- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-22
- Bylos Nr.
- e2S-2511-221/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18726-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Ieškovas
- V. F.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. F. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. F. ieškinį atsakovams teisėjams G. D., D. Š., V. V., A. R., E. T., antstoliui R. S. dėl moralinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė V. F. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu dėl moralinės žalos atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartimi nustatė ieškovei V. F. 7 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti – konkrečiai nurodyti visas esmines reikalavimą grindžiančias aplinkybes, atskleisti jų turinį, pateikti jas patvirtinančius įrodymus, vietoje atsakovų teisėjų atsakove nurodyti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, taip pat nurodyti ieškovės gyvenamosios vietos adresą, atsakovės (Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) buveinės adresą, kodą, atsakovo antstolio rekvizitus, ieškovės nuomonę dėl taikos sutarties sudarymo, sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba parengiamasis procesinis dokumentas.
2017 m. rugsėjo 29 d. Kauno apylinkės teisme gautas ieškovės V. F. patikslintas ieškinys.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartimi ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
Teismas pažymėjo, kad ieškovė prie ieškinio pridėjo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartį Nr. 3P-1620/2017, o prie patikslinto ieškinio – 2017 m. kovo 10 d. atsakovo antstolio iškeldinimo protokolą, tačiau patikslintame ieškinyje nenurodoma, kokias patikslintame ieškinyje išdėstytas aplinkybes visų atsakovų atžvilgiu patvirtina dokumentai, todėl ieškinys neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 2 dalies reikalavimų. Ieškovė nuosekliai ir aiškiai nenurodo faktinių aplinkybių, kuriomis grindžia reikalavimą dėl moralinės žalos, jų nedetalizuoja (visiškai neaišku dėl atsakovo teisėjo E. T., jokia ieškovės patikslintame ieškinyje minima nutartis nėra pridėta), neįvardina preliminaraus priežastinio ryšio tarp neteisėtų atsakovų veiksmų ir patirtos žalos. Dėl atsakovo teisėjo A. R. įtraukimo atsakovu galima suprasti tik iš Teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, kuris apeliacine tvarka priėmė ieškovei nepalankią nutartį, o aukščiau aptarta kasacinio teismo nutartimi, kurią priėmė atsakovai kasacinio teismo teisėjai, ieškovės kasacinis skundas buvo atsisakytas priimti, tačiau plačiau nei A. R., nei kasacinio teismo teisėjų neteisėti veiksmai nėra paaiškinami. Teismas sprendė, kad iš pareikšto patikslinto ieškinio turinio yra neaiškus ieškinio pagrindas ar ribos, dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas, kas kartu sąlygoja ne tik proceso operatyvumo principo pažeidimą, tačiau sudaro kliūtis atsakovams tinkamai atsikirsti. Teismas pažymėjo, kad patikslintame ieškinyje ieškovė atsakove vietoje atsakovų teisėjų nenurodė Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, taip pat nenurodė ieškovės gyvenamosios vietos adreso, atsakovės (Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) buveinės adreso ir kodo. Teismas, konstatavęs, kad ieškinio trūkumai pagal teismo nurodymus nėra pašalinti, procesinį dokumentą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
Atskirojo skundo teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė V. F. prašo jos skundą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad teisėja S. D. nuolat proteguoja antstolį R. S., ji nesupranta, ko ieškovė nori, kai ieškovė nori savo daiktų ir vaikų būsto.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Siekiant užtikrinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, CPK ir kituose įstatymuose įtvirtinta asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas. Tik tinkamai įformintas šalies procesinis dokumentas užtikrina ne tik proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, bet ir lygiateisiškumo, rungimosi principų realų veikimą. Kitaip tariant, imperatyvūs reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kuriems reiškiamas ieškinys, galėtų susipažinti su pareikštų reikalavimų esme, juos suprasti, kad priešinga šalis tinkamai bei laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą sprendimą. Esant tokiems ieškinio trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, priklausomai nuo procesinės situacijos, teismas turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką ir (ar) pagrindą, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme, arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta. Jei ieškovui buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti ir ieškovas per nutartyje nustatytą terminą trūkumų nepašalina, ieškinys laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115, 138 straipsniai).
Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs ieškovės V. F. ieškinį dėl moralinės žalos, negalėjo, nepatikrinęs ieškinio turiniui ir formai keliamų imperatyviųjų reikalavimų, nagrinėti pateikto ieškinio iš esmės. Priešingu atveju galėjo būti sudarytos prielaidos dalyvaujančių byloje asmenų teisės į teisingą teismą pažeidimui, o teismui sudarytos kliūtys veiksmingai vykdyti proceso reikalavimus. Dėl to pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovės V. F. ieškinys neatitinka CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 135 straipsnio 1 dalies 2, 3, 5, 6 punktų, 2 dalies, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 2 dalies reikalavimų, 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartimi nustatė ieškovei V. F. 7 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Ieškovė V. F. neskundė Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutarties, kurioje buvo nurodyti ieškinio trūkumai ir nustatytas terminas jiems ištaisyti, 2017 m. rugsėjo 29 d. pateikė pirmosios instancijos teismui patikslintą ieškinį.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs patikslinto ieškinio turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovė V. F. nepašalino Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartyje nurodytų trūkumų, todėl konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ieškovės V. F. ieškinį nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Vien ieškovės V. F. nesutikimas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nesudaro pagrindo laikyti nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovė V. F. per nustatytą terminą neištaisė ieškinio trūkumų, kurie buvo nurodyti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartyje. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentui, kad iš ieškovės V. F. patikslinto ieškinio, kaip ir pirminio ieškinio, nėra galimybės identifikuoti faktinį ieškinio pagrindą, nepateikti jį pagrindžiantys įrodymai. Kiekvieno ieškinio būtini elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas, kuriuos asmuo jau ieškinio padavimo stadijoje privalo suformuoti aiškiai ir tiksliai. Teismas yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių bei suformuotų reikalavimų ir pats nei ieškinio priėmimo metu, nei pradėjęs nagrinėti bylą negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis asmuo nesirėmė reikšdamas reikalavimą, negali peržengti byloje pareikštų reikalavimų (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teismui priėmus ieškovės V. F. paduotą ieškinį, kurio pagrindas nėra aiškiai suformuluotas, byloje dalyvaujantiems asmenims būtų neaišku, dėl kokių faktinių aplinkybių reikia atsikirsti, o teismui būtų neaišku, kokias tiksliai aplinkybes reikia ištirti ir įvertinti, kad būtų galima nustatyti tiesą byloje ir priimti teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą (CPK 12 straipsnis, 142 straipsnis, 185 straipsnis).
Pažymėtina, kad ieškovė V. F. atskirajame skunde nenurodė jokių teisinių argumentų dėl skundžiamos teismo nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo, o jos pateikto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutartį pripažinti neteisėta ir nepagrįsta. Be to, ieškovė atskirajame skunde neprašo panaikinti (pakeisti) skundžiamą nutartį, o Kauno apygardos teismo prašo nagrinėti jos skundą iš esmės. Atkreiptinas ieškovės V. F. dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovės V. F. ieškinį laikė nepaduodu, o ne jį atmetė, kaip nepagrįstai ieškovė V. F. nurodo atskirajame skunde. Pirmosios instancijos teismas nepriėmė ieškinio, nenagrinėjo bylos iš esmės ir bylos neužbaigė sprendimu. Dėl to ieškovės V. F. prašymas ieškinį (ieškovė V. F. jį įvardija skundu) nagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme neatitinka apeliacinio proceso paskirties ir tikslų, todėl negali būti tenkinamas (CPK 320, 338 straipsniai).
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad V. F. atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisingą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartį, todėl ji paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.