Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2016-06-16 · Civilinė byla Nr. 2YT-21087-592/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-06-16
Bylos Nr.
2YT-21087-592/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Igoris Kasimovas
Pareiškėjas
L. J.
Suinteresuotas asmuo
S. K., V. A., VĮ Turto bankas
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 16 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: S. K., V. A., VĮ Turto bankas.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji palikimą, kurį sudaro ¼ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, po savo tėvo T. A. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) priėmė, pradėdama faktiškai turtą valdyti. Po tėvo mirties nei pareiškėja, nei jos brolis V. A. nesikreipė į notarų biurą dėl paplikimo priėmimo. Palikėjas iki pat mirties gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kadangi T. A. sunkiai sirgo, tai pareiškėja jį slaugė ir gyveno kartu su juo, rūpinosi visais jo reikalais, taip pat naudojosi priklausančia buto dalimi bei kitais pareiškėjui priklausančiais daiktais.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant teismo posėdyje.

Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimuose nurodo, kad sutinka su pareiškimu.

Apie posėdžio vietą ir laiką pareiškėjams ir suinteresuotiems asmenims pranešta tinkamai ((duomenys neskelbtini) str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas T. A. (b. l. 6-10). Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notarės R. B. liudijimo kopija patvirtina aplinkybę, kad po T. A. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta (b. l. 16). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-04-23 sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad po T. K. mirties palikimą priėmė jos dukra S. K., byloje suinteresuotas asmuo, bei jos sutuoktinis T. A., faktiškai pradėję valdyti palikimą sudarantį turtą (b. l. 11-12, 13, 15). T. A. po sutuoktinės T. K. mirties paveldėjo ¼ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau jo nespėjo įregistruoti viešame registre savo vardu, nes (duomenys neskelbtini) mirė (b. l. 13, 17).

CK 4.47 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas. Taigi paveldėjimo esmė yra tai, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo praktiką, asmens valia priimti palikimą, t.y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė, faktiškai pradėjęs turtą valdyti. Turi būti nustatyti įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).

Nagrinėjamu atveju įvertinus pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad ji po tėvo mirties toliau minėta buto dalimi naudojosi, įrodymus, jog pareiškėja, turėdama įgaliojimą veikti T. A. vardu, rūpinosi visais jo turtiniais ir neturtiniais reikalais (b. l. 14) ir suinteresuotų asmenų S. K. bei V. A. paaiškinimais, išdėstytais atsiliepimuose, konstatuotina, kad pareiškėja po tėvo T. A. mirties išreiškė valią priimti palikimą, kad yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog ji priėmė tėvo palikimą faktiškai pradėdami jį valdyti (CPK 3 str. 1 ir 7 d., 178, 185 str., 444 str. 2 d. 8 p.).

Teisinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu realizuoti paveldėjimo teisę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 - 270 str. teismas

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja L. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po tėvo T. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė pastarojo palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas T. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Igoris Kasimovas