- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-10-08
- Bylos Nr.
- Ik-1126-423/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00569-2012-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Natalja Zelionkienė, Asta Urbonienė, Gintaras Čekanauskas
- Pareiškėjas
- O. S.
- Atsakovas
- Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
- Trečiasis asmuo
- Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Nataljos Zelionkienės, Gintaro Čekanausko,
nedalyvaujant pareiškėjai O. S. , atsakovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atstovui, trečiojo suinteresuoto asmens Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. S. skundą dėl sprendimo panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja O. S. kreipėsi į teismą ir patikslintu skundu prašo: panaikinti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012-04-12 sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-12-N-373-1471; išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu (b.l. 116-118 ).
Pareiškėja patikslintame skunde nurodė, jog ginčijamu sprendimu Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – Kauno tarnyba) nepagrįstai atsisakė jai teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo. Kauno tarnyba akivaizdžiai nepagrįstai teigia, jog pareiškėja pateikė komercinį pasiūlymą, kuris neįrodo pareiškėjos realiai patirtos žalos dydžio. Atsakovas taip pat nepagrįstai traktuoja policijos pareigūnų veiksmus, neva jie pagrįstai ir motyvuotai pritaikė pareiškėjos atžvilgiu Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymo 18 str. 3 d., kadangi privalėjo sulaikyti nusikaltėlį, todėl išdaužė stiklus, sulaužė su laužtuvu visą lango rėmą taip, jog jį pilnai visą reikia keisti. Nepagrįsti Kauno tarnybos motyvai dėl policijos pareigūnų neva teisėtų veiksmų, kadangi visiškai nesvarbu, teisėti jie ar neteisėti, tačiau padaryta žala turi būti pilnai atlyginta. Atsakovas motyvuoja, jog civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai pagal bylos faktines aplinkybes nustatomos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, o pareiškėjai nepateikus dokumentų, pagrindžiančių pareigūnų neteisėtus veiksmus ir jos realiai patirtos žalos dydį, kreiptis į teismą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjos prašymas laikytinas akivaizdžiai nepagrįstu ir atstovavimas byloje būtų neperspektyvus. Kadangi pareiškėja pateikė visus reikalingus dokumentus, atsakovo atsisakymas teikti jai antrinę teisinę pagalbą yra nepagrįstas ir neteisėtas. Prašo skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, jog su skundu nesutinka, kadangi ginčijamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Pareiškėja O. S. 2012-02-02 pateikė Kauno tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo. 2012-03-05 ir 2012-04-10 pareiškėja pateikė Kauno tarnybai papildomus dokumentus. Kauno tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą ir su juo susijusius dokumentus bei vadovaudamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 str. 6 d. 1, 2 p., ginčijamu 2012-04-12 sprendimu Nr.TP-2-(2.2)-12-N-373-1471 atsisakė suteikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą, kadangi nustatė, jog pareiškėja nori kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, atsiradusios policijos pareigūnams priverstinai patekus į pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį butą, esantį adresu Kuršių g. 56-42, Kaunas, išstumiant virtuvės lango stiklą, siekiant sulaikyti ten buvusį ieškomą pilietį V. S. . Pareiškėjos teigimu, dėl tokių policijos pareigūnų veiksmų, pareiškėja patyrė 1500 Lt žalą. Civilinės atsakomybės sąlygas turi įrodyti asmuo, reiškiantis reikalavimą ją taikyti. Civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai pagal bylos faktines aplinkybes nustatomos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos. Pareiškėjai nepateikus Kauno tarnybai duomenų, pagrindžiančių policijos pareigūnų neteisėtus veiksmus, kreiptis į teismą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nėra teisinio pagrindo. Prašė skundą atmesti.
Atsakovo atstovas ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta, byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant ( ABTĮ 78 str.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Byloje esantys duomenys neginčijamai patvirtina, kad pareiškėja O. S. 2012-02-02 pateikė Kauno tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo, reg.Nr.TP-l-(2.1)-373 (b.l. 137-141). 2012-03-05 ir 2012-04-10 pareiškėja pateikė Kauno tarnybai papildomus dokumentus (atitinkamai reg. Nr.TP-9-(2.9)-247 ir Nr.TP-9-(2.9)-378) (b.l. 149-152, 154). Kauno tarnyba 2012-04-12 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-12-N-373-1471, vadovaudamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 str. 6 d. 1, 2 p., atsisakė suteikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą, kadangi nustatė, jog pareiškėjos reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ir atstovavimas byloje būtų neperspektyvus, kadangi pareiškėja nori kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, atsiradusios policijos pareigūnams priverstinai patekus į pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį butą, esantį adresu Kuršių g. 56-42, Kaunas, išstumiant virtuvės lango stiklą, siekiant sulaikyti ten buvusį ieškomą pilietį V. S. ir dėl policijos pareigūnų veiksmų, pareiškėja patyrė 1500 Lt žalą (b.l. 156-157).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau - Įstatymas). Įstatymas nustato, kad antrinę teisinę pagalbą asmenys gali gauti tik esant Įstatyme nustatytoms sąlygoms. Valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama remiantis lygiateisiškumo ir visų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų apsaugos; valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo; taikaus ginčų sprendimo prioriteto; draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis principais (Įstatymo 3 str.). Bendra taisyklė yra ta, kad įstatymų leidėjas antrinės teisinės pagalbos teikimą Įstatymo 11 str. 2 d. 1 p. nurodytiems fiziniams asmenims sieja su LR Vyriausybės nustatytu turto ir pajamų lygiu teisinei pagalbai teikti pagal šį Įstatymą, išskyrus šio Įstatymo 12 str. numatytas išimtis, kai antrinė teisinė pagalba teikiama neatsižvelgiant į turtą ir pajamas. Įstatymo 11 str. 6 d., 7 d. nurodyta, kokiais atvejais antrinė teisinė pagalba neteikiama. Iš minėto teisinio reglamentavimo yra akivaizdu, kad asmens teisė gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nėra absoliuti (ABTĮ 57 str.). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, jai suteiktos kompetencijos ribose, administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą (Įstatymo 9 str.), sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti) turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyrusi ir įvertinusi, ar pareiškėjai atitinka Įstatymo 11 str. 2 d. nustatytas sąlygas, o taip pat, ar nėra šio įstatymo 11 str. 6 d., 7 d. nurodytų sąlygų, kurioms esant antrinė teisinė pagalba neteikiama. Taigi, vertinti, ar nėra Įstatymo 11 str. 6 d., 7 d. nustatytų sąlygų, yra ne tik Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir įstatymu nustatyta pareiga veikti įgyvendinant šio Įstatymo 1 str. 1 d. įtvirtintus tikslus, tiksliai laikantis šio Įstatymo 3 str. įtvirtintų teisinės pagalbos teikimo principų. Įstatymo 2 str. 3 d. nurodyta, kad antrinė teisinė pagalba – tai dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Be to, ši teisinė pagalba apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų ir su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą. Procesinių dokumentų sąvokos Įstatymas, Viešojo administravimo įstatymas, ABTĮ nepateikia, todėl ši definicija turi būti aiškintina vadovaujantis kitais teisės aktais ir remiantis teisės aiškinimo būdais. CPK XI skyriaus pirmasis skirsnis yra skirtas procesiniams dokumentams. CPK XI skyriaus 110 str. pateikta dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų sąvoka. Į ją patenka dalyvaujančių byloje asmenų ieškiniai, priešieškiniai, atsiliepimai į ieškinius ar priešieškinius, dublikai (ieškovo atsiliepimai į atsakovo pareikštą atsiliepimą), triplikai (atsakovo atsiliepimai į dubliką), atskirieji, apeliaciniai ir kasaciniai skundai bei atsiliepimai į juos ir kiti dokumentai, kuriuose rašytinio proceso metu pareikšti jų prašymai, reikalavimai, atsikirtimai ar paaiškinimai. CPK XI skyriaus 116 str. taip pat pateikiama teismo procesinių dokumentų definicija. Tiek iš CPK 110 str., tiek ir iš CPK 116 str. nuostatų galima daryti išvadą, kad procesiniai dokumentai yra neatsiejami nuo jau prasidėjusio civilinio proceso arba dokumento, kuriuo inicijuojamas civilinis procesas. Taigi, to pasėkoje atsiranda pakankamas pagrindas išvadai, jog ieškinys atitinka antrinės teisinės pagalbos dokumentams keliamus reikalavimus.
Nagrinėjant pareiškėjos skundo reikalavimus taip pat būtina nustatyti, ar Kauno tarnyba, priimdama skundžiamą sprendimą, turėjo pakankamai faktinių duomenų, pagrindžiančių aplinkybę, jog ieškinio tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo parengimas neturės jokios teisinės perspektyvos ir Kauno tarnybos paskirto advokato (CPK 347 str. 3 d.) teikiama teisinė pagalba bus beprasmė (neperspektyvi). Nagrinėjamu atveju atsakovas nustatė Įstatymo 11 str. 6 d. 1 p. ir 2 p. nurodytas aplinkybes ir to pasėkoje skundžiamu sprendimu atsisakė teikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą. Taigi, sprendžiant byloje kilusį ginčą, aktualios Įstatymo 11 str. 6 d. nuostatos, kad antrinė teisinė pagalba inter alia neteikiama, jeigu pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti (1 p.) bei atstovavimas byloje yra neperspektyvus (2 p.). Įstatymo 11 str. 6 d. 1 p. ir 2 p. taikymas siejamas su atitinkamų specialių teisės normų aiškinimu, tačiau tik tiek, kiek kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina išspręsti klausimą dėl pareiškėjo (asmens, kuris siekia gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą) prašyme nurodytų faktinių aplinkybių bei jo pateiktų dokumentų atitikimo įstatymų nustatytoms sąlygoms, kurios yra teisiškai būtinos asmens nurodyto turinio reikalavimo parengimui pagal atitinkamų įstatymų reikalavimus - t. y. Kauno tarnyba savo kompetencijos ribose turėjo atlikti vertinimą tik tuo aspektu, ar pareiškėjos pateikta informacija ir dokumentai, kita medžiaga leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, jog nėra faktinio ir teisinio pagrindo parengti įstatymų reikalavimus atitinkantį ir teismui teiktiną ieškinį (ABTĮ 57 str.).
Be to, ir LVAT savo nutartyse ne kartą yra pabrėžęs, kad nuspręsti, ar pareiškėjo pateiktas teismui reikalavimas yra pagrįstas, gali tik teismas, nagrinėdamas bylą (spęsdamas ginčą) iš esmės. Reikalavimo akivaizdaus nepagrįstumo nustatymas Įstatymo 11 str. 6 d. 1 p. prasme reiškia tai, kad Kauno tarnyba, gavusi asmens prašymą teikti jam antrinę teisinę pagalbą, savo kompetencijos ribose turi atlikti asmens reikalavimo pagrįstumo vertinimą tik tuo aspektu, ar asmens pateikti dokumentai ir jo nurodytos faktinės aplinkybės atitinka įstatymų (materialinės ir procesinės teisės normų) nustatytas sąlygas, kurios yra teisiškai būtinos asmens nurodyto turinio skundo (ieškinio ir t.t.) parengimui pagal atitinkamų įstatymų reikalavimus (ABTĮ 13 str., 20 str., LVAT bylos Nr. A-20-104/2008, Nr. A-261-1458/2008 ir kt.). Taigi, šio ginčo atveju atsakovas turėjo vertinti tik tai, ar pagal pareiškėjos pateiktus dokumentus ir jos nurodytas faktines aplinkybes pakanka duomenų teisiškai pagrįstam ieškiniui parengti. Teismas taip pat pabrėžia, kad atsakovas nepateikė jokių pagrindų, nereikalaujančių teisės normų aiškinimo ar įrodymų vertinimo, dėl kurių procesas iš viso negalimas.
Pažymėtina ir tai, kad valstybė turi pareigą užtikrinti visų piliečių teisę ginti savo teises teisme, todėl jos skiriamų lėšų valstybės garantuojamai teisinei pagalbai teikti panaudojimo efektyvumas negali būti tapatinamas tik išimtinai su pareiškėjų patenkintais reikalavimais teismuose. Atstovavimo byloje perspektyvumas negali būti tapatinamas su asmens pažeistos ar tariamos teisės absoliučiu apgynimu byloje. Tai turi būti siejama su prielaidų kreiptis į teismą pakankamumo kriterijumi (ABTĮ 57 str.). Teismas, atsižvelgęs į aukščiau paminėtas nuostatas bei įvertinęs pareiškėjos prašymo turinį (b.l. 137-141), daro išvadą, kad Kauno tarnyba šiuo atveju turėjo vertinti, ar pagal pareiškėjos pateiktus dokumentus ir jos nurodytas faktines aplinkybes pakanka duomenų ieškiniui parengti (ABTĮ 57 str.). Iš pareiškėjos prašymo turinio bei priedų matyti, kad pareiškėja prašyme nurodė faktines aplinkybes, pareiškėjos vertinimu, patvirtinančias, kad tolimesnis jos teisių gynimas galimas tik teisminiu keliu. Įvertinus pateiktų įrodymų visetą matyti, kad Kauno tarnyba, priimdama sprendimą atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą ir motyvuodama reikalavimo akivaizdžiu nepagrįstumu (Įstatymo 11 str. 6 d. 1 p.) bei atstovavimo byloje neperspektyvumu (Įstatymo 11 str. 6 d. 2 p.), iš esmės vertino pareiškėjos nurodytų faktinių aplinkybių, kaip pagrindo kreiptis į teismą su ieškiniu, pagrįstumą ir tuo peržengė jai teisės aktais apibrėžtos kompetencijos ribas, todėl priėmė neteisėtą ir naikintiną sprendimą (ABTĮ 57 str., 88 str. 2 p., 89 str. 1 d. 1 p.).
Kadangi administracinės bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad Kauno tarnyba nepagrįstai atsisakė pareiškėjai suteikti antrinę teisinę pagalbą ieškiniui dėl žalos atlyginimo parengti ir toks Kauno tarnybos sprendimas akivaizdžiai prieštarauja ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p., todėl jis naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas, taip pat atsakovas įpareigotinas priimti sprendimą pagal pareiškėjos O. S. prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo dėl žalos atlyginimo (ABTĮ 57 str., 88 str. 4 p. ).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 4 p., teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos O. S. skundą patenkinti.
Panaikinti 2012-04-12 Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-12-N-373-1471.
Įpareigoti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą priimti sprendimą pagal pareiškėjos O. S. prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo dėl žalos atlyginimo.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.