Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2013-05-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-191-231/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-05-27
Bylos Nr.
1-191-231/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Česlava Malinovska
Nukentėjusysis
E. P.
Kaltinamasis
E. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-191-231/2013Teisminio proceso Nr.1-28-1-00581-2012-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.2.; (S)
TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2013 m. gegužės 27 d.Trakai
Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Česlava Malinovska,sekretoriaujant Gražinai Simanavičienei,dalyvaujant prokurorui Jonui Selilioniui,nukentėjusiajai E. P.,kaltinamajam E. J.,gynėjui advokatui Kęstučiui Albertui Mikšiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., LR pilietis, lietuvis, nevedęs, gyvenamoji vieta ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)., pagrindinio išsilavinimo, turintis vieną nepilnametį vaiką, dirbantis (duomenys neskelbtini)vairuotoju, teistas:

1) 2009-06-09 Trakų rajono apylinkės teismo, pagal LR BK 300 str. 1 d., bausmė- 8 MGL dydžio bauda, 2011-10-12 bauda išieškota, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.

Teismas, sutrumpinto proceso tvarka išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis E. J. smurtaudamas artimoje aplinkoje, sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2012-10-15 apie 11.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kuriuose gyvena kartu su savo sugyventine E. P., konflikto metu šiai tyčia ranka sudavė vieną smūgį į dešiniąją ranką, padarydamas kraujosruvą bei smaugė, taip jai sukeldamas fizinį skausmą, šie veiksmai pagal LR Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą (Žin. 2011, Nr. 72-3475) traktuojami kaip smurtas artimoje aplinkoje, kuris dėl jo žalos visuomenei priskiriamas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų.

Kaltinamasis E. J. apklaustas teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo prisipažino visiškai ir parodė, kad 2012 m. spalio 15 d. iš ryto susiginčijo su savo drauge E. P., su kuria gyvena kartu jau šešis metus, turi su ja pusantrų metų vaiką. Konflikto metu, jis sugriebė draugę už pečių kiek suspausdama jai kaklą bei sudavė jai per ranką, nuo ko jai ant rankos atsirado mėlynė. Praėjus dviems dienoms po konflikto, pas juos atvažiavo policijos pareigūnai ir jį išsivežė. Nurodė, kad labai gailisi dėl savo poelgio, savo draugę ir vaiką labai myli ir nori ją susigrąžinti. Iš nevilties po konflikto elgėsi nelabai taktiškai, jai grasino ir tik todėl, kad norėjo grąžinti savo draugę. Atsiprašė nukentėjusiosios.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo , jo kaltė įrodyta sekančiais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji E. P. parodė, kad su sugyventiniu E. J. ir vienerių metų dukrele gyveno nuomojamame bute, (duomenys neskelbtini). Pradžioje gyveno taikiai, tačiau šiam pradėjus vis dažniau rūkyti „žolę“, E. J. tapo agresyvus, neprognozuojamas. Kai tik ji pasakydavo, kad kartu negyvens, šis grasindavo, kad išsiveš vaiką, ją nužudys. 2012-10-15 apie 11.00 val., E. J. sudavė jai ranka į ranką ir liko kraujosruva, tai pat ją smaugė. 2012-10-16 dėl grasinimų išėjo iš namų pas motiną. Policijos, kai buvo smurtaujama nekvietė, nes bijojo E. J.. Į policiją ją paskatino kreiptis mama bei mamos draugė. Ji iki šiol E. J. bijo, šis reikalauja pakeisti parodymus, ne va ji smurtą buvo išsigalvojusi, melavo. Iki šiol grasina užmušti, jog išdauš langus, „pakiš narkotikų“. (b.l. 8-9).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. P. parodė, kad jos dukra E. P. su sugyventiniu gyveno nuomojamame bute. Dukros su E. J. santykiai prasti, kadangi šis blogai elgiasi su dukra. E. J. nuolat keičia darbovietes, nesirūpina šeima, dukrai neleidžia bendrauti su ja, draudžia skambinti. Paskambinus E.P, ši verkia, nes negali kalbėti. Dukra sakė, kad prieš porą dienų E. J. šiai sudavė ir smaugė.Jau kurį laiką dukrai E. J. grasina, kad nužudys kartu su vaiku. E. J. nuolat rūko „žolę“, tampa agresyvus ir neprognozuojamas, dukra E. J. bijo. (b.l. 11)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. R. parodė, kad E. J. pažįsta kaip savo vyro draugą, o su E. P. pažįstamos, kadangi ši buvo E. J. sugyventinė. Abu pažįsta apie 4 metus. Maždaug nuo 2012 m. liepos mėnesio ji gyveno apie 3 mėnesius kartu su E. P. ir E. J., šių nuomojamame bute. E. J. rūko „žolę“, kai šios pavartoja, arba negauna, tapdavo agresyvus. E. J. E. P. sakydavo, kad šią užmuš, išveš į mišką, išprievartaus kiti vyrai. Kai E. P. sakydavo, jog su E. J. negyvens, šį paliks, E. J. ne kartą yra E. atžvilgiu pavartojęs fizinį smurtą, pati matė kaip mušdavo į įvairias kūno vietas kumščiais, dažnai smaugdavo, stumdydavo. E. P. E. J. bijo, todėl į policiją nesikreipdavo, taip pat ji irgi E. J. bijo, todėl apie naudojamą smurtą bijo prasitarti. Dėl 2012 m. spalio mėnesį E. P. atžvilgiu pavartoto fizinio smurto gali pasakyti, kad paties įvykio nematė, tačiau E. pasakojo, jog E. J. namuose rūkė „žolę“, E. tam prieštaravo, kadangi namuose mažas vaikas, todėl šis supyko ir Eglę mušė. Kuo mušė ir kur sudavė, nedetalizavo, paminėjo, kad jeigu ne E. mamos draugė, kuri paragino rašyti pareiškimą, pati E. nebūtų to padariusi. E. sakė, kad iki šiol E. J. šiai grasina, o jei ji policijai papasakos, kad grasina Eglei, šis susidoros ir su ja. (b.l. 12)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. F. parodė, kad E. P. pažįsta kaip buvusios bendradarbės R. P. dukrą, kuri gyvena su sugyventiniu E. J.. Kartu šiems gyvenant yra gimęs vaikas. Pirmąjį kartą, maždaug prieš keturis metus, jai R. P. pasiguodė, kad šios dukros sugyventinis, dukros atžvilgiu naudoja psichologinį ir fizinį smurtą. Psichologinis smurtas pasireiškė tuo, kad E. J. už kiekvieną sekundę reikalaudavo atsiskaityti kur ši buvo, tai yra detaliai tekdavo kas kartą pasakoti kur buvo, su kuo buvo, kodėl buvo ir panašiai. E. J. rūkė „žolę“, todėl E. P. ne kartą buvo apsisprendusi nutraukti ryšius su E. J., tačiau šis grasindavo susidoroti, užmušti, ir pasak R.P., E. P., E. J. bijojo. Tokiu būdu, kaip suprato, E. J. ne kartą smurtavo. 2012 m. spalio mėnesio viduryje, tikslios dienos neprisimena, jos R. P. paprašė pagalbos, tai yra, kol dar kas nors neįvyko blogesnio, užbėgti įvykiams už akių, kadangi E. J. vėl panaudojo fizinį smurtą. Šiame pokalbyje dalyvavo pati E. P., kuri patvirtino savo mamos žodžius, jog prieš keletą dienų E. J. smurtavo. Kadangi dirba socialinių reikalų srityje, patarė ir paragino kreiptis į policiją, ką E. P. ir padarė. (b.l. 14)

Iš 2012-10-17 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad nukentėjusiajai E. P. sugyventinis E. J. sudavė ranka į dešinę ranką. Nuo smūgio yra kraujosruva, taip pat smaugė, taip E. P. sukeldamas fizinį skausmą. (b.l. 6-7).

Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik ta sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje kaltinamųjų kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodytas (LR BPK 303 str.2 d.). Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusių asmenų kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.

Taigi, teismas, įvertinęs aukščiau išvardytus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamojo E. J. nusikalstami veiksmai nukentėjusiosios sutuoktinės E. P. atžvilgiu teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 140 str. 1 d., nes jis tyčia sukėlė fizinį skausmą savo sugyventinei.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, o lengvinančia jo atsakomybę aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažįsta padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi.

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, jos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kaltinamojo asmenybę.

E. J. įvykdė nusikaltimą, kuris priskiriamas prie nesunkių (BK 11 str. 3 d.), sunkių pasekmių nusikaltimas nesukėlė, atsiprašė savo draugės. Tačiau E. J. praeityje teistas, buvo baustas administracine tvarka (b.l. 38-42), jis nepriklauso VšĮ Elektrėnų PsSp centro stebimų ligonių grupei, bet gydytas Vilniaus priklausomybės ligų centre (b.l. 55), vartojo narkotines medžiagas, todėl jam skiriama laisvės atėmimo bausmė, tačiau jis kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, atsiprašė, dirba, todėl teismas daro išvada, kad kaltinamajam paskirta laisvės atėmimo bausmė gali būti atidėta, skiriant jam įpareigojimus.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 303 str., 305 str., 307 str. 5 d. ir 308 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

E. J. pripažinti kaltu pagal LR BK 140 str. 1 d.. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 5 mėnesių laikui.

Vadovaujantis LR BK 75 str. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams įpareigojant E. J. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir uždraudžiant prisiartinti prie nukentėjusiosios E. P..

Į bausmės laiką E. J. įskaityti 1 parą, išbūtą sulaikyme nuo 2012 m. spalio 17 d. iki 2012 m. spalio 18 d.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę E. J. iki įsiteisės nuosprendis nuteistajam palikti nepakeistą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.

Teisėja Česlava Malinovska