Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiojo E. A. įstatyminei atstovei O. M., atstovams advokatams Zigmantui Lipnevičiui, Kęstučiui Valiui,

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, išsituokusi, dirbanti uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja, gyvenanti adresu: (duomenys neskelbtini), teista 2023-04-28 Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, galutine 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai išdirbti po 15 valandų visuomenės labui,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 163 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. I. O. laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 10 d. apie 12 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, namuose, (duomenys neskelbtini), piktnaudžiavo globėjos teisėmis ir pareigomis fiziškai ir psichiškai gniuždydama mažametį globotinį E. A., gimusį (duomenys neskelbtini) m., tai yra: kaip auklėjimo priemonę, nuolat, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių kartų, naudojo fizinį smurtą, suduodama smūgius savo šeimos nariui mažamečiui globotiniui E. A.: ranka į nugarą, delnu per veidą, diržu į pilvą, per sėdmenis, per kojas, pakišdama jį vonioje po šaltu dušu, o laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 3 d. iki 2022 m. gruodžio 10 d. apie 12 val., laikydama suėmusi mažametį nukentėjusįjį E. A. už dešinės rankos dilbio, diržu sudavė jam ne mažiau kaip dešimt smūgių į nugaros, sėdmenų, krūtinės sritį, sukeldama nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarydama sužalojimus, kvalifikuojamus nežymiu sveikatos sutrikdymu: poodines kraujosruvas nugaroje, virš sėdmenų, dešiniame sėdmenyje, dešiniajame dilbyje ir krūtinėje, odos nubrozdinimus nugaroje, be to, naudodama psichinį smurtą, nuvertindama ir išskirdama nukentėjusįjį E. A. iš savo vaikų, neduodama jam žaisti mobiliojo ryšio telefonu, liepdama vienam būti kambaryje, nešvęsdama jo gimtadienio, sukėlė mažamečiui globotiniui E. A. nesunkų psichikos sveikatos sutrikdymą – kitas reakcijas į stiprų stresą (F43.8).

2. Apklausta teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji I. O. kaltės nepripažino visiškai ir parodė, kad E. A. jos globotiniu tapo (duomenys neskelbtini) mėnesį. Iki tol apie pusę metų lankė jį savaitiniame darželyje, pas buvusią globėją A., kartais parsiveždavo namo. E. tuo metu buvo 4 metai ir jis nekalbėjo, nevaikščiojo, buvo vangus, dėvėjo sauskelnes, negebėjo pavalgyti, nepažinojo spalvų, buvo socialiai ir pedagogiškai apleistas. E. buvo trečias jos globojamas vaikas. Buvo budinti globėja, tik E. pas ją atsirado nuolatinei globai. Nesirinko vaiko nei pagal amžių, nei pagal lytį, nei pagal sveikatos būklę. Ėmė tokį, koks jis yra. Paimti vaiką globai nusprendė, nes jai patinka suktis namuose, prižiūrėti vaikus. Ji turi du savo biologinius sūnus, su kuriais E. sutarė neblogai, nors būdavo visko. Reikdavo kalbėti, aiškinti, kad muštis negalima, būdavo, pasakydavo, ir kad diržiuką paims. Kartu su vyru V. O. gyveno (duomenys neskelbtini) rajone, iš ten su visais trimis vaikais išsikėlė 2021 m. lapkričio-gruodžio mėnesį. Išvažiavo į sanatoriją, iš kurios į namus nebegrįžo, nes atsirado kita moteris. Ji nusipirko butą (duomenys neskelbtini). Ten atsikėlė gyventi viena su vaikais. 2022 m. kovo mėnesį atsirado sugyventinis L. L.. Tam labai prieštaravo jos sūnus J., o E. reagavo neutraliai. Kreipėsi į šeimos gydytoją, nes E., būdamas 4 metų amžiaus, buvo su sauskelnėmis, žinduku ir buteliuku. Buvo nusiųsti į raidos centrą, kuriame E. nustatyta F83 diagnozė (mišrus raidos sutrikimas), kuri vaikui duodama iki 7 metų. Šiuo metu E. jau 7 metai, todėl šios diagnozės nebėra. Diagnozė F83 vėliau keičiama arba į intelekto sutrikimą arba į protinį atsilikimą. Taip pat šeimos gydytoja siuntė juos pas neurologą, ne kartą važiavo į sanatoriją. Atsikėlus į (duomenys neskelbtini) rajoną ieškojo E. psichologo, nes pasikeitė aplinka, tačiau pagalbos negavo. Tai gali patvirtini globos centro koordinatorė K.. Dar prieš rugsėjo 1 d. apie psichologą E. kalbėjo būtent su globos koordinatore K., bet jai tuo metu psichologės nerekomendavo, nes ji turėjo keistis, o pokyčiai vaikui galėjo sukelti stresą. Yra bausta už nedidelio kiekio narkotinių medžiagų turėjimą. Pripažįsta, kad jos namuose buvo rasta suktinė, malūnėlis, indelis su viduje esančiomis kanapių sėklomis, bet tai buvo kitų žmonių. Vartojo narkotines medžiagas kai vaikų namuose nebuvo. Tai buvo vienkartinis pasibandymas. Vartojo prieš kelias dienas iki vaikų atėmimo. Supranta, kad taip negalima. Prieš metus jai buvo nustatyta sunki emocinė depresija, pasidarė sunku, pagalbos ieškojo ne tik vaikams, bet ir sau. Kreipėsi į Psichikos sveikatos centro specialistus. Vaikai tuo metu dar buvo su ja. Vartojo vaistus. Pykčio nejautė, tik po sugyventinio smurto 4 dienas gulėdavo ir verkdavo. Prieš ją buvo smurtauta ne vieną kartą. Vaikais tuo metu vis tiek pasirūpindavo, prisiversdavo atsikelti iš lovos. Gydytojos paskirtus vaistus vartojo pagal rekomendacijas, nuo jų būdavo ramesnė, norėdavo valgyti, miegodavo naktį, nejautė streso ir nerimo. Vaistų ir narkotinių medžiagų sąveikos nepajuto. Laikotarpių, kad kažko neprisimintų, nebuvo. Yra griežta, tokia buvo visiems vaikams. Pas ją namuose privalu laikytis taisyklių ir tvarkos. Buvo taikomos nuobaudos, neleisdavo žaisti telefonu, kartą nedavė šokolado. E. buvo apipirktas, turėjo reikiamus drabužius, avalynę. Nors pirkdavo ir dėvėtus, tačiau jie buvo švarūs, tvarkingi, nesuplyšę. Neišgalėjo augindama tris vaikus supirkti naujus. Dėvėtus rūbus pirkdavo ir savo vaikams. E. į parduotuvę vežėsi vieną kartą, pirko kostiumą ir megztinį. Jai paprasčiau buvo vaikams nupirkti reikiamus daiktus be jų, nes žinojo dydžius. Į maisto prekių parduotuvę visą laiką važiuodavo tik su vaikais. E. visuomet norėjo gyventi tik su A.. Jis savo biologinės mamos neatsiminė, todėl galvojo, kad A. yra jo mama. Iš pradžių E. sakė, kad jį mušė L., vėliau, pabuvus pas jos buvusį vyrą, jo nuomonė pasikeitė, bloga pasidarė ji. Jam pagyvenus pas A. iš viso pasidarė baisu. Jai aišku, kad vaikas yra primokytas, pas A. gyvena sesės paauglės, vaikai nori būti kartu. Gal E. ją kaltina mušimu tikėdamasis, kad galės gyventi su A.. Dėl kraujosruvų ant E. kūno gali paaiškinti, kad vaikai yra aktyvūs, jie dūksta. E. supdavosi namuose esančioje dviaukštėje lovoje. Taip supdavosi, kad ji bijodavo, kad lova nenugriūtų. Ne kartą jo prašė netrankyti nugarytės, nedaužyti galvytės, bet vaikas taip ramindavosi. Jis žalodavosi, trankydavo sau per veidą, taip darydavo ir kitiems vaikams. Ėjo ilgą kelią, kad jis savęs ir kitų nemuštų, kad mylėtų save. Kraujosruvų ji nematė, pas ją duše nėra labai šviesu. Jei būtų buvę žaizdos, tikrai būtų pamačiusi. Kai vaikas buvo pas V., sakė, kad jį mušė L., kai buvo pas A., E. jai sakė, kad močiutė spintoje su diržu mušė, vėliau dar sakė, kad eidamas namo užsigavo. Jai atrodo, kad mėlynės galėjo atsirasti nuo supimosi lovoje. Toje lovoje yra mediniai iškilimai antram aukštui uždėti, pagaliukai, jis atsisėdęs supdavosi už kelių susiėmęs, linguodavo ir nugarą prisiglausdavo. Būdavo ir taip, kad E. trankydavo nugarą į virtuvės kėdės atlošą. Ta kėdė vėliau buvo išnešta į rūsį. Vaikas buvo labai neatsargus, yra tekę ir važiuoti galvytę siūti, kai ją prasikirto tiesiog žaisdamas. Taip pat mano, kad E. galėjo sakyti, jog ji jį mušė, ir dėl to, kad jis matė, kaip ji buvo mušama sugyventinio L.. Vaikas matė smurto atvejį, įvykusį gruodžio 10 d. Galbūt jis tai galėjo taip giliai priimti, kad jam atrodė, jog buvo smurtaujama prieš jį. Dėl E. ekspertizės metu konstatuoto psichinės sveikatos sutrikdymo sutinka dalinai, nes vaikas patyrė stresą, matė, išgyveno, buvo uždaras, nekalbėjo, bet tai nebuvo daroma specialiai, nuosekliai, piktybiškai, tikslu traumuoti ir žaloti. Galbūt tai jos kaltė, kad jo neapsaugojo ir į namus priėmė netinkamą žmogų. Nepripažįsta, kad sudavė smūgius E. į nugaros ir krūtinės sritį. E. gimtadieniai buvo švenčiami, gali pateikti nuotraukas. Ketvirtasis gimtadienis buvo švenčiamas (duomenys neskelbtini) žaidimų kambaryje, buvo pakviestos sesės. Penktąjį gimtadienį šventė namuose, buvo pakviesti bendraamžiai vaikai iš kaimo, buvo tortas, E. padovanojo didelę mašiną su pultu. Šeštąjį gimtadienį šventė sanatorijoje, internetu užsakė dovaną, tortą, balionų. Kartais neleisdavo E. žaisti su telefonu, nes būdavo svarbiau pailsėti. Jos buto koridoriuje nėra baltos spintos. Sugyventinis L. dėvėdavo treningus, bet darant kratą ant spintos rado vyrišką diržą, kurį ji pirmą kartą matė. Nesutinka, kad kaip bausmę ji vaiką pakišdavo po šaltu vandeniu. Vasaros metu visus tris vaikus išmaudžius šiek tiek perpildavo vėsesniu vandeniu grūdinimo tikslu. Nei vienam vaikui tai nepatikdavo, bet tai nebuvo nuobauda. Šiuo metu jos gaunamos pajamos yra 730 Eur, iš kurių 400 Eur atiduoda savo vaikams. Baudžiamuoju įsakymu paskirtus viešuosius darbus yra atlikusi pilnai.

3. Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja, nukentėjusiojo įstatyminė atstovė, O. M. parodė, kad nukentėjusysis E. A. yra jos globotinis, jį globoja nuo (duomenys neskelbtini), o nuo kovo mėnesio yra paskirta nuolatine globėja. Vaikas pas juos pateko sukrėstas, emociškai palaužtas. Jis nesuprato, kas, kaip, kodėl. Per mėnesį vaikui 4 kartus keitėsi gyvenamosios vietos. Jis norėjo gyventi su globėja A., kuri globoja jo seses, bet jai nesutikus, jis atkeliavo pas juos. Vaikas nesuprato, pyko, nes norėjo gyventi su savo seserimis. Pas A. E. pateko iš V. O.. Jis buvo sukrėstas, pasimetęs, visko bijantis, drebantis. Iš pat pradžių bijojo prašyti pagalbos, atsisakė maisto. Kad vaikas bijo suprato iš to, kad prie jo priėjus jis drebėjo, vos nepašokdavo vietoje, paklausus kas negerai, ar ko bijai, ar kas atsitiko, atsakydavo ne. Pas juos atkeliavęs E. kalbėjo minimaliai, linksėdavo galvą, bijojo šnekėti. Socialinių įgūdžių stoka taip pat jautėsi – galvą plovė kempine, po tualeto savęs susitvarkyti nemokėjo, taip pat mokosi pasikloti lovą, vaikui buvo sunku apsirengti ir nusirengti. Sėdėdavo alkanas ir nepasakydavo, kad nori valgyti, pats nepasiimdavo. Nesuprasdavo, kad jo klausdavai nuomonės, kad siūlai kažką išsirinkti. Nuvežus į žaidimų kambarį jis aplink save statė aukštą pilį, yra labai užsidaręs, užsisklendęs vaikas. Dėl savivertės – mušdavo save, pasakius valytis dantis, nuėjęs į vonią daužydavo sau smilkinius, vedant iš mokyklos namo, sakydavo, kad nori, jog jį mašina nutrenktų, kad nenori gyventi, savęs nemyli, nekenčia. Paklausus, kodėl taip apie save šneka, atsakydavo, kad E. blogas, negeras. Kodėl taip mano neatsakydavo. Apie gyvenimą globėjos I. namuose pasakojo nuotrupomis. Ji klausdavo, ką globėja darydavo kai užeina ožiukai, sakydavo, kad nuvarydavo į antrą aukštą ir ten ant lovytės sėdėdavo vienas arba kišdavo po šaltu vandeniu. E. jai sakė, kad I. jį mušė diržu, už ką pasakyti negalėjo. Kad jį kišdavo po šaltu vandeniu sakė pats E.. Dar pasakojo, kad I. sugyventinis iš jo ir dar vieno I. sūnaus šaipydavosi, jie skundėsi I., o ji sakydavo ir jiems šaipytis. Labai bijojo žiebtuvėlio ir liepsnos. Taip pat yra sakęs, kad su I. buvo nuvažiavę prie jūros, buvo (duomenys neskelbtini). Apie gimtadienius nepasakojo. Vaikas turėjo du telefonus, kuriuos, kaip sakė, jam davė I.. Sakė, kad jam nieko naujo nepirkdavo. Jį nusivežus į parduotuvę ir paprašius išsirinkti, jis stovėjo pasimetęs, nesuprato, ko iš jo norima. Nupirkus žieminius batus sakė, kad tai pirmi jo nauji batai. Į smulkmenas jis nesiveldavo. Klausiant pradėdavo užsikirtinėti. Šiuo metu E. lanko (duomenys neskelbtini) mokyklą, gauna psichologo pagalbą. Psichologinė pagalba labai padėjo, jis nustojo prieš save fiziškai smurtauti, nebežnaibo, jau atsiranda svajonių, piešia, bet dar turi bėdų su emocijomis, nemoka jų išreikšti. Dar yra elgesio problemų, bet jau nebeskriaudžia savęs. Priėjus prie jo, dabar jau nebekrūpčioja. Anksčiau bijodavo, nemėgdavo prisilietimų, o dabar jau visai kitaip. E. yra šiek tiek linkęs meluoti, nupirkus akinius sakė, kad nebegalės važiuoti pas seses. Paklausus kodėl, atsakė, kad jam gėda dėl akinių. Kaip ji supranta, vaikas pakeitė daug namų ir jam gėda kažką pasakyti, jis bando įtikti, neturi saugumo jausmo, pastovumo, vaikas nejaučia pagrindo po kojomis. E. yra jai sakęs, kad mokykloje anksčiau iš jo tyčiojosi, visaip vadindavo, įžeidinėdavo, tačiau kad mušė, nesakė. E. pasakojo, kad jam šitie namai yra ketvirti, kad labai trumpai buvo pas V., bet jam didžiausia viltis buvo, kai pasiėmė A., kad gyvens su sesėmis. Kai atsidūrė pas juos, jis labai pyko, nes jį atskyrė nuo sesių. E. sakė, kad nenorėtų vėl gyventi su globėja I., priežasties nenurodė. Jis norėjo gyventi pas A.. Jam ilgai sapnavosi košmarai, kad atvažiuos ir jį išsiveš ir tai buvo pastoviai keturis mėnesius iš eilės. Prašydavo patikrinti duris, kad niekas neįeitų ir jo nepaimtų. Gali teigti, kad E. emociškai sutrikęs vaikas. Šiuo metu nesmurtauja, tačiau atsistoti ant kojų užtruks ilgai.

4. Liudytojas V. O. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad I. O. yra jo buvusi sutuoktinė. Bendro ūkio su I. nebeveda nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio pabaigos, tačiau dar gyveno po vienu stogu. Gyvenant kartu globojo E.. Kol jie gyveno kartu E. buvo rūpinamasi tinkamai. 2021 m. gruodžio mėnesį I. su jų vaikais ir globotiniu E. išvyko gyventi kitur. Jiems išsiskyrus, santykiai su I. visiškai nutrūko, o vaikai pas jį kartais atvažiuodavo savaitgaliais. 2022 m. gruodžio 9 d. savaitgaliui atvažiavo sūnūs M. ir J.. Jam paskambino iš policijos, vaikų teisių ir paklausė, ar sutiktų laikinai priimti E.. Užsiminė, kad tarp I. ir jos draugo įvyko kažkoks barnis. Sutiko. E. pas jį prabuvo pusantros savaitės. Paėmęs E. nuvedė jį į vonią išsimaudyti. Jam reikėjo pagalbos nurengti ir ant jo nugaros pamatė mėlynes. Kiek buvo mėlynių, nepasakys, jos buvo kaip ir senos, mažiausiai 5 mėlynės. Dėl mėlynių kilo įtarimų, todėl pranešė policijai. Pranešė apie tai, kad vėliau ant jo nebūtų kažkas pareikšta. Jo nuomone nėra normalu, kad vaikas turėtų tiek mėlynių. Klausė E., iš kur tos mėlynės, jis minėjo, kad I. draugas L. į jį metė telefoną. Dar vaikas pasakojo, kad L. gėrė, girtas puolė I. mušti, šio konflikto metu į jį metė telefoną. Po šio konflikto E. buvo paimtas. Kur dar buvo mėlynės, tiksliai nepasakys, gal dar ant rankų buvo. Apie tai, kad I. prieš jį smurtavo, nepasakojo. Vaikas buvo uždaras, nieko nepasakojo, apie gyvenimą I. namuose jie nekalbėjo. Jiems su I. gyvenant kartu vaikams I. taikydavo nuobaudą – neleisdavo žaisti kompiuterinių žaidimų. Auklėjimu užsiimdavo I., kadangi jis daug dirbo. Sprendimą paimti globoti vaiką priėmė I., nes svajojo padaryti gerą darbą. Gyvenant kartu, E. iš kitų vaikų nebuvo išskirtas. Rūbus E. pirko naujus. Norėjo, kad vaikai vienas kitą vadintų broliais. E. tik savo elgesiu išsiskirdavo – jis buvo ramesnis, ramiai žaisdavo, kartais, ne iš šio, nei iš to, jį sukaustydavo, t. y. sustoja ir nebereaguoja į aplinką. Šeimoje I. gamindavo įvairų maistą. Atvejų, kad vaikai ir globotinis būtų auklėjami smurtu, jis nežino. Jiems gyvenant kartu E. buvo globojamas apie pusantrų metų. Eriko 5 ar 6 gimtadieniui švęsti buvo išnuomotas žaidimų kambarys. Kiti gimtadieniai buvo švenčiami namuose. I. su vaikais užsiimdavo, veždavo į parkus, vyko į (duomenys neskelbtini) parką. Jiems gyvenant kartu E. lankė darželį. Atostogauti vyko prie jūros į (duomenys neskelbtini), prie ežerų, upių. Visuomet kartu vyko ir E..

5. Liudytoja K. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) globos centro globos koordinatore. Jai buvo paskirta koordinuoti globėją I. O. nuo 2022 m. sausio 12 d. Pirmą kartą pas globėją lankėsi vasario 8 d. Tuo metu buvo atliktas individualių poreikių vertinimas, kurių metu jokių pažeidimų nebuvo nustatyta. Namuose E. nebuvo, jis buvo darželyje, todėl su juo nebendrauta, buvo tik globėjos biologiniai vaikai. Buvo bendrauta su biologiniu vaiku J., pasirodė, kad viskas gerai. Globėja dalyvaudavo globos centro užsiėmimuose, atvykdavo ir su mažu vaiku, noriai priimdavo į namus, bendradarbiaudavo. Iš viso namuose buvo lankytasi 3 kartus, o informuota ir konsultuota 23 kartus per metus. 2022 m. liepos mėnesį buvo kažkoks įvykis su policija, pasak globėjos, ar tai kaimynai, ar buvęs vyras šmeižia ir naktį iškvietė policiją, tiksliai neįvardino, tačiau tą naktį ji durų nedarė, nes su vaikais miegojo. Po to karto buvo pervertinti individualūs poreikiai ir vertinant šeimos aplinkos veiksnius nustatyta, kad I. O. pasireiškė perdegimo požymiai, ji skundėsi depresija ir turėjo mintį net atsisakyti E., tačiau vėliau šios minties atsisakė, nenorėdama traumuoti vaiko. I. O. lankėsi pas psichiatrą, gėrė raminamuosius ir buvo rekomenduota užsiregistruoti papildomai pas psichologę. Jos savijauta buvo pagerėjusi, tačiau po gruodžio mėnesio įvykio E. buvo perduotas kitai šeimai ir I. O. paslaugos nebebuvo teikiamos. Iš globėjos nusiskundimų dėl E. nebuvo, tik lankydavosi (duomenys neskelbtini) raidos centre dėl raidos. Globėja iš kito rajono perėjo su geromis rekomendacijomis. Iki gruodžio mėnesio įvykio informacijos apie psichiką veikiančių medžiagų vartojimą šeimoje nebuvo.

6. Ekspertė teismo psichiatrė E. K. teisiamojo posėdžio metu pateiktą išvadą patvirtino. Paaiškino, kad E. A. yra konstatuotas sutrikimas – kitos reakcijos į stiprų stresą. Šis sutrikimas pasireiškė bendraujant su E. individualiai. Kalbant bendromis, neutraliomis temomis, jis atsakinėja, reaguoja. Ekspertizės metu buvo ganėtinai aktyvus, noriai dalinosi, tačiau pradėjus klausinėti būtent apie santykius su kaltinamąja ir jos veiksmus, E. labai nedrąsiai atsakinėjo, tapo uždaresnis, įsitempęs, liūdnas, ryškiai nuotaka tapo pažeminta, išsakė nusivylimą, tapo labiau įsitempęs, nedrąsus. Emocinė savijauta akivaizdžiai pasikeitė kalbant konkrečiai apie kaltinamosios veiksmus. Ekspertizės metu buvo vertinta visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, medicininė dokumentacija, individualus bendravimas su tiriamuoju E.. Duomenys, kad jis buvo turėjęs įvairių psichotraumų, buvo įvertinti, jam šalia kitų reakcijų į stresą taipogi yra diagnozuojamas emocijų sutrikimas, kas parodo buvusių traumų pasekmes, būtent emocijų sutrikimas daro jį dar labiau pažeidžiamą. E. sutrikimas – reakcija į stiprų stresą tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsirado ne dėl ankstesnių jo patirtų traumų, o dėl kaltinamosios I. O. veiksmų. Emocijų sutrikimas yra matomas, t. y. perdėtas nerimas, atsargumas, nedrąsumas, kuris išsivystė dėl buvusių traumų. Tačiau kalbant konkrečiai apie kaltinamąją buvo diagnozuotos reakcijos į stresą, buvo akivaizdžios reakcijos į tuos veiksmus kalbant apie kaltinamąją. Ekspertizės metu kalbant su tiriamuoju iš anksto konkrečių klausimų nebūna sugalvoję, bendravimas yra spontaninis, labai individualus kiekvienam vaikui, pradedant nuo neutralių temų, t. y. klausiama kur ir su kuo jis gyvena, ką jisai mėgsta, palaipsniui pereinama prie ekspertizės tikslo, pradedama klausinėti, kaip jis gyveno su kaltinamąja, kokie buvo santykiai, ir stebima jo emocinė reakcija, kaip jis tą pasakoja, viskas aprašoma. Ekspertizės akto 11 lape kabutėse nurodyta tiesioginė nukentėjusiojo kalba, tai, ką jis pasakojo. Ekspertizės metu paprastai duodami klausimai, kad nebūtų pasufleruojamas atsakymas, paprastai vaikas laisvai atsakinėja ir pasakoja, tiesiog klausia, kaip jam sekėsi, kaip jis supranta, pavyzdžiui mušimą, kokie buvo santykiai. Atsakant į klausimą, kad išvadoje nurodyta, jog nustatyta diagnozė atsirado ne tik dėl fizinio smurto, bet ir dėl galimai patirto ilgalaikio ir sistemingo psichologinio smurto, gali paaiškinti, kad fizinis smurtas visą laiką eina kartu su psichologiniu smurtu, nes pats E. sakė, kad jį žemino, šaukdavo ant jo. Šaukimas ir nuvertinimas ir yra psichologinio smurto požymiai. Kad tai ne vienkartinis smurtas E. atžvilgiu jis pats sakė, kad jį mušdavo, trenkdavo. Naudojo tokius žodžius, kurie leido suprasti, kad tai vyko ne vieną kartą. Dėl kaltinamosios veiksmų E. reikalinga tolimesnė psichologinė pagalba. Globėjos, su kuria jis atvyko į ekspertizę, duotuose parodymuose buvo užsiminta, jog tiriamajam pas ją apsigyvenus, jis buvo labai nedrąsus, labai bijojo, buvo atsiradęs save žalojantis elgesys, ir tuo metu, kai jis pradėjo vaikščioti pas psichologę, akivaizdžiai keitėsi jo elgesys, emocinė būsena, Tai parodo, kad patekus į saugią, palaikančią aplinką, jo psichologinė būsena gerėja, vadinasi ir toliau reikia tęsti individualią psichologinę-psichoterapinę pagalbą, kadangi jis yra patyręs labai daug psichotraumų. Papildoma trauma gali pažeisti jo psichiką, gali vystytis elgesio, emocijų, asmenybės sutrikimai. Medicininėje dokumentacijoje atsiskleidžia, kad patekus į globėjos I. O. šeimą E. būsena pagerėjo. Buvo stebėta ir bronchinės astmos epizodai, susiję su stresu, tačiau gavus savalaikę pagalbą jo būsena pagerėjo. Vėliau eigoje kažkam nutikus, sutrikus santykiams, ir vėl E. būsena pradėjo blogėti. Neurologo buvo konsultuotas ir nustatytas emocijų sutrikimas, mišrus raidos sutrikimas, vieną kartą buvo konsultuotas psichiatro ir diagnozės tos pačios, tai patvirtina kaltinamosios duotus duomenis. Buvo suteikta reikalinga pagalba ir stebimas pagerėjimas, tačiau kažkuriuo metu nutrūksta medicininiai duomenys, praktiškai nuo 2021 metų nebebuvo duomenų kaip toliau jo psichinė būklė vystėsi, tik 2022 m. gruodžio 12 d. šeimos gydytojo įrašas aprašant kraujosruvas. Prieš tai dar porą kartų buvo konsultuotas traumatologo, chirurgo dėl žaizdų, vieną kartą dėl paviršinio galvos sužalojimo, 2021 m. konsultuotas chirurgo dėl galvos žaizdos, kai prasikirto šokinėdamas ant lovos. Esant dažniems vaiko apsilankymams pas traumatologus, galima įtarti apie esantį smurtą šeimoje. E. nustatyti sutrikimai neturi reikšmės jo polinkiui fantazuoti, išsigalvoti nebūtus dalykus. Jam nebuvo nustatyti tokie sutrikimai, dėl kurių jis negalėtų teikti realistiškus parodymus. E. nebuvo nustatytas toks psichikos sutrikimas, dėl kurio jis negalėtų atpažinti jam pateiktus atpažinti diržus. Raidos sutrikimas nustatytas 2020 m. Gal jo gebėjimai yra mažesni nei vidutiniai, tačiau ryškių intelekto sutrikimų kliniškai nebuvo stebėta, kadangi ši diagnozė nebuvo palikta. Atsirado nauja diagnozė – kitos reakcijos į stiprų stresą. Tvirtina išvadą, kad ši diagnozė yra tiesiogiai įtakota kaltinamosios I. O. veiksmų.

7. Ekspertė teismo psichologė T. G.-N. teisiamojo posėdžio metu pateiktą išvadą patvirtino. Paaiškino, kad tai, jog E. iš pat pradžių, kai jam buvo rastos mėlynės, nieko nesakė apie tai, kad jo atžvilgiu smurtavo kaltinamoji, yra visiškai normalu. Jis vaikas, turintis prieraišumo sunkumų, baikštus, nepasitikintis kitais, linkęs save kaltinti ir bausti, apsunkintos adaptacijos bendraamžių tarpe ir tiesiogiai priklausomas nuo kaltinamosios. Tiriamasis apie galimai patiriamą fizinį smurtą niekam neatsiskleidė ankščiau, nes jam buvo nedrąsu ir nesaugu. Ekspertizės metu, būdamas 7 metų amžiaus, jis sakė „turiu 6 mamas“, todėl jo prieraišumas buvo stipriai sutrikdytas, jis bijojo netekti dar vienos mamos, tai jam tai būtų psichiškai per didelė atsakomybė. I. O. jam buvo mama, emociškai reikšmingas, svarbus žmogus, kurią jis mylėjo, siekė jos dėmesio, ypatingai po ištikusio išsiskyrimo toje šeimoje. Iš ugdymo įstaigų charakteristikų matyti, kad tiriamasis E. ir mokykloje apie savo šeimą arba jos gyvenimą nieko nepasakodavo, kas visiškai nebūdinga tokio amžiaus vaikams. Visa puokštė šitų dalykų, kurie jam yra ištikę ir nulemia tai, kad jis nepasakoja niekam kitam ir tik palaipsniui, jausdamas, kad niekas jo neatstumia ir nebaudžia už tai, kad pasakoja, jis pradeda pasakoti ir dalintis tuo, ką galimai yra patyręs. Ekspertizės išvados 16 lape yra nurodyta, kad tiriamojo parodymai yra realistiški, tai nori patikslinti, kad ne parodymai, o tiek jo pasakojimas apklausos metu, tiek jo paaiškinimai ekspertizės metu yra realistiški, t. y. atitinka jo vartojamą žodyną, protinio išsivystymo lygį, jo suvokimą bendrai apie byloje tiriamus įvykius ir tuo pačiu pasakojimą papildo jo kūno kalba. Kalbėdamas apie byloje tiriamus įvykius berniukas pastebimai įsitempia. Jam kalbant apie visas jo mamas ir pasakius, kad dar yra mama I., jis iš karto surimtėja, nuliūsta, įsitempia jo kūnas, nuleidžia galvą, iš veido dingsta emocijos, pasako, kad jo gyvenimas pas mamą buvo blogas. Jo pasakojimas ir jo atsirandančios emocinės reakcijos papildo vienas kitą. Tai yra vienas iš realistiškumo požymių. Tvirtina savo išvadas ir kaip ekspertizės akte yra nurodyta, kad įvertinus viską, tiek jo pasakojimą, tiek stebimas emocines reakcijas, tiek betarpišką bendravimą, nenustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti jo pasakojimu. Jis atskiria, gali matyti skirtumą tarp I. O. ir to žmogaus, kuris metė į jį telefoną, jis atskiria, kur yra tyčinis ar netyčinis elgesys. Duomenų, kad E. A. būtų padidintai linkęs fantazuoti, t. y. kad painiotų vaizduotės produkcijas į realybę, nėra nustatyta. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad galbūt E. norėjo likti su sesėmis, bet tuo pačiu reikia pastebėti dabartinę gyvenamąją vietą, kad kai jis pajaučia šilumą, artumą, ko jam labai trūksta, tada jis nori likti. Įvertintina tai, kad jo pasakojime neatsiranda naujų detalių, kažko naujo nepridedama. Vaikas kaip tik yra linkęs būti uždaras kalbant apie tai, kas jam yra nutikę. Psichiatrė ekspertė pasakė apie jo savivertės klausimą, savęs matymą blogu. Tai papildo jo pasakojimą, o ne sukelia abejones juo. Kaip ir ekspertė psichiatrė sakė, jis pasakojo ne apie kažkokį vieną konkretų galimai patirto smurto epizodą, bet susiklosčiusį santykį, baudimą fizinėmis bausmėmis, todėl normalu, kad pasakodamas jis gali pasakoti apie skirtingus epizodus arba nurodyti detales iš kitų epizodų. Vertinama tai, kad jis ilgą laiką iš vis nebuvo linkęs bendrauti apie savo šeimą ir patirtis, kurios vyksta toje šeimoje, tai yra visiškai normalus atsiminimo procesas, kai atsiranda kažkokios nuotrupos, detalės. Įvertinus jo mažą amžių bei žemesnius nei vidutinius pažintinius gebėjimus, įsiminimą, kas yra pažymėta ir ekspertizės akte, jam yra sunkiau įsiminti detales, kurios sukėlė jam stiprias emocines reakcijas, todėl normalu, kad vėliau jis atskleidžia daugiau ar įvairesnių. Tikrai buvo turimi ir įvertinti duomenys, kad jis į globėjos I. O. šeimą pateko blogos emocinės būklės ir ekspertizės akte tai yra pastebėta. Duomenų, kad tiriamasis E. A. patirtų kitų asmenų poveikį išsigalvoti nurodytas aplinkybes, pateikti tendencingą informaciją apie kaltinamąją, nebuvo gauta. E. buvo vaikas, kuris patekęs į dabartinės globėjos šeimą, nesiekė globos ir užtarimo, priešingai – jis save baudė, buvo savižalos epizodai, kaltės prisiėmimas, todėl negalima teigti, kad jo parodymams turėjo įtakos noras gauti užuojautos. Susitikimo metu E. spontaniškai pradėjo kalbėti apie tai, kas nutiko. Viskas, kas yra surašyta, yra iš jo žodžių, yra nurodyta, kad mušdavo su ranka, daugiau su niekuo, per nugarą, per vidurį, dar prideda, kad su diržu per pilvą. Jis sako, kad tuose namuose buvo mušamas. Iš visos surinktos medžiagos matyti, koks jis pateko į tą aplinką, galima matyti, kad jo psichologinė būsena tikrai buvo sutrikusi, savižala tokio amžiaus vaikams nėra būdingas elgesys, atsirandantis natūraliai, be kažkokių aiškių priežasčių. Tos emocinės reakcijos, kurias stebėjo betarpiškai bendraudamos su E., tai įtampa, nerimas, emocijų pradingimas, užsidarymas, šiek tiek vengimas kalbėti apie tuos įvykius, irgi atskleidžia, kad jie jam emociškai yra sudėtingi, tai yra veikia jo emocinę būseną. Stebėjo reakcijas į pasekmes, psichologinio smurto stebėjimas ne jų kompetencijoje. Stebėti galimybės neturėjo, nes vertino jau prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, iš jo pasakojimų, ką jis papasakojo, tai, kad jis jautėsi mažiau mylimas nei kiti vaikai, kiti vaikai telefonu žaisti galėjo, kad jo gimtadienį švęsdavo ne taip.

8. Liudytoja V. Č. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) gimnazijoje pradinių klasių mokytoja. Nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki gruodžio 11 d. buvo E. A. mokytoja. Vaikas buvo labai uždaras. Per pamokas noriai mokėsi, gerai atlikdavo užduotis, bet kartais užeidavo pyktis ir per visą pamoką nedirbdavo. Bet jie susitardavo, jis ateidavo po pamokų. Tokie pykčio priepuoliai užeidavo dažnai. Jis tiesiog sustingdavo ir visą pamoką nieko nedarydavo. Per pertraukas buvo judrus, turėjo draugų, su jais žaisdavo, kartais, kaip ir visi vaikai, įsiveldavo į kažkokius konfliktus, tačiau buvo adaptacinis laikotarpis, sunku juos dar pažinti. E. apie savo šeimos aplinką nepasakojo, jis mažai bendraudavo, buvo uždaro būdo. Mokykloje E. nebuvo skriaudžiamas, būdavo, kad su draugais pasistumdydavo, bet kažkokių konfliktų nesprendė. Kad jo atžvilgiu būtų naudojamas fizinis smurtas nepastebėjo. I. O. buvo rūpestinga, labai daug kartų bendravo, lankėsi susirinkimuose, bendraudavo telefonu, dažnai ateidavo į mokyklą, klausdavo, kaip sekėsi, domėjosi ugdymu, elgesiu. E. A. su globėja bendravo normaliai. Klausė globėjos, ką ji daro, kai jis užsispiria, ji pasakė, kad pasisodina jį ant kelių, kalbasi. Tuomet kai klasėje užeidavo pykčio priepuolis ji jį taip pat pasisodindavo ant kelių ir praeidavo, kartais padėdavo. E. kitų vaikų neskriaudė, buvo judrus, tik kaip ir berniukai, žaisdami vienas kitą pastumia. Pedagogė yra jau 35 metus. Jei šeimoje vyksta negeri dalykai priklauso nuo vaiko, ar jis linkęs apie tai pasakoti kitiems. Pirma klasė yra adaptacinis periodas, kartais vaikai elgiasi labai keistai. Adaptaciniu periodu E. elgesys kėlė iššūkių, bet tai nebuvo išskirtinis vaikas. Nepamena, kad E. pats save žalotų. Nepamena, kad E. būtų linkęs fantazuoti. Ar jis viską valgydavo, neatsimena.

9. Specialistė psichologė V. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centre psichologe. E. pas ją pradėjo konsultuotis 2023 m. sausio-vasario mėnesį. E. konsultuotis atvedė dabartinė globėja, kadangi pasikeitė gyvenamoji vieta, aplinka, namai, vaikas susidūrė su krize, taip pat buvo įtariama, kad buvo smurtauta prieš tai. Iš pradžių jis buvo ganėtinai uždaras, nedrąsus, sunkiai mezgė ryšį, bet vėlesnėse konsultacijose situacija keitėsi. Iš pradžių į save buvo nukreipta agresija. Dabartinė globėja buvo minėjusi, kad yra linkęs save mušti, kai supyksta, užeina pykčio agresijos priepuoliai. Apie pykčio priepuolius ir pats vaikas pasakydavo. Konsultacijų metu pykčio priepuoliai neužeidavo, būdavo santūrus, draugiškas, vėliau jautėsi saugesnis, daugiau atsiverdavo ir jo būsena pagal situacijas ir aplinkybes keisdavosi. Iš pat pradžių darė projekcinį metodą – įsivaizduojamo kūno piešimą, kur vaikai dažniausiai suprojektuoja save, tarsi kalba apie įsivaizduojamą gyvūną, bet dažniausiai apie save. Po to užduodami įvairūs klausimai. Tuo metu jis minėjo, kad yra patirtas smurtas, buvo skriaudžiamas, bet dar nekonkrečiai, nes buvo kalbama apie gyvūną, o ne apie jį patį. Kalbėdamas apie tą įsivaizduojamą gyvūną E. sakė, kad jis buvo mušamas, nedavė valgyti, jį mušė moteris. Vaikas nesuprato, kad yra kalbama apie jį patį, tik vėliau pats įvardijo konkrečias detales. Dėl projekcinio metodo išvengiama melavimo. Kitų konsultacijų metu kalbėjo jau konkrečiai ir E. konkrečiai ir tiesiai įvardino, kad buvusi globėja I. prieš jį yra smurtavusi. Kalbėjo apie fizinį smurtą ir kad buvo maisto ribojimas. E. minėjo, kad buvo mušamas su diržu per nugarą, užpakalį. Mušdavo namuose, kai neklausydavo, o konkrečiai kokiam kambaryje negali pasakyti. Daugiau E. smurto atvejų neįvardijo. E. ganėtinai uždaras, baikštus, bijantis, pastoviai jautėsi kažkoks blogas, nevykęs, su tuo gali būti susiję, kad galimai buvo sakyti drausminantys žodžiai, kad tu blogas, bet tai tik interpretacija. Jei ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad E. sakė, kad jam sudavė delnu per veidą, tai taip ir buvo, nes dabar yra kažkiek primiršusi. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. E. apytiksliai jau turėjo 10-11 konsultacijų. Iš pradžių buvo dažnesnės, o šiuo metu daro palaikomąsias, kartą į mėnesį arba pagal poreikį. Paskutiniu metu situacija yra ženkliai geresnė, E. geriau adaptuojasi mokykloje ir namuose, ganėtinai retai pasireiškia smurto proveržiai prieš save. Jam reikalinga tęsti psichologinę pagalbą, gal labiau psichoterapinės pagalbos reikia, nes vaikas tikrai turi potrauminių požymių. Reikia stiprinti pasitikėjimą savimi, žmonėmis, tai vertinga daryti ir ateityje. E. polinkio fantazuoti nepastebėjo, gal pastebėjo potrauminio streso išgyvenimą, polinkį būti nuolankiu, geru. Kartais jeigu jis jaučia, kad iš jo tikisi būtent tokio atsakymo, jis gali pakreipti atsakymą, kad būtų geras ir ant jo niekas nepyktų, nebaustų. Prieš kitus suaugusius žmones linkęs būti nuolankiu. Negali teigti, kad E. iš savo pusės siektų gailesčio, užuojautos. Kad E. patyrė smurtą, yra užtikrinta, nes jis konkrečiai pasakė, kad tuo metu buvo patirtas smurtas. Specifinių smurto detalių jo neklausinėjo, todėl kažkokių nesutapimų nepastebėjo, taip pat nepastebėjo ir melavimo požymių. Vaikas buvo užsiminęs apie globėjos tuometinį draugą, bet taip neužtikrintai, lyg minėjo, kad vyras irgi prieš jį kažkaip smurtavo, bet vėliau tai paneigė. Apie dabartinę globėją atsiliepia pozityviai, jokių neigiamų komentarų nebuvo pasakyta. Kalbėdama apie nuolankumą turėtų labiau omeny, kai per tyrimą, pavyzdžiui, užduodamas klausimas, kokiu diržu tave mušė, tai jis tikrai gali neteisingai pasakyti, bet kad jis bandytų kažkaip įsiteigti, jai nepasirodė.

10. Ikiteisminio tyrimo metu, 2023 m. sausio 30 d., apklaustas nukentėjusysis E. A. parodė, kad jis šiuo metu gyvena su O. M.. Buvo laiko tarpas, kai gyveno su I., ji buvo jo globėja. Dar su jais kartu gyveno L., su juo blogai sekėsi gyventi, jis erzino jį, uždegdavo žiebtuvėlį ir jam rodydavo, jis tada blogai jausdavosi. L. vieną kartą metė telefoną jam į nugarą, pataikė į nugaros vidurį, po mentėmis. Jis juto skausmą 10 iš 10, buvo mėlynė. Mėlynes pamatė V.. Tai įvyko (duomenys neskelbtini) bute, tikslaus adreso nežino. Viskas vyko prieš naujus metus. I. matė, kai L. į jį paleido telefoną. Viskas vyko virtuvėje, kai jis valgė. Ta dieną I. ir L. pykosi. Nežino, kodėl L. metė į jį telefoną. Gydytojui, kuris jį apžiūrėjo, nepasakojo, iš kur atsirado mėlynės. Daugiau mėlynių buvo ant jo kūno, nes jį mušė I. su diržu. Trenkė ten, kur buvo mėlynės. Tai nutiko kitą kartą, prieš telefono metimą. Ji jam trenkė virš užpakaliuko ir į užpakaliuką, galėjo jam trenkti apie 6 kartus, jam skaudėjo, skausmas buvo 10 iš 10. Kai I. jį mušė niekas nematė, tada buvo (duomenys neskelbtini), tuo pačiu adresu, tai nutiko koridoriuje. Nežino, kodėl I. jį mušė, apie tai niekam nesakė. Diržu I. jam trenkė 6 kartus. Kai L. metė į jį telefoną, I. tuo metu buvo koridoriuje, jis nematė, kaip L. užsimojo ir metė telefoną, nes tuo metu jis valgė prie stalo. L. tuo metu buvo jam už nugaros koridoriuje. Kai L. degė žiebtuvėlį jis bijojo, kad gali uždegti rūbus. Kai I. mušė jį diržu, tas diržas buvo juodas, jis buvo L.. I. jį pasiėmė iš baltos spintos, kuri stovi koridoriuje. L. turi du diržus. Kitas diržas buvo baltas. Kokia buvo juodo diržo sagtis neatsimena. Ant nugaros buvo mėlynė su įbrėžimu. Tai galėjo atsirasti nuo to, kai jį mušė I. diržu. Ant menčių iš kur atsirado mėlynės jis nežino. Pas I. gyveno su broliais, nebuvo su jais nė karto susimušęs. Kai I. jį mušė diržu, tuo metu brolių namuose nebuvo, o L. buvo darbe. L. kasdien to juodo diržo nenaudojo. I. jį mušė savaitgalį, buvo šeštadienis, apie 12 val. dienos. Mušė jų kambaryje. Kai I. pasiėmė diržą, jis bėgo į antro aukšto lovą. Kai ji jam sudavė, jis tuo metu stovėjo. Kai sudavė, ji jį laikė už dešinės rankos dilbio. I. nebuvo išgėrusi, ji rūko cigaretes, tą dieną irgi rūkė. Kai I. jam trenkė diržu – ji numovė jam kelnes, dar buvo apsirengęs maikutę be rankovių. Kai sėdėjo prie stalo, kėdė buvo be atlošo. Anksčiau nėra buvę atvejų, kad jį būtų mušęs L., telefoną į jį metė iš koridoriaus. Jis galvoja, kad telefoną L. norėjo kažkur kitur padėti ir jam pataikė netyčia, jis norėjo telefoną padėti ant stalo, tačiau to padaryti negalėjo, nes I. jam užstojo kelią. Jis tada telefoną metė ant stalo ir netyčia jam pataikė. I. jį užstojo, kad L. jo nemuštų, jis sakė, kad muš jį. I. ir L. tą dieną sutarė blogai. Dėl ko jie pykosi jis nežino (2 t., b. l. 1-3).

11. 2023 m. balandžio 11 d. (duomenys neskelbtini) parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centro rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad E. A. pagrindiniai sunkumai: krizė, pasikeitus gyvenamajai vietai ir šeimos nariams, taip pat potrauminio streso simptomai po galimai patirto smurto. E. A. pasižymi tokiu elgesiu ir savybėmis: sunku susikaupti, yra uždaras, padidėjęs gėdos ir kaltės jausmas, nerimas ir baimė, kad bus smurtaujama naujuose namuose, padidintas nuolankumas, siekiant nesupykdyti suaugusiųjų, pykčio ir agresijos protrūkiai, dažniausiai nukreipti į save, pvz.: savęs mušimas. Taip pat pasireiškia pažemėjusi savivertė, pvz.: kai save laiko blogu, netikusiu, padidėjusi įtampa, nuolatinis grėsmės jausmas, kad atsitiks kažkas blogo. Visi šie simptomai rodo, kad vaikas patyrė trauminių išgyvenimų, o dabar susiduria su potrauminio streso simptomais. Berniukas minėjo, kad buvo mušamas, kartais buvo baudžiamas maisto apribojimu. Tai minėjo ir tiesioginiu būdu, ir atliekant projekcinį metodą, kuris padeda išsiaiškinti vidinius vaiko išgyvenimus išvengiant galimo melo, fantazavimo. Konsultacijų metu matomas akivaizdus pokytis, berniukas jaučiasi saugesnis, ramesnis naujoje aplinkoje. Sumažėjo į save nukreipti agresijos priepuoliai (1 t., b. l. 128-129).

12. 2022 m. gruodžio 11 d. asmens apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrint E. A., jo nugaros kairėje pusėje ties mentėmis matyti mėlynių žymės. Vidurinėje nugaros dalyje matyti nežymi mėlynė. Nugaroje, ties kairės pusės mentės sritimi, matomos ryškios mėlynių žymės ir paraudimai (2 t., b. l. 36-40).

13. Iš EO27.Medicinos dokumentų išrašo/siuntimo matyti, kad buvo pateiktas E. A. objektyvus būklės medicininis įvertinimas, kuriame nurodyta, jog nugaros odoje tarp menčių ir ant abiejų menčių stebimos besirezorbuojančios kraujosruvos blyškiai geltonos spalvos nuo kairės į dešinę hematomų dydžiai 3.5 cm x 1.5 cm, 2.5 cm x 0.8 cm, 2.5 cm x 2.5 cm, 1.5 cm x 1.5 cm, nugaros odoje stebimas vienas nubrozdinimas paviršinis 3.5 cm x 0.2 cm dydžio, nugaros odoje virš sėdmenų stebima melsvai geltona besirezorbuojanti 6 cm x 4 cm hematoma, kurios centre yra įbrėžimas 1 x 2 mm dydžio ir šalia 2.5 x 3.5 cm besirezorbuojanti gelsva hematoma, ant dešinio sėdmens odos stebima 2.5 cm x 1.5 cm gelsva besirezorbuojanti hematoma ir 2 smulkios hematomos gelsvos iki 1 cm x 0.8 cm, dešinio dilbio odoje stebima gelsvos spalvos besirezorbuojanti hematoma 1.5 cm x 1 cm dydžio, priekinėje krūtinės ląstos pusėje ties kairiuoju raktikauliu 1 cm x 0.8 cm dydžio gelsvos spalvos besirezorbuojanti hematoma (1 t., b. l. 173).

14. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad poodinės kraujosruvos nugaroje, virš sėdmenų, dešiniame sėdmenyje, dešiniame dilbyje ir krūtinėje, odos nubrozdinimai nugaroje E. A. padaryti kieto buko daikto poveikyje, galimai prieš 4-6 dienas iki apžiūrėjimo (duomenys neskelbtini) poliklinikoje. Sužalojimai E. A. galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai E. A. padaryti ne mažiau dešimties bukų trauminių poveikių pasėkoje. E. A. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 27).

15. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus papildomoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad E. A. nustatytos poodinės kraujosruvos nugaroje, virš sėdmenų, dešiniame sėdmenyje bei dešiniame dilbyje ir krūtinėje, odos nubrozdinimai nugaroje galėjo būti padaryti ir mušant jį diržu prieš 2022 m. gruodžio 10 d. Sužalojimai E. A. padaryti vienu metu, greitai vienas po kito ir nustatyti jų padarymo eiliškumą nėra galimybės. Sužalojimai E. A. padaryti pašalinės jėgos poveikyje, t. y. suduodant smūgius kietu buku daiktu. Poodinė kraujosruva dešiniame dilbyje E. A. galėjo būti padaryta suėmus ranka ir jį laikant už dešinės rankos dilbio. E. A. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas, tame tarpe ir kiekvienam sužalojimui atskirai (2 t., b. l. 34-35).

16. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadose užfiksuota, kad: 1. E. A. pažintinės veiklos ypatumai yra šiek tiek žemesni, nei būdinga jo amžiaus tarpsniui; jo emocijos spontaniškos, atitinkančios situaciją; 2. Byloje tiriamų įvykių metu E. A. nepilnai suvokė jo atžvilgiu galimai atliktų įtariamųjų veiksmų esmę (jis supranta jų pobūdį, tačiau ribotai supranta jų reikšmę). Dėl to bei dėl santykio su įtariamaisiais ypatumų E. A. negalėjo šiems veiksmams pasipriešinti; 3. E. A. nenustatyti tokie kalbos ir pažintinės veiklos (dėmesio, atminties, mąstymo) ypatumai, dėl kurių jis negalėtų įsiminti konkrečių faktinių (kas, ką darė) byloje tiriamų aplinkybių, jų įsidėti bei atgaminti apklausų metu. Padidintas įtaigumas V. A. nenustatytas. Nenustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti ir remtis E. A. parodymais (plačiau – išvadų dalyje). T. A. apie galimai patiriamą smurtą neatsiskleidė anksčiau dėl jam būdingų individualių ypatumų, prieraišumo bei adaptacijos sunkumų bei santykio su įtariamaisiais ypatumų; 4. E. A. konstatuojamos kitos reakcijos į stiprų stresą (F43.8), tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradę dėl įtariamosios I. O. veiksmų, ne tik ikiteisminiame tyrime nagrinėjamų (2022-12-03 - 2022-12-10), t. y.: galimai patirto ilgalaikio ir sistemingo psichologinio smurto – (žeminimo, nuvertinimo, emocinės paramos stokos) bei fizinio smurto. Psichikos sutrikimų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradusių dėl L. L. veiksmų, nekonstatuojama. E. A. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus (2 t., b. l. 67-75).

17. Iš specialistės V. A. 2023 m. gegužės 25 d. paaiškinimų protokolo matyti, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centre psichologe. Nuo 2023 m. sausio 30 d. teikia konsultacijas E. A., pagal poreikį, šiuo metu į tris savaites susitinka po kartą ir konsultacijos yra tęsiamos. Konsultacijų metu E. A. jai nebuvo nurodęs, kad jį kiti vaikai būtų mušę (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. E. A. konsultacijų metu yra kelis kartus sakęs, kad jį mušė namuose I. su diržu per užpakalį, per kojas ir delnu yra trenkusi jam per veidą. E. sakė, kad tai vykdavo, kaip suprato iš jo kalbos, periodiškai, kai jis neklausydavo. Daugiau tikslesnių aplinkybių neužfiksavo, ar E. pasakojo, kur, kokiomis aplinkybėmis jį yra mušę. Apie tai, kad jį būtų mušęs L. L., E. nėra nurodęs. Apie kitas taikomas E. bausmių rūšis pats E. nėra pasakojęs (2 t., b. l. 145-147).

18. 2023 m. birželio 29 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti 2023 m. vasario 3 d. atliktos kratos, įtariamosios I. O. gyvenamojoje vietoje, pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai. Atlikus apžiūrą nustatyta: atidarius vaizdo įrašą, įvardintą „2023_0203_105110_349“, matyti, užrašas ekrano kairės pusės apačioje „SIA_5ec49a 2023/02/03 10:51:09“. Vaizdas filmuojamas dienos metu, šviesiu paros metu. Matyti, kad atliekant kratą filmuojama įtariamosios I. O. gyvenamoji vieta, butas, esantis (duomenys neskelbtini). Filmuojamas vaikų kambarys. Pro duris įėjus į kambarį, jo dešinėje prie sienos yra šviesios spalvos uždaromis durimis aukšta spinta, už jos prie sienos baltos spalvos rašomasis stalas, už kurio vaikiška baltos spalvos kūdikio lovelė. Kambario kairėje pusėje, prie sienos stovi mėlyna komoda su stalčiais, už kurios šviesios spalvos atvira lentyna, kurioje sudėti žaislai, žaislų dėžės, knygos. Už lentynos matyti vaikiška rudos spalvos dviaukštė lova. Pareigūnai apžiūri vaikų kambarį, lovas, spintą ir lentynas bei komodoje esančius daiktus. Atliekant kratą girdisi, kaip I. O. pareigūnams paklausus, ar turi diržų, sako „radot nuo tašių, galima visko prisimąstyt, mes diržų neturim, nu kad nuo kelnių, aš gi tos tašės kasdien neimu“. Paskui I. O. pareigūnės, laikančios rankoje juodos spalvos diržą, klausia „o, tas, buvo lagamine padėtas?“ Pareigūnė jai nurodo, kad „čia“ (parodydama ranka į šviesios spalvos uždaromą durimis, aukštą spintą), „tam šone buvo padėtas“. I. O. nurodo, kad prie tos spintos šimtas metų niekas nelenda. Vėliau pareigūnai apžiūri kitą kambarį (2 t., b. l. 148-150).

19. 2023 m. vasario 3 d. kratos protokole nurodyta, kad įtariamosios I. O. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), atliktos sankcionuotos kratos metu, įtariamoji I. O. savanoriškai pateikė vieną juodos spalvos vaikiško chalato diržą, o atliktus kratą rastas ir paimtas vienas juodos spalvos odinis kelnių diržas be sagties, vienas juodos spalvos odos imitacijos diržas nuo rankinuko, vienas juodos spalvos medžiaginis diržas nuo sportinės rankinės, vienas tamsiai mėlynos spalvos medžiaginis diržas nuo šuns pavadėlio, viena diržo sagtis. Iš viso kratos metu paimta 6 vnt. daiktų (t. 1, b. l. 143-146), kurie 2023 m. liepos 27 d. nutarimu grąžinti saugojimui įtariamajai I. O. (1 t., b. l. 151-158).

20. Iš 2023 m. sausio 26 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu; (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 55-65).

21. Iš narkotinių medžiagų tyrimo, atlikto iš 2022 m. gruodžio 10 d. 12.05 val. paimto I. O. šlapimo mėginio, nustatyta, kad jame rasta marichuanos ir benzodiazepinų (3 t., b. l. 80).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo

22. Pagal BK 163 straipsnį kaltininkas baudžiamojon atsakomybėn yra traukiamas nustačius, kad jis piktnaudžiavo tėvų, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis. Šios nusikaltimo sudėties apsaugos objektas – vaikas ir šeima; veika įvardyta kaip piktnaudžiavimas turimomis teisėmis (pareigomis) fiziškai ar psichiškai gniuždant vaiką, paliekant jį ilgą laiką be priežiūros ar panašiai žiauriai elgiantis su vaiku. Fizinis ar psichinis vaiko gniuždymas suprantamas kaip ilgalaikė fizinė ar psichinė prievarta, naudojama sistemingai, t. y. jai būdingas kartotinumas ir periodiškumas. Kitoks žiaurus elgesys su vaiku gali turėti įvairių formų, tokių kaip tyčiojimasis iš vaiko, įžeidinėjimai, žiaurios, žeminančios ar alinančios bausmės, vertimas dirbti sunkius darbus, nesirūpinimas vaiku ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-553-942/2015, 2K-157-495/2021). Ši nusikaltimo sudėtis yra formalioji; kaltė pasireiškia tik tiesiogine tyčia, kuri suponuoja savo elgesio su vaiku pavojingo pobūdžio suvokimą ir norą taip veikti. Įrodinėjant šioje specialiojoje normoje nurodytus nusikalstamos veikos sudėties požymius, svarbu atsižvelgti ir į socialinę tikrovę, t. y. kad kaltinamieji dažniausiai gyvena kartu su vaikais, juos sieja ypatingas žmogiškasis ryšys, jie atsakingi ne tik už vaikų gerovę, bet ir už poelgius, tam tikrais atvejais privalo imtis aktyvių veiksmų koreguodami vaiko elgesį ir pan. Šių aplinkybių vertinimas padeda atsakyti į klausimą, ar tėvų vaikui taikytos poveikio priemonės pasižymėjo nusikalstamai veikai būdingu pavojingumu. Kita vertus, vaiko mušimas ar kitokie tikslingi veiksmai, sukeliantys jam fizinį skausmą, patys savaime rodo nusikalstamą jų pobūdį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227-788/2017).

23. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino mažametį; pagal šio straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. V-298/158/a1-86 7 punkte nurodyta, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna šių taisyklių III skyriuje „Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 straipsnis)“ numatytų padarinių, kai nedidele dalimi profesinio ar bendro darbingumo netekimu sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėse laiko tuos atvejus, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nukentėjęs asmuo praranda mažau nei 30 procentų, bet ne daugiau kaip 5 procentus profesinio arba bendro darbingumo; sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

24. Nagrinėjamoje byloje kaltinamoji I. O. kaltės dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų nepripažino, neigė prieš globotinį E. A. naudojusi fizinį smurtą, taip pat neigė naudojusi ir psichinį smurtą, t. y. jį nuvertinusi, išskyrusi iš savo vaikų, nešventusi jo gimtadienių, liepusi vienam būti kambaryje. Tačiau I. O. nusikalstami veiksmai yra įrodyti kita baudžiamosios bylos medžiaga, ištirta teisme.

28. Kaltinamoji neigė naudojusi ne tik fizinį, bet ir psichinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, tačiau psichologinės-psichiatrinės ekspertizės akte patvirtinta, kad E. A. konstatuojamos kitos reakcijos į stiprų stresą tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra atsiradę dėl kaltinamosios I. O. veiksmų, t. y. galimai patirto ilgalaikio ir sistemingo psichologinio smurto (žeminimo, nuvertinimo, emocinės paramos stokos) bei fizinio smurto. Šias išvadas teismo psichiatrė ekspertė patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu.

Dėl bausmės skyrimo

33. Remiantis BK 41 straipsniu, bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

34. Skiriant bausmę kaltinamajai, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

35. Kaltinamosios I. O. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors I. O. šlapimo, paimto 2022 m. gruodžio 10 d., teste buvo rasta marichuanos, teismas nevertina to kaip kaltinamosios atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kadangi I. O. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad narkotines medžiagas vartojo kelias dienas iki įvykio namuose nesant vaikų, o kitų duomenų, patvirtinančių, jog atlikdama nusikalstamus veiksmus ji buvo apsvaigusi nuo narkotinių medžiagų, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, kad moksliniais tyrimais įrodyta, jog marichuana šlapime gali būti aptinkama nuo kelių dienų iki mėnesio po vartojimo, teismas negali daryti neabejotinos išvados, kad atlikdama jai inkriminuotus veiksmus kaltinamoji buvo apsvaigusi nuo psichotropinių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

36. Kaltinamoji I. O. padarė dvi nusikalstamas veikas, baudžiamojo įstatymo priskiriamas apysunkiems nusikaltimams. Nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia, idealiąja sutaptimi, baigti. Kaltinamoji nusikalstamų veikų padarymo metu buvo neteista (3 t., b. l. 81-83), bausta administracine tvarka, nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančią nuobaudą už kelių eismo taisyklių pažeidimą (3 t., b. l. 90-94), šiuo metu dirbanti (3 t., b. l. 95). Pažymėtina, kad veikos buvo nukreiptos prieš mažametį globotinį, byloje nustatyta, kad nusikalstami veiksmai truko ilgą laikotarpį, t. y. ilgiau nei vienerius metus. Įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajai skirtina griežtesnė įstatyme numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, nustatant jo trukmę trumpesnę nei sankcijose numatytas vidurkis. Už nusikaltimo, numatyto BK 163 straipsnyje, padarymą jai skirtina laisvės atėmimo vieneriems metams bausmė; už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktuose, padarymą jai taip pat skirtina vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Kadangi nusikalstamos veikos padarytos esant idealiajai jų sutapčiai, jos subendrintinos apėmimo būdu ir skirtina galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

37. BK 75 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

38. Nagrinėjamu atveju kaltinamoji nuo 2023 m. liepos mėnesio yra dirbanti, turi du nepilnamečius vaikus, kuriuos privalo išlaikyti, nurodė, kad 2023 m. balandžio 28 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtus viešuosius darbus yra atlikusi. Tokių aplinkybių visuma leidžia daryti teismui išvadą, kad kaltinamajai bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Todėl vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, kaltinamajai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas 1 metams, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą ar būti registruotai Užimtumo tarnyboje, per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas, 6 punktas, 8 punktas).

39. Kaltinamajai skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – taikytina iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikintina.

40. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD kompaktiniai diskai paliktini saugoti prie bylos, kratos metu paimti daiktai, perduoti saugoti kaltinamajai, palikti neribotai jos nuosavybei.

41. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtų išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginimą.

42. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiajam E. A. buvo paskirtas įgaliotasis atstovas advokatas, nes nukentėjusysis yra nepilnametis, o kaltinimas byloje pareikštas dėl nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai bei vaikui ir šeimai. Valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą, iš kurios matyti, kad dėl advokato dalyvavimo teisiamuosiuose posėdžiuose valstybės naudai turėtų būti priteista antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 195 Eur. Teismas mano, kad ši suma yra pagrįsta ir protingo dydžio, atitinka bylos sudėtingumą, todėl prašymas tenkintinas ir antrinės teisinės pagalbos, suteiktos nukentėjusiajam E. A., išlaidos priteisiamos valstybės naudai iš kaltinamosios (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, teismas

nusprendžia:

I. O. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso:

- 163 straipsnyje, ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę;

- 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktuose, ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 6 punktu, 8 punktu, bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- tęsti darbą ar būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- CD kompaktinius diskus palikti saugoti prie bylos;

- kratos metu paimtus daiktus, perduotus saugoti kaltinamajai, palikti neribotai jos nuosavybei.

Priteisti iš kaltinamosios I. O. valstybės naudai 195,00 Eur (vieno šimto devyniasdešimt penkių eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidas, nurodant šią sumą sumokėti į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.