- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-13
- Bylos Nr.
- A-858-782-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Irmantas Jarukaitis (pran.), Dainius Raižys
- Pareiškėjas
- V. P., V. K. P., A. S. P., L. J. P., M. J., J. B., G. S.
- Atsakovas
- Utenos apskrities viršininko administracijai
- Kategorijos
- 4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. P., V. K. P., A. S. P., L. J. P., M. J., J. B. ir G. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. P., V. K. P., A. S. P., L. J. P., M. J., J. B. ir G. S. skundą atsakovui Utenos apskrities viršininko administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai V. P., V. K. P., A. S. P., L. J. P., M. J., J. B. ir G. S. (toliau – ir pareiškėjai) skundu (b. l. 40 – 42) kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydami įpareigoti atsakovą Utenos apskrities viršininko administraciją (toliau – ir atsakovas) išduoti 2008 m. spalio 17 d. naujai suformuoto (duomenys neskelbtini) 8234 kadastro vietovėje žemės sklypo Nr. 11-2 planą ir žemės sklypo Nr. 11-1 planą. V. P. patikslintu skundu (b. l. 131) prašė teismo įpareigoti Utenos apskrities viršininko administraciją išduoti 2008 m. spalio 17 d. naujai suformuoto (duomenys neskelbtini) 8234 kadastro vietovėje žemės sklypo Nr. 11-2 planą.
Pareiškėjai nurodė, kad Utenos apskrities viršininko administracija, privalėjusi pašalinti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus nustatytus pažeidimus, vilkino šį procesą ir savo iniciatyva žemės sklypo Nr. 11-2 plano nerengė. Paaiškino, kad buvo priversti kreiptis į atsakovą dėl jiems priklausančio sklypo išmatavimo ir jo plano parengimo. Nurodė, kad atsakovas 2008 m. spalio 17 d. organizavo sklypo matavimus, kurių metu jiems buvo parodytos žemės sklypo Nr. 11-2 ribos ir riboženkliai tarp gretimų sklypų. Akcentavo, kad nurodytų matavimų metu buvo tikslinamos ne jų žemės sklypo Nr. 11-2, o R. J. sklypo ribos, todėl jie nesutinka su atsakovo pateiktu nauju sklypo Nr. 11-2 planu.
Atsiliepimas
Atsakovas Utenos apskrities viršininko administracija atsiliepimu į skundą (b. l. 79 – 80, 147 – 148) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad neatsisako ir nevilkina atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus. Pažymėjo, kad 2008 m. spalio 6 d. raštu Nr. 17.3-1217 pareiškėjai kviesti dėl pakartotinio sklypo ribų formavimo, 2008 m. spalio 17 d. įvyko susitikimas, 2008 m. lapkričio 19 d. raštu Nr. (3.19)-10-724 teiktas paaiškinimas V. P., 2008 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. (3.19)-10-725 teiktas paaiškinimas Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui, 2009 m. sausio 27 d. raštu Nr. (3.19)-10-31 V. P. informuotas, kad Utenos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja 2009 m. sausio 16 d. raštu Nr. 17-358 pavedė (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės projekto autoriui Z. B. parengti sklypo Nr. 11-2 planą. Nurodė, kad žemės sklypo Nr. 11-2 planas yra rengiamas, o žemės sklypo Nr. 11-1 planą pareiškėjai jau turi.
II.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2009 m. gegužės 28 d. sprendimu (b. l. 174 – 176) pareiškėjo V. P. reikalavimą įpareigoti Utenos apskrities viršininko administraciją išduoti 2008 m. spalio 17 d. naujai suformuoto (duomenys neskelbtini) 8234 kadastro vietovėje žemės sklypo Nr. 11-2 planą bei pareiškėjų V. K. P., A. S. P., L. J. P., M. J., J. B. ir G. S. reikalavimus išduoti 2008 m. spalio 17 d. naujai suformuoto (duomenys neskelbtini) 8234 kadastro vietovėje žemės sklypo Nr. 11-2 planą ir žemės sklypo Nr. 11-1 planą atmetė kaip nepagrįstus.
Teismas nustatė, kad Utenos apskrities viršininko administracija 1999 m. balandžio 29 d. sprendimais Nr. 39256-40-8392, Nr. 39257-40-8393, Nr. 39258-40-8394, Nr. 39259-40-8395, Nr. 39260-40-8396, Nr. 39261-40-8397 ir Nr. 39262-40-8398 K. P., A. S. P., V. K. P., L. J. P., M. J., J. B., G. S. atkūrė nuosavybės teises į buvusio savininko K. P. (duomenys neskelbtini), valdytą 8,60 ha ploto žemę, grąžinant pareiškėjams natūra bendrosios nuosavybės teise 6,16 ha žemės ir 1,68 ha miško, o pareiškėjui V. P. už 0,76 ha valstybės išperkamos žemės atlyginant pinigais. Kartu su sprendimais dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjams buvo perduoti ir jiems natūra grąžintų žemės sklypų Nr. 11-1 bei Nr.11-2 planai. Iš Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių 2008 m. rugpjūčio 29 d. pažymos Nr. 4D-2007/4-975//4D-2008/2-1061 matyti, kad po atlikto pareiškėjo V. P. 2007 m. liepos 25 d. skundo tyrimo Utenos apskrities viršininko administracijai buvo pasiūlyta iš naujo, dalyvaujant pareiškėjui V. P., suformuoti žemės sklypą R. J., o nustatytą laisvą žemę grąžinti natūra pretendentams. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalis įpareigoja instituciją, įstaigą ar pareigūną, kuriems adresuojamas Seimo kontrolieriaus parengtas siūlymas (rekomendacija), ją išnagrinėti ir apie nagrinėjimo rezultatus informuoti Seimo kontrolierių. Tokiu būdu, byloje nustatyti duomenys, teismo manymu, patvirtina išvadą, kad pareiškėjų pareikšti reikalavimai pateikti planus yra sietini su Utenos apskrities viršininko administracijos veikla, įgyvendinant Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių 2008 m. rugpjūčio 29 d. pažymos Nr. 4D-2007/4-975//4D-2008/2-1061 pasiūlymus iš naujo suformuoti ir parengti sklypo planą. Byloje nustatyta, kad Utenos apskrities viršininko administracija, atsižvelgusi į Seimo kontrolierių 2008 m. rugpjūčio 29 d. pažymos pasiūlymą, pakartotinį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimą (tikslinimą), į kurį pakvietė pareiškėjus bei su jų bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomu sklypu besiribojančių kitų žemės sklypų savininkus, organizavo 2008 m. spalio 17 d. Kaip patvirtina žemės sklypo, priklausančio V. P. ir kitiems P., ribų parodymo aktas ir kiti duomenys, 2008 m. spalio 17 d., dalyvaujant pareiškėjams, gretimų žemės sklypų naudotojams R. J. ir A. K., žemės reformos žemėtvarkos projekto autoriui Z. B., Utenos rajono žemėtvarkos skyriaus atstovėms, buvo atstatyti 5 riboženkliai tarp pareiškėjų valdomo sklypo Nr. 11-2 ir R. J. bei N. J. sklypų, parodytos kitų riboženklių buvimo vietos, V. P. buvo perduotas matavimų metu sudarytas riboženklių pririšimo plano juodraštis. Atsakovas – Utenos apskrities viršininko administracija, įvertinęs, kad 2008 m. spalio 17 d., ženklinant R. J. priklausantį žemės sklypą, buvo keičiamos pareiškėjų sklypo Nr. 11-2 ribos, 2009 m. sausio 16 d. raštu Nr. 17-35 nurodė Z. B. įmonei parengti pareiškėjų valdomo sklypo Nr. 11-2 planą ir jį pateikti žemėtvarkos skyriaus specialistei bei apie tai informavo pareiškėją V. P.. Pažymėjo, kad iš Utenos apskrities viršininko administracijos atstovių ir pareiškėjų paaiškinimų bei rašytinių įrodymų matyti, kad Utenos žemėtvarkos skyrius 2009 m. gegužės 8 d. paštu suinteresuotiems asmenims išsiuntė Z. B. įmonės parengtą sklypo Nr. 11-2 planą. Teismui nebuvo pateikta duomenų, kad pareiškėjai Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio nustatyta teismine tvarka būtų ginčiję Utenos apskrities viršininko administracijos 1999 m. balandžio 29 d. priimtus sprendimus dėl nuosavybės teisių į K. P. valdytą žemę ir prie jų pridėtus sklypų Nr. 11-1 ir Nr. 11-2 planus. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėjai nėra ginčiję ir šiuo metu neginčija sklypo Nr. 11-1 formavimo ir grąžinimo nuosavybėn administracinių procedūrų, šio sklypo ribų bei šio sklypo plano ir nereiškia dėl jo pretenzijų. Nustatyta, kad pareiškėjams kartu su sprendimais perduotas žemės sklypo Nr. 11-1 planas yra suderintas su pareiškėjais ir įgaliomis institucijomis, šis planas buvo parengtas, remiantis 1999 m. kovo 29 d. grąžinamos natūra žemės sklypų paženklinimo – parodymo aktu ir abrisu bei nustatyta tvarka patvirtintu (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu. Pareiškėjas V. P., savo ir kitų pareiškėjų interesais teikdamas įvairioms institucijoms skundus dėl nuosavybės teisių į buvusio savininko žemę atkūrimo proceso metu viešojo administravimo subjektų atliktų veiksmų bei jų priimtų administracinių aktų teisėtumo, kėlė tik pareiškėjams grąžinto žemės sklypo Nr. 11-2 ribų ir jo plano ginčytinus klausimus. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjų V. K. P., A. S. P., L. J. P., M. J., J. B., G. S. reikalavimas išduoti žemės sklypo Nr. 11-1 planą yra nepagrįstas. Pastebėjo, kad pareiškėjai nesutinka su Utenos apskrities viršininko administracijos naujai pateiktu sklypo Nr. 11-2 planu ir ginčija jį, motyvuodami, kad šis planas buvo parengtas iš naujo formuojant ne jiems, bet R. J., priklausantį žemės sklypą. Teismas tokius pareiškėjų argumentus pripažino nepagrįstais. Pažymėjo, jog byloje nustatyta, kad pareiškėjai iš Utenos apskrities viršininko administracijos yra gavę jų bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo sklypo Nr. 11-2 planą, kurį, vykdydama Utenos apskrities viršininko administracijos pavedimą, parengė Z. B. įmonė. Atsakovas pateikė nurodytą planą pareiškėjams, taip užbaigdamas 2008 m. spalio 6 d. pradėtą procedūrą, kuria buvo siekiama įgyvendinti V. P. skundo tyrimą atlikusių Seimo kontrolierių parengtą pasiūlymą. Atkreipė dėmesį, jog iš teismui pateiktų skundų reikalavimų formuluočių matyti, kad pareiškėjai ir siekė gauti sklypo Nr. 11-2 planą, parengtą būtent pagal susitarimus, pasiektus 2008 m. spalio 17 d. vykusio V. P. ir kitiems pareiškėjams priklausančio sklypo riboženklių atstatymo, jų buvimo vietų parodymo procedūros metu. Atsižvelgęs į paminėtas aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovas, pateikęs pareiškėjams priklausančio žemės sklypo Nr. 11-2 planą, kurį, remdamasis 2008 m. spalio 17 d. ribų parodymo aktu, sudarė kompetentingas specialistas, yra įvykdęs pareiškėjų reikalaujamą atlikti veiksmą. Atsižvelgęs į Civilinio kodekso 4.45 ir 4.98 straipsnių nuostatas, teismas vertino pareiškėjų nurodytas aplinkybes, kad naujai parengtas žemės sklypo planas jiems nepriimtinas, nes jame netinkamai nurodytos sklypo Nr. 11-2 ribos su gretimomis žemėnaudomis, kaip visiškai savarankiško ginčo, kilusio ne viešųjų, bet civilinių teisinių santykių sferoje, pagrindą. Nurodė, jog pareiškėjai, ginčydami visų ar tik kai kurių gretimų sklypų savininkų ar naudotojų valdomų sklypų ribas, ir dėl to nesutinkantys su Utenos apskrities viršininko administracijos pateiktame plane užfiksuotais jiems priklausančio žemės sklypo duomenimis, turi teisę kilusius civilinio teisinio pobūdžio ginčus dėl sklypų ribų nustatymo ar kitaip pažeistų žemės nuosavybės teisių gynimo spręsti civilinio proceso normų nustatyta tvarka bendrosios kompetencijos teisme.
III.
Pareiškėjai apeliaciniu skundu (b. l. 179 – 183) prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jų skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. 2009 m. gegužės 19 d. nagrinėjant bylą, teismas atliko nepagrįstus veiksmus – iš pareiškėjo pareikalavo atsisakyti 2009 m. balandžio 2 d. pareiškime įvardintų dviejų reikalavimų bei nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo V. P. rašytinius paaiškinimus.
2. Teismo posėdyje teismas neleido V. P. atstovauti proceso bendrininkus, savo brolius ir seseris, tuo pažeisdamas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 49 straipsnio 3 dalį, kuri nukreipia į Civilinio proceso kodekso 56 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatą.
3. Teismas 2009 m. gegužės 19 d. posėdyje atsisakė priimti 1931 m. lapkričio 2 d. planą Nr. 33702 bei 1933 m. spalio 9 d. planą Nr. 33851, iš kurių teismas galėjo nustatyti, kad tarp K. P. ir A. J. sklypų nebuvo jokios 0,10 ha laisvos valstybinės žemės (ABTĮ 57 str. 4 d.)
4. Nagrinėdamas bylą, teismas nesilaikė materialinės bei procesinės teisės normų ir ne visiems vienodai jas taikė. Teismo sprendime neginamos privačios nuosavybės turėtojo teisės. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus pažymoje įvardintos konkrečios išvados, tačiau sprendime apie jų svarbą bylai nepagrįstai nutylėta.
5. Teismas, nagrinėdamas bylą nepasinaudojo ABTĮ 111 straipsnio 3 dalyje jam suteikta teise suabejoti norminių teisės aktų teisėtumu, kuriuos teismas turėjo taikyti konkrečioje byloje. Teismas vengė ABTĮ 111 straipsnio nuostatose įvardintų jo kompetencijai priskirtų veiksmų pradėti atitinkamą tyrimą.
6. Teismas nepripažino aplinkybės, kad P. žemės sklypas Nr. 11-2 nuo 1999 m. balandžio 29 d. yra privati nuosavybė ir sutiko, kad atsakovas 2007 m. gegužės 16 d. iš sklypo Nr. 11-2 perdavė 0,14 ha R. J. sklypo praplėtimui. Tuo buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio bei Civilinio kodekso 4.93 straipsnio 1 ir 2 dalies 1 punkto nuostatos.
7. Sprendime teismas nepagrįstai tvirtina, kad 2008 m. spalio 17 d. ženklinant R. J. priklausantį žemės sklypą,buvo keičiamos pareiškėjų sklypo Nr. 11-2 ribos. Šis teiginys neatitinka tikrovės. Sklypo Nr. 11-2 ribos nei anksčiau, nei dabar ties pastatu „Ratas“ nebuvo apmatuotos, todėl nebuvo ką keisti.
8. Sprendimo nuostata, kad pareiškėjas savo skunde, „...kėlė tik pareiškėjams grąžintino žemės sklypo Nr. 11-2 ribų ir plano ginčytinus klausimus“, niekuo nepagrįsta. Ginčas yra dėl valdymo netekimo į privačios nuosavybės teise turėtą 0,14 ha žemės dalį ir norminių teisės aktų, kuriais remiantis buvo nusavinama jų žemė, teisėtumo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius, atlikęs tyrimą pagal pareiškėjo V. P. skundą prieš Utenos apskrities viršininko administraciją 2008 m. rugpjūčio 29 d. pažymoje Nr. 4D-2007/4-975//4D-2008/2-1061 nustatė, kad 1999 m. kovo 29 d. pareiškėjams buvo paženklinti natūra grąžintini žemės sklypai: žemės ūkio paskirties sklypas Nr. 11-1 (6,09 ha ploto) ir miškų ūkio paskirties sklypas Nr. 11-2 (1,75 ha ploto). Tą pačią dieną surašytame grąžinamos natūra žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo akte nurodyta, kad žemės sklypas Nr. 11-2 gretimybėje su R. J. namų valda buvo paženklintas naudojant tris anksčiau įtvirtintus pastovius riboženklius. Pareiškėjai su paženklintų žemės sklypų ribomis sutiko ir pasirašė tiek abrise, tiek paženklinimo akte. Pareiškėjai 1999 m. balandžio 7 d. pasirašė grąžinamų natūra žemės sklypų Nr. 11-1 ir Nr. 11-2 planą. Žemės sklypo planas 1999 m. balandžio 12 d. buvo suderintas Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Utenos filiale. 1999 m. balandžio 29 d. Utenos apskrities viršininko sprendimu Nr. 39256-40-8392 V. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės grąžinant natūra 6,16 ha žemės ir 1,68 ha miško bendrosios nuosavybės teise su bendraturčiais V. K. P., L. J. P., M. J., J. B., G. S. ir A. S. P.. Už valstybės išperkamą 0,76 ha ploto buvusios žemėvaldos dalį V. P. buvo išmokėta kompensacija. Nekilnojamojo turto registre pareiškėjo V. P. ir kitų bendraturčių vardu yra įregistruotas 1,75 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir 6,09 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas (duomenys neskelbtini). 2007 m. gegužės 16 d. projekto autorius Z. B. R. J. paženklino žemės sklypą aplink techninio aptarnavimo stotį, paženklinant žemės sklypo ribas gretimybėje su sklypu Nr. 11-2, panaudoti du anksčiau įtvirtinti riboženkliai, paženklinto žemės sklypo plotas 0,24 ha. Paženklinimo aktą pasirašė R. J., kviestiniai asmenys ženklinant žemės sklypą nedalyvavo. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius padarė išvadas, kad riba tarp V. P. ir kitų bendraturčių bei R. J. žemės sklypų buvo pakeista 2007 m. Pareiškėjams formuojant žemės sklypą gretimybėje su R. J. žemės sklypu buvo nustatytos vienokios ribos, o formuojant žemės sklypą R. J. – kitokios ribos, ir tuo buvo pažeistos pareiškėjų teisės į nuosavybę. Be to, dėl Utenos apskrities viršininko administracijos pareigūnų tyčinių veiksmų ar aplaidumo K. P. įpėdiniams nebuvo grąžinta visa laisva žemė. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius pasiūlė Utenos apskrities viršininkui atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus formuojant žemės sklypą R. J., šį žemės sklypą formuoti iš naujo (dalyvaujant V. P.), o nustatytą laisvą žemę grąžinti natūra pretendentams, ištaisyti sprendimuose dėl nuosavybės teisių atkūrimo esančias klaidas (b. l. 7 – 20).
Bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad vykdant Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2008 m. rugpjūčio 29 d. pažymoje nurodytą pasiūlymą, Utenos rajono žemėtvarkos skyrius 2008 m. spalio 6 d. raštu Nr. 17.3‑1216 pakvietė pareiškėjus 2008 m. spalio 17 d. atvykti į žemėtvarkos skyrių (duomenys neskelbtini) seniūnijoje dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pakartotinio ribų formavimo (patikslinimo) (b. l. 29). 2008 m. spalio 17 d. pareiškėjams buvo parodyta trijų riboženklių tarp jų ir R. J. žemės sklypo vieta, pareiškėjai su ja sutiko, akte pasirašė, dėl riboženklių vietos gretimybėje su A. K. sklypu V. P. neprieštaravo (b. l. 30, 91). Utenos rajono žemėtvarkos skyriaus 2009 m. sausio 16 d. raštu Z. B. įmonė buvo įpareigota parengti sklypo Nr. 11-2 planą (b. l. 82 – 83). Utenos rajono žemėtvarkos skyrius 2009 m. gegužės 8 d. raštais Nr. 17.3-1722, Nr. 17.3-1721, Nr. 17.3-1720, Nr. 17.3-1719, Nr. 17.3-1723 pareiškėjams G. S., J. B., M. J., L. J. P. ir V. P. išsiuntė Z. B. parengtą žemės sklypo Nr. 11-2 planą ir prašė jį suderinti (b. l. 150 – 155). Tačiau kaip matyti iš pareiškėjų skundų, rašytinių paaiškinimų ir paaiškinimų teismo posėdžių metu, pareiškėjai su parengtu žemės sklypo planu nesutinka, mano, jog buvo perkelti jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo riboženkliai ir tokiu riboženklių perkėlimu buvo pažeistos jų žemės sklypo ribos, jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalis buvo priskirta prie R. J. žemės sklypo, liko neišspręstas laisvos valstybinės žemės priskyrimo klausimas.
Pažymėtina, kad Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją) privalo nagrinėti institucija ir įstaiga ar pareigūnas, kuriems toks siūlymas (rekomendacija) adresuojamas, ir apie nagrinėjimo rezultatus informuoti Seimo kontrolierių.
Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakydama į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2008 m. rugpjūčio 29 d. pažymoje Nr. 4D-2007/4-975//4D-2008/2-1061 nustatytą siūlymą Utenos apskrities viršininkui – dėl pakartotinio žemės sklypo formavimo – atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus formuojant žemės sklypą R. J., šį žemės sklypą formuoti iš naujo (dalyvaujant pareiškėjui), o nustatytą laisvą žemę grąžinti natūra pretendentams; dėl klaidų ištaisymo – ištaisyti sprendimuose dėl nuosavybės teisių atkūrimo esančias klaidas – Utenos apskrities viršininko administracija 2008 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. (3.19)-10-725 Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių informavo, kad pareiškėjams 2008 m. spalio 17 d. vietoje parodyta R. J. sklypo riba bei riboženklių vietos, su kuriomis jie sutiko ir pasirašė akte, dėl to R. J. sklypas iš naujo nebus formuojamas. Pažymėjo, kad likęs laisvos valstybinės žemės plotas nėra buvusios K. P. žemėvaldos dalis, todėl prijungti šį sklypą prie dabartinės P. žemėvaldos nėra pagrindo. Taip pat paaiškino, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę nebus tikslinami, nes juose nurodytas kiekvienam pretendentui tenkantis miško plotas atitinka viso grąžinto ploto naudmenų eksplikaciją (b. l. 85 – 86). Byloje duomenų, kad šis atsakovo raštas (atsisakymas įvykdyti dalį Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus siūlymų) buvo apskųstas, nėra. Kaip minėta, 2009 m. gegužės 8 d. parengtas pareiškėjų sklypo Nr. 11-2 planas jiems persiųstas derinimui, todėl iš esmės pareiškėjų reikalavimas pateikti jiems 2008 m. spalio 17 d. naujai suformuoto (duomenys neskelbtini) 8234 kadastro vietovėje žemės sklypo Nr. 11-2 planą yra įvykdytas.
Ginčydami Z. B. parengtą žemės sklypo Nr. 11-2 planą (b. l. 155), kuris buvo parengtas vykdant Utenos rajono žemėtvarkos skyriaus pavedimą, kuris savo ruožtu duotas vykdant Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus pasiūlymą, pareiškėjai iš esmės kelia ginčą, susijusį su privačių asmenų žemės sklypų ribų nustatymu, o tai yra civilinio teisinio pobūdžio klausimas, reguliuojamas daiktinės teisės normomis (Civilinio kodekso 4.45 str. 1 d.). Šio ginčo išsprendimas turėtų tiesioginės įtakos asmenų nuosavybės teisėms (nuosavybės teisių objektų apibrėžimui). Pažymėtina, jog Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti bylose yra nurodžiusi, kad tokio pobūdžio ginčai yra nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose (žr. pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartį; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartį; 2009 m. vasario 23 d. nutartį; 2009 m. sausio 26 d. nutartį). Todėl teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pareiškėjai, ginčydami visų ar tik kai kurių gretimų sklypų savininkų ar naudotojų valdomų sklypų ribas, ir dėl to nesutinkantys su Utenos apskrities viršininko administracijos pateiktame plane užfiksuotais jiems priklausančio žemės sklypo duomenimis, turi teisę kilusius civilinio teisinio pobūdžio ginčus dėl sklypų ribų nustatymo ar kitaip pažeistų žemės nuosavybės teisių gynimo spręsti civilinio proceso normų nustatyta tvarka bendrosios kompetencijos teisme, laiko pagrįsta. Tuo pačiu nenagrinėtini ir pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai dėl Z. B. parengto plano teisėtumo, žemės sklypų ribų nustatymo, kaip nereikšmingi šio ginčo išsprendimui, tačiau jie galėtų būti nagrinėjami pareiškėjams savo teises ginant civiline tvarka.
Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjai jokių argumentų dėl jų nuosavybės teisė valdomo žemės sklypo Nr. 11-1 plano teismui nepateikė, teisėjų kolegija visiškai palaiko pirmosios instancijos teismo išvadas dėl pareiškėjų reikalavimo išduoti žemės sklypo Nr. 11-1 planą nepagrįstumo ir pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytų argumentų nebekartoja.
Įvertinusi pareiškėjo V. P. argumentus dėl jo procesinių teisių pažeidimo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegija daro išvadą, kad procesinės teisės normų pažeidimų ar jų netinkamo taikymo, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nenustatyta. Teismas atsakė į visus pareiškėjų reikalavimus, įrodymų, kad pareiškėjas buvo suklaidintas ir dėl suklydimo atsisakė dalies savo skundo reikalavimų, byloje nėra. Pažymėtina, jog pareiškėjo V. P. 2009 m. balandžio 15 d. patikslintą skundą teismas pagrįstai atsisakė priimti, nes analogiškas reikalavimas buvo priimtas Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartimi (b. l. 136 – 137).
Byloje taip pat nenustatyta, kad pareiškėjų teisės teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, duoti paaiškinimus byloje, pateikti savo argumentus ir samprotavimus bei kitos Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnyje numatytos teisės buvo apribotos ar atimtos.
Pažymėtina ir tai, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 49 straipsnio 3 dalį, pagal pavedimą įgalioto atstovauti administracinėje byloje atstovo įgaliojimai turi būti nurodyti įgaliojime, įformintame Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Pagal Civilinio proceso kodekso 57 straipsnio 2 dalį, fizinių asmenų duodami įgaliojimai atstovauti teisme turi būti patvirtinti notarine tvarka. Todėl nesant duomenų, kad V. P. buvo išduotas notarine tvarka patvirtintas įgaliojimas atstovauti kitus pareiškėjus, jų argumentai dėl nepagrįsto draudimo V. P. atstovauti brolių ir seserų interesus atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai dėl Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsnio taikymo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme yra nekonkretūs ir neaiškūs, todėl nenagrinėtini.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad R. J. pastato statybos ir žemės sklypo įsigijimo klausimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai, susiję su šiomis aplinkybėmis taip pat nenagrinėtini, kaip neturintys reikšmės teisingam bylos išsprendimui.
Pažymėtina, kad nagrinėjamas ginčas nepriskirtinas ginčų dėl viešojo administravimo subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus kategorijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d. 1 p.), todėl teisinio pagrindo grąžinti pareiškėjams pirmosios instancijos teisme sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų V. P., V. K. P., A. S. P., L. J. P., M. J., J. B. ir G. S. apeliacinį skundą atmesti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.