Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje M. C., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. C. 2016 m. rugpjūčio 31 d., apie 15.54 val., Vilniuje, Senajame Gardino pl. 44, vairuodamas krovininį automobilį MAN 18.240, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė kelio ženklų ženklinimo ir nulaužė kelio ženklą Nr. 316 „Ribotas aukštis“. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Šiais veiksmais M. C. pažeidė Kelių eismo taisyklių 8, 9 ir 222 punktus bei padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismo posėdyje M. C. kaltę dėl jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų padarymo pripažino visiškai, patvirtino visas administracinio teisės pažeidimo protokole nustatytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad pagalvojo, jog pakaks ženklą patraukti nuo kelio, kad netrukdytų eismui. Pirmą kartą atsidūrė tokioje situacijoje, buvo streso būsenoje, dėl to suklydo nepranešęs policijai. Jo darbovietė yra Kaune, dirba vairuotoju, vežioja krovinius iš Vilniaus į Kauną ir iš Kauno į Vilnių, kartais ir į kitus miestus. Žino, kad aukščio ženklinimas yra svarbus. Nuoširdžiai pripažino, kad tą aukštį tiesiog pražiopsojo, gal tuo metu dėmesys buvo ne ten nukreiptas. Iš pradžių išgirdo bumbtelėjimą, iš karto sustojo, tada suprato, kad kliudė ženklą. Pavažiavęs atgal, pamatė, kad ženklas ant mašinos. Nuvertė tą ženklą nuo stogo ir padėjo šone toliau nuo kelio matomoje vietoje, ženklo neslėpė. Jo vairavimo patirtis nedidelė, gal 3-4 mėnesiai tuo metu buvo. Dėl streso aiškiai neteisingai įvertino situaciją. Apie įvykį kalbėjo su darbdaviu, kuris sakė, kad reikės žalą atlyginti draudimui ir firmai. Sutinka žalą atlyginti, nes ne darbdavys numušė ženklą, o jis. Gailisi. Sunkiai įsivaizduoja savo gyvenimą be teisės vairuoti, nes tai jo pragyvenimo šaltinis, jis yra vairuotojas. Buvo blaivus, nes gėrė vaistus „Etaloc“ ir gydytojai informavo, kad šie vaistai stipriai reaguoja su alkoholiu.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė transporto priemonių vairuotojams už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nulėmusius kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), o ATPK 130 straipsnio 1 dalyje – už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

M. C. kaltę padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus, be jo paties prisipažinimo, patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš M. C. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad jame užfiksuotos visos esminės padarytų administracinių teisės pažeidimų aplinkybės (b. l. 1). Rašytiniame paaiškinime M. C. nurodė, kad, važiuodamas Senuoju Gardino plentu, kliudė 3 m aukščio ribojimo ženklą. Kliudęs ženklą pavažiavo atgal ir jis liko ant automobilio stogo. Numetęs jį nuo stogo, patraukė iš kelio. Kadangi nesusidūrė su kitu automobiliu, nesužalojo žmogaus, nemanė, kad būtina skambinti policijai ir tęsė darbą automobiliu, kurio valstybinis numeris yra (duomenys neskelbtini) Automobilio neapgadino. Incidentas įvykio rugpjūčio 31 d. 15.42 val. (b. l. 11). Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016 m. rugpjūčio 31 d., apie 15.54 val., gautas pranešimas, jog Vilniuje, Kazbėjų g., pranešėja matė, kaip raudonos spalvos automobilis MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė kelio ženklą, ribojantį aukštį, nulaužė skersinį, prisuktą prie stulpų, ir ant jo kabančius kelio ženklus. Vairuotojas išlipo, nulaužtą kelio ženklą padėjo šalikelėje, apžiūrėjo automobilio priekabą ir iš įvykio vietos išvažiavo link Galvės gatvės. Atvykus į įvykio vietą, automobilio MAN nebuvo. Paskambinus pranešėjai, ji pasakė, kad turi automobilio nuotrauką, kurią atsiuntė į elektroninį paštą. Nuotrauka pridėta į eismo įvykių registrą (b. l. 4). Protokole ir tarnybiniame pranešime nurodytas faktines aplinkybes patvirtina ir kita rašytinė bylos medžiaga: įvykio registracijos pranešimas (b. l. 5), eismo įvykio vietos schema (b. l. 6), papildomi duomenys apie eismo įvykį (b. l. 7-8), nuotraukos (b. l. 12-15).

Iš M. C. paaiškinimų matyti, kad jis neginčija, jog kliudė aukščio ribojimo ženklą, kurį, numetęs nuo automobilio stogo, patraukė toliau nuo kelio, tačiau jis nesureikšmino šio eismo įvykio, nes nesužalojo žmonių, nesusidūrė su kitu automobiliu, t. y. nelaikė to eismo įvykiu, todėl apie įvykį neinformavo policijos. Apklausiamas teisme M. C. vis dėlto pripažino, kad neteisingai įvertino situaciją ir dėl patirto streso nepranešė apie eismo įvykį policijai, nors turėjo pranešti. Pažymėtina, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 punkte nustatyta, jog eismo įvykiu laikomas įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Pagal Kelių eismo taisyklių 222 punktą, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Kiekvienam eisme dalyvaujančiam asmeniui turi būti žinomi minėti reikalavimai. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas (pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus) gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis.

Minėti įrodymai patvirtina, kad M. C. padarė Kelių eismo taisyklių 8 ir 9 punktų pažeidimus, nulėmusius kelio ženklo sugadinimą, taip pat pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 222 punktą, todėl jo veikos teisingai kvalifikuotos pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį ir M. C. asmenybę (jauno amžiaus, dirbantis, administracine tvarka baustas vieną kartą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi). M. C. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinius teisės pažeidimus ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-4-2013).

Už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą numatytos šios administracinės nuobaudos – bauda nuo 868 iki 1 158 Eur ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trejų iki penkerių metų.

Teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, mano, kad M. C. taikytinos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos, už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje padarytą administracinį teisės pažeidimą skiriant minimalaus dydžio baudą ir neatimant teisės vairuoti transporto priemones. Neskirdamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, teismas atsižvelgia į tai, kad dėl M. C. sukelto eismo įvykio didelė turtinė žala nepadaryta, asmuo nulaužto ženklo nepaslėpė, o padėjo toliau nuo kelio matomoje vietoje, žmonės nenukentėjo. Eismo įvykį iš dalies nulėmė ir vairavimo patirties stoka. Iš M. C. vairuotojo pažymėjimo kopijos matyti, kad jam teisė vairuoti C1 ir C kategorijų transporto priemones suteikta tik 2016 m. gegužės 20 d. M. C. teismo posėdyje nuoširdžiai gailėjosi, kritiškai vertino savo veiksmus, pripažino klaidą, kad streso būsenoje aiškiai neteisingai įvertino situaciją, taip pat pripažino, jog būtent jis yra atsakingas už padarytą turtinę žalą. M. C. dirba vairuotoju, todėl teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbo funkcijoms atlikti, tai jo pragyvenimo šaltinis. M. C. galiojančių administracinių nuobaudų neturi, yra baustas tik vieną kartą už greičio viršijimą.

M. C. už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirtina nuobauda – bauda sankcijos ribose, nustatant jos minimalų dydį (ATPK 30, 30² straipsniai).

Už atskirus administracinius teisės pažeidimus skiriamos nuobaudos subendrintinos apėmimo būdu (ATPK 33 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ ir 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

M. C. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 28 (dvidešimt aštuonių) Eur baudą.

M. C. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 868 (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių) Eur baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 33 straipsniu, M. C. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį paskirtas administracines nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti jam galutinę nuobaudą – 868 (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių) Eur baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Išaiškinti, kad baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant pažeidimo identifikavimo kodą (ROIK) – 16061807695. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstinai.

Išaiškinti, kad paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.