- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-15
- Bylos Nr.
- e2YT-477-213/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02786-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vita Lučkauskaitė
- Pareiškėjas
- A. P.
- Suinteresuotas asmuo
- notarei Jūratei Klepackienei, VĮ Turto bankas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. P. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims notarei Jūratei Klepackienei ir VĮ Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. P. (gim. (duomenys neskelbtini)m.) mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė M. P. (a/k (duomenys neskelbtini)) pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą. Taip pat prašo nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad po M. P. (a/k (duomenys neskelbtini)) mirties (duomenys neskelbtini)jos palikimą priėmė A. P. (a/k (duomenys neskelbtini) pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą. Nutarus, kad nėra pagrindo nustatyti aukščiau nurodytų juridinę reikšmę turinčių faktų, pareiškėja prašo atnaujinti (pratęsti) pareiškėjai A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą palikimui priimti, atsiradusį po J. P. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) mirties; šešių mėnesių terminą palikimui priimti skaičiuojant nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, ir atnaujinti (pratęsti) pareiškėjai A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą palikimui priimti, atsiradusį po M. P. (a/k (duomenys neskelbtini)) mirties, šešių mėnesių terminą palikimui priimti skaičiuojant nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.
Pareiškėja pareiškime nurodė, kad A. P. yra J. P., mirusio (duomenys neskelbtini) ir M. P., mirusios (duomenys neskelbtini), vienintelė likusi dukra ir pirmos eilės įpėdinė pagal 1964 m. CK 573 straipsnį. Pareiškėja tik 2018 m. sužinojo, kad jos mirusio tėvo vardu yra registruota 1/3 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Pareiškėja faktiškai 2018-11-26 suprato, kad jos tėvai turėjo turto, kuris po jų mirties yra nepriimtas, o ji yra vienintelė gyva įpėdinė pagal 1964 m. CK 573 straipsnį, tačiau yra praleidusi šešių mėnesių palikimo priėmimo terminą. Po tėvo J. P. mirties (duomenys neskelbtini) pareiškėja nesikreipė dėl palikimo priėmimo, kadangi nemanė, kad tėvas turi kokio nekilnojamojo turto, o kitu turtu, įskaitant minėtu namu, toliau naudojosi pareiškėjos mama M. P., dalį mirusio tėvo daiktų faktiškai priėmė ir pati pareiškėja. Po mamos M. P. mirties pareiškėja priėmė jos asmeninius daiktus (drabužius, papuošalus, buitinę techniką ir kitus buities daiktus) pradėdama faktiškai juos valdyti, t. y. jais naudotis, rūpintis (pvz. saugoti) ir panašiai. Tai, kad pareiškėjos mama M. P. priėmė sutuoktinio J. P. palikimą pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti pagrindžia pateikiami duomenys, kad namų ūkio galva (duomenys neskelbtini), po J. P. mirties buvo M. P.. Pareiškėja iki mirties slaugė ir prižiūrėjo mamą M. P. savo namuose (duomenys neskelbtini). Šis adresas yra įrašytas M. P. mirties liudijime kaip mirties vieta. (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjos motinai, pareiškėja paveldėtą kilnojamąjį turtą priėmė pradėdama faktiškai jį valdyti, o nežinodama apie minėtą nekilnojamąjį turtą, jo nepriėmė ir dėl palikimo nesikreipė į notarą. Nurodytas gyvenamasis namas buvo įgytas pareiškėjos tėvų santuokos metu, todėl J. P. ir M. P. priklausė po ½ dalį minėto turto. Po J. P. mirties M. P. iki savo mirties gyveno minėtame name ir juo naudojosi, tai gali reikšti, kad yra pagrindas spręsti, kad ji palikimą priėmė faktiškai jį valdydama (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis).
Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė savo pareiškimą ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad jos tėvai, o ji pati iki 1961 metų gyveno Onuškyje dviejų kambarių bute su virtuve. Jai nebuvo žinoma apie tai, kad šis butas yra tėvų nuosavybė. Nurodė, kad po tėvo mirties jos mama liko tame bute gyventi, o mamai susirgus, gal po dviejų metų, ji M. P. atsivežė pas save į Trakus, kur mama ir mirė. Nurodė, kad ji turėjo dar dvi seseris, kurios yra jau mirusios, yra likę seserų vaikai, tačiau jie į senelių turtą jokių pretenzijų nereiškia. Apie tai, kad minėtas butas yra jos tėvų nuosavybė, ji sužinojo iš dukterėčios tik 2018 metais, nes name, kuriame gyveno jos tėvai, yra dar du butai ir yra būtina šį namą tvarkyti.
Pareiškėjos atstovas advokatas teismo posėdžio metu patikslintą pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti . Papildomai nurodė, kad pareiškėjos tėvai šį butą nusipirko 1963 metais. Nurodė taip pat, kad yra pakankamas pagrindas nustatyti faktus, o jų nenustačius – atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimai palikėjų J. P. ir M. P. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį A. P. paveldimo turto priėmimą valdyti. Atsiliepime taip pat nurodė, jeigu teismas, ištyręs visus įrodymus įsitikintų, kad A. P. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, Valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo tenkinimui. Byla prašė nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo notarė Jūratė Klepackienė teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą informuota įstatymo nustatyta tvarka - asmeniškai, neatvykimo priežastys nežinomos. Suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pareiškėjos pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas visiškai.
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Asmeniui mirus arba teismo tvarka paskelbus jį mirusiu palikimo atsiradimo dieną įpėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), t. y. turintis teisę paveldėti asmuo gali paveldėjimo teisę įgyvendinti priimdamas palikimą, o tam, kad įgytų palikimą įstatyme nustatytu būdu, jis turi išreikšti savo valią ir atlikti tam tikrus teisinius veiksmus įstatyme nustatytais būdais ir laikydamasis įstatyme nustatytos tvarkos (CK 5.50 straipsnis).
Teismas ypatingąja teisena nagrinėja bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 str.).
Pagal CK 5.51 str. 1 d., įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).
1964 m. LR CK 587 str. 2 d. numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.
1964 m. CK 587 str. 3 d. numato, kad faktinio palikimo valdymo veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Tais atvejais, kai teismas pripažįsta faktą esant nustatytą, jis turi sprendime nurodyti, kuriam tikslui faktas nustatytas, taip pat turi nurodyti įrodymus, kuriais remiantis faktas pripažintas nustatytu (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Teismas, įvertinęs pareiškėjos pareiškime išdėstytas aplinkybes, byloje surinktus rašytinius įrodymus – gyventojų registro pažymas, iš kurių ų matyti, kad J. P., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), būdamas santuokoje su M. P., gim. (duomenys neskelbtini), kuri mirė (duomenys neskelbtini). Būdami santuokoje J. P. ir M. P. susilaukė vaikų A. P., gim. 1938 m., R. V., gim. (duomenys neskelbtini)m., mirusios (duomenys neskelbtini), ir G. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, iš kurio matyti, kad J. P. vardu yra registruotas 1/3 dalis pastato - gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šis pastato dalis buvo įgyta 1963-04-13 ir yra laikomas bendra jungtine sutuoktinių nuosavybė, Trakų rajono 1-ojo notaro biuro notarės J. K. liudijimą, iš kurio matyti, kad po palikėjų J. P. ir M. P. mirčių paveldėjimo bylos nebuvo nepradėtos – daro išvadą, kad palikimą, atsiradusį po J. P. mirties šešių mėnesių laikotarpiu nuo palikimo atsiradimo dienos, priėmė, rūpinuosi juo kaip savo turtu t. y. pradėjo jį faktiškai valdyti M. P., kuri mirė 1999-08-30, o palikimą atsiradusį po M. P. mirties, šešių mėnesių laikotarpiu nuo palikimo atsiradimo dienos, priėmė, rūpinuosi juo kaip savo turtu t. y. pradėjo jį faktiškai valdyti A. P., todėl pareiškėjos prašomi nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas, nes kitokia tvarka tai patvirtinančių reikiamų dokumentų pareiškėja negali gauti (CPK 445 str.).
Nustačius pareiškėjos prašomus juridinę reikšmę turinčius faktus, kiti reikalavimai, t.y. atnaujini (pratęsti) terminus palikimui priimti nespręstini.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu.
Teismas nepasisako dėl priimto palikimo sąrašo, kadangi neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 5.57 str., CPK 88, 96 str. str., 442 str. 13 p., 576-578 str. str., teismas
nutarė:
pareiškimą patenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. P., a.k. (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio J. P., gim. (duomenys neskelbtini)m., mirusio (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą faktiniu valdymu ir jį valdė iki savo mirties.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) po savo mamos M. P., a.k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turinčiai faktai nustatyti paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.