Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė - Tamošiūnaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2020 m. gruodžio 4 d. nutarties, kuria jo skundas dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Švenčionių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (toliau – Institucija) 2020 m. rugsėjo 22 d. nutarimo Nr. 00109-ANR_N-11-2020 ( toliau – Nutarimas) tenkintas iš dalies.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

1. Institucijos Nutarimu A. N. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 286 straipsnio 1 dalį, 40 eurų bauda už tai, kad 2020 m. rugpjūčio 17 d., 19 val. 28 min., iki 2020 m. rugpjūčio 17 d., 20 val. 59 min. (duomenys neskelbtini), esant IV klasės miškų gaisringumui ir arčiau kaip 50 metrų atstumu nuo miško, degino į krūvą surinktą šieną.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai 2020 m. gruodžio d. nutartimi A. N. skundą tenkino iš dalies, nutarimą pakeitė ir už ANK 286 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskyrė 30 eurų baudą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Apeliaciniu skundu A. N. prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 286 straipsnio 1 dalį jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad nutartis šališka, nes priimta remiantis ne nustatytais faktais, o Institucijos pateikta melaginga informacija bei klaidingu faktinių aplinkybių vertinimu.

4. Nurodo, kad atvykusiai pareigūnei I. L. jis ir jo žmona paaiškino visas aplinkybes, tačiau pareigūnė jų nedokumentavo, kartu su nurodymu sumokėti administracinį nurodymą jam nebuvo atsiųstas įvykio aktas, taip pat pareigūnė I. L. nereagavo į jo prašymą, priimant sprendimą, atsižvelgti, jog deginimo metu buvo iškritusi rasa (kas patvirtina, kad miškų gaisringumas nebuvo IV klasės), todėl jis pagrįstai manė, kad pareigūnės nutarimą jos viršininkas panaikino. Atsižvelgiant į tai, jo manymu, skirti jam didesnę nei 15 eurų baudą yra neteisinga.

5. Pabrėžia, kad teisės aktuose neįmanoma įrašyti visų gyvenime pasitaikančių aplinkybių, todėl priimant sprendimus, būtina vadovautis protingumo kriterijais. Nurodo, jog įstatyme įtvirtinta, jog sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimas draudžiamas esant atitinkamoms sąlygoms, kurias nustato Aplinkos apsaugos ministerija. Pažymi, kad apie šieno deginimą tręšimo tikslu nieko nerašoma, tačiau pareigūnai jį supranta kaip draudimą ir šieno deginimui. Aplinkos reikalavimuose nustatyta, kad draudžiama deginti į krūvas surinktus augalus ir jų dalis arčiau kaip 50 metrų nuo miško gaisrams kilti palankiomis dienomis, tai yra esant IV-V klasės miškų gaisringumui. Atkreipia dėmesį, kad draudimo tikslas – apsaugoti mišką nuo gaisro. Teigia, kad visiems puikiai žinoma, jog šieno kupetos deginimas ant žalio atolo, kieto grunto pievoje, esant rasai, nėra palankios sąlygos miškui užsidegti, o jeigu liepsna nesiekia medžių šakų, miško užsidegimas negalimas. Pažymi, kad šias aplinkybes pareigūnė žinojo, tačiau tyčia jų nenurodė.

6. Nurodo, kad aplinkybė, jog hidrometeorologijos tarnybos miškų gaisringumo žemėlapyje rugpjūčio 17 dieną miškų gaisringumas visame Švenčionių rajone buvo IV kategorijos, nereiškia, kad (duomenys neskelbtini) viensėdyje vakaro metu jis toks buvo. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pripažino, jog sąlygų gaisrui kilti nebuvo. Jis objektyviai negalėjo pateikti įrodymų dėl rasos buvimo, atolo žalumo ar vėjo krypties, šieno drėgnumo, išdeginto ploto dydžio, todėl visa tai turėjo būti įrašyta įvykio aprašyme bei akte.

7. Teigia, kad aukščiau išdėstyti argumentai patvirtina ir skundžiamos nutarties dalies dėl jo įžeidimo neteisėtumą, nes pareigūnai jį laiko ribotų protinių sugebėjimų asmeniu, kurį galima apgaudinėti.

8. Atsiliepimu į skundą Institucija prašo skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad A. N. veiksmai atitinka ANK 286 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą administracinio nusižengimo sudėtį, o skundas grindžiamas ne įrodymais, o apelianto samprotavimais. Pažymi, kad laiku nesumokėjus administracinio nurodymo, jis tampa negaliojančiu, todėl apeliantui pagrįstai paskirta nuobauda, remiantis 286 straipsnio 1 dalies sankcijos ribomis.

II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

9. ANK 652 straipsnio 1 dalies pagrindu apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. N., ginčija savo kaltę dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 286 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Apygardos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, sprendžia, kad A. N. pagrįstai ir teisėtai pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 286 straipsnio 1 dalyje, ir toliau pasisako dėl jo apeliacinio skundo argumentų.

10. ANK 286 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimą pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus. Šioje teisės normoje aplinkos apsaugos reikalavimai nedetalizuojami. Sausos žolės, nendrių, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės augalinės kilmės liekanų (daržovių stiebai, lapai, virkščios, šaknys, piktžolės ir pan.), nukritusių lapų ar kitų nuokritų, nulūžusių ar nugenėtų šakų, sodininkystės, želdynų priežiūros liekanų ir kitokios medienos (išskyrus surinktos vykdant miškų ūkio veiklą) (toliau - Augalai) deginimo tvarką lauko sąlygomis Lietuvos Respublikoje ir draudimus, susijusius su šiuo deginimu, nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. 269 „Dėl aplinkos apsaugos reikalavimų lauko sąlygomis deginant augalus ar jų dalis patvirtinimo“ patvirtinti Aplinkos apsaugos reikalavimai lauko sąlygomis deginant augalus ar jų dalis (toliau - Aplinkos apsaugos reikalavimai).

11. Aplinkos apsaugos reikalavimų 4 punkte nurodyta, kad draudžiama surinktus (sugrėbtus) augalus, jų dalis ar krūvas deginti miškų gaisrams kilti palankiomis dienomis, tai yra esant IV-V klasės miškų gaisringumui (šias sąlygas nustato Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, jas skelbia žiniasklaida), o 5 punkte nustatyta, kad draudžiama surinktus (sugrėbtus) augalus, jų dalis ar krūvas deginti miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ar vietovėse, esančiose arčiau kaip 50 metrų nuo miško, aukštapelkėse ar durpingose vietos, taip pat miestuose ir miesteliuose (išskyrus laužų kūrenimą, laužų kūrenimui nustatytose vietose).

12. Remiantis ANK 2 straipsnio 1 dalimi, pagal šį kodeksą atsako fizinis asmuo, jeigu jo padaryta veika, už kurią šiame kodekse yra numatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir paties apeliacinio skundo, pareiškėjas sutinka, jog rugpjūčio 17 d., 19 val. 28 min., iki 2020 m. rugpjūčio 17 d., 20 val. 59 min., (duomenys neskelbtini), esant IV klasės miškų gaisringumui ir arčiau kaip 50 m atstumu nuo miško degino į krūvą surinktą šieną, taigi, kad jo veika atitinka ANK 281 straipsnio 1 dalies sudėtį, tačiau nurodo daugybę aplinkybių, kurios jo manymu patvirtina, kad šieno deginimas buvo saugus, todėl atsakomybė jam neturėtų būti taikoma. Visgi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Aplinkos apsaugos reikalavimai jokių išimčių šieno deginimui vietovėse esančiose arčiau nei 50 metrų nuo miško, nenumato, todėl skunde nurodomos aplinkybės, jog šienas buvo drėgnas, nedegė atvira liepsna, o smilko, deginimas vyko esant palankios krypties vėjui, o pievoje buvo iškritusi rasa, apelianto atsakomybės nešalina, o apelianto argumentai dėl to, jog pareigūnai šias aplinkybes žinojo, tačiau jas dokumentuose nutylėjo, nepagrįsti. Apeliantas akte dėl kilusio gaisro (b. l . 43) pats įrašė visus paaiškinimus, taigi, jie yra byloje, be to, tarnybiniame pranešime pareigūnė taip pat nurodė apelianto pateiktus paaiškinimus, jog jis ruošė lauką bulvių sodinimui, nusprendė šieną sudeginti ir sulaukęs vakaro, įvertinęs, jog nebuvo vėjo, oro temperatūra atvėso, uždegė šieno krūvą (b. l. 13). Aplinkybė, jog pareigūnai ir pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes įvertino ne taip, kaip tikėjosi A. N., nereiškia, jog jie pasielgė neteisėtai.

13. Apeliantas nurodo, jog Aplinkos reikalavimuose nereglamentuojamas šieno deginimas dirvos tręšimo tikslu, esant jo išvardintoms aplinkybėms, miškas objektyviai negalėjo užsidegti, jokių padarinių nekilo ir pareigūnai tai puikiai žinojo, todėl turėjo vadovautis protingumo principu. Aukštesniojo teismo vertinimu, šis teiginys nepagrįstas. ANK 286 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas, už kurio nepaisymą numatyta teisinė atsakomybė. Tai, kas laikoma aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimu, detaliai reglamentuota poįstatyminiame akte (Aplinkos reikalavimuose). Remiantis ANK 2 straipsnio 4 dalimi, pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Bylos įrodymų visuma patvirtina, jog A. N. pažeidė Aplinkos reikalavimų 4-5 punktus, tai yra ne tik degino šieną (sausą žolę) arčiau nei 50 metrų nuo miško, tačiau tai darė esant dideliam miškų gaisringumui. Aplinkybė, kokiu tikslu sausa žolė deginama, šioje byloje neturi jokios reikšmės, sprendžiant dėl asmens padaryto nusižengimo, nes tikslas nėra aptariamo administracinio nusižengimo sudėties požymis. Aukštesnysis teismas pažymi, kad A. N. veiksmuose, nustačius visus administracinio nusižengimo požymius ir nusprendus asmens padarytos veikos nelaikyti administraciniu nusižengimu, dėl jo subjektyviu manymu, veikos pavojingumą naikinančių aplinkybių, būtų formuojama ydinga teismų praktika, asmeniui sugalvojus pateisinimą padarytam administraciniam nusižengimui ir taip išvengiant administracinės atsakomybės.

14. Nors apeliantas daro prielaidą, kad administracinio nusižengimo metu faktinis įvykio vietoje buvęs miško gaisringumas nebuvo IV kategorijos, tačiau kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nepateikia jokių tai patvirtinančių įrodymų. Pažymėtina, kad Aplinkos reikalavimų 4 punkte įtvirtinta, kad miškų gaisrams kilti palankias dienas, tai yra IV–V klasės miškų gaisringumą nustato Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. Iš Hidrometeorologijos tarnybos 2020 m. rugpjūčio 17 d. Miškų gaisringumo žemėlapio matyti, kad visame Švenčionių rajone A. N. inkriminuojamo nusižengimo metu buvo nustatytas didelis (IV klasės) miškų gaisringumas ir būtent šiais duomenimis vadovavosi Institucija, priimant skundžiamą Nutarimą.

15. Vilniaus apygardos teismas išaiškina A. N., kad protokole esantis, jo manymu, įžeidžiantis teiginys - tai ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte reglamentuota atsakomybę lengvinanti aplinkybė – administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, arba 65 metų sulaukęs asmuo. Taigi šios aplinkybės taikymui būtina nustatyti vieną iš trijų alternatyvių sąlygų. 1) veiką padarė asmuo kuriam nustatytas 0-40 procentų darbingumo lygis; 2) veiką padarė asmuo kuriam nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis; 3)veiką padarė 65 metų sulaukęs asmuo. Pažymėtina, jog ši aplinkybė į administracinio nusižengimo protokolą įrašyta dėl to, jog A. N. atitinka 3 punkte įvardintą nuostatą, t. y. veiką padarė 65 metų amžiaus sulaukęs asmuo, o kiti du punktai parašyti, nes buvo perkelta visa teisės normos formuluotė, tačiau jie šiuo atveju neturi jokios reikšmės ir yra visiškai nesusiję su apeliantu, todėl jo teiginys dėl įžeidimo yra visiškai nepagrįstas.

16. Taip pat apeliantas nurodo, jog skirti didesnę nei 15 eurų baudą jam neteisinga, nes jis pagrįstai manė, kad nuobauda jo atžvilgiu yra panaikinta. Vilniaus apygardos teismas sutinka su atsiliepime į skundą nurodytu argumentu, jog ANK 610 straipsnio 1 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nurodymas - tai pasiūlymas asmeniui per 15 dienų nuo protokolo su nurodymu išsiuntimo dienos savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui jo neįvykdžius, jis tampa negaliojančiu. ANK nenumato administracinio nurodymo pratęsimo galimybės, o priežastis, jog asmuo manė, kad jis nebus traukiamas administracinėn atsakomybėn, neturi reikšmės. Taigi, remiantis įstatymu, teismas neturi įgaliojimų panaikinti Nutarimą, įpareigojant asmenį sumokėti administraciniame nurodyme nurodytą baudą. Vilniaus apygardos teismas pažymi, kad apeliantui paskirta minimali ANK 286 straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodyta bauda – 30 eurų, todėl teismas neturi teisinio pagrindo ją sumažinti.

17. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, aukštesniojo teismo vertinimu, Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2020 m. gruodžio 4 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant ANK nuostatų, todėl ją panaikinti nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. N. apeliacinį skundą atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.