- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-05
- Bylos Nr.
- e2A-215-390/2026
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Pareiškėjas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Suinteresuotas asmuo
- L. R., J. B., A. P.
- Kategorijos
- 2.4.2.8Įgyjamoji senatis
- 2.4.2.14Kiti su nuosavybės teise susiję klausimai
- 3.1.7.11Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.1.19.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą dėl ūkio pastato pripažinimo bešeimininkiu daiktu ir perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn ir pagal suinteresuoto asmens L. R. pareiškimą dėl nuosavybės teisės į statinį įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys L. R., J. B., A. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybė pareiškimu prašė pripažinti bešeimininkiu ir perduoti jos nuosavybėn ūkio pastatą (sandėliukus), esantį prie (duomenys neskelbtini) (LKS koordinatės (duomenys neskelbtini)) (toliau – ūkio pastatas).
2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) yra apie 100 kv. m ūkio pastatas (sandėliukai), kuris neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Yra suformuotame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso privatiems asmenims (J. B., L. R., J. R. (miręs (duomenys neskelbtini)) ir valstybei. Valstybei priklausančią žemę patikėjimo teise valdo Vilniaus miesto savivaldybė. Pareiškėja neturėdama jokių duomenų apie šio objekto savininką ar teisėtą valdytoją, teisės aktų nustatyta tvarka 2020 m. pradėjo vykdyti ūkio pastato pripažinimo bešeimininkiu daiktu ir perėmimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn procedūrą. Informacija apie pradėtą ūkio pastato pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą ir kvietimas atsiliepti asmenis, turinčius turtinių teisių į minėtą statinį, buvo skelbiama viešai, tačiau turtinių teisių į ūkio pastatą iki pareiškimo teismui pateikimo niekas nepareiškė.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo L. R. iš dalies nesutiko su pareiškimu, pateikė teismui pareiškimą dėl nuosavybės teisės į statinį įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, kuriuo prašo nustatyti, kad L. R. pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į sandėliuką – ūkinį pastatą 11I1/ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio kadastro duomenys nustatyti matininkės L. Z. 2024 m. birželio 4 d. parengtoje Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)).
4. Nurodė, kad ūkio pastatas yra žemės sklype, kurio bendraturtė yra ir L. R.. Pareiškėja pareiškime nurodė ūkinius pastatus, sklypo plane pažymėtus 4J1/m (37,52 kv. m), 3J1/m (14,15 kv. m), 2J1/m (13,11 kv. m), 8J1/m (5,46 kv. m). Šie ūkiniai pastatai sujungti sienomis į vieną liniją ir bendras jų plotas yra daugiau kaip 70 kv. m. L. R. kartu su savo vyru J. R., mirusiu (duomenys neskelbtini), apie 30 metų naudojasi vienu iš 1981 m. gegužės 6 d. inventorinėje byloje nurodytų ūkinių pastatų (toliau – sandėliukas). L. R. butas, kaip ir visas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra be patogumų. 2012 m. liepos 12 d. kilo gaisras ir medinis sandėlis sudegė. 2013 m. uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Žirmūnų būstas“ informavo gyvenamojo namo gyventojus, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento sprendimu lauko tualetas, esantis šalia (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) namu, bus panaikintas. L. R. kartu su vyru atstatė sudegusį sandėliuką jo buvusioje vietoje ir įrengė jame lauko tualetą, kuriuo naudojasi. Namų valdos techninės apskaitos bylos planas patvirtina, kad adresu (duomenys neskelbtini), be pagrindinio pastato – daugiabučio gyvenamojo namo, kurio indeksas 2A1/m, yra 8 ūkiniai pastatai, kurie nėra registruoti Nekilnojamojo turto registre. Ūkinių pastatų kadastro duomenų nustatymo data – 1981 m. gegužės 6 d. Ūkiniu pastatu, kurio indeksas yra 4I1m (sandėliuku), pareiškėja naudojasi nuo 1991 m., prieš tai juo naudojosi kiti 6 buto gyventojai. Sandėliukas buvo naudojamas malkoms laikyti, todėl funkciniu ryšiu buvo susijęs su pareiškėjos butu, kuriame įrengtas krosninis šildymas. Kitais ūkiniais statiniais naudojosi kiti daugiabučio gyvenamojo namo gyventojai. L. R. nuo 1991 m. atvirai, nepertraukiamai, sąžiningai kaip savu naudojasi sandėliuku, o kiti asmenys neturi teisių į jį.
Šalies argumentai
5. Pareiškėja nurodė, kad suinteresuotas asmuo L. R. neįrodė visų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 - 4.71 straipsniuose numatytų sąlygų, kurios yra būtinos nuosavybės teisės įgijimui pagal įgyjamąją senatį nustatyti, buvimo. Nėra pagrindo teigti, kad suinteresuotas asmuo sąžiningai, teisėtai valdo minėtą statinį, kadangi ji nepateikė įrodymų, jog po kilusio gaisro šį ūkinį pastatą teisėtai pastatė savo lėšomis, o iš pateiktos 2012 m. liepos 20 d. pažymos apie gaisrą neaišku, kokiame pastate kilo gaisras. Į bylą taip pat nėra pateikti įrodymai, kad ūkinis pastatas buvo pastatytas teisėtai.
Žemesnės instancijos teismas
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. sausio 16 d. sprendimu Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą tenkino, o suinteresuoto asmens L. R. pareiškimą atmetė.
7. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. gegužės 13 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 16 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 23 d. sprendimu pareiškėjos pareiškimą dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu atmetė. Tenkino suinteresuoto asmens L. R. pareiškimą dėl turto įgijimo įgyjamosios senaties būdu. Nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad suinteresuotas asmuo L. R. įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į sandėliuką - ūkinį pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini),, pažymėjimas plane 11I1/ž.
9. Teismas nurodė, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; 3) daiktas nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu; 4) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 5) visą valdymo laiką daiktas valdomas teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savas; 6) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2011).
Šalies argumentai
10. Teismas, įvertinęs bylos įrodymus, darė išvadą, kad L. R. nėra ūkinio pastato (sandėliuko) savininkė, ūkinis pastatas (sandėliukas) nėra įregistruotas viešame registre kito asmens vardu. Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į teismą sandėliuką pripažinti bešeimininkiu daiktu, taigi nelaiko jo savo nuosavybe, VĮ Turto bankas taip pat nelaiko sandėliuko ir valstybės nuosavybe.
11. Pažymėjo, kad L. R. niekas jokių pretenzijų dėl naudojimosi ūkiniu pastatu (sandėliuku) nereiškė, ji pradėdama valdyti ūkinį pastatą (sandėliuką), buvo pagrįstai įsitikinusi, kad niekas neturi daugiau už ją teisių į šį daiktą, buvo sąžininga daikto valdytoja visą įgyjamosios senaties laiką (CK 4.68 straipsnio 1 dalis), naudojo ginčo sandėliuką pagal paskirtį (kietajam kurui susidėti, o nuo 2013 m. sandėliukas naudojamas ir kaip lauko tualetas) ir tai tęsiasi daugiau negu 10 metų ir valdo atvirai, kaip savą nesislapstydama, nepertraukiamai. Byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad suinteresuotas asmuo valdo daiktą neteisėtai.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas nurodė, kad nustačius, jog suinteresuotas asmuo L. R. įgijo ūkinį pastatą (sandėliuką) įgyjamosios senaties būdu, nėra vienos iš būtinųjų sąlygų, kuri leidžia daiktą pripažinti bešeimininkiu, todėl pareiškėjos pareiškimą atmetė, o suinteresuoto asmens L. R. pareiškimą tenkino ir nustatė faktą, kad suinteresuotas asmuo įgyjamosios senaties pagrindu nuosavybės teise įgijo pareiškimo reikalavime nurodytą ūkinį pastatą (sandėliuką).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Apeliaciniu skundu pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimas dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu atmestas. Pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą tenkinti iš dalies - pripažinti bešeimininkiu daiktu ir perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn ūkio pastatą (sandėliukus), kurio LKS koordinatės (duomenys neskelbtini),, esantį prie (duomenys neskelbtini),, likusioje dalyje (pažymėjimas plane 4I1/ž, 3I1/m, 2I1/m, 8I1/m), t. y. dalyje, likusioje patenkinus suinteresuoto asmens L. R. pareiškimą dėl turto įgijimo įgyjamosios senaties būdu ir nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad suinteresuotas asmuo L. R. įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į sandėliuką - ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 11I1/ž. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Patenkinus L. R. pareiškimą ji įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę tik į sandėliuką - ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 11I1/ž, t. y. tik į dalį ginčo ūkio pastato, o kitoje dalyje Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimas turėjo būti patenkintas. Tačiau teismas dėl likusios ūkio pastato dalies sprendime iš viso nepasisakė, todėl sprendimas laikytinas nemotyvuotu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas) ir dalyje naikintinu.
13.2. Ūkio pastatas, kurį pareiškėja prašė pripažinti bešeimininkiu turtu ir perduoti savivaldybės nuosavybėn, likusioje dalyje (pažymėjimas plane 4I1/ž, 3I1/m, 2I1/m, 8I1/m) niekam nepriklauso nuosavybės teise, taigi, šis turtas neturi savininko, sąžiningo įgijėjo ar teisėto valdytojo, todėl jis gali būti pripažintas bešeimininkiu (CK 4.57 straipsnis). Pareiškėja įrodė savo reikalavimo dalies pagrįstumą ir teisėtumą į bylą pateiktais leistinais rašytiniais įrodymais
Atsiliepimas
14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo L. R. prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš pareiškėjos turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Patenkinus apeliacinį skundą taip, kaip jame suformuluotas apeliantės prašymas (apeliacinio skundo dalykas), suinteresuotam asmeniui atsiras teisinių kliūčių registruoti sandėliuką Nekilnojamojo turto kadastre ir registre. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas savo nuožiūra turės nustatyti, kuri dalis ūkio pastato, pažymėto koordinatėmis (duomenys neskelbtini), teismo sprendimu pripažintina bešeimininkiu turtu ir perduota pareiškėjos nuosavybėn. Pareiškime pripažinti turtą bešeimininkiu nenurodyta, kad prašoma bešeimininkiais pripažinti aiškiai identifikuotus ūkio pastatus - sandėliukus, kurių žymėjimas Kadastrinių matavimų byloje esančiame statinių išdėstymo plane yra 4I1/ž, 3I1/m, 2I1/m, 8I1/m. Suinteresuotas asmuo neprieštarauja, kad apeliacinės instancijos teismas pakeistų sprendimą ir pripažintų bešeimininkiais ir perduotų pareiškėjos nuosavybėn ūkio pastatus - sandėliukus Kadastrinių matavimų byloje pažymėtus 4I1/ž, 3I1/m, 2I1/m, 8I1/m.
Šalies argumentai
14.2. Pareiškėja identifikavo prašomą pripažinti bešeimininkiu turtą koordinatėmis LKS sistemoje ((duomenys neskelbtini),) ir adresu (prie (duomenys neskelbtini)). Taip pat geodeziniu tašku (duomenys neskelbtini), pareiškėja identifikuoja 5 vienas šalia kito pastatytus skirtingus ūkinius pastatus - sandėliukus. Tačiau šių 5 statinių aukštis, plotas, statybinės medžiagos skiriasi. Todėl prašomi pripažinti bešeimininkiais statiniai pareiškime teismui buvo identifikuoti netinkamai. Pareiškėja turėjo galimybę bylos nagrinėjimo metu tikslinti pareiškimą teismui, tinkamai identifikuoti prašomus pripažinti bešeimininkiais statinius. Apeliacinio skundo dalykas suformuluotas taip, kad tenkinus apeliacinį skundą, bus neįmanoma identifikuoti bešeimininkiu pripažintą turtą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
16. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. sprendimo dalies, kuria atmestas pareiškėjos pareiškimas dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
17. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama pripažinti bešeimininkiu ir perduoti jos nuosavybėn ūkinį pastatą, kuris pareiškime identifikuotas adresu (duomenys neskelbtini),, LKS koordinatėmis (duomenys neskelbtini),, taip pat apytiksliu plotu – 100 kv. m. Iš suinteresuoto asmens L. R. 2024 m. gruodžio 6 d. pateiktos teismui Kadastrinių matavimų bylos matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra 5 ūkio statiniai (sandėliukai), pažymėti plane 1I1/ž, 4I1/ž, 3I1/m, 2I1/m, 8I1/m. Suinteresuotas asmuo L. R. pareiškimu prašė nustatyti, kad ji įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę tik į ūkinį pastatą (sandėliuką), pažymėtą plane 11I1/ž, t. y. tik į dalį ginčo ūkio pastato. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė pareiškėjos pareiškimą ir tenkino suinteresuoto asmens L. R. pareiškimą. Apeliaciniu skundu pareiškėja neskundžia teismo sprendimo dalies, kuria tenkintas suinteresuoto asmens pareiškimas dėl turto įgijimo įgyjamosios senaties būdu, tačiau, pareiškėja nesutinka su sprendimo dalimi, kuria jos pareiškimas atmestas. Pareiškėjos nuomone, teismas dėl likusios ginčo ūkio pastato dalies - sandėliukų plane pažymėtų 4I1/ž, 3I1/m, 2I1/m, 8I1/m sprendime iš viso nepasisakė.
18. Taigi, pareiškėja nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi grindžia CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, kai sprendimas yra be motyvų (sutrumpintų motyvų).
19. Teismo pareiga motyvuoti sprendimą nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkte (nutartį – CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkte).
20. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas) laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl nurodyto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo nuosekliai pažymima, kad kiekvienas teismo sprendimas turi būti argumentuotas taip, kad jo motyvuojamoji dalis pagrįstų teismo išvadas, išdėstytas rezoliucinėje teismo sprendimo (nutarties) dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2014).
21. Kaip jau nustatyta, byloje pareiškėja pateikė pareiškimą dėl daikto (5 sandėliukų ūkinio pastato) pripažinimo bešeimininkiu, o suinteresuotas asmuo - dėl turto (vieno iš ginčo 5 sandėliukų) įgijimo įgyjamosios senaties būdu. Pagal skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies turinį matyti, kad apylinkės teismas nurodė teisės normų, reglamentuojančių bešeimininkio daikto sąvoką (CK 4.57 straipsnis), nuosavybės teisės į bešeimininkį daiktą įgijimą (CK 4.58 straipsnio 1 dalis) bei turto pardavimo tvarką (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegės 26 d. nutarimu Nr. 634, patvirtintos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo ir saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių 2, 3.2, 4 punktai), turinį (nutarties 15 punktas), nurodė nustatytas faktines aplinkybes apie pareiškėjos pradėtą ginčo turto pripažinimo bešeimininkiu procesą (nutarties 16 punktas), toliau teismas pasisakė dėl suinteresuoto asmens L. R. prašymo dėl nuosavybės teisės į statinį įgijimo įgyjamosios senaties būdu (nurodė patį reikalavimą, įgyjamosios senaties fakto nustatymo teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, nustatytas faktines aplinkybes, suinteresuoto asmens duotus paaiškinimus, vertino įrodymus) (nutarties 17-38 punktai), nusprendė, kad L. R. įgijo ūkinį pastatą (sandėliuką) 11I1/ž įgyjamosios senaties būdu (nutarties 39 punktas), toliau teismas pateikė išvadą, kad pareiškėjos pareiškimas atmestinas, byloje nustačius, kad L. R. įgijo ūkinį pastatą (sandėliuką) 11I1/ž įgyjamosios senaties būdu, ir nėra vienos iš būtinųjų sąlygų, kuri leidžia daiktą pripažinti bešeimininkiu (nutarties 39 punktas).
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, patenkinęs L. R. pareiškimą ir nustatęs juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. R. įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į sandėliuką – ūkinį pastatą, pažymėtą plane 11I1/ž, turėjo nagrinėti ir pasisakyti dėl pareiškėjos prašymo pripažinti bešeimininkiu likusią ginčo ūkinio pastato dalį. Taigi, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos pareiškimą visoje apimtyje, priėmė sprendimą neatskleidęs bylos esmės dėl ginčo ūkinio pastato (sandėliukų) dalių, pažymėtų plane 4I1/ž, 3I1/m, 2I1/m, 8I1/m. ir nenurodė teismo motyvų dėl šios ūkinio pastato dalies nepripažinimo bešeimininkiu, t. y. netyrė pareiškėjos nurodytų aplinkybių bei argumentų dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu. Taip pat pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoji ir rezoliucinė dalys iš esmės viena kitai neatitinka, nes nėra nurodyti motyvai dėl ginčo ūkinio pastato (sandėliukų) dalių (į kurias L. R. neprašė nustatyti, kad ji įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę), pažymėtų plane 4I1/ž, 3I1/m, 2I1/m, 8I1/m., nepripažinimo bešeimininkiu, o rezoliucinėje dalyje nusprendė pareiškėjos pareiškimą dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu atmesti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kai teismo sprendimo motyvai neatitinka teismo sprendimo rezoliucinės dalies turinio – toks teismo sprendimas laikytinas be motyvų ir sudaro absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą.
23. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimas dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu atmestas, yra be motyvų, todėl naikinamas ir šioje dalyje byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
24. Bylą perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimas dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu atmestas, panaikinti ir šioje dalyje bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.