- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-06
- Bylos Nr.
- T-15/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10902-2014-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Irmantas Jarukaitis (pirm.), Sigita Rudėnaitė (pirm.), Birutė Janavičiūtė, Dainius Raižys
- Pareiškėjas
- UAB „MLCH“
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos banko
- Trečiasis asmuo
- R. B., N. S., R. V., M. K., G. K., A. I., J. B., UAB „Ernst&Young Baltic“
- Kategorijos
- 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo UAB „MLCH“ skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos banko, tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. B., N. S., R. V., M. K., G. K., A. I., J. B., UAB „Ernst&Young Baltic“, bankrutuojančiam bankui „Snoras“, K. R. ir VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, R. B. dėl žalos atlyginimo, rūšinio teismingumo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas UAB „MLCH“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos banko, 720 529,54 Eur turtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas paaiškino, kad jis buvo vienas iš bankrutuojančio banko „Snoras“ kreditorių, kurio reikalavimo dalis, patvirtinta Vilniaus apygardos teismo nutartimi, sudarė 2 401 765,13 Eur (8 292 814,65 Lt). Pareiškėjas nurodė, kad sprendimą banke „Snoras“ laikyti pinigines lėšas lėmė atsakovo duomenys, kad banko „Snoras“ finansinė padėtis buvo gera ir stabili, todėl, pareiškėjo teigimu, dėl jo patirtų nuostolių iš dalies kaltas atsakovas, kuris netinkamai vykdė banko „Snoras“ priežiūrą, kas vėliau lėmė šio banko bankrotą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimu UAB „MLCH“ skundą atmetė.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, esant iškeltai skolininko bankroto bylai, kreditorius yra laisvas pasirinkti, reikšti tiesioginį ieškinį [skolininko dalyviams / valdymo organams] dėl jam individualiai padarytos žalos atlyginimo ar netiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo bankrutuojančios įmonės vardu, tačiau individualaus ieškinio tenkinimui turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek ir visus likusius juridinio asmens kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje pasekmės dėl pareiškėjo nurodomų neteisėtų atsakovo veiksmų yra kilusios visiems bankrutavusio banko kreditoriams, žalos atlyginimo pagrindas įtvirtintas įstatyme (Lietuvos banko įstatymo 46¹ straipsnio 1 dalis), todėl vien tik aplinkybė, kad atsakomybė už nurodomus neteisėtus veiksmus kyla viešojo administravimo subjektui, faktinės situacijos nedaro kokybiškai skirtinga nuo tos, kai pareigą atlyginti žalą turi įmonės valdymo organai, savininkai ir/ar akcininkai. Įvertinęs byloje nurodomų teisių pažeidimo pobūdį, pareiškėjo – bankrutavusio banko „Snoras“ kreditoriaus teisinę padėtį, bei atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką ginant bankrutuojančių įmonių kreditorių teises, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju turi būti reiškiamas netiesioginis ieškinys (skundas). Pažymėjo, kad konkretus kreditorius į teismą dėl žalos atlyginimo galėtų kreiptis tik su netiesioginiu ieškiniu bankrutuojančios įmonės vardu, jei pati įmonė (jos administratorius) savo teisės reikalauti žalos atlyginimo neįgyvendintų, o patenkinus tokį ieškinį, išreikalautas turtas būtų įskaitomas į įmonės turtą ir naudojamas visų kreditorių reikalavimams tenkinti. Todėl nustatęs, kad pareiškėjo skundas buvo priimtas pirmosios instancijos teisme neišsiaiškinus aplinkybės, ar bankrutavusio banko „Snoras“ administratorius atsisako įgyvendinti teises ir, gindamas bankrutuojančio banko kreditorių teises, pareikšti reikalavimus atsakovui dėl žalos atlyginimo pareiškėjo skunde nurodomais pagrindais, bei nepatikslinus reikalavimo dėl išreikalautų lėšų įskaitymo į banko turtą ir naudojimą visų kreditorių reikalavimams tenkinti, teismas bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pažymėdamas, jog tuo atveju, jei pareiškėjas pasirinktų savo pažeistų teisių gynimą tiesioginio ieškinio būdu, jam turi būti pasiūlyta nurodyti tuos atsakovo konkrečius veiksmus, kurie turėjo įtaką ne visų bankrutavusio banko kreditorių teisinei padėčiai, bet nulėmė išimtinai jo individualių teisių pažeidimus.
Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nurodė, kad bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme, pareiškėjas į bylą pateikė netiesioginį skundą dėl 300 000 000 Eur turtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos banko, bankrutuojančio banko „Snoras“ naudai, priteistą žalos atlyginimą įskaitant į bankrutuojančio banko „Snoras“ turtą ir šios piniginės sumos naudojimą visų kreditorių reikalavimams tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašė kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją spręsti pareikšto turtinio reikalavimo rūšinio teismingumo klausimą. Teismas pažymėjo, kad netiesioginį skundą pareiškėjas reiškia Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.68 straipsnio, kuriame įtvirtinta, kad kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus (netiesioginis ieškinys), taip pat CK 6.271 straipsnio, reglamentuojančio atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, pagrindu. Teismo vertinimu, šioje byloje nagrinėtini mišrūs teisiniai santykiai, todėl kyla abejonių, kurie teisiniai santykiai – administraciniai ar civiliniai (bankroto, netiesioginio ieškinio) – laikytini vyraujančiais.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir pagal bendrą taisyklę jie yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis). Administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).
Šioje byloje pareiškėjas, vadovaudamasis CK 6.68 straipsniu, pateikė patikslintą reikalavimą dėl 300 000 000 Eur turtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos banko, bankrutuojančio banko „Snoras“ naudai, priteistą žalos atlyginimą įskaitant į bankrutuojančio banko „Snoras“ turtą ir šios piniginės sumos naudojimą visų kreditorių reikalavimams tenkinti. Toks reikalavimas yra civilinio teisinio pobūdžio ir yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Nors reikalavimas atlyginti žalą reiškiamas viešojo administravimo subjektui, tačiau šiuo reikalavimu pareiškėjas siekia apginti savo, kaip bankrutavusio banko kreditoriaus, interesus. Keliamas ginčas turės būti sprendžiamas vadovaujantis Civilinio kodekso normomis. Todėl byla perduotina nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui.
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Bylą pagal pareiškėjo UAB „MLCH“ skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos banko, tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. B., N. S., R. V., M. K., G. K., A. I., J. B., UAB „Ernst&Young Baltic“, bankrutuojančiam bankui „SNORAS“, K. R. ir VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl žalos atlyginimo perduoti Vilniaus apygardos teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita RudėnaitėLietuvos vyriausiojo administracinio teismopirmininko pavaduotojasIrmantas JarukaitisLietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus teisėjaBirutė JanavičiūtėLietuvos vyriausiojo administracinio teismoteisėjasDainius Raižys