Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2019-10-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1775-284/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-10-09
Bylos Nr.
1-1775-284/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-41113-2019-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rima Volikienė
Kaltinamasis
T. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1775-284/2019m.Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41113-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.8; 1.1.8.10.1; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.4.6.2.1; 1.2.5.4.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 9 d.Pakruojis
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Volikienė,

rašytinio supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Jolantos Steponavičiūtės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

T. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybininku, nevedęs, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis T. R. 2019 m. rugsėjo 24 d., apie 17 val., adresu (duomenys neskelbtini), namuose, konflikto metu su sugyventine J. Z. tyčia abiem rankom sugriebė jai už kaklo ir ją smaugė, po to vieną kartą kumščiu sudavė į kairės pusės antakį, taip sukėlė savo šeimos narei - sugyventinei J. Z. fizinį skausmą.

Be to, kaltinamasis T. R. 2019 m. rugsėjo 24 d., apie 17 val., adresu (duomenys neskelbtini), namuose, po smūgių sudavimo nukentėjusiajai J. Z. iš virtuvėje buvusio peilių stovo pagriebė tris virtuvinius peilius, jais užsimojo smogti J. Z. ir grasino ją papjauti, taip sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad jo grasinimas gali būti įvykdytas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo T. R. kaltė, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:

apklaustas įtariamuoju T. R. parodė, kad J. Z. yra jo sugyventinė, su kuria kartu gyvena tris metus jos bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Jie veda bendrą ūkį, gyvena vieni. 2019-09-24 jiems abiems būnant namie, tarp jų įvyko konfliktas. Jam kilo pavydas, nes įtarė, kad J. turi kitą vyrą, kadangi pastaruoju metu labai puošiasi. Jis užpavydėjo, dėl to ir piktumai įvyko. J. konflikto metu ant jo pradėjo šaukti, kadangi jis buvo neblaivus. Jis nesusitvardė, pargriovė J. virtuvėje ant lovos, tyčia sučiupo abiem rankom už kaklo ir ją smaugė, bet nužudyti nenorėjo, o tik norėjo pagąsdinti, kad ji neberėktų. Po to jis kumščiu sudavė vieną kartą jai į veidą. Jis savo veiksmais galėjo jai sukelti skausmą. Konfliktas nenurimo, jie toliau pykosi, todėl jis pačiupo nuo virtuvinio stalo iš peilių stovo tris peilius ir jais užsimojo, kuriuos laikė prieš J. ir sakė, kad ją papjaus. Ji išsigando, gal ir pamanė, kad jis ją gali nužudyti, nes jis buvo piktas, bet jis tikrai neketino jos žudyti ar jai sveikatos sutrikdyti, o tik norėjo ją išgąsdinti, bet ji galėjo pamanyti ir kitaip. Blaivus jis niekuomet taip nebūtų pasielgęs. Kad išvengtų konflikto su J., jis laikinai pagyvens darbovietėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), kur darbovietė darbininkams nuomoja butus (86-89 b. l.);

nukentėjusiosios J. Z. parodymais, kad 2019-09-24 apie 17 val. ji grįžo iš darbo į savo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Kai ji grįžo į savo butą, virtuvėje buvo jos sugyventinis T. R.. Ji pastebėjusi, kad jis yra neblaivus, jo paklausė, kodėl jis išgėręs. Kai ji tai paklausė, jis ją pastūmė ir ji pagriuvo ant lovos. Kai ją pastūmė, jai fizinis skausmas sukeltas nebuvo. Kai ji pargriuvo ant lovos, jis, priėjęs prie jos, paėmė rankomis jos kaklą ir pradėjo smaugti. Kai ją smaugė, jai skaudėjo, todėl ji prašė, kad ją paleistų. Tada jis jai delnu uždengė burną ir, šaukdamas bei vadindamas ją „kurva, padla“ trenkė dešinės rankos kumščiu jai į kairės pusės antakį. Po smūgio jai ištino kairės pusės antakis ir skaudėjo. Ji pradėjo verkti. Tuo metu jis ją paleido, todėl ji atsikėlė. Kai tik ji atsistojo, jis, paėmęs tris peilius iš peilių stovo, puolė vėl prie jos šaukdamas, kad papjaus. Užsimojęs buvo, tačiau jai nedūrė. Ji buvo labai išsigandusi, todėl verkė. Kai jis, paėmęs peilius, puolė ant jos, ji pastebėjo, kad sau jis nežymiai įsipjovė į kažkurią ranką. Kai puolė ant jos su peiliais rankoje, jis kita ranka pastūmė ją ir ji vėl pargriuvo ant lovos. Jai pargriuvus, jis vėl ją laikė kaire ranka, užspaudė gerklę, o dešinėje rankoje laikė peilius. Kai ją smaugė, jai skaudėjo. Kai jis rankose laikė peilius, ji išsigando, kad ją gali rimtai sužaloti. Ji tai suprato kaip realų grasinimą jai sunkiai sutrikdyti sveikatą, nes peiliai buvo dideli, o ji galvojo, kad ją gali nužudyti. Kai ji pargriuvo ant lovos, ji verkė ir jo prašė, kad jai nieko nedarytų. Po kurio laiko jis ją paleido. Tada ji parašė SMS žinutę sūnui V. Z. ir paprašė, kad šis ateitų pas ją į butą. Po kurio laiko V. atėjo. Kai V. atėjo pas ją į butą, T. R. dar buvo, tačiau po kurio laiko pasiėmė alaus butelį iš savo kuprinės ir kažkur pasišalino. Dėl to, kad ją smaugė bei kumščiu trenkė į antakį, jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Į medikus ji nesikreipė. Į ekspertizę dėl sužalojimo masto nustatymo ji nevažiuos. Su T. R. jie gyvena kartu tris metus, jie veda bendrą ūkį (41-45 b. l.);

liudytojo V. Z. parodymais, kad 2019-09-24 jis buvo savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kai 18.03 val. jam parašė SMS žinutę jo mama J. Z.. Žinutėje mama jam parašė: ,,ateik, mane sumušė“'. Jis iš karto apsirengė ir maždaug už dešimt minučių atėjo į mamos namus, esančius (duomenys neskelbtini). Atėjęs į mamai priklausantį butą, jis pamatė virtuvėje sėdinčią mamą, kuri prie kaktos buvo priglaudusi ledukus. Kuomet mama patraukė ledukus nuo veido, jis pamatė kairėje pusėje, kaktos srityje, iškilusį gumbą. Mama apie įvykį jam nieko neaiškino. Jos sugyventinis T. R. tuo metu rūkė virtuvėje, išlindęs per langą. Jis jos sugyventinio paklausė: ,,kas čia vyksta?“, o mamos sugyventinis jam atsakė, kad jis nieko mamai nedarė, o norėjo, kad ji neberėktų ir užtiltų. Jis dar paklausė jo: ,,kaip nieko nedarei, juk matau, kad mama sumušta“. Po pokalbio jis iškvietė policijos pareigūnus, o mamos sugyventinis tuo metu pasišalino iš namų. Paties konflikto, kurio metu jo mama buvo sumušta, jis nematė, todėl nieko apie jį paaiškinti negali (54-56 b. l.);

liudytojos I. P. parodymais, kad ji dirba Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariate. 2019-09-24 ji dirbo kartu su vyresniuoju tyrėju R. T.. Apie 17.30 val. iš Šiaulių budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), sugyventinis smaugia ir grasina peiliu. Nuvykus į įvykio vietą, bute smurtautojo nebebuvo, nes jis buvo pasišalinęs. Bute buvo moteris - J. Z. ir jos sūnus, kurio vardo ir pavardės nepamena. Moteris buvo išsigandusi, ant veido matėsi smurto žymių, tai yra kairės pusės antakis ir paakys buvo patinę ir paraudę, matėsi antakio vietoje guzas. Dėl žymių ant kaklo ji nieko pasakyti negali, nes neatkreipė dėmesio, nors moteris sakė, kad sugyventinis ją parvertė ant lovos ir smaugė bei vieną kartą kumščiu trenkė į kairės pusės antakį. Taip pat moteris nurodė, kad sugyventinis T. R. iš virtuvės, virtuvinių peilio stovo, pagriebė tris peilius ir jais užsimojo, tačiau nedūrė, tik grasino papjauti. J. sakė, kad išsigando, kad bijo sugyventinio, be to, akivaizdžiai iš jos būsenos, susirūpinimo, nerimo, jaudulio, matėsi, kad ji bijojo, jog sugyventinis gali įvykdyti savo grasinimus, todėl ji prašė jų T. R. surasti ir uždrausti lankytis pas ją. Ji apžiūrėjo įvykio vietą, kur virtuvės kambaryje, lovoje, ant pagalvės, ji aptiko raudonos spalvos dėmių, panašių į kraują. J. paaiškino, kad tai sugyventinio kraujas, nes jis, puldamas su peiliais ant jos, susižalojo pirštus. Taip pat ji nurodė, kad visus peilius ji paslėpė virtuvės spintelės stalčiuje, kai T. R. nuo jos atsitraukė. Kur jis tuos peilius buvo padėjęs, ji neminėjo, bet ji pati parodė jai stalčių, pati jį atidarė ir išėmė tris virtuvinius peilius paaiškindama, kad juos laikydamas sugyventinis puolė ir grasino papjauti. Daugiau stalčiuje peilių nebuvo, tik dar peilių buvo ant virtuvinės spintelės, stove, kur jų buvo dar du ar trys. Kadangi nukentėjusioji konkrečiai nurodė kuriais peiliais T. R. buvo užsimojęs ir grasino ją papjauti, tai įvykio vietos apžiūros metu buvo išimti būtent tie trys peiliai (59-62 b. l.);

2019-09-24 protokolu-pareiškimu, kuriame J. Z. nurodė, kad 2019-09-24 apie 17 val., jai būnant savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarp jos ir sugyventinio T. R. kilo žodinis konfliktas dėl to, kad jis vartojo alkoholį. Konflikto metu jis jai griebė rankomis už gerklės, pradėjo smaugti ir po to kumščiu trenkė į kairės pusės antakį, taip jai sukėlė fizinį skausmą. Po to, paėmęs peilį į ranką, jis puolė prie jos su peiliu. Puldamas su peiliu, jis šaukė, kad papjaus. Užsimojęs buvo, tačiau jai nedūrė. Ji buvo labai išsigandusi ir verkė. Kai jis, paėmęs peilį, puolė ant jos, ji pastebėjo, kad jis sau nežymiai įsipjovė į kažkurią ranką (13-17 b. l.);

2019-09-24 apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra, kurios metu apžiūrėtas kambarys, kuriame vyko smurtas. Kambaryje ant lovos matoma pagalvė, ant kurios matomos kraujo dėmės. Iš įvykio vietos paimti trys metaliniai peiliai, kurie prijungiami prie baudžiamosios bylos. Apžiūros metu fotografuota (18-25 b. l.);

2019-09-25 daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota pelių apžiūra, kurios metu apžiūrimas peilis su 19,5 cm ilgio geležte ir juodos bei baltos spalvos 14 cm ilgio rankena. Antras peilis yra su 14,5 cm ilgio geležte ir su 11,5 cm ilgio juodos spalvos rankena. Trečias peilis yra su 8,5 cm ilgio geležte bei 11,5 cm ilgio juodos ir baltos spalvos rankena. Apžiūros metu fotografuota (18-25 b. l.);

2019-09-24 tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2019-09-24 20.18 val. (duomenys neskelbtini), buvo pastebėtas įtariamasis T. R., kuris buvo sulaikytas, kuriam alkoholio matavimo prietaisu buvo nustatytas 2,02 promilių girtumas (69-70 b. l.).

Kaltinamojo T. R. veikos pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį kvalifikuotos teisingai, nes jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui – sugyventinei J. Z. bei grasino ją nužudyti, esant pakankam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, o BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, įtariamajam pagrįstai pasiūlyta baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK arba BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, apie tai buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis T. R. suprato galimybę ir sutinka užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

Prokurorė už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltinamąjį T. R. siūlė nubausti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 23 val. iki 5 val. būti namuose, tęsti darbą bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje, siūlė nubausti 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 23 val. iki 5 val. būti namuose, tęsti darbą bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant nuo 23 val. iki 5 val. būti namuose, tęsti darbą bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę bausmę - laisvės apribojimą 8 mėnesiams, įpareigojant nuo 23 val. iki 5 val. būti namuose, tęsti darbą bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 - 55 straipsniuose.

Kaltinamasis T. R. neteistas (66-67 b. l.), padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis), nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybės, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (63-65 b. l.), dirba. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) T. R. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikalstamas veikas prokurorės prašomos rūšies ir trukmės bausmes, t.y. už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., jei tai nesusiję su darbu, tęsti darbą bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje, skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., jei tai nesusiję su darbu, tęsti darbą bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę - laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., jei tai nesusiję su darbu, tęsti darbą bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 48 straipsnio 1-2, 4 dalys, 6 dalies 1 punktas, 7-8 dalys).

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltę pripažino, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio nuostatomis, T. R. į bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. rugsėjo 24 d. 20.20 val. (71-72 b. l.) iki 2019 m. rugsėjo 25 d. 14. 53 val. (90-91 b. l.), t.y. 1 para, kas prilyginama 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „c“ papunktis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - 3 vnt. peilių, esančius prie bylos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžintini jų savininkei J. Z. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421–422 straipsniais,nuspredžia :

T. R. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje bei 145 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį - laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., jei tai nesusiję su darbu, tęsti darbą bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., jei tai nesusiję su darbu, tęsti darbą bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1-2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, t. y. griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti subendrintą bausmę - laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., jei tai nesusiję su darbu, tęsti darbą bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti T. R. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., jei tai nesusiję su darbu, tęsti darbą bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. rugsėjo 24 d. iki 2019 m. rugsėjo 25 d., t.y. 1 parą, kas prilyginama 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - 3 vnt. peilių, esančius prie bylos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžinti jų savininkei J. Z..

Kaltinamasis, nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.

Teisėja Rima Volikienė