Kauno apylinkės teismo sprendimas

2014-06-03 · Civilinė byla Nr. 2-140-548/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-06-03
Bylos Nr.
2-140-548/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ričardas Juodis
Pareiškėjas
K. V.
Suinteresuotas asmuo
V. V., Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM, Kauno apskrities VMI
Advokatai
Laimutė Leonavičienė
Civilinė byla Nr. 2-140-548/2014Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00019-2014-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 34.5; 116.;128.2.
KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 3 d.Kaišiadorys
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Ričardas Juodis,sekretoriaujant Nijolei Agurkienei, Rasai Dženkaitienei,

dalyvaujant pareiškėjui K. V., jo atstovei advokatei Laimutei Leonavičienei, suinteresuotiems asmenims V. V. ir suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovei Ernestai Mockutei,

nedalyvaujant suinteresuoto asmens Kauno apskrities VMI atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. V., Kauno apskrities VMI ir Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo) nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas K. V. prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą, kad: 1) jo motina A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė (duomenys neskelbtini) mirusio jos sutuoktinio B. V., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti; 2) jis priėmė (duomenys neskelbtini) mirusios motinos A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas K. V. pareiškimą palaikė ir paaiškino, kad jo tėvai B. V. ir A. V. buvo susituokę ir kartu gyveno. Jo tėvas B. V. mirė (duomenys neskelbtini)., jo motina A. V. mirė (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties liko žemės sklypas ir namas. Tame name gyveno tėvai ir jie su broliu V. V., kuris (duomenys neskelbtini) taip pat mirė. Po tėvo mirties namuose liko gyventi jie su motina. Po jos mirties liko nepaveldėtas tas pats turtas kaip ir po tėvo mirties. Paklaustas atsakė, kad po motinos mirties jis gyvena tame name, rūpinasi juo, tvarko aplinką, moka mokesčius. Taip pat nurodė, kad jo brolis iki mirties gyveno tame pačiame name, sirgo, buvo neįgalus ir jis juo rūpinosi. Paklaustas atsakė, jog su žeme šiuo metu nieko nedaro, ją dirba ir prižiūri kitas asmuo.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo K. V. atstovė advokatė Laimutė Leonavičienė paaiškino, kad pareiškėjo K. V. tėvai B. V. ir A. V. susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokoje gimė vaikai V. V. ir K. V.. V. V. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tėvas B. V. mirė (duomenys neskelbtini), motina A. V. mirė (duomenys neskelbtini). Abu tėvai iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini). Po tėvo B. V. mirties liko nepaveldėtas turtas – gyvenamasis namas su pastatais ir žemės sklypas, į kurį nuosavybės teisės atkurtos Kauno apskrities viršininko sprendimu. Po pareiškėjo tėvo B. V. mirties visą palikimą priėmė ir gyveno jam priklausančiuose namuose jo sutuoktinė A. V., kuri faktiškai priėmė palikimą po vyro mirties ir jį valdė. Po A. V. mirties palikimą priėmė ir valdė jos sūnus V. V. ir K. V., kurie faktiniu valdymu priėmė palikimą, pradėdami valdyti likusį turtą. V. V. mirė 2007 m., o pareiškėjas K. V. ir toliau gyvena tame name, jį prižiūri, rūpinasi juo, remontuoja, moka mokesčius, tvarko aplinką, todėl kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinio fakto nustatymo su tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą į likusį nepaveldėtą turtą.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo V. V. sutiko su pareiškimu ir patvirtino dėdės – pareiškėjo K. V. – nurodytas aplinkybes. Paaiškino, jog žino, kur yra tie namai, yra juose buvęs, kai dar buvo gyva jo močiutė, vėliau išvažiavo į užsienį ir nebežino, kas ten vyko. Nežinojo, kad jo tėvas miręs iki kol negavo teismo procesinių dokumentų.

Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovė Ernesta Mockutė teismo posėdžio metu dėl pareiškėjo K. V. pareiškimo patenkinimo paliko spręsti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad pareiškėjo K. V. tėvui B. V. 1998-11-30 Kauno apskrities viršininko sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės, grąžinant natūra 4,49 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). kartu su kitu bendraturčiu A. V.. Likusi neatkurta nuosavybės teisės dalis į 0,70 ha bus atkurta vėliau, kai paveldėtojai kreipsis ir išreikš savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo.

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens Kauno apskrities VMI atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai (b.l. 71). Atsiliepime į pareiškėjo K. V. pareiškimą (b.l. 35) suinteresuotas asmuo Kauno apskrities VMI nurodė, kad su pareikštu reikalavimu sutinka, jeigu pareiškėjas įrodys savo pareiškime nurodytas aplinkybes.

Teismo posėdžio metu liudytoja J. S. paaiškino, kad ji (duomenys neskelbtini) gyvena nuo 1979 m. Nurodė, kad kaimynystėje gyvenantis K. V. po tėvų mirties sodyboje gyveno su broliu V. V.. V. V. mirė (duomenys neskelbtini). K. V. namu rūpinasi, jį prižiūri, tvarko aplinką. Nurodė, jog žino, kad žemė nesutvarkyta, ja rūpinasi kitas asmuo, tačiau už žemę nieko negauna, nes nesutvarkyti jos nuosavybės dokumentai.

Teismo posėdžio metu liudytojas K. S. paaiškino, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Pažįsta pareiškėją, gyvena kaimynystėje. Nurodė, kad K. V. ten visą laiką gyveno ir gyvena. Šiuo metu rūpinasi namu, jį prižiūri, daro remontą, gyvulių nelaiko, žemė prie namų išnuomota, daržų neturi.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjo K. V. tėvas B. V., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini)santuokoje (b.l. 13, 60). B. V. sutuoktinė ir pareiškėjo K. V. motina A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) būdama našle (b.l. 12, 59). Gyventojų registro tarnyba prie VRM pateikė duomenis, jog pareiškėjo K. V. brolis V. V. turi sūnų V. V. (b.l. 53). Pareiškėjo K. V. brolis ir suinteresuoto asmens V. V. tėvas V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) (b.l. 9, 53), mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 10) santuokoje. Nei po B. V. mirties, nei po A. V. mirties paveldėjimo bylos nebuvo pradėtas ir paveldėjimo teisės liudijimai niekam neišduoti (b.l. 23-25). Nekilnojamojo turto registre mirusio B. V. vardu yra įregistruotas 4,49 ha žemės sklypas bei gyvenamasis namas su statiniais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini) (b.l. 15-20). Iš Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Žiežmarių apylinkės seniūnijos pažymų matyti, jog tiek B. V., tiek A. V. iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini), taip pat nurodyta, jog po B. V. mirties faktiškai palikimą priėmė ir ten liko gyventi sutuoktinė A. V., o po jos mirties palikimą faktiškai priėmė ir (duomenys neskelbtini), gyveno jos sūnūs V. V. ir K. V. (b.l. 14, 21-22).

Paveldėjimas – tai mirusio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą.

Pareiškėjo K. V. tėvas B. V. mirė (duomenys neskelbtini), todėl pareiškimas dalyje dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, kad A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė 1995-12-21 mirusio jos sutuoktinio B. V., a.k. (duomenys neskelbtini) palikimą po jo mirties, faktiškai pradėjusi jį valdyti nagrinėtinas pagal 1964 m. Lietuvos Respublikos CK nuostatas, nes pagal 2000-07-18 Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. 2000 m. Lietuvos Respublikos CK V-osios knygos „Paveldėjimo teisė“ normos taikomos paveldėjimo santykiams tik tada, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui (2001-07-01), o pareiškimas dalyje dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, kad K. V. priėmė (duomenys neskelbtini) mirusios motinos A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti nagrinėtinas pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos CK V-osios knygos „Paveldėjimo teisė“ normas.

Įvertinus bylos nagrinėjimo teisme metu duotus pareiškėjo K. V. ir jo atstovės, suinteresuoto asmens V. V. ir liudytų J. S. ir K. S. paaiškinimus bei ištirtus rašytinius įrodymus, pripažintina, kad pareiškėja A. V. turėjo teisę paveldėti (duomenys neskelbtini) mirusio sutuoktinio B. V. turtą pagal įstatymą (1964 m. Lietuvos Respublikos CK 567 str. 1 d., 573 str. 1 d. 1 p.). Įpėdinis laikomas priėmusiu mirusiojo palikimą, jei jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (1964 m. Lietuvos Respublikos CK 587 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laikas – palikėjo mirties momentas (1964 m. Lietuvos Respublikos CK 569 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 6 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. Lietuvos Respublikos CK 587 str. 3 d.). Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Įvertinus bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, pripažintina, kad A. V. iš karto po savo sutuoktinio B. V. mirties (duomenys neskelbtini) pradėjo valdyti mirusiojo paliktą turtą: ir toliau gyveno tame name, juo rūpinosi, mokėjo mokesčius, perėmė jo likusius asmeninius daiktus ir rūpinosi likusia žeme, t.y. priėmė palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per įstatyme nustatytą terminą – 6 mėn. nuo palikėjo mirties (1964 m. Lietuvos Respublikos CK 587 str. 2 d.).

Pripažinus aukščiau nurodytą faktą, pripažintina, kad pareiškėjas K. V. turi teisę paveldėti (duomenys neskelbtini) mirusios motinos A. V. turtą pagal įstatymą, kadangi įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos CK 5.3 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 3 d.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. K. V. iš karto po palikėjos mirties priėmė palikimą, nes turtu naudojosi ir jį prižiūrėjo, t. y., palikimą priėmė pradėjęs faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 3 mėn. nuo palikėjos mirties, tačiau į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas išduotas nebuvo. B. V., o vėliau ir A. V. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 2 d.). Ginčo dėl teisės į palikimą nėra. Suinteresuoti asmenys sutinka, kad būtų nustatytas toks juridinę reikšmę turintis faktas.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, pareiškėjo K. V. pareiškimas tenkintinas ir nustatytini prašomi juridinę reikšmę turintys faktai (Lietuvos Respublikos CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 265-270 str. ir 448 str., teismas

nusprendžia:

K. V. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė (duomenys neskelbtini) mirusio jos sutuoktinio B. V., a.k. (duomenys neskelbtini) palikimą po jo mirties, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. V., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė (duomenys neskelbtini) mirusios motinos A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Ričardas Juodis