- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-08-27
- Bylos Nr.
- I-1648-437/2009
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00515-2009-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Veslava Ruskan, Rūta Miliuvienė, Raimondas Blauzdžius
- Trečiasis asmuo
- AB „Kauno energija“, Kauno miesto savivaldybės tarybai, Kauno rajono savivaldybės tarybai, Jurbarko rajono savivaldybės tarybai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Blauzdžiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Rūtos Miliuvienės, Veslavos Ruskan, sekretoriaujant Rasai Tebėraitei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui M. I., atsakovės atstovei Žanai Mekšraitei, trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovams Albertui Šekštelo, Andriui Norkūnui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“ skundą atsakovei valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims AB „Kauno energija“, Kauno miesto savivaldybės tarybai, Kauno rajono savivaldybės tarybai, Jurbarko rajono savivaldybės tarybai dėl įpareigojimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“ 2009 m. balandžio 29 d. su skundu (b.l. 3-11) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti atsakovės Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. kovo 20 d. įpareigojimą „Dėl perskaičiuotų šilumos kainų projektų pateikimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) kaip neteisėtą. Paaiškina, kad 2003 m. kovo 31 d. pareiškėja iš AB „Kauno energija“ įsigijo Kauno elektrinę ir tuo pačiu su AB „Kauno energija“ sudarė keletą sutarčių, įskaitant šilumos energijos pirkimo - pardavimo sutartį. Sutarties pagrindinis tikslas buvo nustatyti, kokiomis sąlygomis ir kokia kaina bus tiekiama šilumos energija Kauno miesto integruoto tinklo šilumos poreikiams. Sutarties 14.3 straipsnis numatė, kad pirmus penkerius Sutarties galiojimo metus šilumos energijos kaina iš esmės nekis, o po penkerių metų šilumos energijos kaina bus perskaičiuota pagal 14.4 punkte įtvirtintą formulę. Pareiškėja visą Sutarties galiojimo laiką laikėsi Sutarties nuostatų ir AB „Kauno energija“ perkamos šilumos energijos kaina visą šį laiką buvo skaičiuojama būtent pagal Sutartį. Atsakovė skundžiamu raštu pareikalavo pagal Šilumos kainų nustatymo metodiką pateikti duomenis, reikalingus perskaičiuoti bazinės šilumos gamybos kainą. Pažymi, kad Komisijos 2009 m. kovo 20 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) pateikimas pareiškėjai reiškia, jog iš esmės atsakovė nepripažįsta Sutarties sąlygų ir ketina artimiausiu metu administraciniu aktu nustatyti pareiškėjos parduodamos šilumos energijos kainą. Vertina, kad atsakovės įpareigojimas pažeidžia ir UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“ teises, ir jos įstatymais saugomus interesus. Skundžiamuoju įpareigojimu Komisija išreiškė valią ir ketinimą pareiškėjos atžvilgiu taikyti privalomą gaminamos šilumos energijos kainodarą, kaip tai nustatyta dar 2008 m. sausio 1 d. įsigaliojusios Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo redakcijos 10 straipsnio 3 dalyje. UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“ su įstatyme nustatytos privalomos kainodaros taikymu jos atžvilgiu nesutinka, reikalauja laikytis 2003 m. kovo 31 d. su AB „Kauno energija“ sudarytoje Sutartyje nustatyta tvarka apskaičiuotos šilumos energijos kainos. Vertina, jog atsakovės įpareigojimas Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidžia pareiškėjos teises ar teisėtus interesus, taip pat daro žalą UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“ turtiniams interesams. Faktą, kad ginčijamas Komisijos įpareigojimas UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“ sukelia teisines pasekmes patvirtina ir ta aplinkybė, jog aptariamo įpareigojimo nevykdymas užtrauktų administracinės atsakomybės taikymą už teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 99⁷ straipsnyje, padarymą. Vertina, kad pareiškėjai neturi būti taikoma nuo 2008 m. sausio 1 d. įsigaliojusi nauja Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo redakcija, kurios 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta privaloma gamybos kainodara nepriklausomiems šilumos energijos gamintojams, gaminantiems daugiau kaip 50 procentų šilumos vienoje centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje. Pripažįsta, jog pareiškėja formaliai atitinka paminėtus Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus. Vertina, kad šios nuostatos negali būti taikomos galiojančiai, anksčiau sudarytai teisėtai sutarčiai. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.157 straipsnio 2 dalimi imperatyvių teisės normų pasikeitimas po sutarties sudarymo neturi įtakos prieš tai sudarytos sutarties sąlygoms ir jų galiojimui. Nuo 2008 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme nėra nustatyta, kad šis įstatymas - įskaitant ir jo 10 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą - galioja atgal, todėl privalomą kainodarą numatančios atitinkamo įstatymo nuostatos pareiškėjai netaikytinos ta apimtimi, kiek jos nesuderinamos su 2003 m. kovo 31 d. Sutarties vykdymu. Sutartimi nustatyta ilgalaikė šilumos energijos kainų nustatymo tvarka negali būti vertinama kaip nebegaliojanti arba teisiškai nebeaktuali, o privalomos šilumos energijos gamybos kainodaros įsigaliojimas nuo 2008 m. sausio 1 d. negali būti vertinamas netgi kaip pagrindas pakeisti teisėtai sudarytos Sutarties sąlygas. Mano, kad taikant įstatymo nuostatas dėl kainodaros reguliavimo, būtų pažeistas teisėtų lūkesčių principas, taip pat pažeisti ir tarptautiniai įsipareigojimai. Teigia, jog nepagrįstas įpareigojimas perskaičiuotas kainas derinti su savivaldybės institucijomis.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas skundą palaikė jame išdėstytais motyvais.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atsiliepimu (b.l. 92-101) skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad 2003 m. kovo 31 d. buvo pasirašyta Kauno elektrinės pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“ nupirko Kauno elektrinę. Sutartis, kuria nustatyta šilumos energijos kaina visam jos galiojimo laikotarpiui, sudaryta 15 metų. Sutarties 14.3 straipsniu šalys nustatė, kad pirmus penkerius Sutarties galiojimo metus šilumos energijos kaina iš esmės nesikeis, išskyrus kainos perskaičiavimą dėl infliacijos, o po penkerių metų šilumos energijos kaina bus perskaičiuota pagal Sutarties 14.4 punkte įtvirtintą formulę. Pažymi, kad šilumos ūkio valstybinį valdymą, šilumos ūkio subjektų veiklą, jų santykius su šilumos vartotojais, tarpusavio ryšius ir atsakomybę reglamentuoja LR šilumos ūkio įstatymas, pagal kurio 10 straipsnio 3 dalį, „jeigu nepriklausomas šilumos gamintojas yra vienintelis arba jei vienas ar keli nepriklausomi šilumos gamintojai gamina daugiau kaip 50 procentų šilumos vienoje centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje, jiems privaloma šilumos gamybos kainodara taikoma kaip ir kitoms šilumos tiekimo įmonėms“. 2009 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 03-28 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2008 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 03-41 patvirtintos Šilumos kainų nustatymo metodikos dalinio pakeitimo“ Komisija pakeitė Metodikos 54 ir 77.1.4 punktus. Šiuo pakeitimu Metodikoje buvo nustatyta nauja gamtinių dujų kainų skaičiavimo tvarka, t. y. rengiant šilumos kainų projektus, skaičiavimuose įvertinamos ne praėjusio laikotarpio, o prognozuojamos, atsižvelgiant į tarptautinių agentūrų pateiktas prognozes, gamtinių dujų kainos (Metodikos 77.1.4.1-77.1.4.1.2 punktai). Prognozuojamos mazuto ir gazolio kainos skelbiamos Komisijos tinklapyje. Vadovaujantis Metodikos 54 punktu, jeigu šilumos tiekėjo kuro kainos, apskaičiuotos pagal Metodikos 77.1.4-77.1.6 punktų reikalavimus, ir (ar) perkamos šilumos kainos, palyginti su galiojančiose šilumos tiekimo kainose įskaičiuoto kuro ir (ar) perkamos šilumos kainomis pasikeičia tiek, kad kuro ir perkamos šilumos sąnaudų suma padidėja arba sumažėja daugiau kaip 15 proc. šilumos kaina perskaičiuojama nelaukiant 12 mėnesių laikotarpio pabaigos, tačiau ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo paskutinio šilumos tiekimo kainos pasikeitimo dienos. 2009 m. kovo 20 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) Komisija informavo pareiškėją apie minėtą Metodikos pakeitimą ir, atsižvelgdama į minėtas Metodikos nuostatas bei vadovaudamasi Šilumos ūkio įstatymu, teisėtai ir pagrįstai paprašė UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“ (bei kitų skundžiamo rašto adresatų sąraše nurodytų šilumos įmonių) pateikti šilumos kainų perskaičiavimo projektą. Pareiškėja įvykdė Komisijos nurodymą ir 2009 m. balandžio 16 d. raštu Nr. 9-152 pateikė duomenis šilumos kainos perskaičiavimui. Vertina, jog vadovaujantis ABTĮ 89 straipsniu, skundžiamas raštas neatitinka nė vieno iš skundžiamo akto neteisėtumo požymių. Daro išvadą, kad esant tęstiniam sutartinių santykių pobūdžiui, sutarties vykdymas turi atitikti imperatyviąsias teisės normas, galiojančias vykdant sutartį, tuo patvirtinant, kad po sutarties sudarymo, pasikeitus teisės aktų reikalavimams, sutartis turi būti vykdoma laikantis imperatyvių teisės aktų nuostatų. Komisijos nuomone, klausimo dėl teisėtų lūkesčių ir tariamo tarptautinių įsipareigojimų pažeidimo nagrinėjimas yra ne šios administracinės bylos dalykas. Metodikos 52 punkte įtvirtintas reikalavimas teikti šilumos bazinės kainos ar perskaičiuotos kainos projektą Komisijai ar savivaldybės institucijai, priklausomai nuo per metus realizuojamo šilumos kiekio, reiškia, kad tuo atveju, jeigu šilumos gamintojas realizuoja daugiau kaip 10 GWh šilumos per metus, minėtą informaciją jis privalo teikti ir Komisijai, ir savivaldybės institucijai.
Tretysis suinteresuotas asmuo AB „Kauno energija“ atsiliepime (b.l. 153-159) skundo pagrįstumą paliko spręsti teismo nuožiūra. Tretysis suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė atsiliepime (b.l. 140-146) pareiškėjo skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą. Abiejų šių trečiųjų suinteresuotų asmenų pagrindiniai argumentai iš esmės tapatūs kaip ir atsakovės argumentai. Šių trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovai teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimuose išdėstytas pozicijas ir argumentus.
Skundas atmestinas. Nustatyta, kad atsakovė Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija skundžiamu 2009-03-20 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl perskaičiuotų šilumos kainų pateikimo“ (b.l. 57) iš pareiškėjos pareikalavo pateikti šilumos kainų perskaičiavimo projektą. Pagal LR ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. spalio 4 d. nutartyje (administracinė byla Nr. AS16-420/2007) pažymėjo, kad vadovaujantis ABTĮ 22 straipsnio 1 dalimi, ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nesikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Šioje byloje į teismą taip pat buvo kreiptasi dėl atsakovo 2007 m. gegužės 3 d. rašto Nr. R2-530 „Dėl duomenų pateikimo“, kuriame prašoma pateikti atitinkamą informaciją, reikalingą Komisijos veiklai vykdyti. LVAT konstatavo, kad šis raštas bendrovei jokių tiesioginių pasekmių nesukelia bei paliko galioti pirmos instancijos teismo sprendimą, kuriame pasakyta, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje ir kad Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos raštas negali būti pripažįstamas individualiu teisės aktu, skųstinu administraciniam teismui, nes šis raštas vertintinas kaip informacinio pobūdžio raštas, kuriame prašoma pateikti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai reikalingus duomenis, todėl šis raštas pagal savo pobūdį nepriskirtinas prie aktų, esančių ginčo administraciniame teisme dalyku. Kolegija daro išvadą, kad skundžiamas atsakovo raštas nėra individualus teisės aktas, nesukelia pareiškėjui tiesioginių juridinių pasekmių. LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 99⁷ str. nustatyta atsakomybė pareigūnams už valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimų pažeidimą arba jų nevykdymą ir jos nurodymų nevykdymą. Pareiškėjos teiginys, kad skundžiamas raštas jam sukelia teisines pasekmes dar ir dėl tos aplinkybės, kad už reikalavimų nevykdymą gali būti taikoma administracinė atsakomybė, nepagrįstas, nes administracinė atsakomybė juridiniams asmenims netaikoma (LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 1 str., 12-16 str.). Konstatuotina, kad atsakovė pareiškėjo subjektinių teisių nepažeidė. Kolegija, atsižvelgia į tai, kad skundžiamas raštas nėra individualus teisės aktas ir dėl kitų pareiškėjo skundo argumentų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str.1p., 127 str.,
nusprendė:
UAB „Kauno termofikacinė elektrinė“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai.