Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Muzita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Muzita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 28 d. nutarties, civilinėje byloje Nr. e2-3357-560/2020 pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Abastas“ ieškinį uždarajai akcinei bendrovei „TGS Group“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Abastas“ (toliau – ir ieškovė) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „TGS Group“ (toliau – ir atsakovė). Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 13 768,23 Eur skolą, 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Dėl bylos procesinių aplinkybių

10. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2B-2208-560/2020 (aktualus civilinės bylos Nr. e2B-337-560/2022), ieškovei buvo iškelta bankroto byla. Nemokumo administratore paskirta UAB „Nemokumo vizija“.

11. Ieškovė 2020 m. kovo 23 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei dėl skolos priteisimo, prašydama priteisti iš atsakovės 13 768,23 Eur skolą, 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą, nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (civilinė byla Nr. e2-16731-1012/2020).

12. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-16731-1012/2020 civilinė byla buvo perduota ieškovės bankroto bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui.

13. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3357-560/2020 patvirtino ieškovės ir atsakovės sudarytą taikos sutartį, kurios pagrindu ieškovė atsisakė visų ieškinio reikalavimų, ir civilinę bylą nutraukė.

14. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartimi (bankroto byloje) buvo patvirtintas pareiškėjos 20 021,99 Eur finansinis reikalavimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

15. Pareiškėja kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – 1) pareiškėjos ir ieškovės nemokumo administratorės elektroninius laiškus laikotarpyje nuo 2021 m. rugpjūčio 13 d. iki 2021 m. rugpjūčio 25 d., 2) ieškovės nemokumo administratorės 2021 m. rugpjūčio 25 d. pateiktą BUAB „Abastas“ 2020 m. gegužės 5 d. patvirtintą kreditorių sąrašą. Pareiškėjos vertinimu, kartu su atskiruoju skundu pateikiami įrodymai patvirtinta, kad ieškovės nemokumo administratorė nuslėpė nuo pareiškėjos informaciją apie ieškovės debitorius po to, kai Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 28 d. nutartimi buvo patvirtinta ieškovės ir atsakovės sudaryta taikos sutartis.

16. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

17. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja nesuformulavo prašymo dėl su atskiruoju skundu pateikiamų naujų įrodymų priėmimo ir neargumentavo jų vėlesnio pateikimo būtinumo. Taigi, vien dėl šios priežasties pridėtų prie jų procesinių dokumentų naujų įrodymų priėmimo klausimas nespręstinas.

Dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo

18. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėja nenurodė jokių priežasčių, kodėl ji negalėjo pateikti atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 28 d. nutarties per įstatymo nustatytą 7 dienų terminą. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėja kaip ieškovės kreditorė, bet kuriuo metu galėjo ir turėjo teisę susipažinti su bankroto bylos medžiaga, tačiau šios savo teisės neįgyvendino, nors pareiškėja į ieškovės kreditorių sąrašą bankroto byloje buvo įtraukta Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartimi.

19. Pareiškėjos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, objektyviai neįvertinęs bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, t. y., kad atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 28 d. nutarties per nustatytą terminą negalėjo pateikti dėl ieškovės nemokumo administratorės veiksmų, padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėja praleido 7 dienų terminą atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 28 d. nutarties pateikti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais pareiškėjos argumentais.

20. Procesinis terminas yra įstatymo ar teismo nustatytas laikotarpis, per kurį teismas, byloje dalyvaujantys asmenys ar kiti asmenys privalo arba turi teisę atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. CPK 73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad procesiniai veiksmai yra atliekami įstatymų nustatytais terminais, o tais atvejais, kai procesinių terminų nėra nustatę įstatymai, juos nustato teismas. Atskirųjų skundų padavimo terminai ir tvarka reglamentuoti CPK 335 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos, o tais atvejais, kai teismo nutartis yra priimta rašytinio proceso tvarka, per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos.

21. Praleistas terminas atskirajam skundui paduoti gali būti atnaujinamas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 78 straipsnio 1 dalis, CPK 307 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Pareiškimas dėl procesinio termino atnaujinimo turi būti motyvuotas. Prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą (CPK 78 straipsnio 4 dalis). Nors įstatymuose ir teismų praktikoje nėra nustatyto išsamaus ir baigtinio svarbių priežasčių, dėl kurių turėtų būti atnaujintas įstatymuose nurodytas procesinis terminas, sąrašo, akcentuotina, kad teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog svarbiomis procesinio termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatymuose nustatytą terminą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-470-241/2016 ir kt.).

22. Pareiškėja praleido nustatytą terminą pateikti atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 28 d. nutarties, kuria buvo patvirtinta ieškovės ir atsakovės sudaryta taikos sutartis, taip pat pareiškėja neprašė atnaujinti terminą pateikti atskirąjį skundą. Taip pat pareiškėja 2021 m. gruodžio 17 d. pateiktame atskirajame skunde aiškiai nurodė, kad terminą atskirajam skundui laiko nepraleistu, atitinkamai, nenurodė ir objektyvių priežasčių, kodėl atskirasis skundas pateiktas tik 2021 m. gruodžio 17 d., t. y. pavėlavus beveik pusantrų metų. Duomenų, kodėl šis terminas galėjo būti praleistas pirmosios instancijos teismas neturėjo, todėl teismui 2021 m. gruodžio 22 d. nebuvo objektyvios galimybės įvertinti pareiškėjos 2021 m. gruodžio 17 d. atskirajame skunde (šioje byloje nagrinėjamame) nurodomų priežasčių buvimo atskirojo skundo pateikimo metu, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas turėjo atnaujinti praleistą terminą savo iniciatyva. Kadangi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog pareiškėja praleido terminą atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 28 d. nutarties paduoti, taip pat teismui neturint duomenų, dėl kokių priežasčių šis terminas praleistas, taip pat pareiškėjai neprašant atnaujinti praleistą terminą, teismas pagrįstai atsisakė priimti atskirąjį skundą.

23. Atskirai pažymėtina, kad bankroto bylos kreditorius, manantis, kad jo teisės tokia taikos sutartimi buvo pažeistos, turi teisę svarstyti ir apie galimybę naudotis kitais interesų gynybos būdais, keliant nemokumo administratoriaus atsakomybės klausimą dėl žalos atlyginimo.

24. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog apeliacinės instancijos teismui paduotame atskirajame skunde pareiškėja suformulavo prašymo dalyką, kuris nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teismui, t. y. prašė atnaujinti terminą atskirajam skundui pateikti. Atskirasis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, jame taip pat negalima reikšti naujų reikalavimų (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis, 338 straipsnis). Todėl pareiškėjos prašymas dėl procesinio termino atnaujinimo negali būti apeliacijos objektu.

Dėl bylos procesinės baigties

25. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ši nutartis neužkerta pareiškėjai kelio naudotis procesinio terminio atnaujinimo instituto pagrindu kreiptis iš naujo į teismą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.