Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų L. J. ir R. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo; suinteresuotas asmuo - VĮ Turto bankas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apie posėdžio vietą ir laiką pareiškėjams, suinteresuotam asmeniui pranešta (duomenys neskelbtini) str. 3 d. nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė R. P., po kurios mirties atsirado paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, nes R. P. testamento nebuvo sudariusi (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.2 straipsnio 2 dalis). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad po R. P. mirties liko įpėdiniai: jos sutuoktinis V. P. ir sutuoktinių vaikai, L. J. ir R. P., byloje suinteresuoti asmenys. Po R. P. mirties liko ½ dalis jai ir jos sutuoktiniui V. P. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įgyto santuokoje pagal 1992-01-31 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis minėto buto ½ dalis, esanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, registruota velionės V. P. vardu. Kita ½ dalis šio buto registruota pareiškėjos L. J. vardu. Pagal 1969 m. galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 21 str. 1, 3 d. turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė ir priklauso abiems sutuoktiniams, nors jis įregistruotas vieno iš jų vardu. V. P. mirė (duomenys neskelbtini), t. y. pergyvenęs savo sutuoktinę.

CK 4.47 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas. Taigi paveldėjimo esmė yra tai, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo praktiką, asmens valia priimti palikimą, t.y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė, faktiškai pradėjęs turtą valdyti. Turi būti nustatyti įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).

Nagrinėjamu atveju įvertinus pareiškėjų nurodytas aplinkybes, kad V. P. po sutuoktinės R. P. mirties toliau gyveno buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalyje, ja rūpinosi, išlaikė, įrodymus, jog buvo mokama už elektrą – tai patvirtina AB „Energijos skirstymo operatorius“ duomenys, kitus mokesčius - tai patvirtina 288-osios DNSB „Vingis“ pažyma, konstatuotina, kad V. P. po sutuoktinės R. P. mirties išreiškė valią priimti palikimą, kad tai yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog V. P. palikimą po R. P. mirties priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 str. 1 ir 7 d., 178, 185 str., 444 str. 2 d. 8 p.).

Teisinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu realizuoti paveldėjimo teisę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 - 270 str. teismas,

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė pastarosios palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.