- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-15
- Bylos Nr.
- 2S-513-159/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09150-2010-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eugenija Morkūnienė (pirm.), Danguolė Martinavičienė, Albina Pupeikienė
- Pareiškėjas
- „Swedbank“, AB ir suinteresuoto asmens UAB „Projetkana“
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „Projetkana“
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2S-513-159/2011
Teisėjas Marius Dobrovolskis (Proceso Nr. 2-06-3-09150-2010-9)
NUTARTIS
2011 m. vasario 15 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės, Albinos Pupeikienės, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos „Swedbank“, AB ir suinteresuoto asmens UAB „Projetkana“ atskiruosius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-11181-826/2010 pagal pareiškėjos „Swedbank“, AB skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui Aleksandrui Selezniovui, UAB „Stalakta“, J. Č., UAB „Projektana“ dėl antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja su skundu kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, prašydama:
1) panaikinti antstolio Aleksandro Selezniovo 2010-06-01 patvarkymą dėl turto pardavimo iš varžytynių Nr. S1-699 2) vykdomojoje byloje Nr. 0010/09/04956 ir vykdomojoje byloje Nr. 0010/09/06128 nutraukti išieškojimą iš gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 3) priteisti iš antstolio Aleksandro Selezniovo bylinėjimosi išlaidas pareiškėjai. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad pareiškėja ,,Swedbank“, AB ir suinteresuotas asmuo UAB ,,Stalakta“ 2006-11-14 pasirašė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su visais pakeitimais ir papildymais), kurios pagrindu UAB ,,Stalakta“ buvo suteiktas kreditas. Sutartinių įsipareigojimų įvykdymas buvo užtikrintas hipotekos lakštu, identifikacinis kodas 03120060013515, įkeistu turtu, tarp jo ir žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su visais jo priklausiniais. 2008 m. buvo įregistruotas pareiškėjai įkeisto žemės sklypo priklausinys – nebaigtas statyti gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolis Aleksandras Selezniovas 2010-06-01 priėmė patvarkymą Nr. S1-6998 dėl turto – žemės sklypo priklausinio – nebaigto statyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytynių, kurios turėjo vykti 2010-07-09. Antstolis, pažeisdamas CPK 746 str., nesikreipė į hipotekos kreditorių – pareiškėją – su pasiūlymu duoti sutikimą, kad būtų išieškota iš hipoteka įkeisto turto. Antstolis taip pat pažeidė CK 6.394 str. 2 d., nes paskelbė tik priklausinio – gyvenamojo namo – pardavimą iš varžytynių, o pagrindinis daiktas – pareiškėjai įkeistas žemės sklypas – neparduodamas. Antstolis pažeidė CPK 558 str., nes pareiškėja, hipotekos kreditorė, nesikreipė į Hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-11-11 nutartimi pareiškėjos „Swedbank“, AB skundą tenkino iš dalies. Panaikino antstolio Aleksandro Selezniovo 2010-06-01 patvarkymą dėl turto pardavimo iš varžytynių Nr. S1-699. Pirmosios instancijos teismas nutartyje konstatavo, kad antstolis, priimdamas 2010-06-01 patvarkymą dėl turto pardavimo iš varžytynių Nr. S1-699, pažeidė CK 6.394 str. 2 d. nuostatas, nes nutarė parduoti nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), iš varžytynių, neaptarus pirkėjo teisių į žemės sklypą, ant kurio stovi parduodamas namas. Kitą skundo dalį dėl išieškojimo iš gyvenamojo namo, unikalus Nr (duomenys neskelbtini), vykdomosiose bylose Nr. 0010/09/04956 ir Nr. 0010/09/06128 nutraukimo, netenkino. Teismas konstatavo, kad nebaigtas statyti gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nėra įkeistas hipoteka pareiškėjai, todėl antstoliui išieškant iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nereikalingas pareiškėjos sutikimas, kuris numatytas CPK 746 str. 1 d. Teismo nuomone, nenustačius vykdomosiose bylose Nr.0010/09/04956, Nr. 0010/09/06128 vykdomąjį procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų, nėra teisinio pagrindo nutraukti išieškojimą iš gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vykdomosiose bylose Nr.0010/09/04956 ir Nr. 0010/09/06128.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja „Swedbank“, AB prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-11181-826/2010 dalį, dėl kurios buvo atmestas „Swedbank“, AB skundas, ir priimti naują nutartį – nutraukti išieškojimą iš gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vykdomojoje byloje Nr. 0010/09/04956 ir vykdomojoje byloje Nr. 0010/09/06128. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad nebaigtą statyti gyvenamąjį namą kaip priklausinį ištiko pagrindinio daikto likimas, todėl pastatas, esantis ant žemės sklypo, taip pat turėjo būti laikomas įkeistu bankui, nes po pastato suformavimo ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tiek žemės sklypas, tiek ir pats pastatas įgijo tą patį unikalų numerį. Taip pat apeliantė nurodo, kad CPK 746 str. nustato, kad išieškodamas iš įkeisto skolininko turto antstolis raštu kreipiasi į hipotekos kreditorių, siūlydamas duoti sutikimą, kad būtų išieškota iš hipoteka įkeisto turto, o jeigu hipotekos kreditorius raštiškai nesutinka, kad būtų išieškoma iš hipoteka įkeisto turto, arba per keturiolika dienų nepateikia antstoliui savo rašytinio sutikimo dėl išieškojimo, išieškoti iš įkeisto turto negalima. Kadangi antstolis A. Selezniovas, žinodamas, kad tiek žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tiek jo priklausinys – nebaigtas statyti gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra įkeisti „Swedbank“, AB nesikreipė į hipotekos kreditorę „Swedbank“, AB su pasiūlymu duoti sutikimą, kad būtų išieškota iš hipoteka įkeisto turto, todėl jis pažeidė imperatyvią teisės normą, t. y. CPK 746 str., todėl turėjo būti panaikintas ne tik antstolio 2010-06-01 patvarkymas dėl turto pardavimo iš varžytynių Nr. 31-699, bet ir nutrauktas išieškojimas iš „Swedbank“, AB įkeisto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir jo priklausinio – gyvenamojo namo, unikalus (duomenys neskelbtini).
Suinteresuotas asmuo UAB „Projektana“ taip pat pateikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutarties dalies, kuria nutarta panaikinti antstolio A. Selezniovo 2010-06-01 patvarkymą dėl turto pardavimo iš varžytynių Nr. S1-699 ir toje dalyje klausimą išspręsti iš esmės, kitą nutarties dalį palikti nepakeistą, nes ši Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-11-11 nutarties dalis atitinka CK ir CPK nuostatas, reglamentuojančias sutartinę hipoteką ir išieškojimo iš įkeisto turto tvarką (CK 4.19 str., 4.171 str., CPK 746 str.). Nurodė, kad parduodant turtą iš varžytynių CK įtvirtintos turto pirkimo–pardavimo taisyklės netaikomos. Savo poziciją grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis priimtomis 2006 m. sausio 18 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2006, 2007 m. gruodžio 14 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2007. Antstolis priimdamas patvarkymą dėl turto pardavimo iš varžytynių, neturėjo pareigos patvarkyme aptarti pirkėjo teisių į žemės sklypą. Įvykus varžytynėms, turtas pirkėjui yra parduodamas ne sudarant pirkimo–pardavimo sutartį, o sudarant turto pardavimo iš varžytynių aktą, kuris yra prilyginamas turto pirkimo–pardavimo sutarčiai (CPK 724 str., 725 str.). Tuo tarpu CK 6.394 str. 2 d. nustatyta, kad negali būti tvirtinama, o patvirtinta yra negaliojanti, sutartis, kurioje nėra aptartos pirkėjo teisės į žemės sklypą, t. y. šioje įstatymo nuostatoje kalbama būtent apie sandorio, kuriuo perleidžiama nuosavybės teisė į pastatą, negaliojimą, o ne apie bet kokį kitą sandorį, susijusį su parduodamu pastatu, kuriuo nėra perleidžiama nuosavybės teisė į jį (b. l. 116–117).
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolis nurodė, kai nukreipiama išieškoti iš nekilnojamojo bei kito nustatyta tvarka registruojamo turto, antstolis nustato, ar visas šis turtas priklauso skolininkui, kokia yra tikroji to turto vertė, taip pat ar turtas neįkeistas hipotekos įstaigoje, ar neareštuotas ir kokie jam nustatyti apribojimai. VĮ Registrų centro pažymose, esančiose vykdomosiose bylose, nėra įregistruoti jokie daiktinių teisių suvaržymai (hipoteka), susiję su parduodamu turtu. Išrašuose iš hipotekos registrų nėra nurodyti jokie skolininkės UAB „Stalaka“ įsipareigojimai įkeisti parduodamą iš viešųjų varžytynių turtą bei nėra registruoti parduodamo iš varžytynių turto daiktinių teisių suvaržymai (hipoteka), todėl atskirajame skunde išdėstyti teiginiai, kad parduodamas iš viešųjų varžytynių turtas yra įkeistas, yra nepagrįsti. Namas ir žemės sklypas sudaro vieną visumą, tačiau yra skirtingi objektai ir turtiniai vienetai. Namas ir žemė gali būti skirtingi viešosios apyvartos objektai. CK 6.394 str. 1 d. nurodyta, kad pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą pardavėjas perduoda ir šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas teises į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis dėl galimybės išieškoti skolas iš neįkeisto daikto (nors ir esančio ant įkeisto žemės sklypo) yra teisingas (b. l. 124–125).
Suinteresuotas asmuo J. Č. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė tenkinti suinteresuoto asmens UAB „Projektana“ atskirąjį skundą ir panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-11-11 nutarties dalį, kuria nutarta panaikinti antstolio A. Selezniovo 2010-06-01 patvarkymą dėl turto pardavimo iš varžytynių Nr. Sl-699. Klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti pareiškėjos „Swedbank“, AB skundo dėl anstolio A. Selezniovo veiksmų. Nurodė, kad pareiškėjos „Swedbank“, AB atskirojo skundo motyvai nepagrįsti, jog tiek ginčo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), tiek jo priklausinys – gyvenamasis namas, kuris po suformavimo ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre įgijo unikalų Nr. (duomenys neskelbtini) ir todėl yra įkeisti „Swedbank“, AB . Pagal CK 4.171 str. 1 d. hipotekos objektu gali būti atskiri viešame registre registruojami, iš civilinės apyvartos neišimti nekilnojamieji daiktai, kurie gali būti pateikti parduoti viešose varžytynėse. Vadovaujantis sutarties laisvės principu šalys gali laisvai spręsti dėl žemės sklypo ir jo priklausiniais esančių statinių įkeitimo ir susitarti, kad įkeičiant žemės sklypą jame esantys bei būsimi statiniai neįkeičiami arba įkeičiami tik esantys statiniai, arba įkeičiami tik atskiri priklausiniai. 2006-11-24 Hipotekos sutartimi buvo įregistruota tik žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), hipoteka. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir nenukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos konstatavo, kad sutartinės hipotekos pagrindu šalys susitarė įkeisti tik žemės sklypą ir įvertinęs, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), remiantis 2006-11-24 Hipotekos sutartimi (su visais pakeitimais ir papildymais), nėra įkeistas pareiškėjai „Swedbank“, AB padarė pagrįstą išvadą, todėl pareiškėja „Swedbank“, AB negali remtis CPK 746 str. ir reikalauti antstolio raštu kreiptis į ją su siūlymu duoti sutikimą išieškoti iš tokio skolininko turto, kuris jai neįkeistas. Suinteresuotas asmuo J. Č nesutinka tik su ta Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties dalimi, kuria buvo panaikintas 2010-06-01 antstolio patvarkymas. Nurodė, kad CK 6.394 str. 2 d. numato, jeigu pardavėjas yra žemės sklypo, kuriame yra parduodamas nekilnojamasis daiktas, savininkas, tai pirkėjui perduodama nuosavybės teisė į tą žemės sklypą arba žemės nuomos ar užstatymo teisė, atsižvelgiant į tai, ką numato sutartis. Vadovaujantis CK 6.394 str. 2 d., nuosavybės teisės į statinį perleidimas nebūtinai turi būti susijęs su nuosavybės teisės į žemės sklypą, kuriame yra parduodamas statinys, perleidimu. CK 6.394 str. 2 d. leidžia nekilnojamąjį daiktą įsigyti ir neįgyjant nuosavybės teisės į to daikto užimamą bei būtiną jam pagal paskirtį naudoti žemės sklypą. Nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gali būti perleidžiama ir be nuosavybės teisės į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame stovi parduodamas iš varžytynių gyvenamasis namas, perleidimo, o žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įkeitimas bankui, uždraudžiant suinteresuotam asmeniui skolininkei UAB „Stalakta“ be banko žinios bet kokį šio žemes sklypo perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažėjimą, neturi varžyti suinteresuoto asmens skolininkės UAB „Stalakta“ disponavimo šiame žemės sklype esančiu jai nuosavybės teise priklausančiu gyvenamuoju namu galimybės (b. l. 130–136).
Pareiškėjos „Swedbank“, AB atskirasis skundas tenkintinas, suinteresuoto asmens UAB „Projektana“ atskirasis skundas atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis A. Selezniovas 2010-06-01 priėmė patvarkymą Nr. S1-6998, kuriuo paskelbė skolininkei UAB „Stalakta“ priklausančio turto – pastato, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimą iš pirmųjų varžytynių ir nustatė pradinę turto pardavimo kainą už 240 000 Lt (b. l. 49).
Byloje kilo ginčas dėl to, ar įkeitus žemės sklypą kartu su juo buvo įkeisti vėliau pastatyti statiniai ir ar antstoliui parduodant iš varžytynių nebaigtą statyti namą, kuris stovi ant įkeisto žemės sklypo, yra reikalingas pareiškėjos kaip hipotekos kreditorės sutikimas. Taip pat šalys nesutaria, ar gali būti vykdomas išieškojimas iš gyvenamojo namo, kuris stovi ant hipoteka įkeisto žemės sklypo.
CK 4.171 str. 1 d. nustatyta, jog hipotekos objektu gali būti atskiri viešame registre registruojami, iš civilinės apyvartos neišimti nekilnojamieji daiktai, kurie gali būti pateikti parduoti viešose varžytynėse. Vadovaujantis šiuo apibrėžimu konstatuotina, jog hipotekos objektu gali būti žemė, taip pat ir ant jos esantys statiniai, tačiau dėl pastarųjų įkeitimo įstatymo leidėjas šalims suteikia teisę apsispręsti, ar įkeisti tik žemės sklypą, ar kartu ir ant jo esančius statinius (CK 4.171 str. 12 d.). Iš byloje esančio hipotekos lakšto (b. l. 27–43) matyti, kad hipoteka buvo įregistruoti žemės sklypai, tarp jų ir žemės sklypas, ant kurio stovi nebaigtas statyti gyvenamasis namas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Hipotekos lakšte nėra nurodyta, kad kartu su žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įkeičiamas ir gyvenamasis namas, iš kurio vykdomas išieškojimas vykdomosiose bylose Nr. 0010/09/04956 ir Nr. 0010/09/06128. Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos argumentu, jog statinį kaip priklausinį ištiko pagrindinio daikto likimas. Hipotekos santykių reglamentavimo kontekste statiniai laikytini ne antraeiliais daiktais (CK 4.14 str. 1 d.), o pagrindiniais (CK 4.12 str.), dėl kurių neįkeitimo gali būti susitarta, taip paneigiant įstatymų numatytą prezumpciją, jog įkeičiant žemę, kaip priklausiniai įkeičiami ir ant jos esantys statiniai. Priešingas aiškinimas iškreiptų darnią hipotekos teisinių santykių reglamentavimo sistemą, nepagrįstai išplėstų hipotekos kreditoriaus teises ir paneigtų šalių sutarties laisvės principą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutartyje konstatavo, jog CK 4.171 str. 2 d. statiniams netaikoma.
Atmestinas pareiškėjos „Swedbank“, AB argumentas, jog antstolis pažeidė CPK 746 str., nes nesikreipė į ją kaip hipotekos kreditorę parduodamas namą. CPK 746 str. nustatyta, kad išieškodamas iš hipoteka įkeisto skolininko turto, antstolis raštu kreipiasi į hipotekos kreditorių, siūlydamas duoti sutikimą, kad būtų išieškoma iš hipoteka įkeisto skolininko turto. Ši teisės norma taikoma tik hipoteka įkeistam turtui. Nustačius, jog turtas nėra įkeistas hipoteka, antstoliui nekyla pareiga kreiptis į hipotekos kreditorių, nes nesusiklosčius hipotekos teisiniams santykiams, hipotekos kreditoriaus nėra. Tačiau antstolis vykdydamas išieškojimą iš nekilnojamojo turto – namo – privalėjo nustatyti ne tik, ar šis turtas priklauso skolininkui, kokia yra tikroji jo vertė, taip pat ar jis neįkeistas hipotekos įstaigoje, ar neareštuotas, bet ir kokie yra jam nustatyti apribojimai. Tokia antstolio pareiga numatyta CPK 690 str. Antstolis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų banke matydamas, kad žemės sklypas, ant kurio stovi namas, yra įkeistas, privalėjo nustatyti, ar nėra nustatyta kokių nors apribojimų nebaigtam statyti gyvenamajam namui. Atsižvelgiant į tai, antstolis įgyvendindamas CPK 690 str. numatytą pareigą nustatyti, ar nėra nustatytų apribojimų namui, privalėjo atsižvelgti į „Swedbank“, AB bei UAB „Stalakta“ kredito sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) bei vėlesniuose jos pakeitimuose nustatytus apribojimus, kurie susiję su iš varžytynių parduodamu statiniu. Iš kredito sutarties (duomenys neskelbtini) 3.1.2.4 p. matyti, kad kredito gavėja UAB „Stalakta“ be raštiško banko sutikimo neturi teisės parduoti gyvenamųjų namų nurodytų sutarties 23–31 p., iš jų ir namo, iš kurio vykdomas išieškojimas (b. l. 16–17). Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad antstolis pažeidė CPK 690 str. įtvirtintą pareigą nustatyti, ar nėra jokių apribojimų iš varžytynių parduodamam nebaigtam statyti gyvenamajam namui.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo UAB „Projektana“ atskirajame skunde nurodo, jog parduodant turtą iš varžytynių LR CK 6.394 str. įtvirtintos turto pirkimo–pardavimo taisyklės netaikomos. Savo poziciją grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, priimtomis 2006 m. sausio 18 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2006, 2007 m. gruodžio 14 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2007. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota vienoda teisės aiškinimo ir taikymo praktika turi vadovautis ne a priori, o visų nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, todėl atskirąjį skundą galima grįsti tik tokiais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse išdėstytais teisės išaiškinimais (ratio decidendi), suformuluotais bylose, savo faktinėmis aplinkybėmis analogiškose ar iš esmės panašiose į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas ar nutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje A.B. personalinė įmonė su Vilniaus miesto valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-945/99, ir kt.). Civilinės bylos, kuriose buvo priimtos apelianto nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys, ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nesutampa. Apeliantės nurodytoje 2006 m. sausio 18 d. nutartyje išieškojimas buvo vykdomas iš individualios įmonės ir buvo sprendžiamas klausimas, ar antstolis galėjo parduoti bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį butą pirkėjui, kurį pasiūlė individualios įmonės savininko sutuoktinė, neturėdama įndividualios įmonės savininko įgaliojimo. Kitoje apeliantės minimoje 2007 m. gruodžio 14 d. nutartyje buvo sprendžiamas CPK 704 str. taikymas, kuris reglamentuoja turto pardavimą be varžytynių skolininko pasiūlytam pirkėjui. Šioje byloje nėra ginčo dėl skolininko teisės parduoti turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui, todėl apeliantė atskirajame skunde netinkamai remiasi minėtomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimis. Teisėjų kolegija nesutikdama su atskirojo skundo argumentais konstatuoja, jog varžytynių aktas yra sandoris, kuris prilyginamas pirkimo–pardavimo sutarčiai, todėl jam taikytini reikalavimai, keliami atitinkamos rūšies sutartims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2010) Be to, civilinio proceso normos, reglamentuojančios turto realizavimo tvarką vykdymo procese, ir materialinės teisės normos, turi būti aiškinamos sistemiškai, neiškreipiant esminių nuostatų, reglamentuojančių nuosavybės teisių perleidimo tvarką, įvertinant tiek hipotekos kreditoriaus, tiek vykdymo procese dalyvaujančių šalių interesus.
Taip pat nepagrįsti suinteresuotų asmenų UAB „Projektana“ ir J. Č. argumentai, jog nuosavybės teisės į statinį perleidimas nebūtinai turi būti susijęs su nuosavybės teisės į žemės sklypą, kuriame yra parduodamas statinys, perleidimu, o žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įkeitimas bankui neturi varžyti suinteresuoto asmens skolininkės UAB „Stalakta“ disponavimo šiame žemės sklype esančiu jai nuosavybės teise priklausančiu gyvenamuoju namu. CK 6.394 str. 2 d. numatyta, jeigu pardavėjas yra žemės sklypo, kuriame yra parduodamas nekilnojamasis daiktas, savininkas, tai pirkėjui perduodama nuosavybės teisė į tą žemės sklypą arba žemės nuomos ar užstatymo teisė, atsižvelgiant į tai, ką numato sutartis. Iš šios teisės normos turinio matyti, kad tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama išvengti dviprasmybių, kad pastatų ir žemės sklypo savininkai būtų skirtingi subjektai arba perleidus nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą būtų neaiški naudojimosi žemės sklypu tvarka, kuriame yra nekilnojamasis daiktas. Neaptarus statinių savininko teisių į žemės sklypą, taptų neįmanoma naudotis nei statiniais, nei žemės sklypu. Atsižvelgiant į tai, įstatymo leidėjas nustato žemės sklypo savininkui pareigą parduodant nekilnojamąjį turtą kartu perduoti ir nuosavybės teisę į žemės sklypą arba žemės nuomos ar užstatymo teisę, priklausomai nuo to, dėl kokios teisės perdavimo susitaria šalys. Iš hipotekos lakšto, kuriame nurodytos sąlygos ir reikalavimai (b. l. 33), matyti, kad įkeičiamų daiktų savininkė UAB „Stalakta“ be raštiško kreditorės „Swedbank“, AB sutikimo neturi teisės parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti šiuo lakštu įkeičiamų daiktų (žemės sklypo), taip pat be raštiško kreditorės sutikimo neturi teisės įkeisti, išnuomoti ar kitaip apriboti bei apsunkinti savo nuosavybės teisių į įkeičiamus daiktus. Esant šiai aplinkybei, teisėjų kolegija turi pagrindo konstatuoti, kad nuosavybės teisė į žemės sklypą negali būti perleista, taip pat šalys negali susitarti dėl žemės sklypo nuomos ar užstatymo teisės suteikimo pirkėjui be raštiško hipotekos kreditoriaus sutikimo, nes žemės sklypas yra įkeistas hipoteka. Kadangi ant įkeisto žemės sklypo stovintys statiniai negali būti perleisti be nuosavybės teisės į žemės sklypą perdavimo ar kitokių daiktinių teisių suteikimo pirkėjui, tai išieškojimas iš statinių vykdomosiose bylose Nr. 0010/09/04956 ir 0010/09/06128 be banko sutikimo yra negalimas. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas ne tik turėjo panaikinti 2010-06-01 antstolio Aleksandro Selezniovo patvarkymą dėl turto pardavimo iš varžytynių Nr. S1-6998 (pareiškėjos skunde ir pirmosios instancijos teismo nutartyje neteisingai nurodytas antstolio A. Selezniovo patvarkymo Nr. S1-699, b. l. 49), bet ir nutraukti išieškojimą iš gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vykdomosiose bylose Nr. 0010/09/04956 ir Nr. 0010/09/06128.
Nurodytais motyvais pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atmestas pareiškėjos skundas nutraukti išieškojimą vykdomosiose bylose Nr. 0010/09/04956 ir Nr. 0010/09/06128 iš gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dėl materialinės teisės normų netinkamo aiškinimo ir taikymo naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjos „Swedbank“, AB skundas tenkintinas (CPK 337 str. 2 p.). Suinteresuoto asmens UAB „Projektana“ atskirasis skundas atmestinas ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-11-11 nutarties dalis, kuria panaikintas antstolio Aleksandro Selezniovo patvarkymas dėl turto pardavimo iš varžytynių Nr. S1-699, (teisingas patvarkymo Nr. S1- 6998), paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjos „Swedbank“, AB skundas nutraukti išieškojimą vykdomosiose bylose Nr. 0010/09/04956 ir Nr. 0010/09/06128 iš gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti pareiškėjos „Swedbank“, AB skundą ir nutraukti išieškojimą vykdomosiose bylose Nr. 0010/09/04956 ir Nr. 0010/09/06128 iš gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Kitą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.