Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio, pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) darbuotoju, teistas (teistumas išnykęs), kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. K. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: jis 2024 m. gegužės 12 d., apie 18.40 val., adresu Kirtimų g., Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,78 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. K. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad neprisimena tikslios datos, kuomet įvyko nagrinėjamas įvykis, prisimena, jog dar buvo šviesu; galėjo būti 2024 m. gegužės 12 d., eismo įvykis buvo Kirtimuose. Vairavo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), minėtas automobilis priklauso jam, įsigijo jį prieš kažkur 4 metus, galėjo būti 2021 m. Įvykio metu neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, niekada neturėjo tokios teisės įgijęs, yra tik mokęsis vairuoti – praeityje yra bandęs laikytis 4 kartus, tačiau niekaip to padaryti nepavyko. Automobilį įsigijo kaip motyvacinę priemonę išsilaikyti teisėms. Įvykio metu buvo girtas, dėl to įvykio aplinkybių tiksliai neprisimena – jį užnešė, pradėjo slysti (tačiau neprisimena dėl kokių priežasčių), po ko atsitrenkė į atitvarą, o kitas automobilis įvažiavo į griovį, tačiau jis nežino, kodėl. Matė, kokias pasekmes sukėlė šis įvykis – jis sudaužė automobilį, kitas automobilis buvo griovyje, jis pats bėgo žiūrėti ar visi gyvi, jį policijos pareigūnai nuramino, jog niekam nenutiko nieko rimto. Automobilį jis vairavo vienas, nežino kiek kitame automobilyje buvo žmonių. Prieš sėsdamas prie automobilio vairo suvokė, jog yra neblaivus, kadangi dviese su draugu buvo vartoję alkoholį – du butelius 0,7 l degtinės ir 10 skardinių po 0,5 l alaus; jis suvartojo daugiau alkoholio nei jo draugas. Begerdamas alkoholį susipyko su draugu, po ko draugas nuėjo link namų, o jis sėdo į automobilį. Alkoholiui priklausomybės neturi, jį vartoja tik per šventes, gimtadienius; šiuo atveju nusprendė išgerti dėl to, kad susitiko su draugu po 10 metų nesimatymo. Dėl alkoholio vartojimo nėra kreipęsis į specialistus, tačiau sutiktų kreiptis pagalbos į specialistus. Turi priklausomybę narkotinėms medžiagoms, ją yra gydęsis (duomenys neskelbtini) m., dabar narkotinių medžiagų nebevartoja. Suvokia, jog pasielgė labai blogai, suvartotas alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams. 2014 m. yra buvęs įvykis, kuomet jis vairavo transporto priemones būdamas neblaivus; 2010 m. ar 2011 m. bei 2022 m. yra sukėlęs avarijas. Yra dirbantis, gauna į rankas apie (duomenys neskelbtini) Eur, moka asmeniškai antstoliams po (duomenys neskelbtini) Eur, paskolų neturi. Norėtų, jog jam būtų skirta bauda. Nurodė, kad be šio įvykio, jo atžvilgiu yra pradėtų ir kitų ikiteisminių tyrimų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos A. K. 2024 m. gegužės 12 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad dirbant aktyviose pajėgose V1205, 18.40 val. iš Vilniaus aps. VPK OVS gavo pranešimą vykti į eismo įvykį Kirtimų g. (ROIK (duomenys neskelbtini)). 18.43 val. atvykus Kirtimų g., kelias A19, kryptis link Vilniaus, koordinatės 54.6085037, 25.1845388, kelkraštyje apie 10 m atstumu nuo važiuojamosios kelio dalies, nuriedėjęs stovėjo automobilis Škoda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Toliau važiuojamojoje kelio dalyje, įstrižai, per vidurį, per dvi eismo juostas, stovėjo automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ant kelio mėtėsi šukės, palei atitvarus, skiriančius dvipusį eismą, mėtėsi automobilio dalys, bamperis, valst. Nr. ženklas, bei matėsi sugadintas atitvaras. Priėjus prie automobilio Škoda vairuotojo – D. P., pastarasis aiškino, kad jis važiavo Kirtimų gatve, kryptis link Vilniaus, kai staiga iš antros juostos į pirmą rikiuodamasis automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė jo vairuojamą automobilį bei nuo smūgio jis nuvažiavo į kelkraštį ir griovį. Apgadintas automobilio priekis, iššovę pagalvės. D. P. skundėsi galvos svaigimu. Atvykusi GMP brigada patikrino D. P., apžiūrėjo, išorinių ir vidinių sužalojimų nesimatė ir į gydymo įstaigą nevežė. D. P. nustatytas 0,00 promilių girtumas. Toliau nuo automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kelkraštyje stovėjo vyras, matėsi paviršutiniai sužalojimai, nosies ties kaulu nubrozdinimas, kraujosruva po kairia akimi, asmuo iš išvaizdos atrodė neblaivus, sklido alkoholio kvapas, koordinacija sutrikusi. Asmuo pripažino, kad vairavo BMW automobilį, bei yra neblaivus, alkoholį vartojo prieš valandą. Asmuo prisistatė M. K. Patikrinus M. K. alkotesteriu, 18.55 val. nustatytas 2,79 promilių neblaivumas, 19.18 val. patikrinus alkotesteriu nustatytas 2,90 promilių neblaivumas. M. K. neblaivumo nustatymo faktai filmuoti tarnybiniais telefonais. M. K. atsisakymas nuo GMP pagalbos filmuotas tarnybiniu telefonu. Įvykio vietoje buvo automobilio Ford vairuotoja A. U., kuri, kaip teigė, pamačiusi, kad automobilis nuvažiavo nuo kelio į griovį, privažiavusi suteikė nukentėjusiajam pirmąją pagalbą, iškvietė tarnybas. Pačio įvykio, kai įvyko eismo įvykis, nematė. BODY nefilmuota, kadangi išsikrovė (b. l. 12).

2024 m. gegužės 12 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta esanti adresu Kirtimų g., Vilniuje (koordinatės: 54.60852, 25.18444). Apžiūra atliekama Vilniuje, Kirtimų g. (koordinatės: 54.60852, 25.18444). Apžiūrimas lengvasis automobilis „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis stovi Kirtimų g. ant žolės (automobilis išvažiavęs nuo kelio), automobilio priekinė dalis nukreipta į miško pusę. Automobilio paviršius yra sausas. Automobilio kėbulą apžiūrint išoriškai matomas apgadintas automobilio priekis, nulaužtas automobilio priekinis bamperis, apgadintos pr. grotos, matomas sulankstytas kapotas. Automobilio keleivio pusės priekinis sparnas yra apgadintas, taip pat matoma, kad automobilio padanga yra išardyta, o ratlankis sulankstytas. Priėjus prie vairuotojo pusės mato, kad vairuotojo pusės pr. sparnas sulankstytas, padanga esanti prie sparno išardyta, ratlankis taip pat sulankstytas. Ant vairuotojo pusės durelių matomi įbrėžimai bei aplankstymai, vairuotojo pusės veidrodėlis yra sulaužytas. Šalia automobilio matoma daug įvairių plastmasių bei detalių. Atidarius automobilio durelės matosi, kad automobilyje esančios oro pagalvės visos išsprogo, automobilio priekinis stiklas yra sudaužytas. Automobilyje esantys žibintai veikiantis, valytuvai veikia. Automobilio padangos su protektoriumi, padangų būklė atitinka kelių eismo reikalavimams. Automobilio viduje yra įrengti saugos diržai, kurie yra be pažeidimų. Stabdžių būklė: spaudžiant pagrindinio stabdžio pedalą jaučiamas pasipriešinimas. Vairo būklė: judinant jo judesiai persiduoda į ratus. Po automobilio apžiūros automobilis perduotas saugojimui D. P. Ant automobilio ir automobilio viduje tyrimui reikšmingų pėdsakų ar objektų neaptikta, niekas nebuvo paimta. Automobilio viduje nėra vaizdo registratoriaus. Išėjus ant pagrindinio kelio esančio adresu Kirtimų g. važiuojamoje kelio dalyje per vidurį matomas stovintis automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio priekis yra nukreiptas į miško pusę (link aitvaro), priėjus prie automobilio priekio matoma, kad jo priekis visas apgadintas, išoriškai matomi apgadinimai – sulankstytas kapotas, apgadintas priekinis bamperis, sudaužyti abudu žibintai, matomas apgadintas automobilio radiatorius, po automobiliu matomi išsipylė skysčiai. Automobilio keleivio pusės priekinis sparnas yra sulankstytas, taip pat keleivio pusės veidrodėlis. Keleivio pusės galinis sparnas yra sulankstytas, visas automobilio keleivio pusės šonas yra su įbrėžimais, automobilio galinė dalis yra tvarkinga, priėjus prie vairuotojo pusės matomas visiškai sulankstytas vairuotojo pusės priekinis sparnas. Vairuotojo pusės galinis sparnas su apibraižymais. Automobilio BMW oro pagalvės nesprogusios. Automobilio BMW salone ant keleivio pusės kilimėlio matoma tuščia alaus skardinė (Calsberg), šalia matoma nuorūka. Automobilio salono gale už keleivio sėdynės matomas dar alaus butelis (Švyturys Gintarinis). Automobilyje esantys priekiniai žibintai neveikia, valytuvai veikia. Automobilio padangos su protektoriumi, padangų būklė atitinka kelių eismo reikalavimams. Automobilio viduje yra įrengti saugos diržai, kurie yra be pažeidimų. Stabdžių būklė: spaudžiant pagrindinio stabdžio pedalą jaučiamas pasipriešinimas. Vairo būklė: judinant jo judesiai persiduoda į ratus. Ant automobilio ir automobilio viduje tyrimui reikšmingų pėdsakų ar objektų neaptikta, niekas nebuvo paimta. Automobilio viduje nėra įrengtų vaizdo stebėjimo registratorių. Einant nuo automobilio BMW galinės dalies palei dešinėje esančius atitvarus už 50 m prie atitvarų matomas pilkos spalvos priekinis bamperis, priklausantis BMW automobiliui. Šalia minėto bamperio matomi aplankstyti taip pat BMW automobiliui priklausantys valstybiniai numeriai, jie įdedami į automobilio saloną. Iš įvykio vietos paimtas automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje nėra įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų. Pridėtos nuotraukos (b. l. 11-14; 28-34).

2024 m. gegužės 15 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti iš minėto įvykio vietos policijos pareigūnų tarnybiniais telefonais daryti vaizdo įrašai, kuriais yra užfiksuotos eismo įvykio aplinkybės (b. l. 19-21).

2024 m. gegužės 12 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad 2024 m. gegužės 12 d., 18.55 val., M. K. pirmu tikrinimu nustatytas 2,78 promilių neblaivumas; antrojo tikrinimo metu 19.18 val. nustatytas 2,90 promilių neblaivumas. Buvo nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (b. l. 49). Pridėti alkotesterio kvitai (b. l. 50-51).

2024 m. gegužės 14 d. VĮ „Regitra“ išrašo duomenimis, automobilio BMW 320D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas – savininkas yra M. K. (b. l. 58).

2024 m. gegužės 14 d. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio BMW 320D vidutinė transporto priemonės vertė Lietuvoje yra 1 840 Eur su PVM (b. l. 59).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. KET 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Byloje ištirtais įrodymais (tarp jų kaltinamojo paaiškinimais teisme, kurie iš esmės sutampa su jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, taip pat Neblaivumo nustatymo akto duomenimis, alkotesterio kvitų, tarnybinių pranešimų, įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis bei prie jo pridėtomis nuotraukomis, kitais aukščiau nurodytais duomenimis) nustatyta, kad kaltinamasis M. K. 2024 m. gegužės 12 d., 18.40 val., Vilniuje, Kirtimų g., vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai tikrinimo metu buvo nustatyta, kad jo iškvėptame ore yra 2,78 promilės. Šiais savo veiksmais M. K. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Dėl šių faktinių bylos aplinkybių ginčo nėra, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. K. paaiškino, jog įvykio aplinkybių tiksliai neprisimena, kadangi tuo metu buvo išgėręs – buvo susitikęs su draugu, kuriuo ilgai nesimatė, nutarė išgerti alkoholio – dviese suvartojo du butelius 0,7 l degtinės ir 10 skardinių po 0,5 l alaus; jis suvartojo daugiau alkoholio nei jo draugas. Begerdami su draugu susipyko, dėl to draugui išėjus jis nutarė sėsti prie automobilio vairo. Nurodė, kad dėl suvartoto alkoholio tiksliai neprisimena įvykio aplinkybių – prisimena, jog jo vairuojamą automobilį užnešė, dėl to jis slydo ir atsitrenkė į atitvarą. Matė, kokias pasekmes sukėlė šis įvykis – jis sudaužė automobilį, kitas automobilis buvo griovyje. Kaltinamasis nurodė, jog suvokė, kad yra neblaivus ir neturi teisės vairuoti transporto priemones – tokiam jo elgesiui turėjo įtakos suvartotas alkoholis. Taigi kaltinamasis suvokė, jog yra neblaivus ir negali vairuoti automobilio. Įvertinus tai, kad KET reikalavimai, keliami vairuotojams, yra visiems žinomi, tarp jų ir tai, jog KET draudžia vairuoti transporto priemonę esant neblaiviam, tačiau kaltinamasis vis tiek vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus ir suprasdamas tai, konstatuotina, kad jo veiksmai buvo tyčiniai. Juolab kad kaltinamasis M. K. jau yra baustas administracine tvarka už tokio pobūdžio KET pažeidimą.

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad M. K. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Dėl bausmės

Vertinant kaltinamojo asmenybę, nustatyta, jog kaltinamasis yra darbingo amžiaus, dirbantis pagal individualią veiklą (duomenys neskelbtini) srityje, nevedęs. Šiuo metu nurodo turintis pastovią gyvenamąją vietą (kartu su draugais nuomojasi kambarį), praeityje yra gyvenęs užsienyje ((duomenys neskelbtini)), apie (duomenys neskelbtini) metus yra grįžęs gyventi į Lietuvą. Taip pat, kaltinamasis praeityje yra teistas Lietuvoje (teistumai išnykę), tačiau šiuo metu jo atžvilgiu yra atliekami nauji ikiteisminiai tyrimai, be to, – 2017 m. buvo teistas (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis M. K. yra baustas administracine tvarka – daugiausia už įvairius KET pažeidimus (tarp jų – ir vairavimo transporto priemonės neturint tam teisės), paskirtų baudų nelinkęs sumokėti. Be to, už analogišką KET pažeidimą buvo nubaustas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 4 d. nutarimu. Duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra, tačiau teisiamojo posėdžio metu kaltinamasi M. K. nurodė turintis priklausomybę narkotinėms medžiagoms. Be to, kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis antstoliams dėl priverstine tvarka išieškomų skolų savanoriškai kas mėnesį moka po 200 Eur. Apibendrinant, aptartos aplinkybės patvirtina, jog kaltinamasis yra linkęs pažeisti įstatymus, rodo didelį jo neatsakingumą, atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles bei savo ir kitų asmenų saugumą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei įvertinus kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, tarp jų aplinkybes, jog kaltinamasis praeityje teistas už nusikaltimus nuosavybei bei finansų sistemai, paskutinį kartą 2011 metais, paleistas į laisvę po bausmės atlikimo 2013 metais. Nors teistumas yra išnykęs, tai neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį. Be to, jo atžvilgiu šiuo metu yra atliekamas naujas ikiteisminis tyrimas pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį; 2017 m. kaltinamasis teistas (duomenys neskelbtini) dėl prekybos vogtomis prekėmis. Įvertintina ir tai, kad kaltinamasis yra sistemingas KET pažeidėjas (t. y. daugiausia baudžiamas už tai, kad neturėdamas teisės vairuoti daro naujus administracinius pažeidimus, paskirtų baudų nelinkęs mokėti); Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 4 d. nutarimu jis buvo nubaustas administracine tvarka už analogiško pažeidimo padarymą, vairuojant transporto priemonę, esant neblaiviam (tuo metu buvo nustatytas 1,82 promilių neblaivumas); jam šiuo nutarimu buvo paskirta bauda bei transporto priemonės konfiskavimas. Taip pat įvertintinas ir nagrinėjamo nusikaltimo pavojingumas – buvo sukeltas realus pavojus kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui.

Dėl nurodytų aplinkybių teismas sprendžia, kad už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą M. K. skirtina ne pati švelniausia, bet griežtesnė sankcijoje numatyta bausmė – arešto bausmė. Bausmės terminas skirtinas artimas šios bausmės dydžio vidurkiui, t. y. skirtina 54 parų arešto bausmė. Nors kaltinamasis ir jo gynėjas prašė skirti kaltinamajam kuo švelnesnę bausmę (t. y. baudą, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra dirbantis ir savo noru atsiskaito su antstoliais), tačiau įvertinus teismo nustatytas aplinkybes – tai, kad kaltinamasis turi įsiskolinimų, vykdomų antstolių, nelinkęs mokėti administracine tvarka paskirtų nuobaudų, jo teistumus bei polinkį šiukščiai pažeidinėti KET, nutaria, jog baudos paskyrimas būtų neefektyvus ir netikslingas bei neatitiktų kaltinamojo asmenybės ir jo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo. Juolab kad asmuo automobilį vairavo, būdamas daugiau nei 1,51 promilių girtumo, ne pirmą kartą ir bauda už tai jam jau buvo paskirta.

Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo, kaltinamasis prisipažino esantis kaltas, kaltinamajam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1-2 dalimis, mažintina vienu trečdaliu, t. y. kaltinamajam skirtina galutinė 36 parų arešto bausmė.

Taip pat, teismas, įvertinęs tai, kad kaltinamajam M. K. yra pirmą kartą paskirta arešto bausmė, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra tiesiogiai susijusi su jo netinkamu elgesiu, pavartojus alkoholio, o tai yra tęstinė jo elgesio problema, kaltinamasis yra dirbantis, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, teigia mokantis dalimis skolas antstoliams, laikomas neteistu, paskutinį kartą teistas 2011 metais, sprendžia, jog kaltinamojo elgesio priežiūra bei pastangos pakeisti savo elgesį ir gydytis priklausomybę alkoholiui specialistų pagalba turėtų kaltinamąjį paveikti taip, kad jis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Taigi teismas nutaria, jog nagrinėjamu atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo, ir yra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas, atidedant kaltinamajam M. K. paskirtos arešto bausmės vykdymą 8 mėnesiams (BK 75 straipsnio 1, 4 dalys), netaikant intensyvios priežiūros. Vietoje intensyvios priežiūros, siekiant kontroliuoti bei pakeisti kaltinamojo elgesį ir jo nuostatas, taip pat užtikrinti kaltinamojo užimtumą bei sustabdyti nuo naujų galimų nusikalstamų veikų, bausmės vykdymo atidėjimo metu M. K. įpareigotinas: 1) dirbti arba registruotis be pažeidimų Užimtumo tarnyboje; 2) nesant gydytojo paskyrimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių/psichotropinių medžiagų bei kitų psichiką veikiančių medžiagų); 3) M. K. sutinkant, gydytis nuo alkoholizmo; 4) neturėti bei neįsigyti alkoholinių gėrimų; 5) dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 5 dalies 3, 5-6, 10-11 punktai).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis).

Kadangi kaltinamasis M. K., vairuodamas automobilį, kai jam nustatytas sunkus – 2,78 promilių neblaivumas, grubiai pažeidė KET, elgėsi pavojingai, kartu su bausme jam taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei jos įvykdymo aplinkybes (kaltinamasis vairavo transporto priemonę, būdamas sunkaus neblaivumo būsenos pavakare, Vilniaus mieste, pakankamai intensyvaus eismo gatvėmis, nesuvaldė savo automobilio ir atsitrenkė į atitvarą be taip sukėlė avaringą situaciją kitiems eismo dalyviams, taigi šiais savo veiksmais sukeldamas realų pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai bei turtui). Teismas taip pat įvertina ir tai, jog kaltinamasis yra praeityje teistas (Lietuvoje ir (duomenys neskelbtini); Lietuvos Respublikoje teistumai šiuo metu yra išnykę, tačiau jo atžvilgiu yra pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai), baustas už analogišką administracinį pažeidimą, neturi teisės vairuoti transporto priemones ir niekuomet tokios nebuvo įgijęs. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones M. K. taikytina trejiems metams.

Pažymėtina, jog automobilio vairavimo neturint tokios teisės faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Šiuo atveju, teismo nuomone tai yra būtina, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą. Teismo vertinimu, M. K. nustatytas trejų metų terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Nurodytas terminas skaičiuotinas nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2024 m. gegužės 15 d. (BK 67 straipsnio 3 dalis, 68 straipsnis; b. l. 62-63). Jeigu nuteistasis bus pasiųstas atlikti realią arešto bausmę, nurodyto termino skaičiavimas bus sustabdytas iki BPK 357 straipsnio 3 dalyje nustatytų pagrindų vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę atsiradimo.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2-3 dalys).

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis M. K. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė su PVM 1 840 Eur (b. l. 59). Kaip matyti iš VĮ „Regitra“ duomenų, automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso kaltinamajam M. K. Automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl automobilio konfiskavimo, atsižvelgtina į tai, jog kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, nusikaltimas padarytas mieste, pakankamai intensyvaus eismo gatvėje, kai kaltinamajam buvo nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis, neturint teisės vairuoti transporto priemones. Nagrinėjamu atveju, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę padėtį, automobilio vertę, taip pat siekiant sulaikyti kaltinamąjį nuo galimų tolimesnių jo neteisėtų veiksmų, konstatuojama, jog baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymas laikomas proporcingu padarytam nusikaltimui, todėl kaltinamajam nuosavybės teise priklausantis automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam M. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 62-65), paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o šį pradėjus vykdyti, panaikintinos.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės 2024 m. gegužės 15 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamojo M. K. turtui – transporto priemonei – automobiliui BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos (b. l. 66-67; BPK 151 straipsnio 8 dalis).

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, VĮ „Regitra“ praneština apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones kaltinamajam atėmimą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų priteisimo. Pažymoje nurodyta, kad iš kaltinamojo M. K. valstybės naudai priteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos – 75 Eur, t. y. advokato Sergejaus Milovo užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą baudžiamojoje byloje Nr. 1-2042-1017/2024 (b. l. 117-118).

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje teismas gynėjo dalyvavimą pripažino būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, t. y. kad advokatas šioje byloje kaltinamajam buvo paskirta nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo. Civilinis ieškinys nepareikštas. Proceso išlaidų bei daiktų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 432 straipsniu,

nusprendžia:

M. K. (M. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 54 (penkiasdešimt keturių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. K. paskirti galutinę bausmę – 36 (trisdešimt šešių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 3, 5-6, 10-11 punktais, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 8 (aštuoniems) mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros. Vietoje intensyvios priežiūros įpareigoti nuteistąjį M. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) dirbti arba registruotis be pažeidimų Užimtumo tarnyboje; 2) nesant gydytojo paskyrimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių/psichotropinių medžiagų bei kitų psichiką veikiančių medžiagų); 3) M. K. sutinkant, gydytis nuo alkoholizmo; 4) neturėti bei neįsigyti alkoholinių gėrimų; 5) dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2-3 dalimis, paskirti M. K. baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2024 m. gegužės 15 d.;

2) turto konfiskavimą, konfiskuojant automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės 2024 m. gegužės 15 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą M. K. turtui – transporto priemonei – automobiliui BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

M. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o šį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, VĮ „Regitra“ pranešti apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones M. K. atėmimą 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. gegužės 15 d.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš M. K. Valstybės naudai 75 Eur advokato Sergejaus Milovo paslaugoms už antrinės teisinės pagalbos teikimą baudžiamojoje byloje Nr. 1-2042-1017/2024 apmokėti.

Išaiškinti nuteistajam, kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas.

Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos ir atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną (Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, Vilnius, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080; el. paštas: vilnius@probacija.lt);

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Išaiškinti nuteistajam, kad tuo atveju, jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu:

1) jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdo probacijos sąlygų, jis šias probacijos sąlygas privalo įvykdyti iki bausmės vykdymo atidėjimo ar likusios bausmės laiko pabaigos;

2) probacijos tarnybos teikimu teismas gali priimti sprendimą panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, jeigu probacijos vykdymo metu probacijos tarnyba nustatė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimą ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.