- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-02-06
- Bylos Nr.
- II-23-476/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-36-3-00221-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Irena Narbutienė
- Pareiškėjas
- R. K.
- Nukentėjusysis
- V. G.
- Advokatai
- Stanislovas Jankauskas
institucijos, priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje, Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK (toliau –institucija) atstovei Jūratei Švagždienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. K. skundą dėl Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjo Manto Galbuogio 2018 m. lapkričio 12 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja R. K. prašė panaikinti 2018 m. lapkričio 12 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo Manto Galbuogio nutarimą Nr. 82-ANR-N-2122-2018 ir administracinio nusižengimo bylą jos atžvilgiu nutraukti.
Pareiškėja R. K. skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad skundą palaiko. Mano, kad yra nubausta nepagrįstai, nepagrįstai apkaltinta nusižengimo padarymu, nes jokio administracinio nusižengimo ji nėra padariusi. Paaiškino, kad 2018 metų lapkričio mėnesio pradžioje pas ją į namus atvažiavo du policijos pareigūnai - vyras ir moteris. Namuose ji buvo su savo vyru J. K.. Pareigūnai pasakė, kad jai rašys protokolą už tai, jog ji neva ištraukė kažkokį tai kuolą iš V. G. žemės. Ji pareigūnų paprašė išsamiau paaiškinti apie kokį kuolą yra kalbama. Pareigūnai paaiškino, kad ji yra kaltinama ištraukusi jų ir V. G. žemės sklypus atskiriantį riboženklį - betoninį stulpelį. Vienoje pusėje jų ir V. G. žemės sklypai ištiesų ribojasi. Policininkai nurodė, kad tas stulpelis buvo kažkur tai už fermos. Ji pasakė, kad jos ir V. G. žemės sklypai toje vietoje net nesiriboja. Suprato, kad patys policininkai nežino tos vietos, kurioje stovėjo tas, neva išverstas betoninis stulpas. Apžiūrėti tos vietos pareigūnai jos nesivežė. Po tokio pokalbio policininkai išvažiavo. Praėjus dviem ar trim dienom į vyro J. K. telefoną paskambino policijos pareigūnas, kuris pasiteiravo, kur ji yra ir pasakė, kad jos laukia prie namų. Prie namų sutiko du policininkus. Pareigūnai pasakė, kad reikės pasirašyti kažkokį raštą. Ji paprašė, kad iš pradžių būtų apžiūrėta ta vieta, kur neva buvo ištrauktas betoninis stulpelis. Buvo sutarta, kad po trijų dienų dalyvaujant ir V. G. bus apžiūrėta įvykio vieta. Po trijų dienų kartu su pareigūnais atvyko ir V. G., kuris nuvedė parodyti tos vietos, kur neva buvo išrautas ribas žymintis betoninis stulpelis. V. G. parodė vietą, kuri net nesiriboja su jos sklypu. Toje vietoje stovėjęs į žemę įkastas betoninis stulpelis buvo šiek tiek palinkęs. V. G. pareigūnams nurodė, kad neva ji šį stulpelį ištraukė ir vėl įkasė į žemę. Ji su vyru nurodė, kad nei šito, nei jokio kito stulpė ji neištraukė. Ji atkreipė policininkų dėmesį į tai, kad šalia stulpelio matosi traktoriaus vėžės. Niekas jokio iš žemės ištraukto stulpelio net nematė ir jo neužfiksavo, vietoje jo, jokio medinio kuolo rasta nebuvo, o pareigūnai ir V. G. taip ir neparodė iš žemės ištraukto ir numesto betoninio stulpelio. Ji bijo V. G. ir vengia su juo susitikti. Ši situacija yra kerštas, nes V. G. visada sakė, kad jai nebus ramybės. Ji pati yra patyrusi miokardo infarktą, jai konstatuota būklė po vainikinių kraujagyslių šuntavimo, konstatuotas kairiojo širdies skilvelio nepakankamumas, hipertenzinė širdies liga. Dėl tokios sveikatos būklės jai yra ribojamas fizinis aktyvumas, ji negali panešti net kibiro vandens. Dėl tokios savo sveikatos būklės ji fiziškai nebūtų galėjusi ištraukti betoninio stulpelio iš žemės. Be to, 2018 m. lapkričio 2 d. ji buvo kapinėse, paskui su vyru kartu ėjo šertis gyvulių. Ji tą dieną nematė ar V. G. arė žemę. Tas sklypas, apie kurį yra kalbama, randasi netoli nuo jų tvarto, gal už kokių 500 metrų. Ten padarytas kelias pravažiavimui prie sklypų. Jos 16 arų žemės sklypas ribojasi su V. G. žeme nuo tada, kai jis šalimai esantį sklypą išsinuomojo. Jų 16 arų sklype taip pat yra riboženkliai. Riboženklis dėl kurio jai surašytas protokolas yra ne toje vietoje, kurioje ribojasi jos ir V. G. žemės sklypo ribos. Tas riboženklis yra cementinis, sunkus. Ji pareigūnams nurodė, kad šalia yra traktoriaus vėžės, tačiau pareignai nereagavo į tai. Traktorių ji su vyru turi, tačiau ten jie nevažiuoja, kadangi jų žemė nėra ariama. V. G. tik 2018 metais pasirašė ilgalaikės nuomos sutartį, todėl ji negalėjo tris metus traukyti jo riboženklius, kaip jis teigia.
Nukentėjusysis V. G. atsiliepimo į skundą nepateikė, teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2018 m. lapkričio 2 d. jis baigė arti savo žemę. Ribą žymintį stulpelį R. K. išrovė ties jo ir D. P. sklypo ribomis. Ten ganytis buvo pririštas jų gyvulys, todėl tas riboženklis jau nekartą buvo visaip nuvirtęs, jį tik reikėjo pakelti ir numesti, rauti jo jau nereikėjo. Tą dieną jis matė, kad R. K. su vyru grįžo iš Viduklės, R. K. tekina atėjo į savo žemės sklypą, paspardė grumstus nuo savo pievos, paskui priėjo prie kito kuoliuko, jis apsisukinėdamas su traktoriumi pamatė, kaip ji metė tą kuoliuką, nubėgo atgal prie savo tvarto ir susiradusi medinį kuoliuką atskaičiavo jam 10 žingsnių ir įsmeigė tą medinį kuoliuką jam į vagą. Dabar ji jau pasakoja, kad to nedarė. Tas riboženklis užkliuvo po to, kai matininkė darė matavimus ir tą riboženklį pakėlė į jų pievą, nes ten turi eiti kelias. R. K. ginčijo tą riboženklį. Stulpelis yra cementinis ir nėra sunkus, jį net vaikas pakeltų. Jis jau buvo išklibintas, todėl išversti tą kuoliuką nebuvo sunku. Jis telefonu įvykio neužfiksavo, kitų liudytojų nebuvo. Kiek ji pareiškimų jo atžvilgiu parašydavo, pareigūnai viskuom patikėdavo. R. K. ir jo, ir jo vaikų atžvilgiu parašė daug pareiškimų. R. K. atžvilgiu pareiškimą jis parašė pirmą kartą, tačiau konfliktai su R. K. jau vyksta tris metus. Jis atvažiuodavo sėti, o R. K. jam į vagą susmaigstydavo medinius kuoliukus ir užtempdavo šniūrą. Tą stulpelį jis pats pastatė į vietą, tačiau jo neįtvirtino. Iš pradžių riba buvo žymima mediniu kuoliuku, tačiau jis pats pastatė cementinį. Matininkai atlikdami matavimus savo riboženklių neįkalė.
Liudytojas M. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2018 m. lapkričio 2 d. buvo gautas V. G. pareiškimas, kad jo nuomojamame žemės sklype, jam ariant žemę, R. K. atėjusi ištraukė ribą žymintį stulpelį. Pas R. K. į namus buvo vykta du kartus. Ji teigė, kad vyro nėra namuose, todėl ji negali vykti į sklypą apžiūrėti įvykio vietos, todėl buvo atvykta trečią kartą, 2018 m. lapkričio 12 d. jie visi nuvyko į įvykio vietą. V. G. sklypas yra keturkampio formas iš dėšinės jo sklypas ribojasi su R. K. sklypu, o iš kairės pusės betoninis stulpelis žymintis ribą buvo pasviręs ir lengvai ištraukiamas. Tas stulpelis buvo ties keliu, toje vietoje V. G. sklypas nesiriboja su R. K. sklypu. Apie traktoriaus vėžes prie stulpelių jis nieko nežino. Apie tai geriau galėtų papasakoti pareigūnas vykęs į įvykio vietą, nes kai jis nuvažiavo, visas laukas jau buvo suartas. Kitų asmenų, mačiusių kaip buvo padarytas pažeidimas, nėra. Tarp šių asmenų vyksta seni konfliktai, iš R. K. yra gavęs bent du pareiškimus V. G. atžvilgiu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į R. K. skundą institucija prašė jo netenkinti. Mano, jog priimtas sprendimas teisėtas. Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė Jūratė Švagždienė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir paaiškino, kad tyrimas gal ir buvo atliktas ne visai išsamiai, nebuvo foto lentelių, kas šiuo atveju buvo svarbu. Nebuvo užfiksuota, kad kuolas buvo ištrauktas, tačiau pareigūnai pirmą kartą vykę į įvykio vietą matė, kad stulpelis buvo ištrauktas ir numestas. Į įvykio vietą atvykę pareigūnai vis gi nurodė, kad tas kuolas buvo ištrauktas ir numestas. Įvertinę visas aplinkybes, pareigūnai priėmė pareiškimą įsitikinę, kad tai realiai įvykdytas nusižengimas. Pareiškimo tyrimo metu į įvykio vietą buvo vykta dar keletą kartų ir buvo siekiama, kad būtų objektyvai surinkta bei ištirta medžiaga.
Specialistė Nacionalinės žemės tarnybos atstovė Lina Matukaitienė teismo posėdžio metu nurodė, kad žemės sklypų ženklinimą reglamentuoja žemės sklypų ženklinimo taisyklės, tomis taisyklėmis nustatyti ir riboženklių standartai. Riboženklio standartus pasirenka žemės sklypo savininkas (šiuo atveju nuomininkas) sudaręs sutartį su matininku. Standartai yra septynių rūšių ir kokio tipo riboženklį pasirinks priklauso nuo savininko ir numatoma sutartyje su matininku. Nagrinėjamu atveju sutarties žemėtvarkoje nėra, todėl jie negali pasakyti, koks riboženklis, nagrinėjamu atveju žymėjo sklypą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas visiškai, nutarimas panaikintinas ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Administraciniu nusižengimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Duomenų, kuriais vadovaujantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
Teisėtumo principas įpareigoja įstatymu įgaliotas institucijas, jų pareigūnus išaiškinti kiekvieną administracinį nusižengimą, jį padariusį asmenį nubausti pagal įstatymą ir nepatraukti atsakomybėn nei vieno nekalto asmens. Objektyvumo principas reikalauja, kad bylą tirianti ir nagrinėjanti institucija (pareigūnas) pilnai, visapusiškai išaiškintų visas bylos aplinkybes, tame tarpe asmenį kaltinančias bei teisinančias, surinktų ir nešališkai įvertintų visus įrodymus. Administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei nustatyti visi administracinio nusižengimo sudėties požymiai. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą, negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006, Nr. N62-954/2012, Nr. N575-2224/2010 ir kt.).
Byloje esant tiek kaltinančių, tiek teisinančių duomenų, institucija privalo išanalizuoti visus įrodymus ir remdamasi įstatymu, vidiniu įsitikinimu bei teisine sąmone nuspręsti, kokiais duomenimis vadovaujantis byloje turi būti priimtas sprendimas. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kiek jų pakanka pagrįstoms išvadoms padaryti. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta surinkus visus reikiamus įrodymus, išnagrinėjus reikšmingus faktus, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, iškėlus ir ištyrus visas galimas versijas, įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Teismų praktika patvirtina, kad tokiu atveju ypač svarbu visapusiškai ir objektyviai įvertinti byloje surinktus faktinius duomenis, ištirti galimus jų prieštaravimus, nuoseklumą, logiškumą, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybes, įvertinti įrodymų šaltinių patikimumą. Tik atlikus šiuos veiksmus galima tinkamai įvertinti, ar byloje surinktų įrodymų pakanka teisiškai reikšmingiems faktams konstatuoti. Negalima pagrįsti savo sprendimo įvairiomis prielaidomis, spėliojimais, kitokio pobūdžio išvedžiojimais apie bylos aplinkybes.
Teismas, susipažinęs su bylos medžiaga konstatuoja, kad byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, kad R. K. padarė jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą.
R. K. skundu prašė panaikinti 2018 m. lapkričio 12 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo Manto Galbuogio nutarimą Nr. 82-ANR-N-2122-2018 ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.
R. K. savo nuomonę ir skundžiamo nutarimo nepagrįstumą argumentuoja tuo, kad ji nusižengimo nepadarė. Priimant skundžiamą nutarimą, nebuvo visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškintos bei įvertintos visos reikšmingos bylai aplinkybės, nes byloje nėra surinkta objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad ji padarė nusižengimą, kad betoninis stulpelis, žymintis sklypo ribą apskritai buvo ištrauktas ir numestas. Pareigūnai tik iš trečio karto jai prašant nuvežė į įvykio vietą. Be to, ji yra ligota ir dėl savo sveikatos būklės fiziškai net negalėtų išrauti ir pakelti tokio stulpelio.
Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo ir kitos bylos medžiagos, procesinis sprendimas pripažinti R. K. kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnio 1 dalyje yra grįstas išimtinai nukentėjusiojo V. G. pareiškimu bei paaiškinimais. Jokiais kitais objektyviais duomenimis priimant skundžiamą nutarimą R. K. atžvilgiu vadovautasi nebuvo. Kaip matyti tiek iš R. K. skundo, tiek iš jos paaiškinimų teismo posėdžio metu, pareiškėja ginčija patį administracinio nusižengimo padarymo faktą. Ji savo kaltę neigia nuo pat pradžių nurodydama, kad stulpelio ji netraukė. Be to, į bylą pateikė duomenis apie savo sveikatos būklę, nurodydama, kad fiziškai to padaryti nepajėgtų. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad byloje esantys prieštaravimai nepašalinti, o nukentėjusiojo V. G. paaiškinimų nepatvirtina jokia kita bylos medžiaga. Byloje tyrimas pagal V. G. pareiškimą buvo atliktas neišsamiai, nebuvo išsiaiškintos visos bylos aplinkybės, nebuvo užfiksuota įvykio vieta, išrauktas ir numestas betoninis stulpelis, į įvykio vietą buvo nuvykta tik 2018 m. lapkričio 12 d. Tai, kad tyrimas buvo atliktas neišsamiai, teismo posėdžio metu patvirtino ir Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK atstovė Jūratė Švagždienė, kuri nurodė, kad tiriant gautą V. G. pareiškimą nebuvo fiksuota įvykio vieta, byloje nėra foto lentelių, kas šiuo atveju buvo svarbu, nebuvo užfiksuota, kad betoninis stulpelis, žymintis ribą, buvo ištrauktas ir numestas. Liudytojas M. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2018 m. lapkričio 12 d. nuvykus apžiūrėti įvykio vietos buvo nustatyta, kad V. G. sklypas yra keturkampio formos. Iš dešinės jo sklypas ribojasi su R. K. sklypu, o iš kairės, su kito asmens sklypu, o kairėje pusėje esantis betoninis stulpelis žymintis ribą buvo pasviręs ir lengvai ištraukiamas. Tas stulpelis buvo ties keliu, toje vietoje V. G. sklypas nesiriboja su R. K. sklypu. Jam yra žinoma, kad tarp šių asmenų santykiai jau seniai yra konfliktiški..Pažymėtina ir tai, kad R. K. atkreipus pareigūnų dėmesį į tai, jog prie stulpelio, žyminčio sklypo ribą buvo matomos traktoriaus vėžės, tačiau šių aplinkybių policijos pareigūnai netyrė ir nevertino.
Kaip ir minėta, R. K. kaltė buvo grindžiama vien tik V. G. paaiškinimais. Tačiau teismas abejoja V. G. parodymų objektyvumu, kadangi tarp pastarojo ir R. K. jau prieš kelis metus susiklostę konfliktiški santykiai. Šias aplinkybes patvirtino ir pats nukentėjusysis, taip pat R. K. bei liudytojas M. K. Kaip jau minėta, byloje nėra jokių objektyvių duomenų patvirtinančių R. K. kaltę, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl to, ar ji padarė jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą, kas, vertinama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją turi paneigti institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent jai, tačiau šioje byloje institucija nepateikė objektyvių ir patikimų duomenų, kad R. K. 2018 m. lapkričio 2 d. apie 15.30 val. būdama V. G. priklausančiame žemės sklype, matant V. G., savavališkai ištraukė sklypo ribą žymintį betoninį stulpelį, t. y. padarė nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnio 1 dalyje.
Išdėstytų aplinkybių viseto pagrindu teismas daro išvadą, jog priimtas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas, o administracinio nusižengimo teisena R. K. atžvilgiu nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 646 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjos R. K. skundą tenkinti.
Panaikinti 2018 m. lapkričio 12 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo Manto Galbuogio nutarimą Nr. 82‑ANR‑N‑2122-2018 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos išdavimo ar išsiuntimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.