- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-31
- Bylos Nr.
- e2YT-348-514/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Volskytė
- Pareiškėjas
- K. P.
- Suinteresuotas asmuo
- V. P., D. P., I. Š., valstybės įmonei „Turto bankas“
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Aušra Volskytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. P., D. P., V. P., I. Š., valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog po savo senelės A. P., mirusios 2016 m. liepos 21 d., mirties priėmė palikimą, pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti. Nurodė, kad pareiškėjas su 2016 m. liepos 21 d. mirusia jo senele A. P. iki jos mirties gyveno kartu senelės bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Plungėje. Mirusiosios A. P. vaikai (suinteresuoti asmenys) nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo, nes neketino į butą pretenduoti, žinodami, jog jame liks gyventi A. P. anūkas K. P. (pareiškėjas). A. P. testamento nepaliko, nes žinojo, kad butas liks jame gyvenančiam pareiškėjui, dėl to visi suinteresuoti asmenys sutarė, jokių pretenzijų nereiškia. A. P. sutuoktinis J. P. mirė anksčiau nei jo sutuoktinė, t. y. 1992 m. spalio 3 d. Pareiškėjas su senele A. P. bute gyveno beveik 20 metų iki jos mirties, ten tebegyvena ir po mirties iki dabar, jam liko jos asmeniniai daiktai, toliau tvarkosi bute kaip savame. Pareiškėją nuo vaikystės su senele siejo itin glaudus ryšys, su ja ir jos bute pareiškėjas užaugo, padėdavo tvarkytis buityje, gaudamas pajamų prisidėdavo prie mokesčių. Po senelės mirties bute liko gyventi kaip savininkas, aiškiai išreiškė valią butą priimti kaip palikimą, ir tam visi giminaičiai pritarė. Mirus senelei, pareiškėjas padėjo organizuoti laidotuves. Pareiškėjas perėmė savo vardu įsipareigojimus komunalininkams ir moka toliau senelės vardu susidariusius mokesčius. Po senelės mirties likusį palikimą sudaro butas, kuriame pareiškėjas gyvena daugiau nei du dešimtmečius, juo rūpinasi kaip savu, tiek senelei gyvai esant, tiek po jos mirties. Tame pačiame bute gyvena ir gyvens toliau kaip teisėtas savininkas. Tai reiškia faktinį turto valdymą po senelės mirties. Šie aktyvūs pareiškėjo veiksmai patvirtina, kad laiko save paveldimo turto savininku, todėl yra neabejotinas pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas priėmė palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys V. P., D. P., V. P. ir I. Š. atsiliepimais su pareiškimu visiškai sutiko, fakto nustatymui neprieštaravo, prašė pareiškimą tenkinti.
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimu į pareiškimą fakto nustatymo klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Byloje nustatyta, kad pareiškėjo senelė A. P. mirė 2016 m. liepos 21 d., po palikėjos mirties liko nekilnojamas turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), es. (duomenys neskelbtini), Plungėje. Iš Plungės rajono savivaldybės 3-ojo notarų biuro rašto matyti, kad po pareiškėjo senelės A. P. mirties niekas į notarų biurą dėl paveldėjimo bylos užvedimo nesikreipė, testamentų registre nėra įregistruota mirusiosios palikimo priėmimo faktų bei testatorės sudarytų testamentų.
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėjas K. P. yra trečios eilės įpėdinis pagal įstatymą, paveldint mirusios senelės A. P. palikimą.
Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. CK 5.50 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti palikimo atsiradimą, numato būdus, kai įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą: kai jis faktiškai pradėjo turtą valdyti, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą arba kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, įpėdinis turi įrodyti, kad jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir taip priėmė palikimą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės, t. y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis aktyviais veiksmais parodo, jog išreiškė savo valią, siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti bei naudotis. Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, gali būti reikšmingi asmens veiksmai, atlikti ir po nustatyto termino nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens nuoseklumą arba prieštaringumą.
Pareiškėjas pareiškime nurodė, jog senelės bute gyveno beveik 20 metų, šiame bute pareiškėjas užaugo, padėdavo senelei tvarkytis buityje, gautomis pajamomis prisidėdavo prie komunalinių mokesčių mokėjimo, po senelės mirties jame tebegyvena iki šiol ir tvarkosi kaip savame, pareiškėjui liko bute buvę senelės asmeniniai daiktai. Mirus senelei, aiškiai išreiškė valią butą priimti kaip palikimą, visi giminaičiai tam pritarė.
Byloje esantys dokumentai, paties pareiškėjo paaiškinimai patvirtina, kad po pareiškėjos senelės mirties jis, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, t. y. po senelės mirties liko bute gyventi, rūpinasi juo kaip savo, jį prižiūri, toliau moka senelės vardu susidariusius mokesčius. Tokie pareiškėjo veiksmai valdant turtą, naudojantis juo, palaikant tinkamos būklės, patvirtina, kad jis su šiuo turtu elgėsi kaip turto savininkas, turtą saugojo ir juo rūpinosi, o tai yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas faktiškai pradėjo valdyti palikimą ir tokiu būdu palikimą priėmė.
Kad pareiškėjas pradėjo valdyti po palikėjos mirties likusį turtą, iš dalies patvirtina ir patvirtina ir suinteresuotų asmenų V. P., D. P., V. P. ir I. Š. atsiliepimai, kuriais suinteresuoti asmenys neprieštaravo pareiškėjo nurodytoms aplinkybėms apie faktinį palikimo priėmimą ir prašė pareiškimą tenkinti.
Laikoma, kad pareiškėjas su prašymu įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo, tačiau palikimą priėmė kitais įstatyme numatytais būdais – pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Pareiškėjo prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinamas, jo paaiškinimų ir pateiktų įrodymų pagrindu nustatytinas faktas, kad po A. P. mirties palikimą priėmė pareiškėjas K. P., ir šio fakto nustatymas reikalingas gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjo K. P. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti, kad 2016 m. liepos 21 d. mirus A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.