Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2018-04-19 · Baudžiamoji byla Nr. T-364-908/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-19
Bylos Nr.
T-364-908/2018
Teisminio proceso Nr.
1-30-1-00450-2008-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Gruodienė
Nuteistasis
Ž. V.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-364-908/2018
Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00450-2008-4Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. balandžio 19 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam Ž. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. V. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 26 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 258 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 5 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 14 (keturiolikai) metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalie 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu, ir Ž. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 14 (keturiolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės vykdymo pradžia - 2008-09-12. Bausmės vykdymo pabaiga - 2022-09-12. Nuteistasis 2/3 laisvės atėmimo bausmės faktiškai atliko 2018-01-12. Neatliktos bausmės dalis Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) posėdžio metu – 4 metai 5 mėnesiai 27 dienos.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 59-51 nutarta taikyti nuteistajam Ž. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktu, bei esant nuteistojo rašytiniam sutikimui, nustatyti intensyvią priežiūrą, kuri bus vykdoma Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nustatyta tvarka.

Komisijos nutarime nurodyta, kad nuteistasis Ž. V. pristatomas pirmą kartą, sutinkant su intensyvia priežiūra. Nuteistasis ankščiau teistas tris kartus. Amžius pirmojo teistumo metu 29 metai. Dėl nusikaltimo kaltę pripažįsta iš dalies, yra nusikaltimų modelis, nusikaltimai nesunkėja. Vieną kartą taikytas lygtinis paleidimas. Nuteistasis nusikaltimą padarė su bendrininkais. Nuteistasis neneigia buvusį ir ilgainiui tapusį reguliariu narkotinių medžiagų vartojimą, kasdienį didelių dozių heroino, amfetamino intraveninį švirkštimąsi. Nuteistojo nusikalstama veikla sietina ne tik su narkotinių medžiagų neteisėtu disponavimu, bet ir jų platinimu. Savo atsakomybę už nusikalstamą veiklą prisiima dalinai – pripažįsta vartojimą, platinimą minimizuoja, labiau jį vertina kaip dalijimąsi, nors pripažįsta, kad dėl pinigų stokos narkotines medžiagas ir perparduodavo. Narkotikų vartojimas, įgijimas ir platinimas buvo tapusi pagrindinė kasdienė jo veikla, šalia turėdavo ir socialų darbinį užimtumą. Nuteistasis neigia smurtavimą, agresyvumą apsvaigimo nuo narkotikų būsenoje, suvokia narkotikų vartojimo žalą tiek žmogaus sveikatai, gyvenimo kokybei, tiek jo artimai bei tolimesnei aplinkai. Yra gydęsis nuo narkotinės priklausomybės reabilitacijoje, dalyvavęs švirkštų keitimo programose, turi daug teorinių žinių apie galimybes sveikti nuo narkotinės priklausomybės, tačiau pačiam nepavyksta išsilaikyti, neatkritus prie narkotikų vartojimo. Vilniaus pataisos namuose nedalyvavo psichoedukacinėse programose, skirtose psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemų turintiems asmenims, nelankė AN susirinkimų. Šios laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu Vilniaus pataisos namuose yra fiksuoti 4 nuteistojo narkotinių medžiagų vartojimo atvejai (paskutinis 2016-11-02). Buvęs sistemingas narkotinių medžiagų vartojimas, dažni atkryčiai glaudžiai susiję su nuteistojo nusikalstamos veiklos rizika ateityje. Nuteistasis neigia žalingą alkoholio vartojimą, pripažįsta, kad saikingai retomis progomis pavartodavo alkoholį, prieš maždaug 20 metų yra netekęs teisės vairuoti dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio. Šios bausmės atlikimo metu įkalinimo įstaigose nėra fiksuota nuteistojo alkoholio vartojimo atvejų, nėra fiksuotų ir nuteistojo smurtinių nusikaltimų bei nusikaltimų, padarytų apsvaigus nuo alkoholio.

Nuteistasis linkęs atsitraukti nuo bendravimo situacijų, labiau nori būti bei laisvalaikį leisti vienas, galimai tokią elgseną įtakoja jo turimas klausos defektas (neprigirdėjimas). Prastas nuteistojo saviveiksmingumas, pažeminta savivertė, neleidžia savo galios jausmo palaikyti brandžiai, socialiai priimtinu būdu tenkinnant poreikius, norus, linkęs slopinti savo jausmus, išgyvenimus, sunkumus neigti, pasitraukti nuo problemų sprendimo į narkotinių medžiagų vartojimą, greitai malonumus patenkinantį ir naudą teikiantį, neteisėtą elgesį. Nuteistasis neigia savižudiškas mintis, savęs žalojimo, žudymosi ketinimus ar bandymus. Emocinės gerovės problemos (jausmų slopinimas, galios jausmo palaikymas nebrandžių elgesiu) galimai siejasi su nuteistojo nusikalstamu elgesiu.

Nuteistojo socialiniai tarpasmeniniai įgūdžiai išlavėję pakankamai, bendraudamas išlaiko taktą ir savitvardą, dalinasi savo gyvenimo faktine informacija. Bendrai jo nusikalstamam elgesiui nebūdingas smurtinis, agresyvus elgesys, tačiau bausmės atlikimo laikotarpiu fiksuotas fizinio smurto panaudojimo kito nuteistojo atžvilgiu atvejis. Pats nuteistasis pripažįsta, kad nepasižymi gera impulsų kontrole, savitvarda - supykęs linkęs šaukti, daužyti daiktus. Nuteistojo mąstymas stokoja lankstumo, introspekcijos (savistabos) gebėjimų. Prasti nuteistojo problemų sprendimo įgūdžiai - jam sunku atpažinti kylančias problemas, ir nors linkęs svarstyti savo elgesį, planuoti veiksmus, tačiau neigiamų pasekmių numatymas sau ar kitiems, atsižvelgimas į kitų žmonių interesus ir poreikius yra apsunkintas. Nuteistasis išsako norą daugiau nebenusikalsti, turi realius ir įgyvendinamus prosocialius ateities planus (gyvenimas šeimoje ir rūpestis ja, darbinis užimtumas, tolimesnis išvykimas gyventi pas gimines į užsienį). Nuteistajam būdingi nebrandus problemų sprendimo būdai, kylančių problemų identifikavimo sunkumai, neigiamų pasekmių nenumatymas daro įtaką nuteistojo nusikalstamam elgesiui. Nuteistasis neigia palaikantis bei besivadovaujantis kriminalinės subkultūros nuostatomis, nereiškia diskriminacinių nuostatų. Atsakomybę už savo nusikalstamą veiklą prisiima dalinai, linkęs ją pateisinti aukos neigimu, atsakomybę perkeldamas kitiems ar aplinkybėms. Su priežiūros sąlygomis nelabai taikosi (Vilniaus pataisos namuose baustas 9 kartus (4 kartus už narkotikų vartojimą, 1 kartą už fizinio smurto panaudojimą), paskutinė drausminė nuobauda už lokalizacijos pažeidimą 2016-12-01, vėliau nefiksuota jokių tvarkos pažeidimų ar konfliktinių, su jį prižiūrinčiais pareigūnais, atvejų. 8 kartus skatintas už gerą elgesį, gerą darbinių pareigų atlikimą, paskutinį kartą skatintas 2017-10-25, nuteistasis nuo 2013 metų dirba būrio tvarkiniu. Supranta įstatymų svarbą bei jų vaidmenį, leidžiantį visuomenei funkcionuoti, būtinumą jų laikytis ir jais vadovautis, deklaruoja visuomenės vertybes ir normas, tačiau pačiam dar sunku visuotinai vadovautis šiomis nuostatomis. Savo nusikalstamos veiklos dalinis pateisinimas daro įtaką nuteistojo nusikalstamam elgesiui. Šiuo metu nuteistojo motyvacija ateityje nenusikalsti yra ganėtina.

Nuteistasis bausmę Vilniaus pataisos namuose atlieka nuo 2010-06-18 paprastosios grupės sąlygomis. 2016-07-18 buvo perkeltas į lengvąją grupę. 2016-11-02 perkeltas į paprastąją grupę. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Laisvalaikiu žiūri televizijos laidas, sportuoja. Bausmės atlikimo metu režimo reikalavimus pažeidė 10 kartų, baustas 9 kartus. Šiuo metu nuobaudos negalioja. Už gerą elgesį 8 kartus skatintas.

Nuteistasis dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“, „Dėl asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programoje. Nuo 2015-12-21 iki 2016-03-31 baigė duonos kepėjo kursus. 2015-12-26 nuteistųjų mokymai. Krizių psichologija. Dalyvavo kompiuterinio raštingumo programoje. Nuo 2017-11-03 pradėjo lankyti kassavaitinius psichokorekcinius „Bendravimo grupės“ užsiėmimus. Lanko A A grupės susirinkimus.

Turi nepilnametę dukrą. Materialiai remia, domisi vaiko ugdymo procesu. Nuteistasis vedęs. Palaiko socialinius ryšius su žmona, motina, seserimi, dukromis. Turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Lygtinio paleidimo atveju planuoja gyventi pas žmonos seserį. Gautas teigiamas atsakymas dėl apgyvendinimo.

Nuteistasis turi vidurinį išsilavinimą. Vilniaus pataisos namuose įgijo elektriko specialybę. Turi vairuotojo specialybę. Darbo stažas apie 10 metų. Šiuo metu nuteistasis dirba būrio tvarkiniu, gauna pinigines perlaidas, atlyginimą, turi pakankamai pinigų kasdienėms išlaidoms apmokėti. Nuteistasis neturi vykdomųjų raštų. Nuteistasis dirbo UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju.

Motyvuojamoji dalis

Atlikus nuteistojo nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OAsys metodiką nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinei rizikos grupei - 61 balas, iš jų statiniai veiksniai sudaro 25 balus (sumažinti nėra galimybės), dinaminiai veiksniai - 36 balus (yra galimybė sumažinti).

Atsižvelgus į nuteistojo vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką (61 balas), nesunkėjančius nusikaltimus, atliktą didelę laisvės atėmimo bausmės dalį, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, elgesį bausmės atlikimo metu, galiojančių nuobaudų neturėjimą, 8 kartus skatintas, bausmės atlikimą paprastosios grupės sąlygomis, įgytą vidurinį išsilavinimą, įgytą elektriko specialybę bei turimą vairuotojo specialybę, turimą darbo stažą laisvėje, dirba būrio tvarkiniu, aukštą motyvaciją darbui, turimą gyvenamąją vietą bei sutikimą su intensyvia priežiūra, skolų neturėjimą, turimus glaudžius socialinius ryšius, pripažįstamą piktnaudžiavimą psichiką veikiančiomis medžiagomis, į mąstymą ir elgesį, turimus realius ir įgyvendinamus prosocialius ateities planus, orientuotus į darbinę veiklą ir šeimą, Komisija mano, kad Ž. V. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu užtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas taikyti nuteistajam Ž. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos netvirtintinas.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nutarė nuteistajam Ž. V. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija penkiolikos metų laisvės atėmimo, gali teikti Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. BVK 157 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis Ž. V. 2/3 jam skirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2018-01-12, bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.

Teismas teigiamai vertina nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, t.y. kad dalyvauja įvairiose programose, baigė duonos kepėjo kursus, lanko AA grupės susirinkimus, nuo 2017-11-03 pradėjo lankyti psichokorekcinius „Bendravimo grupės“ užsiėmimus. Tokios aplinkybės parodo nuteistojo elgesio korekciją tinkama linkme, tačiau bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors aukščiau nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad nuteistasis atitinka formaliuosius lygtinio paleidimo taikymo pagrindus, tačiau tai tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne absoliutus lygtinio paleidimo pagrindas. Teismas pažymi, jog, sprendžiant dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo tvirtinimo ar netvirtinimo, būtina atsižvelgti, ar asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, įvertinti padarytų nusikaltimų pobūdį bei pavojingumo laipsnį, padarymo aplinkybės, kaltininko požiūrį į padarytus nusikaltimus, t. y. turi būti pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo daugiau nenusikals ir lygtinai paleidus nuteistąjį bus pasiekti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai.

Nuteistasis Ž. V. teistas 3 kartus. Amžius pirmojo teistumo metu 29 m. Nusikaltimai sunkėja. Šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, be kitą ko, ir už labai sunkas tyčinio nusikaltimo padarymą, veikiant bendrininkų grupe. Veikas, padarė net nespėjus įsiteisėti 2008-06-06 Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiui. Net ir būdamas kardomajame kalinime Šiaulių tardymo izoliatoriuje, Ž. V. savo nusikalstamo veiklos nenutraukė, sukurstė savo žmoną toliau platinti narkotikus ir pasikėsino jų įsigyti. Teismo vertinimu, nuteistojo padarytų nusikaltimų pobūdis rodo padidintą asmenybės pavojingumą. Ž. V. dėl nusikaltimų kaltu prisipažino iš dalies. Kaip kad pažymėta socialinio tyrimo išvadoje, pripažįsta vartojimą, platinimą minimizuoja, labiau jį vertina kaip dalijimąsi, nors pripažįsta, kad dėl pinigų stokos narkotines medžiagas ir perparduodavo. Akivaizdu, kad nepripažindamas savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų, pilnai nesuvokia savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizuoja, negalvoja apie padarinius, nesupranta dėl ko yra nubaustas, nesvarsto jam paskirtos bausmės paskirties ir tikslų, ieško savęs pateisinančių aplinkybių. Pažymėtina, kad Ž. V. yra gydęsis nuo narkotinės priklausomybės reabilitacijoje, dalyvavęs švirkštų keitimo programose, turi daug teorinių žinių apie galimybes sveikti nuo narkotinės priklausomybės, tačiau pačiam nepavyksta išsilaikyti neatkritus prie narkotikų vartojimo. Vilniaus PN nedalyvavo psichoedukacinėse programose, skirtose psichiką veikiančių medžiagų vartojime problemų turintiems asmenims, nelankė AN susirinkimų. Šios laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu Vilniaus PN yra fiksuoti 4 nuteistojo narkotinių medžiagų vartojimo atvejai.

Nors teismui pateiktoje medžiagoje matyti, kad Ž. V. dirba, yra 8 kartus skatintas, už gerą elgesį, gerą darbinių pareigų atlikimą, paskutinį kartą skatintas 2017-10-25, šiuo metu bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, tačiau socialinio tyrimo išvadoje pažymėta ir tai, kad su priežiūros sąlygomis taikosi apsunkintai: Vilniaus PN baustas 9 kartus (4 kartus už narkotikų vartojimą, 1 kartą už fizinio smurto panaudojimą), paskutinė drausminė nuobauda už lokalizacijos pažeidimą 2016-12-01. Byloje taip pat yra duomenų, kad 2017 m. spalio 18 d., 14 val., neplaninės kratos metu Ž. V. sportinėse kelnėse buvo rastas mobilaus ryšio telefonas „SAMSUNG“. Nuteistajam nuobauda nebuvo skirta. Duomenys apie pataisos įstaigos vidaus taisyklių nepaisymą leidžia spręsti apie nuteistojo polinkį nesilaikyti teisės aktų reikalavimų netgi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Atkreiptinas dėmesys, jog pats nuteistasis pripažįsta, jog nusikaltimo padarymui turėjo įtakos priklausomybė narkotinėms medžiagoms, tačiau nepaisant to, net laisvės atėmimo metu yra fiksuoti 4 nuteistojo narkotinių medžiagų vartojimo atvejai. Tai rodo, jog Ž. V. nedaro teisingų išvadų. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OAsys metodiką nustatyta, kad Ž. V. priklauso tik vidutinei rizikos grupei – 61 balai. Atliktas vertinimas ir jo rodikliai rodo, kad nuteistojo rizika nusikalsti laisvėje nėra maža.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad Komisijos sprendimas dėl lygtinio paleidimo taikymo Ž. V. nebuvo vieningas, Komisijos narė L. Z. siūlė netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nes nuteistasis vis dar nėra padaręs išvadų, Vilniaus pataisos namuose nedalyvavo psichoedukacinėse programose, skirtose psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemų turintiems asmenims, nelankė AN susirinkimų, Vilniaus pataisos namuose yra fiksuoti 4 nuteistojo narkotinių medžiagų vartojimo atvejai.

Nurodytos aplinkybės, taip pat Socialinio tyrimo išvadoje konstatuoti kriminogeniniai veiksniai – netinkamas elgesio modelių pasirinkimas, taip pat ir ta aplinkybė, kad neatlikta gana žymi bausmės dalis (daugiau nei 4 m.) – neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad įstatymo leidėjo BK 41 str. numatyta bausmės paskirtis ir tikslai, tarp kurių yra ne tik tikslas paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įtvirtintas minėto straipsnio 2 d. 4 p., bet ir siekis nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str. 2 d. 2 ir 5 p.), bus įgyvendinti nagrinėjamu atveju pritaikant Ž. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismo vertinimu, išdėstytos aplinkybės leidžia spręsti, kad sudarius nuteistajam Ž. V. galimybę likusią bausmės dalį atlikti neizoliuotam nuo visuomenės, net ir intensyvi jo priežiūra nebus pakankama siekiant bausmės tikslų.

Teismas, remdamasis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad šiuo metu Ž. V. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nėra pakankamo pagrindo, todėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. kovo 19 d. nutarimas Nr. 59-51, kuriuo nuspręsta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netvirtinamas.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas pirmiau išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. kovo 19 d. nutarimą Nr. 59-51 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam Ž. V..

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Eglė Gruodienė