Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-01-26 · Civilinė byla Nr. e2S-135-258/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-01-26
Bylos Nr.
e2S-135-258/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-15955-2016-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Kisielienė
Ieškovas
V. F.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos Valstybei
Kategorijos
  • 3.1.14.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-135-258/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15955-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.2; 3.3.2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės V. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškovės V. F. ieškinį civilinėje byloje pagal ieškovės V. F. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos Valstybei dėl nusikalstama veika Vilniaus apylinkės teisme padarytos žalos kompensacijos išieškojimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama Vilniaus apylinkės teismą kompensuoti visus jos patirtus nuostolius, visas teismo nutarčių bei vykdomų jų raštų priskaičiuotas jau už akių sumas, nes buvo prašoma tai daryti ne už akių, o per EPP, kad būtų galima laiku šalinti trūkumus ar pateikti prieštaravimus. Taip pat prašė priteisti iš Lietuvos Valstybės už Vilniaus apylinkės teisme visas susijusias su byla Nr. 2-3756-807/2015 ieškovės patirtas išlaidas ir moralinę žalą 10 000 EUR sumai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-05-06 nutartimi atsisakė priimti ieškovės V. F. ieškinį.

Teismas nustatė, jog ieškinio priėmimo stadijoje yra akivaizdu, kad ne tik, kad nėra įmanomas ieškinio reikalavimo tenkinimas dėl nusikalstama veika padaryto žalos atlyginimo, bet ir neįmanomas tokio reikalavimo nagrinėjimas, kadangi ieškovė, prašydama išieškoti jos patirtus nuostolius dėl nusikalstama veika padarytos žalos, prie ieškinio nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių nusikalstamos veikos faktą, be to, ieškovė, kreipdami į Vilniaus miesto apylinkės teismą, ieškinio rezoliucinėje dalyje prašymą formuluoja jau kitam teismui, t. y. Vilniaus administraciniam teismui. Atsižvelgdamas į ieškovės ieškinio turinį, suformuluotus reikalavimus bei pateiktus prie ieškinio rašytinius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad teismo sprendimas šiuo atveju jokių teisinių pasekmių nesukels ir net negali sukelti, kadangi jokiose įstatymo nuostatose nėra numatyta teismo pareiga skaitmenizuoti teisme išnagrinėtų popierinių bylų, kas reiškia, kad ieškovės nurodyti atsakovo veiksmai negali būti ginčo objektu, todėl ieškinį teismas atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną teisme (LR CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovės ieškinys neatitinka LR CPK keliamų formos ir turinio reikalavimų ir informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad ieškovei jau ne kartą yra išaiškinti ieškinio formai ir turiniui keliami reikalavimai, tačiau ieškovė, jau žinodama teisminės gynybos sąlygas, tvarką ir reikalavimus, keliamus procesiniams dokumentams, kuriais kreipiamasi į teismą dėl teisminės gynybos, sąmoningai šių reikalavimų nevykdo, todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovė piktnaudžiauja jai suteiktomis subjektinėmis teisėmis, todėl tokiam asmeniui yra netikslinga taikyti ieškinio trūkumų šalinimo instituto, todėl tokio turinio ir formos ieškinys yra atsisakytinas priimti, kaip nenagrinėtinas teisme LR Civilinio proceso tvarka (LR CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovė (apeliantė) V. F. atskirojo skundo reikalavimas nėra suformuluotas, tačiau iš atskirojo skundo turinio matyti, kad apeliantė nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-06 nutartimi.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

Šios apeliacijos paskirtis – patikrinti, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti apeliantės ieškinį.

Ieškinio ribas apibrėžia teisme pareikštų materialinių teisinių reikalavimų visuma (ieškinio dalykas) ir aplinkybės, kuriomis šie reikalavimai yra grindžiami, bei jas patvirtinantys įrodymai (faktinis ieškinio pagrindas). Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nesprendžia šalies pareikšto reikalavimo iš esmės, o tik patikrina, ar ieškinys atitinka procesiniams dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus, numatytus CPK 111 ir 135 str., taip pat ar nėra CPK 137 str. 2 d. nurodytų pagrindų atsisakyti priimti ieškinį. Vienas iš pagrindų teismui atsisakyti priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Šiuo pagrindu būtina ieškinį (pareiškimą) atsisakyti priimti, kai jis pagal CPK 1, 22 straipsnius nepriskirtinas nagrinėti civilinio proceso tvarka. CPK 22 straipsnio 1 dalis numato, kad teismams nagrinėti priskiriami ginčai dėl teisės, kylantys iš civilinių, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių. Ši norma įtvirtina visuotinį ginčų dėl teisės, kylančių iš privatinės teisės reglamentuojamų santykių, priskirtinumą teismui, o tai reiškia, kad visi šie ginčai dėl teisės priklauso teismo kompetencijai.

Susipažinus su ieškinio reikalavimais matyti, kad ieškinį ieškovė reiškia Lietuvos Respublikai, prašydama priteisti turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl neteisėtų Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkės pavaduotojos G. Č. veiksmų. Remiantis CK 6.272 straipsnio 2 dalimi žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Pagal minėto straipsnio 3 d. be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala. Taigi bylos dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir tokie ginčai yra nagrinėtini teisme (CPK 22 str.). Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčas nenagrinėtas teisme civilinio proceso tvarka laikytina nepagrįsta.

Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtina asmens teisė kreiptis į teismą siejama su jos įgyvendinimu įstatymo nustatyta tvarka. Asmuo negali kreiptis į teismą, bet kokiu būdu. Teismui pareiškiamas ieškinys turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų turiniui ir formai keliamus reikalavimus (CPK 111-114 str.) bei CPK 135 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus. Ieškovas turi aiškiai išdėstyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, įrodymus, patvirtinančius išdėstytas aplinkybes (CPK 135 str. 1 d. 2, 3 p.). Prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus (CPK 135 str. 2 d.). Besikreipiantis į teismą asmuo turi aiškiai suformuluoti savo reikalavimą ir to reikalavimo pagrindimą. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti teisminio nagrinėjimo ribas, sudaro sąlygas parengti atsikirtimo argumentus.

Sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, kad apeliantės ieškinyje reiškiami reikalavimai negali būti nagrinėjamas teismine tvarka dėl aiškių ieškinio trūkumų buvimo (CPK 115 str., 135 str.), tačiau nesudaro pagrindo išvadai, jog šis reikalavimas apskritai negali būti nagrinėjamas teisme. Ieškinio trūkumų šalinimui yra skirtas CPK 115 ir 138 straipsniuose įtvirtintas ieškinio trūkumų šalinimo institutas, sudarantis galimybę besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus. Ir tik nepašalinus trūkumų, ieškinys grąžintinas jį pateikusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.).

Aplinkybė, kad ieškovei jau ne kartą yra išaiškinti ieškinio formai ir turiniui keliami reikalavimai, taip pat negali būti priežastis atsisakyti priimti ieškinį, kadangi ieškiniai nėra tapatūs ir kiekvienas ieškinys turi būti vertinamas individualiai ieškinio priėmimo stadijoje.

Kadangi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį, kaip nenagrinėtą teisme civilinio proceso tvarka, be to, nepagrįstai netaikė ieškinio trūkumų šalinimo instituto, skundžiama nutartis panaikinama, o ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Teisėja Rita Kisielienė