektuojamų sklypų sąrašą. Kadangi pagal atsakovo priimtus įsakymus žemės reformos projekto autorius yra įpareigotas rengti visus žemėtvarkos projekto papildymus vienu metu, tai nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių - teismui nesustabdžius žemės sklypų projektavimo vėlesnio negu 7 eilės, kuriai priskirtina pareiškėja projektavimo, laisvos valstybinės žemės Buivydiškių kadastro vietovėje tikrai neužteks. Pareiškėjai nurodo, kad dėl šios priežasties jie mažų mažiausiai nebegalės pasirinkti arčiau namų esančio ir tikslinę paskirtį atitinkančio sklypo.

3. Pareiškėjų prašyme pabrėžiama, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti vykdomas vadovaujantis Civilinio proceso normomis, reglamentuojančiomis teismo sprendimų vykdymo tvarką. Civilinio proceso kodekso 771 straipsnio l, 2, 3 dalis nustato, kad jeigu antstolio surašytame akte dėl sprendimo nevykdymo yra nenurodytos sprendimo nevykdymo pasekmės, antstolis aktą perduoda teismui, kuris išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą pagal Civilinio proceso kodekso 284 straipsnyje nurodytas taisykles. Tačiau, pareiškėjų vertinimu, atsakovas teismo sprendimo nevykdo, dėl ko realiai apribojama jų teisė gauti suteiktą sklypą priimtinoje vietoje, kurioje jį realiai įmanoma panaudoti pagal numatytą paskirtį. Teismų praktika patvirtina, kad būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones preziumuoja teismo priimto sprendimo dėl didelės vertės turto, kokiu yra žemės sklypas, suteikimo sprendimo įvykdymo užtikrinimas, kadangi priešingu atveju padidėtų rizika, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas bus neįvykdytas. Pareiškėjų manymu, nagrinėjamu atveju įvykdymas gali pasidaryti nebeįmanomas, kadangi yra likęs ribotas laisvos valstybinės žemės plotas. Pareiškėjai akcentuoja, kad dėl šios priežasties teismo prašo taikyti proporcingas laikinąsias apsaugos priemones - nestabdant visų skolininko įsakymų dėl Buivydiškių kadastro vietovės žemėtvarkos projekto papildymo sustabdyti tik tuos įsakymus, kuriais siekiama projektuoti ir suteikti žemės sklypus žemesnių eiliškumo grupių nei asmeninio ūkio žemė (7 eiliškumo grupė) projekto vykdymą (reikalaujama užtikrinti Žemės reformos įstatyme 10 straipsnyje nustatyto eiliškumo laikymąsi). Pareiškėjų manymu, priešingu atveju, atsakovui suprojektavus žemės sklypus pagal visus jo priimtus įsakymus dėl žemėtvarkos projekto papildymo 8-11 grupių eiliškumo pretendentams, žemės iš tikrųjų neužteks ir priimto teismo sprendimo įvykdymas pasidarys nebeįmanomas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Pareiškėjai M.A. ir L.A., vadovaudamiesi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu ir 3 dalimi pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones administracinėje byloje Nr. A8-460/2007, t. y. uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus.

ABTĮ 71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Reikalavimo užtikrinimo priemonių, kurias gali taikyti administracinis teismas, sąrašas pateiktas ABTĮ 71 straipsnio 2 dalyje. Vadovaujantis ABTĮ 71 straipsnio 2 dalimi teismas gali uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, sustabdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą arba laikinai sustabdyti ginčijamo akto galiojimą.

Pažymėtina, jog aiškinant šias ABTĮ 71 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisės normas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą ir pažeistų asmens teisių ir teisėtų interesų atkūrimą, užkirsti kelią neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti iki teismo sprendimo administracinėje byloje įsiteisėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS2- 646/2007). Atsižvelgiant į tai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos bet kurioje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje kol ši byla dar nėra išnagrinėta ir joje nėra priimtas galutinis, įsiteisėjęs bei vykdytinas teismo sprendimas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 97 straipsnis).

Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo atveju pareiškėjai pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones administracinėje byloje Nr. A8-460/2007, kuri teismo jau yra išnagrinėta, teismo sprendimas šioje byloje jau yra priimtas bei įsiteisėjęs, o pareiškėjų reikalavimas patenkintas (t.1, b.l. 173 – 176). Dėl nurodytos priežasties nagrinėjamu atveju nėra jokios būtinybės užtikrinti realų būsimo teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. A8-460/2007 įvykdymą ar užkirsti kelią galimam neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti iki teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. A8-460/2007 įsiteisėjimo, t. y. nenustatyta jokių pagrindų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Akcentuotina, jog pareiškėjai savo prašyme iš esmės kelia klausimus bei reikalavimus, susijusius ne su ABTĮ 71 straipsnyje reglamentuotų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymu, bet su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 5 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. A8-460/2007 vykdymu (prašo uždrausti atsakovą atlikti veiksmus, kurie apsunkintų šio teismo sprendimo vykdymą). Pagal ABTĮ 97 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu per penkiolika dienų ar teismo nustatytą terminą administracinio teismo sprendimas neįvykdomas, jis perduodamas vykdyti antstoliui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Teismo sprendimų, įpareigojančių skolininką (atsakovą) atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus įvykdymas yra reglamentuotas Civilinio proceso kodekso 771 straipsnyje. Todėl pareiškėjų teisės bei teisėti interesai, susiję su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 5 d. sprendimo vykdymu, privalo būti ginami bei įgyvendinami Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjų prašymas dėl ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos reikalavimo užtikrinimo priemonės (draudimo atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus) taikymo administracinėje byloje Nr. A8-460/2007 yra atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 2 dalies 3 punktu,

nutaria:

pareiškėjų L.A. bei M.A. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Birutė JanavičiūtėRomanas KlišauskasStasys Gagys