Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Daivos Kazlauskienės ir Pauliaus Veršekio, sekretoriaujant Ingai Šaranovai, dalyvaujant prokurorei Kristinai Rekertienei, išteisintajam D. (D.) D., jo gynėjai advokatei Zitai Malovai, vertėjai Jekaterinai Chochlanovai, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės Kristinos Rekertienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. D. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 149 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

D. D. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, nutarta palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

O. M. civilinis ieškinys dėl 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai.

Prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs kitų esminių BPK pažeidimų, ginčijamą nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, prokurorės apeliacinio skundo argumentus, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-09 nuosprendis yra nepagrįstas, priimtas įrodymus įvertinus pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su prokurorės apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl išteisinimo pagal BK 149 straipsnio 1 dalį, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, o teismas išteisindamas kaltinamąjį D. D. įrodymus įvertino selektyviai, akcentuodamas neesminius bylos duomenis ir aspektus, neatsižvelgdamas į įrodymų ir nustatytų bylos aplinkybių visumą, netinkamai lygino įrodymus tarpusavyje, klaidingai vertino įrodymus dėl jų turinio. Todėl apylinkės teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas – apkaltinamasis nuosprendis BPK 329 straipsnio 2 punkte numatytais pagrindais (BPK 326 str. 4 d.).

8. Pagal BK 149 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas lytiškai santykiavo su žmogumi prieš šio valią panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Vadovaujantis teismų praktika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-441-677/2016) ir analizuojant šią teisės normą, darytina išvada, kad esminis išžaginimo požymis yra tas, kad lytiškai santykiaujama prieš nukentėjusiojo asmens valią, t. y. vienam iš asmenų, dalyvaujančių lytiškai santykiaujant, nesutinkant. Asmens nesutikimas gali būti išreikštas žodžiais, t. y. pasakant apie lytinių santykių nenorą, šaukiant pagalbos, arba kitokio pobūdžio veiksmais, pvz., verkiant, atstumiant kaltininką, stengiantis nuo jo pabėgti ir pan. Tais atvejais, kai kaltininkas nukentėjusiojo valiai palaužti naudoja fizinį smurtą, grasinimus arba pasinaudoja bejėgiška nukentėjusiojo būkle, nukentėjusysis gali išoriškai neišreikšti savo nesutikimo dėl panaudoto prieš jį smurto, sukelto skausmo ar baimės patirti fizinį smurtą, ar bejėgiškos būklės, tačiau kaltininkas turi suvokti, kad lytiniai santykiai vyksta prieš nukentėjusiojo valią. Nukentėjusiojo asmens valia yra palaužiama panaudojant fizinį smurtą, grasinant tuoj pat jį panaudoti ar kitaip atimant galimybę pasipriešinti. Svarbu tai, kad aptariama nusikalstama veika gali būti padaroma tik esant tiesioginei tyčiai, kai kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numano, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai ir nori taip veikti.

9. Nesutiktina su apylinkės teismo išvada, kad D. D. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 149 straipsnio 1 dalyje, t. y. kad jis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje išžagino nukentėjusiąją O. M., nėra įrodyta patikimais ir abejonių nekeliančiais įrodymais. Teisėjų kolegijos vertinimu, žemesnysis teismas, netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, nepagrįstai padarė išvadą, jog D. D. lytiškai santykiavo su O. M. ne prieš jos valią, o abipusiu sutarimu. Konstatuojant šią išvadą, tuo pačiu ir pasisakant dėl teismo argumentų susijusių su nukentėjusiosios parodymų nepatikimumu, pažymėtina, jog tokio pobūdžio bylose, kaltinamajam neigiant kaltę, paprastai pagrindinis, o kartais ir vienintelis įrodymų šaltinis yra būtent nukentėjusiojo asmens parodymai. Seksualinės prievartos bylų specifikai taip pat būdingas tiesioginių tokios prievartos liudytojų nebuvimas, todėl šiuo atveju išvestiniai įrodymai yra labai svarbūs.

10. Baudžiamojoje byloje ginčo dėl lytinių santykių fakto kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tarp D. D. ir nukentėjusiosios O. M. nėra. Šią faktinę aplinkybę patvirtina išteisintojo D. D., nukentėjusiosios O. M. parodymai, specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kuria nustatyta, kad atlikus autosominių STR lokusų tyrimą, gautas vieno moteriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su O. M. DNR profiliu su 99,9999999999999% tikimybe; atlikus Y chromosomos STR lokusų tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su D. D. DNR profiliu su ne mažesne nei 99,9999% tikimybe tarp giminystės ryšiais pagal vyrišką liniją nesusijusių asmenų (t. 1, b. l. 65-66). Tačiau D. D. tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, pripažindamas lytinių santykių su nukentėjusiąja faktą, tvirtino, jog jie buvo su nukentėjusiosios sutikimu, pačios inicijuoti ir, kad jis prievartos nukentėjusiosios O. M. atžvilgiu nenaudojo. Tokios pozicijos išteisintasis D. D. laikėsi ir apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia D. D. pozicija, priešingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, nepatvirtinta jokiais objektyviais duomenimis. Jų nepatvirtina ir ankstesni D. D. parodymai, kurie, priešingai nei nukentėjusiosios parodymai, nebuvo nuoseklūs ir viso proceso metu kito derinant gynybinę poziciją su kitais, objektyviais bylos duomenimis, parodymus kardinaliai keičiant ne tik dėl esminių, bet ir dėl neesminių įvykio aplinkybių.

11. Antai, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis D. D. nurodė, kad įvykio dieną jokių lytinių santykių su nukentėjusiąja jis neturėjo, jos nepalietė nei pirštu (T.1, b.l. 164). Tokios pozicijos išteisintasis laikėsi ir akistatos metu su nukentėjusiąja (T. 1, b.l. 46-49). Aplinkybę, jog D. D. apskritai turėjo lytinį aktą su nukentėjusiąja, jis pripažino tik susipažinęs su byla, paaiškėjus, jog nukentėjusiosios makštyje rasta jo sperma, tačiau tvirtino, kad jis nukentėjusiosios nemušė, jai burnos nebuvo užspaudęs ir negrasino (T. 1, b.l. 177-181). Dėl neesminių įvykio aplinkybių, pirmos apklausos ikiteisminio tyrimo metu, D. D. nurodė, jog „automobilį „(duomenys neskelbtini)“ jis įsigijo maždaug prieš mėnesį laiko, ant jo galinės sėdynės yra užsiiminėjęs seksu su savo sugyventine, todėl ten gali būti spermos“ (T. 1, b. l. 164); teisme gi, apklaustas apie šią aplinkybę, D. D. parodė, kad tokią aplinkybę jis (D. D.) išsigalvojo, nes to nebuvo. Aptarti išteisintojo parodymai, kuriais siekiama paneigti nukentėjusiosios parodymus, leidžia pritarti prokurorės argumentams, jog tokie išteisintojo parodymai liudija, kad D. D. nebuvo atviras ir bandė nuslėpti lytinių santykių su nukentėjusiąją buvimo laktą bei nusikalstamą veiksmų O. M. atžvilgiu pobūdį. Todėl tokia jo versija apeliacinės instancijos teismo vertintina kaip pasirinkta gynybinė pozicija, siekiant išvengti atsakomybės už išžaginimą ir bandydamą pateisinti fizinio smurto vartojimą prieš nukentėjusiąją.

12. Tuo tarpu, įvertinus nukentėjusiosios nurodytas aplinkybės ir užfiksuotus parodymus: 2017-08-01 protokole-pareiškime (T. 1, b.l. 1), bendrojo pagalbos centro ataskaitoje (t.1, b.l. 20), jos 2017-08-01 apklausos protokole (T. 1, b.l. 30-31), papildomame nukentėjusiosios apklausos protokole (T. 1, b.l. 32-33), nukentėjusiosios apklausos protokole pas ikiteisminio tyrimo teisėją (T. 1, b.l. 40-45) bei teisiamojo posėdžio metu (T. 3, b.l. 68-70), aukštesnysis teismas konstatuoja, jog nukentėjusiosios O. M. parodymai viso proceso metu dėl esminių įvykio aplinkybių, ką pripažino ir pirmosios instancijos teismas, iš esmės sutapo, buvo nuoseklūs ir vieni kitiems neprieštaravo. Iš šių duomenų matyti, kad apie išžaginimą nukentėjusioji pranešė kitos dieną rytą. Vėliau apklausiama ji nuosekliai teigė, kad buvo išžaginta, kategoriškai teigdama, jog: nenorėjo lytinių santykių; apie tai nebuvo kalbėta su D. D.; kad išteisintasis su ja lytiškai santykiavo prieš jos valią; kad ji aiškiai nurodė, jog nenori lytinių santykių, kuomet gulėdama ant nugaros ji pajuto, kad Dima (D. D.) mauna jai kelnes, tačiau D. D. to nepaisė, naudojo jėgą prieš O. M. ir jai grasino (t.y. sudavė jai su ranka ne mažiau kaip 3 smūgius į galvos sritį, užgulė kūnu ir laikė suspaudęs jos rankas, delnu užspaudė jos burną, liepdamas užsičiaupti, ir grasindamas, kad jeigu ji šauks, ją nužudys) ir ją išžagino naturaliu būdu. Aukštesnės instancijos teismas laiko, kad šios aplinkybės patvirtina, jog smurtas nukentėjusiosios atžvilgiu buvo naudojamas iki lytinio akto, siekiant palaužti O. M. pasipriešinimą. Tokius parodymus dėl esminių aplinkybių nukentėjusioji patvirtino 2017-08-10 ir akistatos su įtariamuoju D. D. metu (T. 1, b.l. 46-49).

13. Šios nutarties 12 punkte aptartus nukentėjusiosios parodymus iš dalies patvirtina ir išteisintojo D. D. parodymai, kuris ikiteisminio tyrimo metu (T. 1, b.l. 177-181) tvirtindamas, jog „O. nesipriešino“, vis tik pripažino, jog „O. jį nuo savęs nustūmė“, po ko ši išlipo iš automobilio ir sugrįžusi į automobilį nurodė, kad: „eis rašyti pareiškimą, kad ją išžagino“. Pastebėtina, kad apie grįžimo momentą į automobilį nukentėjusioji tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, tiek pas ikiteisminio tyrimo teisėją, taip pat davė nuoseklius parodymus, iš kurių seka, kad po lytinio akto išlipusi iš automobilio ji slėpėsi nuo D. D. (t.y. pasakydama, kad nori į tualetą, ji buvo išleista iš automobilio; pabandė pasislėpti bėgdama per balas krūmuose, bet išteisintasis ją susekė ir vėl privedė prie automobilio, pasakęs nebėgti ir, kad ją parveš). Toks nukentėjusiosios elgesys negali patvirtinti nuteistojo versijos, kad nukentėjusioji sąmoningai ir savo noru lytiškai santykiavo su juo. Visa tai leidžia teigti, kad D. D. lytinį aktą atliko su nukentėjusiąja prieš jos valią ir akivaizdžiai liudija, kad aptarti nukentėjusiosios veiksmai buvo reakcija į D. D. seksualinę iniciatyvą bei patvirtina nukentėjusiosios parodymus, kad jai suduoti smūgiai į galvą, nukentėjusiosios rankų laikymas jas suspaudus, burnos užspaudimas delnu ir grasinimas buvo nukreipti į jos valios palaužimą. Pirmosios nstancijos teismo vertinti neesminai nukentėjusiosios parodymai ir tam tikri parodymų skirtumai (detaliai aptarti skundžiamame nuosprendyje dėl vaistų, alkoholio vartojimo, dėl įvykių eigos sėdint automobilyje, kurių apeliacinės instancijos teismas nebekartoja) nėra vada įžvelgti nukentėjusiosios suinteresuotumą melagingai apkaltinti D. D., nes akivaizdu, jog tokio įvykio metu nukentėjusiosios pastangos negalėjo būti nukreiptos į siekį kuo tiksliau įsidėmėti kiekvieną detalę, todėl tam tikri neesminai parodymų skirtumai, kurie neturi reikšmės veikos kvalifikavui, yra pateisinami. Pirmosios instancijos teismo vertinti nukentėjusiosios parodymų netikslumai nesumenkina O. M. duotų parodymų bei nedaro jų negalimais nuteistojo kaltei pagrįsti, o apylinkės teismo selektyviai atrinktų aplinkybių akcentavimas, nevertinant visų parodymų bendrai, nelemia neigiamos O. M. parodymų vertinimo išvados. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, kad ji lytinių santykių su D. D. nenorėjusi, o išteisintasis panaudodamas fizinį smurtą ir grasindamas panaudoti fizinį smurtą, O. M. išžagino. Byloje išteisintasis nenurodė jokių priežasčių, dėl ko nukentėjusioji norėtų jį apkalbėti, taip pat byloje nenustatyta, kad nukentėjusioji būtų turėjusi kokį nors pagrindą D. D. apkalbėti. Taip pat nėra duomenų, kad kas nors galėjo paveikti nukentėjusiosios parodymus.

14. Išteisintojo pozicija dėl nukentėjusiosios apsvaigimo būklės ir tvirtinimas, jog nukentėjusiajai išgėrus alkoholio šiai “nuvažiavo stogas”, įvertinus jo parodymus, kad šis (D. D.) vartojo tik butelį silpno alaus, prieš tai nebuvo alkoholio gėręs nes vairavo, taip pat nepaneigia nukentėjusiosios parodymų, o tik patvirtina, kad D. D. realiai galėjo suprasti situaciją ir įvertinti nukentėjusiosios būklę bei jos nesutikimą santykiauti su juo. Nors byloje neginčytinai nustatyta, jog nukentėjusioji įvykio metu buvo apsvaigusi, to neneigė ir pati O. M., tačiau atsižvelgiant į jos bendrą parodymų turinį ir visų byloje surinktų įrodymų visumą, girtumas nelaikytinas veiksniu, dėl kurio nukentėjusiosios parodymai turėtų būti laikytini abejotinais, juolab, jog ir kaltinamojo parodymai žemesnės instancijos teisme patvirtina, kad nukentėjusiosios koordinacija (pabrėžiant keistą bei neadekvatų nukentėjusiosios elgesį iki įvykio) buvo normali.

15. Kaip ir minėta, esminiai požymiai, kurie lytinį santykiavimą daro nusikaltimu, yra fizinio smurto ar grasinimų panaudojimas, siekiant palaužti pasipriešinimą, ar kitoks atėmimas galimybės priešintis, arba pasinaudojimas lytiniams santykiams bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle. Nors pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į specialisto išvadoje konstatuotus O. M. nustatytus sužalojimus ir teismo posėdyje apklausto eksperto J. R. duotus paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu, darė išvadą, jog esminiais momentais (ar kaltinamasis su nukentėjusiąja lytiškai santykiavo prieš jos valią ar ar jos atžvilgiu kaltinamasis panaudojo smurtą) šie duomenys nei patvirtinti, nei paneigti nukentėjusiosios parodymų negalėjo, vis tik teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas nepagrįstai šių duomenų nepripažino kaip nukentėjusiosios parodymus patvirtinančių įrodymų. Ikiteisminio tyrimo metu gautoje specialistoje išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti daugybiniai nukentėjusiosios O. M. kūno sužalojimai. Šia išvada nustatyta, kad: dešinio žasto, dešinio sėdmens, abiejų blauzdų poodinės kraujosruvos, padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2017 m. liepos 31 d.), sužalojimai padaryti mažiausiai šešiais trauminiais poveikiais ir šie sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu; dešinio klubo odos nubrozdinimas, padarytas kietu, ribotą paviršių turinčiu daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2017 m. liepos 31 d.) ir sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu ir vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Teisėjų kolegijos vertinimu, mažai tikėtina, kad tokie nukentėjusiosios kūno sužalojimai galėjo atsirasti, jai abipusiu sutarimu lytiškai santykiaujant su D. D. ir tokie sužalojimai liudija lytinį santykiavimą prieš kito žmogaus valią, panaudojant fizinį smurtą.

16. Nukentėjusiosios parodymus taip pat patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu apklaustas teismo medicinos specialistas – ekspertas J. R., kuris susipažinęs su eksperto O. D. duota specialisto išvada, paaiškino, kad nukentėjusiajai buvo padaryti - poodinės kraujosruvos blauzdose, dešinio sėdmens srityje ir žaste ir odos nubrozdinimai dešinio klubo srityje. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti 2017 m. liepos 31 dieną. Taip pat ekspertas paaiškino, kad dešiniam žaste nustatyta kraujosruva nebūdinga smūgio sudavimui, galimai tai yra rankos pirštų antspaudas dėl kito asmens suspaudimo, nurodydamas, kad tai retai būna, kai žmogus pats atsitrenkia. Nukentėjusiosios parodymų, kad jai buvo suduoti ne mažiau kaip 3 smūgiai į galvos sritį, ekspertas nepaneigė ir nors šių galvos sužalojimų pėdsakų neužfiksuota, tačiau jis patikslino, kad smūgis į galvą gali palikti pėdsakus, gali jų ir nepalikti, tai priklauso nuo kūno savybių, nes vienam užtenka paspaudimo pirštu, o kitam – smūgio. Dėl užgulimo, ekspertas nurodė, jog dėl to sužalojimų nelieka, nebent nubrozdinimai lieka ant nugaros, priklausomai nuo to, kur nukentėjusysis buvo užgultas, ant kokio pagrindo, tačiau šiuo atveju tai nebuvo nustatyta. Paaiškino, kad valandos tikslumu sužalojimų laiko negalima nustatyti, išvada formuluojama taip, kad sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytu laiku, o specialistas atsako į nurodytą klausimą pagal bylos aplinkybes, pažymėdamas, kad kaltinime nurodyti pažeidimai – violetinės kraujosruvos priskiriamos įvykio padarymo laikui.

17. Vertinant minėtus duomenis ir darant išvadą, kad secialisto išvada bei eksperto paaiškinimai šioje dalyje neabejotinai patvirtina nukentėjusiosios parodymus, akcentuotina ir tai, kad apklausiama teisme nukentėjusioji pažymėjo, jog atsimena, kad lytinio akto metu ji negalėjo pakelti rankų. Ekspertas, kaip minėta 16 punkte, parodė, kad pagal pobūdį nukentėjusiajai nustatyta kraujosruva dešiniame žaste padaryta kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2017-07-31) yra būdinga suspaudimui. Nors teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nenurodė, kad rankų negalėjo pakelti būtent dėl to, kad jas suspaudęs laikė ją kūnu užgulęs kaltinamasis, tačiau šioje dalyje turėjo būti įvertinta nukentėjusiosios apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kuomet O. M. parodė, kad „dar jis rankomis laikė jos rankas virš alkūnių, kad ji neužsimautų kelnių atgal. Jai skaudėjo rankas, kai jis laikė“. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji šiuos savo parodymus patvirtino ir nurodė, kad tuomet visas aplikybes atsiminė geriau, kadangi nuo įvykio buvo praėjęs mažesnis laiko tarpas. Todėl ir šiais nukentėjusiosios parodymais nesivadovauti nėra pagrindo.

18. Įvertinus aptartas aplinkybes šios nutarties 15-17 punktuose, darytina išvada, kad specialisto nustatyta ir teismo posėdžio metu eksperto patvirtintinta išvada dėl sužalojimų lokalizacijos ir pobūdžio nukentėjusiosios kūne atitinka nukentėjusiosios O. M. parodymus apie išžaginant nuteistojo prieš nukentėjusiąją pavartotą smurtą, dėl kurių pastarajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

19. Nesutiktina ir su skundžiamą nuosprendį priėmusio teismo išvada, jog jokių liudytojų, mačiusių įvykį ar girdėjusių apie jį, šiuo atveju nėra. Nors apklausti ikiteisminio tyrimo metu bei teisme liudytojai A. S., A. I. parodė tik tam tikras aplinkybes, vykusias iki D. D. inkriminuoto išžaginimo (aplinkybes dėl kaltinamojo susipažinimo su nukentėjusiąja, kaltinamojo ir nukentėjusiosios laiko leidimo prie tvenkinio) ir šie liudytojai apie kaltinimui reikšmingas aplinkybes parodyti nieko negalėjo (jie nei patvirtino, nei paneigė išteisintojo ar nukentėjusiosios parodymų dėl D. D. inkriminuoto išžaginimo), vis tik, teisėjų kokegijos vertinimu, netiesiogiai nukentėjusiosios O. M. parodymus patvirtino liudytoja (policijos pareigūnė) I. G. (L.), kurį teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jai dirbant (duomenys neskelbtini) policijos komisariate, paskambino pranešėja, kuri pranešė apie išžaginimą, nurodė, kad ją išžagino, tai įvyko ne namuose, įtariamojo namuose nebuvo. Šios liudytojos parodymais nustatyta, kad bendraujant nukentėjusioji buvo susijaudinusi, daug kalbėjo. Tokie liudytojos I. G. parodymai, kaip pagrįstai akcentavo prokurorė, kitiems byloje nustatytiems objektyviems duomenims neprieštarauja ir leidžia juos vertinti kaip netiesioginius įrodymus D. D. kaltei dėl BK 149 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo pagrįsti.

20. Šioje byloje teismas vertindamas nukentėjusiosios parodymų patikimumą analizavo nukentėjusiosios asmenybę, elgesį iki šioje byloje nagrinėjamo įvykio, o būtent, gautus duomenis iš Administracinių nusižengimų registro apie nukentėjusiosios administracinius nusižengimus, iš kurių matyti, jog nukentėjusioji yra ne kartą (per 5 metų laikotarpį - 5 kartus) bausta administracine tvarka už melagingą specialiųjų tarnybų (policijos pareigūnų) iškvietimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė pati savaime negali būti vertinama kaip pagrindas iš esmės netikėti nukentėjusiosios parodymais, nes tai nėra aplinkybė, leidžianti spręsti buvo ar ne įvykdyta nusikalstama veika. Tas pats pasisakytina ir dėl gynybos apeliacinės instancijos teisme išsakytų argumentų, susijusių su nukentėjusiosios elgesiu (įvardijamu agresyviu) atvykus policijos pareigūnas pagal gautą pranešimą apie išžaginimą, apie nukentėjusiosios polinkį vartoti alkoholį bei jos gydymą psichiatrinėje ligoninėje. Šių duomenų kontekste, teisėjų kolegija vertina, kad abejonės nukentėjusiosios parodymų teisingumu yra sukeltos dirbtinai, paneigiant bylos duomenų, patvirtinančių O. M. paaiškinimus apie prievartinį lytinį aktą.

21. Aptarti nukentėjusiosios, liudytojos I. G. (L.), iš dalies paties išteisintojo D. D. parodymai, specialisto išvadoje užfiksuota informacija bei eksperto paaiškinimai, kiti baudžiamosios bylos duomenys sudaro vientisą įrodomąją medžiagą ir neabejotinai patvirtina BK 149 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių egzistavimą D. D. veikoje pagal suformuluotą kaltinimą, o būtent kad: D. D. 2017 m. liepos 31 d. laikotarpiu nuo 17.00 val. iki 20.30 val., tiksliau tyrimo nenustatytu laiku, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), apie 95 metrus iki stotelės „(duomenys neskelbtini) “, savo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinėje sėdynėje, turėdamas tikslą lytiškai santykiauti su nukentėjusiąja O. M., pradėjo mauti jai kelnes. O. M. pasakius, kad nenori turėti su juo lytinių santykių, panaudojo jos atžvilgiu fizinį smurtą: sudavė jai su ranka ne mažiau kaip 3 smūgius į galvos sritį, užgulė kūnu, laikė suspaudęs jos rankas, savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajai dešinio žasto, dešinio sėdmens, abiejų blauzdų poodines kraujosruvas, dešinio klubo odos nubrozdinimą, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, be to, delnu užspaudė jos burną, liepdamas užsičiaupti ir grasindamas, kad jeigu ji šauks, ją nužudys. Tokiu būdu atėmęs galimybę priešintis, numovęs O. M. kelnes ir kelnaites, įvedė savo varpą į nukentėjusiosios makštį ir natūraliu būdu lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja O. M. prieš jos valią, tokiu būdu ją išžagino.

22. Teisėjų kolegijai pripažius, kad D. D. padarė nusikaltimą, numatytą BK 149 straipsnio 1 dalyje, išsprendžiami bausmės skyrimo ir kiti bylos klausimai.

23. Pagal bendrą taisyklę teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatytais pagrindais: pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis). Už BK 149 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą numatyta laisvės atėmimo bausmė iki septynerių metų be alternatyvų.

24. D. D. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 149 straipsnio 1 dalyje, yra sunkus tyčinis nusikaltimas (BK 11 str. 5 d.), nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia. D. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. D. D. nusikalto būdamas teistas 2015-07-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu (T.2, b.l. 115-120) už apysunkį ir nesunkų nusikaltimus bei baudžiamąjį nusižengimą (BK 227 str. 2 d., 258 str. 2 d., 284 str. 1 d.). Nusikaltimą, už kurį D. D. teisiamas nagrinėjamoje byloje, jis padarė teistumui neišnykus, todėl BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra recidyvistas. Todėl jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.). Įvertintinos ir aplinkybės, kad D. D. ne kartą baustas administracine tvarka (T. 2, b. l. 103-114), nevedęs, nedirbantis, duomenų apie psichiatrinį ir priklausomybės ligų gydymą byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, bausmės tikslams, numatytiems BK 41 straipsnyje, pasiekti, D. D. už padarytą nusikalstamą veiką turi būti skiriama reali laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis, atsižvelgiant į atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, nustatytinas lygus bausmės vidurkiui.

25. Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2017-08-17 18.20 val. iki 2017-08-10 09.24 val. bei kardomajame kalinime (suėmime) išbūtas laikas nuo 2019-04-12 iki 2019-08-12 (T. 1, b.l. 148-150; T.2, b.l. 17, 34, 42-43; T. 3, b.l. 22-24, 95-97,101).

26. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-07-24 nutartimi (T. 3, b.l. 93-97) D. D. taikytos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (asens tapatybės kortelės Nr. 14782121) paėmimas – naikintinos paskelbus šį nuosprendį. Asmens tapatybės kortelė Nr. 14782121, sulaikius D. D. pagal šį nuosprendį, perduotina laisvės atėmimo bausmę vykdančiai institucijai.

27. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu išteisinęs D. D., nukentėjusiosios O. M. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo paliko nenagrinėtu. Prokurorė apeliacinu skundu prašydama priimti apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo D. D. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 149 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę bei prašydama palikti kitą nuosprendžio dalį nepakeistą, tuo pačiu prašo palikti nepakeistą ir civilinio ieškinio išsprendimo klausimą. Kaip minėta, pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas bylą apeliacine tvarka nagrinėjantis teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes bei į tai, jog šiuo atveju yra priimamas apkaltinamasis nuosprendis, o nukentėjusioji nepateikė apeliacinio skundo, į teismo posėdį neatvyko (apie posėdžio vietą ir laiką jai pranešta įstatymo nustatyta tvarka), atsiliepimo ar prašymų dėl civilinio ieškinio nepareiškė, konstatuotina, kad nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei O. M. pagal BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas išlieka teisė pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Todėl apeliacinės instancijos teismas civilinio ieškinio klausimo nenagrinėja ir plačiau dėl to nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

nusprendė:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės Kristinos Rekertienės apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

D. (D.) D., gimusį (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą trejiems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2017-08-17 18.20 val. iki 2017-08-10 09.24 val. bei kardomajame kalinime (suėmime) išbūtą laiką nuo 2019-04-12 iki 2019-08-12 (T. 1, b.l. 148-150; T.2, b.l. 17, 34, 42-43; T.3, b.l. 22-24, 95-97,101), vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo D. (D.) D. faktinio sulaikymo, vykdant šį nuosprendį.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-07-24 nutartimi (T. 3, b.l. 93-97) D. (D.) D. taikytas kardomąsias priemonės – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – panaikinti. Asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), sulaikius D. D. pagal šį nuosprendį, perduoti laisvės atėmimo bausmę vykdančiai institucijai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- Seilių pavyzdžius maišelyje, perduotus saugoti į Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato saugojimo kamerą (2018 m. sausio 18 d. nutarimas Nr. 10-IL-1877, 2018 m. vasario 1 d. kvitas B serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini), t. 1, b. l. 72-73) - sunaikinti;

- iš D. D. paimtus daiktus – juodą piniginę, 3 raktų ryšulį su pakabuku ir durų magnetu, mobiliojo ryšio telefoną Huawei IMEI (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini) su atminties kortele Samsung ir SIM kortele tele2 (duomenys neskelbtini), 2 tele2 pildyk Sim kortelių dėklus, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Sim kortelės dėklą vokiečių kalba Nr. (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefono HUAWEI įkroviklį, saugomus Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje (2019 m. balandžio 23 d. nutarimas Nr. 10-IL-9123, 2019 m. balandžio 24 d. kvitas B serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 66-67) – grąžinti D. D.;

- CD laikmeną su garso įrašais – palikti saugoti byloje.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.