Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2008-11-11 · Baudžiamoji byla Nr. 2K-512/2008

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-11-11
Bylos Nr.
2K-512/2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Gintaras Goda (pirm.), Dalia Bajerčiūtė, Viktoras Aidukas (pran.)
Nuteistasis
A. G.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 2K-512/2008Procesinio sprendimo kategorija2.4.4 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. lapkričio 11 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Viktoro Aiduko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. G. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria, atmetus nuteistosios A. G. apeliacinį skundą, paliktas galioti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. kovo 20 d. nuosprendis.

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. kovo 20 d. nuosprendžiu A. G. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalį 50 MGL (6250 Lt) dydžio bauda.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo pranešimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. nuteista už tai, kad, būdama A. G. personalinės įmonės, registruotos Vilniuje, (duomenys neskelbtini), savininkė, 2006 m. liepos 11 d. savo darbo vietoje šios įmonės vardu surašė ir pasirašė vairuotojo sveikatos medicininę pažymą Nr. 3971, įrašydama tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)), gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), 2006 m. liepos 11 d. atliko vairuotojo sveikatos patikrinimą A. G. personalinėje įmonėje ir gali vairuoti transporto priemonę, nors iš tikrųjų šio asmens nurodytu laiku Lietuvos Respublikoje nebuvo ir sveikatos patikrinimo jam neatliko, t. y. A. G. suklastojo tikrą dokumentą.

Kasaciniu skundu nuteistoji A. G. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir baudžiamąją bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas jos baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų.

Kasatorės tvirtinimu, apeliacinės instancijos teismas baudžiamąją bylą išnagrinėjo jai nedalyvaujant ir tinkamai nepranešus apie posėdžio laiką bei vietą ir taip pažeidė BPK 322 straipsnio 2 dalies nuostatas. Pasak kasatorės, pranešimo apie posėdžio laiką ir vietą ji negavo ir šią aplinkybę patvirtina tai, kad byloje nėra dokumento, patvirtinančio, jog jai buvo įteiktas pranešimas apie posėdžio laiką ir vietą. Kartu kasatorė skunde teigia, kad taip buvo suvaržytos ir BPK 22 straipsnio 3 dalyje nurodytos jos teisės, nes dėl teismo posėdžio datos nežinojimo ji negalėjo pasinaudoti teise reikšti prašymus, duoti paaiškinimus, dalyvauti tiriant įrodymus, turėti jos pasirinktą gynėją ir pan. Kasatorės nuomone, dėl minėto BPK pažeidimo taip pat buvo pažeistas ir rungimosi principo laikymosi baudžiamosiose bylose nuostatos (BPK 7 straipsnis), „nes kaltinimo šalis apie posėdžio laiką ir vietą buvo informuota tinkamai, nagrinėjant bylą dalyvavo ir turėjo galimybę realizuoti visas savo teises“, bei suvaržyta BPK 44 straipsnio 1 dalies 5 punkte, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtinta teisė į nešališką teismą, nes „teismas gali būti laikomas nešališku tik tada, kai su abiem šalim elgiasi vienodai, nerodydamas nei vienai iš jų palankumo“. Be to, pasak kasatorės, dėl šio pažeidimo ji neteko ir galimybės kasacinės instancijos teismui laiku apskųsti jai nepalankią apeliacinės instancijos teismo nutartį.

Atsiliepimu į nuteistosios A. G. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras D. Stankevičius prašo šį skundą atmesti. Kasatorės nurodyti argumentai, kad apygardos teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą apeliacine tvarka jai nedalyvaujant ir netinkamai informavęs apie posėdžio laiką ir vietą ir taip pažeidė BPK 322 straipsnio 2 dalies nuostatas, nepagrįsti.

Pagal BPK 322 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Kitų turinčių teisę dalyvauti posėdyje asmenų neatvykimas, jeigu jiems buvo laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką, nekliudo nagrinėti bylą. Baudžiamoji byla buvo paskirta nagrinėti 2008 m. balandžio 10 d., o pranešimas apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą A. G. išsiųstas 2008 m. kovo 4 d. pagal paskutinį žinomą jos gyvenamosios vietos adresą. Taigi kasatorės teisės nebuvo suvaržytos, nes jai buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdį, o teisme A. G. gynė advokatas.

Nuteistosios A. G. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BPK 322 straipsnio 2 dalies taikymo

Kasatorė tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas jai tinkamai nepranešė apie posėdžio laiką ir vietą, nes ji teismo pranešimo negavo. Šią aplinkybę nuteistoji argumentuoja tuo, kad byloje nėra dokumento, patvirtinančio, jog pranešimas apie posėdžio laiką ir vietą jai buvo įteiktas.

Pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. BPK 322 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje turi teisę dalyvauti nuteistasis, išteisintasis, kiti nurodyti asmenys; šių asmenų, jeigu jiems buvo laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką, neatvykimas nekliudo nagrinėti bylą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ 10 punkte išaiškinta, kad bylos nagrinėjimas, nepranešus nuteistajam (išteisintajam) apie apeliacinės instancijos teismo posėdžio laiką ir vietą, laikomas esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu.

Pagal bylos medžiagą darytina išvada, kad kasatorės tvirtinimas, jog ji nebuvo tinkamai informuota apie apeliacinės instancijos teismo posėdžio vietą ir laiką, yra nepagrįstas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 5 d. nutartimi panaikinus Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 26 d. išteisinamąjį nuosprendį, kuriuo A. G. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, buvo išteisinta nepadarius šios veikos, byla pagal nuteistosios A. G. apeliacinį skundą buvo nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme antrą kartą. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2008 m. kovo 4 d. pranešimu apie bylos nagrinėjimą 2008 m. balandžio 10 d. buvo informuoti Vilniaus apygardos prokuratūra, nuteistoji A. G., jos gynėjas advokatas A. Geršanovas. Nuteistajai A. G. pranešimas buvo išsiųstas adresu, nurodytu bylos dokumentuose ir jos apeliaciniame skunde – Vilnius, (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad šiuo adresu buvo siunčiami tiek teismo šaukimai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir kasacinės instancijos teisme, tiek pranešimas, nagrinėjant bylą pirmą kartą apeliacinės instancijos teisme. Visais šiais atvejais teismų siųsti šaukimai ir pranešimas pasiekdavo adresatę. Nuteistoji nepagrįstai teigia, kad jos nurodytą aplinkybę, kad ji nebuvo informuota apie teismo posėdžio vietą ir laiką, patvirtina tai, jog byloje nėra dokumento, patvirtinančio, kad pranešimas apie posėdžio laiką ir vietą jai buvo įteiktas. Pagal BPK 319 straipsnio 2 dalies nuostatas tik tuo atveju, kai byla nagrinėjama pagal apeliacinį skundą, kuris paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, nuteistajam, išteisintajam ar asmeniui, kuriam byla nutraukta, išsiunčiami šaukimai. Taigi, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, nuteistajam išsiunčiamas teismo pranešimas, kuris adresatui nėra pasirašytinai įteikiamas. Todėl byloje dokumento, patvirtinančio tokio pranešimo įteikimą, ir negalėjo būti. Byloje nėra jokių duomenų, kasatorė taip pat to netvirtina, kad išsiųstas teismo pranešimas apie apeliacinės instancijos teismo posėdį negalėjo pasiekti adresatės dėl tam tikrų atsiradusių aplinkybių (pasikeitė gyvenamoji vieta ar pan.). Be to, pažymėtina ir ta aplinkybė, kad nagrinėjant bylą kasacinės instancijos teismo posėdyje A. G. pagal sutartį gynė advokatas A. Geršanovas. Apeliacinės instancijos teismas pranešimą apie apeliacinio skundo nagrinėjimo laiką išsiuntė ir šiam gynėjui. Kasatorė netvirtina, kad šis advokatas negavo pranešimo, neinformavo jos apie teismo posėdį siekdamas sužinoti, ar nuteistoji pageidauja sudaryti sutartį dėl jos gynybos apeliacinės instancijos teisme. Taigi pagal bylos medžiagą nėra pagrindo išvadai, kad apygardos teismas laiku nepranešė nuteistajai apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą.

Apygardos teismo posėdyje 2008 m. balandžio 10 d. nagrinėjant nuteistosios apeliacinį skundą dalyvavo prokuroras A. Pošiūnas, nuteistąją gynė advokatė L. Vasiliauskienė. Taigi BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas, nebuvo pažeista. Nesant objektyvių duomenų, kad A. G. nebuvo informuota apie apeliacinės instancijos teismo posėdį, nėra pagrindo pripažinti, kad dėl to buvo pažeistos jos, kaip nuteistosios, teisės, numatytos BPK 22 straipsnio 3 dalyje, taip pat teisės, įtvirtintos BPK 7 straipsnyje, 44 straipsnio 1 dalies 5 punkte.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistosios A. G. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Gintaras GodaDalia BajerčiūtėViktoras Aidukas